Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Zip travel“ ieškinį atsakovui BĮ „Lietuvos mokslo taryba“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Zip travel“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 1 priedą, taip pat 5 priedo 3.1.2 punktą; nutraukti atsakovo Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo procedūras; priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas paskelbė Kelionių organizavimo paslaugų pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Remiantis atsakovo konkurso sąlygomis, atsakovas numatė pirkti kelionės oro transportu organizavimo paslaugas; viešbučio rezervavimo ir apgyvendinimo jame organizavimo paslaugas, kelionės sausumos ir vandens transportu (autobusų, traukinių ir vandens transporto bilietų rezervavimo ir pardavimo paslaugos, transporto nuomos ir transporto organizavimo nuo oro uosto iki viešbučio paslaugos ir kitos panašios paslaugos) organizavimo paslaugas, kelionės draudimo pardavimo paslaugas, vizų ir kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo bei išdavimo organizavimo paslaugas. Atsakovas taip pat numatė paslaugas pirkti pagal poreikį, detalią informaciją apie planuojamas įsigyti paslaugas pateikti kiekvieno konkretaus užsakymo metu (konkurso sąlygų 1 priedo p. 1.1. – 2.). Konkurso sąlygų 2 priedu yra patvirtinta pasiūlymo forma, kurioje numatyta, kad tiekėjai savo pasiūlyme turi nurodyti tik aptarnavimo mokesčius už siūlomas paslaugas. Remiantis šiais aptarnavimo mokesčiais turėjo būti atrinktas 1 konkurso laimėtojas, taikant mažiausios kainos kriterijų. Ieškovas nurodė, jog siekiant efektyviai varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo su atsakovu, dėl atsakovo konkurso sąlygų niuansų kelionių agentūroms, kaip savo srities profesionalams, pakanka atsisakyti vienos siūlomų paslaugų kainos dalies – aptarnavimo mokesčio, jį pasiūlyme nurodyti mažiausios galimos reikšmės, nagrinėjamu atveju 0,00 euro. Tačiau tai savaime negarantuoja laimėjimo tokiame konkurse, nes kitoms kelionių agentūroms pasielgus analogiškai, laimėjimą lemia gebėjimas sužinoti apie tokį konkursą anksčiau už kitus ir pateikti mažiausios galimos vertės pasiūlymą anksčiausiai. Ieškovo įsitikinimu, toks konkurso organizavimo būdas nedera su sąžiningos konkurencijos užtikrinimu viešuosiuose pirkimuose, todėl ieškovas atsisakė ketinimų pateikti pasiūlymą tokiame konkurse ir nusprendė jį ginčyti. Nesutikdamas su konkurso organizavimu tokiu būdu, ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2016 m. gegužės 2 d. pretenzija, prašydamas arba leisti pasiūlymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, išreikštą su minuso ženklu, arba nutraukti konkurso procedūras. 2016 m. gegužės 3 d. raštu atsakovas ieškovo pretenziją atmetė. Pasak ieškovo, atsakovo konkursas nesudaro galimybių ieškovui efektyviai ir sąžiningai dalyvauti atsakovo konkurse. Pasiūlyme net ir nurodžius siūlomus 0,00 euro aptarnavimo mokesčius kelionių organizavimo paslaugoms, tai savaime negarantuoja tiekėjo galimybės lygiomis teisėmis su kitais tiekėjais efektyviai varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, neabejotinai atsiras kitų tiekėjų, sužinojusių apie pirkimą ir analogiškos vertės pasiūlymus pateikusių anksčiau. Ieškovas akcentavo, jog ginčo konkurso sąlygomis tiekėjai yra verčiami (jiems sudaromos sąlygos) ne konkuruoti įrodinėjant savo gebėjimą siūlyti ir teikti atsakovui jam reikalingas paslaugas, bet varžytis, kuris greičiau pateiks mažiausios galimos kainos, t.y. 0 aptarnavimo mokesčių pasiūlymą. Tokia atsakovo konkurso sąlygomis užprogramuota galimybė nedera su poreikiu užtikrinti veiksmingą ir sąžiningą konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, įgyvendinti pagrindinį viešojo pirkimo tikslą. Ypatingai dėl to, kad tiekėjams nėra prasmės tokiu atveju nurodyti didesnį, nei 0 eurų dydžio aptarnavimo mokestį, nes tiekėjai gali gauti neribotą pelną iš su atsakovu sudarytos viešojo pirkimo sutarties per komisinius, gaunamus iš tiesioginių paslaugų tiekėjų, nepriklausomai nuo to, kokį aptarnavimo mokestį nurodė savo pasiūlyme.

Pažymėjo, kad atsakovas numatė daug įvairių reikalavimų kelionės organizavimo produktų parinkimui, kad siūlomos paslaugos atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius, tačiau ginčo konkurso sąlygose nenumatė jokių viešojo pirkimo procedūrų, pagal kurias būtų patikrinta tiekėjo kompetencija teikti atsakovui jo poreikius atitinkančias paslaugas už mažiausią kainą, t.y. atsakovo konkurso sąlygos nenumato jokių procedūrų, remiantis kuriomis atsakovas galėtų patikrinti, kuris iš vienodos kainos pasiūlymus pateikusių tiekėjų yra labiausiai kompetentingas pasiūlyti atsakovo poreikius atitinkančias paslaugas. Nesant galimybės atrinkti geriausią kompetenciją teikti atsakovo poreikius atitinkančias paslaugas galinčio tiekėjo, atsakovo konkurso sąlygos kartu negarantuoja, jog paslaugas atsakovas pirks racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Atsakovo konkurso sąlygos neabejotinai sudaro prielaidas tiekėjams nurodyti vienodas savo pasiūlymų (ne siūlomų paslaugų, o būtent pasiūlymų) kainas, t.y. pasiūlymuose nurodant mažiausią galimą taikyti aptarnavimo mokestį skrydžių bei apgyvendinimo paslaugų organizavimui.

Atsakovas BĮ „Lietuvos mokslo taryba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė nutraukti bylą, kadangi 2016 m. gegužės 23 d. nutraukus pirkimą byloje nebeliko ginčo objekto. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 23 d. atsakovas informavo pirkime dalyvaujančius tiekėjus apie priimtą sprendimą nutraukti pirkimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi.

2016 m. birželio 14 d. teisme gautas atsakovo paaiškinimas, kuriuo jis prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodydamas, jog pirkimas buvo nutrauktas, kadangi atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti prieš pradedant pirkimą. Taip pat pažymėjo, jog 2016 m. birželio 3 d. atsakovas išsiuntė ieškovui pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovas į šį pasiūlymą atsakymo dar nėra pateikęs. Papildomai nurodė, kad ieškovas UAB „Zip travel” atsakovo vykdytame kelionių organizavimo paslaugų pirkime nėra pateikęs pasiūlymo.

2016 m. birželio 14 d. ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė bylą nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad atsižvelgiant į paaiškėjusią aplinkybę, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl ginčo pirkimo procedūrų nutraukimo neteko prasmės, todėl šio reikalavimo ieškovas nepalaiko, tačiau ieškovas prašė teismo pasisakyti dėl pagrindinio ieškinio reikalavimo ir išnagrinėti klausimą dėl atsakovo pirkimo dokumentų teisėtumo. Pateikdamas atsiliepimą į ieškinį atsakovas apsiribojo nurodydamas, kad nutraukė ginčo pirkimo procedūras, tačiau apskritai nepasisakė dėl pagrindinio ieškinio reikalavimo – pripažinti atitinkamas pirkimo dokumentų nuostatas neteisėtomis pagrįstumo. Neaišku, ar atsakovas sutinka su pagrindinį ieškinio reikalavimą pagrindžiančiais teisiniais argumentais, ar ne. Esant šiai situacijai nėra aišku, ketina atsakovas atsižvelgti į ieškovo ieškinio argumentus ruošdamas naujus pirkimo dokumentus tam pačiam pirkimo objektui, ar ne. Be to, ieškovas yra profesionalus kelionių organizatorius, teikęs ir tebeteikiantis kelionių organizavimo paslaugas centrinėms Lietuvos perkančiosioms organizacijoms, taip pat ir ES institucijoms, tačiau jis iš esmės prarado galimybę sąžiningai ir efektyviai varžytis kelionių organizavimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose su lig tarp perkančiųjų organizacijų įsivyravo nauja praktika organizuoti tiekėjų varžymusis pagal mažiausius leidžiamus aptarnavimo mokesčius (0,00 eurų, 0,01 euro ir pan.). Pažymėjo, kad atsakovas pateikė teismui 2016-06-13 paaiškinimą, kuriuo, be kita ko, teigiama, jog ginčo pirkimo dokumentai rengiami pagal 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-220 Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtintas Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas. Ieškovas su tuo kategoriškai nesutinka, nes niekur Rekomendacijose neįskaitysime, jog perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama kelionių organizavimo pirkimo dokumentus parengti taip, jog tiekėjams būtų sukuriamos prielaidos varžytis „nulinės“ vertės pasiūlymais pagal pasiūlymų pateikimo laiką, kartu sudarant sąlygas tokį konkursą pagal „nulinį“ pasiūlymą laimėjusiam tiekėjui vėliau pelnytis iš perkančiosios organizacijos gaunamų komisinių mokesčių sąskaita, kurie gaunami iš perkančiosios organizacijos netiesiogiai – per trečiuosius asmenis, tiesioginius paslaugų teikėjus. Rekomendacijų 18 punkte įtraukta rekomendacija perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose numatyti sąlygą, kad teikėjui nurodžius 0 Eur aptarnavimo mokestį bent už vieną teikiamą paslaugą jis tokį įkainį turės pagrįsti, pateikdamas konkrečius skaičiavimus, o teikėjui nepagrindus 0 Eur aptarnavimo mokesčio, jo pasiūlymas turi būti atmetamas. Ieškovo įsitikinimu cituojama Rekomendacijų nuostata jokiu būdu nereiškia, jog tokią sąlygą įtraukus pirkimo dokumentuose, tai savaime pateisina pirkimo sąlygomis sukuriamas prielaidas tiekėjams varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo pagal mažiausius galimus siūlomus aptarnavimo mokesčius (nagrinėjamu atveju 0 vertės). Aptariamas Rekomendacijų 18 punktas vertintinas kaip viena iš VPT siūlomų priemonių, skirtų riboti, bet ne skatinti pirkimo dokumentais tiekėjams sukuriamas prielaidas varžytis fiksuojamais mažiausios galimos vertės aptarnavimo mokesčiais. Tai matyti iš tų pačių Rekomendacijų įžanginės dalies 1 punkto, kuriame pažymima, jog praktika rodo, kad kelionių pirkime teikėjai pasiūlymuose nurodo nulinį aptarnavimo mokestį, o vykdant pirkimo sutartį nėra patikrinama, ar tikrai toks mokestis taikomas perkančiajai organizacijai užsakant paslaugas. Manytina, kad nesant pakankamo pirkimo sutarties vykdymo tikrinimo mechanizmo, perkančioji organizacija gali sumokėti už paslaugas daugiau nei ji tikėjosi gavusi pasiūlymo kainą. Papildomai nurodė, kad dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ieškovo ir atsakovo atstovai bendravo telefonu. Ieškovas atsakovui paaiškino, jog ieškovui labai svarbus atsakovo pirkimo dokumentų įvertinimas, pateiktas teismo. Be to, atsakovas atsisakė svarstyti galimybę atlyginti ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas taikos sutarties sudarymo atveju.

2016 m. birželio 28 d. atsakovas pateikė paaiškinimą, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, rengdamas kelionių organizavimo pirkimo sąlygas, vadovavosi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovo kelionių organizavimo paslaugų pirkimo sąlygų 1 priedą, kuriame nėra jokių nuostatų, susijusių su pasiūlymų vertinimu, t.y. jame nurodyti tik bendri reikalavimai teikiamoms paslaugoms. Taip pat pažymėjo, kad įvertinus pastaruoju metu besiklostančią kelionių organizavimo paslaugų pirkimo praktiką, atkreiptinas dėmesys, kad pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai patys formuoja praktiką – pasiūlymuose teikdami 0,00 Eur aptarnavimo mokestį ar aptarnavimo mokestį išreikštą neigiamu skaičiumi. Perkančiosios organizacijos, rengdamos pirkimo dokumentus ir vertindamos pasiūlymus, joms galimais būdais siekia užkirsti kelią tokiai situacijai, kai laimėjusį pasiūlymą lemia tik pasiūlymo pateikimo laikas.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas BĮ „Lietuvos mokslo Taryba“ vykdė viešąjį pirkimą „Kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 173856) supaprastinto atviro konkurso būdu.

2016-05-02 ieškovas kreipėsi su pretenzija, prašydamas arba leisti pasiūlymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, išreikštą su minuso ženklu, arba nutraukti konkursą.

2016-05-03 atsakovas atmetė ieškovo pretenziją.

2016-05-17 ieškovas kreipėsi su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtais Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 1 priedą, taip pat 5 priedo 3.1.2 punktą arba nutraukti atsakovo Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo procedūras.

2016-05-23 atsakovas informavo tiekėjus apie priimtą sprendimą nutraukti pirkimą, vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 3 dalimi.

Tiekėjai gali apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pasiūlymų eilių nustatymo VPĮ V skyriaus numatyta tvarka. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimo įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 str. 3 d., CPK 423² str. 1 d.), t. y. pretenzijos pareiškimas ir atsakymas į pretenziją yra privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija, teisme ginčo ribas apibrėžia pirkimo dalyvio pretenzijos turinys. Nors ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje ieškovas tiesiogiai neginčijo Pirkimo sąlygų 1 priedo ir 5 priedo 3.1.2 punkto (pretenzijoje buvo iškeltas reikalavimas leisti pasiūlymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, išreikštą su minuso ženklų (Pirkimo dokumentų 43 punktas), arba nutraukti viešąjį Pirkimą), tačiau bendras ieškovo reikalavimų ikiteisminėje ginčo stadijoje pagrindas – atsakovo paskelbtų pirkimo sąlygų neatitikimas imperatyvioms teisės normoms - VPĮ principams. Teismas sprendžia, kad iš esmės ieškovas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, pagrindų palikti ieškinį nenagrinėtą nėra (CPK 296 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Atsakovas viename iš pateiktų procesinių dokumentų prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovas nėra pateikęs pasiūlymo viešajam pirkimui. Pažymėtina, jog VPĮ 2 str. 29 d. nustatyta, kad tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus, t.y. perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus gali apskųsti kiekvienas pirkimu suinteresuotas ūkio subjektas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė jo teisėtus interesus. Taigi, pretenziją ar ieškinį gali pateikti ne tik tas tiekėjas, kuris dalyvavo ar dalyvauja pirkimo procedūrose, bet ir potencialus tiekėjas. Nagrinėjamu atveju ieškovas verčiasi kelionių paslaugų organizavimu, vertintinas kaip potencialus tiekėjas. Atsakovo argumentas, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje todėl neturi teisės reikšti ieškinį, atmestinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo Pirkimo sąlygų atitikimo VPĮ įtvirtintiems principams bei viešojo pirkimo tikslui; ieškovas įrodinėjo, kad atsakovo paskelbtos Pirkimo sąlygos neužtikrina laisvos ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos, prieštarauja skaidrumo ir lygiateisiškumo principams, todėl Pirkimas nutrauktinas.

Teismas pažymi, kad ieškinyje ieškovas nebepalaikė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto reikalavimo leisti pasiūlymuose nurodyti aptarnavimo mokestį, išreikštą su minuso ženklu (Pirkimo dokumentų 43 punktas), nepateikė jokių motyvų, argumentų dėl šio reikalavimo; atsakovas atitinkamai nepateikė atsikirtimo argumentų. Teismas sprendžia, kad ginčo dėl šios Pirkimo sąlygos nebeliko, todėl dėl jos teisėtumo nepasisako.

Ieškovas savo poziciją pagrindžia tuo, kad atsakovo paskelbto Pirkimo taisyklės įtvirtina tokį kainodaros būdą, pagal kurį tiekėjai, siekdami laimėti konkursą, turi varžytis tik aptarnavimo mokesčiais; Pirkimo sąlygos įtvirtina galimybę tiekėjams siūlyti mažiausią aptarnavimo mokesčio vertę - 0 Eur. Atsakovas nenumatė pasiūlymų vertinimo tvarkos, atsižvelgiant į visų pirkimo objekto sudėtinių dalių vykdymo kainas, nors numatė, kad paslaugos bus apmokamos taikant būtent dalinį sutarties vykdymo išlaidų padengimą. Pagal Pirkimo sutarties sąlygas už suteiktas paslaugas atsiskaitoma taikant dalinį sutarties vykdymo išlaidų padengimą; visų suteiktų paslaugų kaina susideda iš dviejų dalių: iš fiksuoto dydžio aptarnavimo mokesčio (3.1.1 punktas) ir faktinių paslaugų tiekėjo išlaidų (3.1.2 punktas). Tokiu būdu pateikęs 0 Eur vertės pasiūlymą ir laimėjęs konkursą tiekėjas pagal pirkimo sutarties 3.1.1 ir 3.1.2 punktų sąlygas gauna pelną ne aptarnavimo mokesčių, o komisinių pavidalu, kurių dydis neturi įtakos pagal Pirkimo sutarties 3.1.2 sąlygą padengiamoms faktinėms paslaugų tiekėjo išlaidoms.

Atsakovas neginčija, kad paskelbto Pirkimo taisyklės neužkerta tiekėjams kelio siūlyti 0 Eur vertės aptarnavimo mokestį. Atsakovo vertinimu, Pirkimo sąlygos neprieštarauja VPĮ nuostatoms ir Viešųjų pirkimo tarnybos rekomendacijoms. 2015 m. gruodžio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. IS-220 „Dėl kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintuose kelionių viešojo pirkimo rekomendacijose (toliau (Rekomendacijose) buvo pasiūlyta vertinti tiekėjų pasiūlymus kelionių organizavimo paslaugų pirkimuose pagal aptarnavimo mokestį.2016 m. birželio 1 d. Viešųjų pirkimų tarnybos išplatintame pranešime „Kelionių pirkimai- kas greičiau“ nebuvo pasiūlyta keisti pasiūlymų vertinimo kriterijaus - aptarnavimo mokesčio; pateiktos rekomendacijos vertinant kelionių organizavimo pirkimuose pateiktus aptarnavimo mokesčius itin atidžiai vertinti pateiktus 0,00 Eur įkainių pagrindimus, siekdamos įsitikinti, kad tokios kainos yra pagrįstos ir sutartis bus realiai vykdoma, teikiant kokybiškas paslaugas. Siekiant užtikrinti, kad pirkimo metu atliekant pasiūlymų vertinimą būtų atrinktas tiekėjas, kuris už mažiausią kainą teiktų kokybiškas paslaugas, Pirkimo dokumentų 61.6 punkte buvo numatyta, kad viešųjų pirkimų komisija atmeta pasiūlymą, jeigu buvo pasiūlytas 0 Eur aptarnavimo mokestis ir tiekėjas komisijos prašymu nepateikė raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo ar kitaip nepagrindė siūlomo 0 Eur aptarnavimo mokesčio; Pirkimo sąlygų 43 punkte nurodyta, kad kainos pasiūlyme negali būti išreikštos neigiamu skaičiumi. Pirkimo sąlygų 3.1.2 punkte be kitų sąlygų numatyta, kad savo faktines išlaidas tiekėjas privalo pagrįsti pateikdamas sąskaitas faktūras ar kitus iš trečiųjų asmenų gautus dokumentus arba jų išlaidas Prašymas pagrįsti kitą kainos dalį patirtoms faktinėms išlaidomis užtriktina, kad tiekėjas laimėjęs viešąjį pirkimą nesieks nesąžiningiau vykdyti sutarties, bandydamas gauti pelną iš perkančiosios organizacijos.

Teismas iš esmės sutinka su ieškovo argumentais. Tarp šalių nėra ginčo, kad Pirkimo dokumentų reikalavimai suformuoti taip, kad neužkerta kelio tiekėjams siūlyti vienodas, „nulines“ fiksuotus aptarnavimo mokesčius. Atsakovas nurodo, kad toks kainodaros būdas neprieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos Rekomendacijoms, be to Pirkimo sąlygose įtvirtintas mechanizmas, atsakovo vertinimu, apsaugantis nuo tiekėjų nesąžiningumo – Pirkimo sąlygų 61.6 punkte įvirtintas reikalavimas pateikti viešųjų pirkimo komisijai tokio aptarnavimo mokesčio pagrindimą.

Organizuojamu viešuoju pirkimu perkančioji organizacija numatė įsigyti perkančiosios organizacijos tarnybinių kelionių organizavimo paslaugas, kurios apima: oro, sausumos ir vandens transporto bilietų visais perkančiajai organizacijai reikalingais maršrutais bei reikiamu metu rezervavimą, viešbučių užsienyje ir Lietuvoje rezervavimą, vykstančių į tarnybinę kelionę asmenų draudimo (nuo nelaimingų atsitikimų, medicininių išlaidų draudimo, neįvykusio, nutrūkusios kelionės draudimo, bagažo praradimo draudimo ir kitų rūšių draudimo) organizavimą ir vizų bei kitų kelionei būtinų dokumentų sutvarkymo organizavimą (Pirkimo sąlygų 1 priedo 1 punktas). Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose numatė, kad neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (Pirkimo sąlygų 62 punktas.). Taip pat nustatyta, kad jeigu kelių pateiktų pasiūlymų kainoms esant vienodoms, nustatant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai (Pirkimo sąlygų 63 punktas). Pirkimo dalyviai pasiūlymus turėjo parengti pagal Pirkimo sąlygų 3 priede nurodytą pasiūlymo formą, pagal kurią tiekėjas pasiūlymo formos 3 ir 4 stulpeliuose turėjo nurodyti aptarnavimo įkainius už lentelėje nurodytas paslaugas Palyginamoji pasiūlymo kaina – lentelės 7 stulpelio įkainių suma; šis dydis yra naudojamas tik tiekėjų pasiūlymams palyginti. Taigi, iš Pirkimo sąlygų matyti, jog tiekėjams, rengiant pasiūlymą bei nurodant siūlomų paslaugų kainą, pakanka nurodyti siūlomoms paslaugoms taikomą aptarnavimo mokestį; jeigu tiekėjas nurodytų „nulinį“ aptarnavimo mokestį už pasiūlymo formoje numatytas 5 paslaugas, palyginamoji pasiūlymo kaina taip pat būtų „nulinė“, t.y. pagal Pirkimo sąlygas pirkimą laimėtų pirmas tiekėjas, pateikęs „nulinį“ pasiūlymą. Nors perkančioji organizacija pirkimo sąlygose tiesiogiai neįtvirtino fiksuotų (vienodų) kainų, tačiau pirkimo sąlygos neužkirto kelio tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento. Teismo vertinimu, Pirkimo sąlygų 61.6 punkte įvirtintas reikalavimas pateikti viešųjų pirkimo komisijai tokio aptarnavimo mokesčio pagrindimą nepanaikinimo galimybės pirkimo dalyviams teikti vienodus („nulinius“) aptarnavimo mokesčius. Ieškovas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal kurią tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento pripažįstamos neteisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir kt.).

Sutiktina su ieškovo argumentu, kad ginčijamo Pirkimo sąlygos pažeidžia skaidrumo ir racionalaus Pirkimui skirtų lėšų panaudojimo principą. Pirkimo dokumentų 5 priedo (Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas) 3.1, 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose įtvirtintas toks atsiskaitymo už suteiktas paslaugas mechanizmas, pagal kurį be fiksuoto aptarnavimo mokesčio tiekėjui, laimėjusiam pirkimą, apmokamos jo faktinės išlaidas, tiesiogiai susijusias su sutarties vykdymu, kurias tiekėjas patyria iš trečiųjų asmenų. Faktinėmis paslaugų tiekėjo iškaitomis laikomos galutiniams paslaugas teikiantiems asmenims mokamos kainos, nepaisant to, kad paslaugų tiekėjas už šių paslaugų pardavimą iš aviakompanijų, viešbučių draudimo bendrovių ir kitų asmenų gali gauti komisinius mokesčius. Kaip jau buvo paminėta palyginamoji pasiūlymo kaina pagal Pirkimo sąlygas nustatoma kaip tiekėjų deklaruotų aptarnavimo mokesčių suma ir naudojama tik pasiūlymų palyginimui; tuo tarpu pagal Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projekto nuostatas de fakto perkančioji organizacija mokės už paslaugas Pirkimą laimėjusiam tiekėjui kitą kainą – tiekėjo faktinių išlaidų kainą; esant sąlygai, kad į tiekėjo gaunamus komisinius mokesčius neatsižvelgiama, tikroji teikiamų paslaugų kaina viešajame pirkime lieka neatskleista. Dėl išdėstyto teismas sutinka, kad ieškovo ginčijamos Pirkimo sąlygos (Pirkimo dokumentų 5 priedo (Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas) ir 3.1.2 punktas) pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą, tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą, skaidrumo bei proporcingumo principus. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos sprendimu ginčijamas Pirkimas buvo nutrauktas 2016-05-23; ieškinio reikalavimas dėl Pirkimo nutraukimo atmestinas. Netenkinamas ieškovo reikalavimas dėl Pirkimo sąlygų 1 priedo (Techninė specifikacija) pripažinimo neteisėtais; ieškovas pagrįsdamas savo reikalavimą nutraukti Pirkimą, įrodinėjo Pirkimo sąlygų 5 priedo 3.1.2 punkto prieštaravimą imperatyvioms VPĮ normoms, argumentų ir motyvų dėl Techninės specifikacijos neteisėtumo neteikė.

Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis); dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1 669,47 Eur atstovavimo išlaidų. Nors reikalavimas dėl Pirkimo nutraukimo atmetamas, atsakovas pripažino vieną iš dviejų ieškovo pareikštų reikalavimų (nutraukė ginčijamą Pirkimą) po civilinės bylos iškėlimo, t.y. ieškovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93,98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies: panaikinti atsakovo BĮ „Lietuvos mokslo taryba“ viešojo pirkimo „Kelionių organizavimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 173856) Pirkimo dokumentų 5 priedo (Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas) 3.1.2 punktą neteisėtu; kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „ZIP TRAVEL“ (juridinio asmens kodas 135474614) iš atsakovo BĮ „Lietuvos mokslo taryba“ 217 Eur žyminio mokesčio ir 1669,47 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.