Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e2-1484-1153/2023 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei A. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo E. B. ieškinys atsakovei A. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

3. 2022 m. gruodžio 12 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl laikinosios bendravimo tvarkos išaiškinimo. Prašoma išaiškinti kaip turi būti skaičiuojamos laikinosios apsaugos priemonių 2 punkto teismo nurodytos lyginės mėnesio savaites (penktadienis-sekmadienis) ir nelyginės mėnesio savaitės. Nurodo, kad teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2 punkte nustatyta, jog lyginėmis mėnesio savaitėmis (penktadienį–sekmadienį) ieškovas (tėvas) pasiima penktadienį sūnų iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos pas motiną (jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) ne vėliau kaip iki 17.00 val., ir grąžina vaiką sekmadienį į vaiko motinos (atsakovės) gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21.15 val. Nelyginėmis mėnesio savaitėmis vaiką iš ugdymo įstaigos pasiima ir savaitgalį leidžia kartu su vaiku motina. Šiame punkte yra nurodomos mėnesio lyginės arba nelyginės savaitės. Tačiau tokia nustatyta tvarka turi vietos vaiko tėvų interpretacijoms. Laikinoje bendravimo tvarkoje nurodyta, kad tėvas su vaiku leidžia lygines mėnesio savaites, o motina leidžia nelygines. Interpretacijos galimos dvi: 1) mėnesio pirmoji savaitė, kuri paprastai būna trumpesnė, pvz., lapkričio 1-6 laikoma pirmąja mėnesio savaite. Tokiu atveju, antroji savaitė laikoma nelygine ir t.t. Toliau bendravimas su vaiku vyksta praktiškai rotacijos principu; 2) bendravimo su vaiku savaitė apsprendžiama to, ar konkrečios savaitės penktadienis, kuomet vaikas pasiimamas iš ugdymo įstaigos ir leidžia laiką su tėvu arba su motina, yra lyginė ar nelyginė mėnesio diena. Susidariusios situacijos: 1) pirmąją interpretaciją atsakovė patvirtino pirmojo teismo posėdžio metu, išreikšdama norą derėtis dėl kitokios bendravimo tvarkos švenčių metu. Taip buvo sutarta iš anksto su atsakove pokalbių telefonu metu bei SMS žinutėmis. Kadangi laikinojoje bendravimo tvarkoje numatyta galimybė patiems tėvams sutarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei numatyta laikinojoje bendravimo tvarkoje; 2) 2021 metų Kalėdų šventes vaikas praleido kartu su atsakove ir jos giminėmis. Ieškovas mano, kad būtų teisinga, jei šiemet vaikas šventes praleistų su tėvu; 3) iki šiol buvo laikomasi 1 bendravimo su vaiku laiko interpretacijos. Su vaiku tėvas leido laiką lapkričio 11-13, 25-27 dienomis ir t. t, savaitgalius. Taip pat jis planuoja kartu su vaiku leisti artėjantį savaitgalį nuo gruodžio 9 d. iki 11 d., taip pat suplanavęs išvyką su vaiku gruodžio 23-25 dienomis. Nepaisant visų aplinkybių, atsakovė likus porai savaičių iki švenčių, SMS žinutėmis siekia pakeisti bendravimo tvarką atvirkščiai nei buvo sutarta ir nesutinka su ieškovo geranoriškai siūlomu pilnu antrosios Kalėdos dienos praleidimu su vaiku. Taigi, tarp šalių kyla ginčai dėl skirtingos nustatytos bendravimo tvarkos 2 punkto interpretacijos ir nustatyta nutarties 2 punkte tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra neaiški.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties neteisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo (nutarties) išaiškinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – kalendorinių metų (2022 m. ir 2023 m.) spausdintas versijas. Atsakovės teikiami įrodymai yra susiję su savaičių skaičiavimais skirtingo pobūdžio metų kalendoriuose. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu su atskiruoju skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ieškovas susipažino, nenustačius, kad apeliantė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo (nutarties) išaiškinimo

17. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

18. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.).

19. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta kaip vykdyti sprendimą ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.

20. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama/taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi.

21. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. priėmė nutartį, kuria tenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną ieškovo (tėvo) ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismas laikinosios bendravimo tvarkos 2 punkte nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką mėnesio savaitėmis (penktadienį-sekmadienį) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, t. .y. nustatė, kad lyginėmis mėnesio savaitėmis (penktadienį–sekmadienį) ieškovas (tėvas) pasiima penktadienį sūnų iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos pas motiną (jeigu vaikas tą dieną nevedamas į ugdymo įstaigą) ne vėliau kaip iki 17.00 val., ir grąžina vaiką sekmadienį į vaiko motinos (atsakovės) gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21.15 val. Nelyginėmis mėnesio savaitėmis vaiką iš ugdymo įstaigos pasiima ir savaitgalį leidžia kartu su vaiku motina.

22. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties išaiškinimo ir prašė teismo išaiškinti kaip turi būti skaičiuojamos laikinųjų apsaugos priemonių 2 p. teismo nurodytos lyginės mėnesio savaitės (penktadienis-sekmadienis) ir nelyginės mėnesio savaitės.

23. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo prašyme nurodyta pozicija, kad formuluotės „lyginėmis mėnesio savaitėmis ir nelyginėmis mėnesio savaitėmis“ turi vietos interpretacijoms, todėl šalims skirtingai interpretuojant šią formuluotę, teismas, nekeičiant procesinio sprendimo turinio, išaiškino (sukonkretino) minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo punktą, siekiant išvengti tarp šalių tokių interpretacijų, t. y. pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog tuo atveju, kai prasidedant mėnesiui pirmoji savaitė turi ne mažiau nei 3 dienas, laikoma, jog tai yra pirmoji mėnesio savaitė (t. y. nelyginė), atitinkamai, po jos einanti – antra, t. y. lyginė.

24. Atsakovės teigimu, elementarus savaičių skaičiavimas, numatytas skirtingo pobūdžio metų kalendoriuose, pvz., kiekvienų prasidedančių metų kalendoriuje yra numatyta, kokia metų savaitė, identifikuojant ją skaičiumi – lyginiu/nelyginiu, tokiu būdu atliekamas savaičių skaičiavimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 24 d. nutarties 2 p. nustatė vaiko tėvo laikiną bendravimą su vaiku ne metų savaitėmis, o mėnesio savaitėmis (penktadienį–sekmadienį).

25. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, interpretuodamas lyginių/nelyginių savaičių sampratas neįvardijo savo aiškinimo pagrindimo, t. y. pasirėmė savaitės dienų skaičiumi (ne mažiau nei 3 dienos), bet apeliantės teigimu, tokiu būdu galimai yra iškreipiamas jau nusistovėjęs ir plačiai taikomas visuomenėje lyginių/nelyginių savaičių suvokimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su minėtais apeliantės argumentais pažymi, jog šiuo atveju ginčo dėl metų lyginių/ nelyginių savaičių suvokimo/skaičiavimo tarp šalių nėra ir šalių bendravimas su vaiku nutarties 2 p. metų savaitėmis nėra nustatytas bei vykdomas. Pažymėtina, jog ieškovas pirmosios instancijos teismo neprašė išaiškinti kaip yra skaičiuojamos metų lyginės/ nelyginės savaitės, dėl to sutiktina su ieškovo argumentais, jog apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo savo aiškinimo pagrindimo ir neteisingai interpretuoja metų lygines/nelygines savaičių sampratas.

26. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad praktikoje nekyla vykdymo neaiškumo dėl lyginių ir nelyginių metų savaičių (pvz., 2022 m. gruodžio 22 d. yra 51 savaitė metuose, t. y. nelyginė. Tuomet lyginės ir nelyginės savaitės skaičiuojamos atsižvelgiant į pasirinktos savaitės skaičių nuo kalendorinių metų pradžios), taip pat nekyla aiškumo klausimų kas yra lyginiai ir nelyginiai skaičiai, tačiau šiuo atveju 2022 m. spalio 24 d. teismo nutartyje buvo nustatyta dėl lyginių mėnesio savaičių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant ne dėl metų, o dėl mėnesio lyginių/nelyginių savaičių, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis nėra visiškai aiški, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas išaiškino minėtos nutarties 2 p. dėl nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos

27. Apeliantės teigimu, tokia lyginių/nelyginių savaičių interpretacija, vertinant ją subjektyviai konkretaus šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku, kuris iš esmės bus nagrinėjamas byloje, yra ydingas ir suponuoja teismo būsimo sprendimo prielaidas. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su minėtais apeliantės argumentais nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nutartimi tik išaiškino 2022 m. spalio 24 d. nutarties 2 p. dėl lyginių/nelyginių mėnesio savaičių skaičiavimo tėvui bendraujant su vaiku pagal nustatytą laikinąją tvarką, tačiau nesprendė jokių papildomų klausimų, o dėl tėvų bendravimo su vaiku laikinosios bendravimo tvarkos metu išsamiai pasisakė 2022 m. spalio 24 d. nutarties motyvuotoje dalyje ir šios nutarties šalys apeliacine tvarka neskundė, dėl ko taip pat sutiktina su ieškovo argumentais, jog atsakovė nepagrįstai nurodo, kad nutarties 2 p. išaiškinimas suponuoja teismo būsimo sprendimo prielaidas.

28. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog jeigu laikant pagal atsakovės skaičiavimus, t. y. kad savaitė prasideda nelyginiu skaičiumi (tuomet yra nelyginė savaitė), o jeigu savaitė prasideda lyginiu skaičiumi (tuomet yra lyginė savaitė), tuomet susiklostytų tokia situacija, jog tėvas (penktadieniais-sekmadieniais) galėtų bendrauti su vaiku kartais po savaites tarpo, o kartais tik po dviejų savaičių – pvz., gruodžio 1 d. savaitė nelyginė, gruodžio 5 d. savaitė nelyginė, ir tik gruodžio 12 d. lyginė), nors 2022 m. spalio 24 d. nutartimi buvo siekiama įtvirtinti maksimalų tėvo bendravimą ir savaitgaliais (penktadieniais-sekmadieniais), kadangi ir abi ginčo šalys tam neprieštaravo bei siūlė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas pašalinti šalių interpretacijas bei atsižvelgdamas į vaiko tėvų lygiateisiškumą bei vaiko interesus, tinkamai išaiškino teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos 2 p. mėnesio lyginių/nelyginių savaičių skaičiavimą ir priešingai nei teigia apeliantė, savo sprendimą tinkamai motyvavo.

29. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos aplinkybes bei atsakovės atskirojo skundo argumentus, kasacinio teismo praktiką, neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Akivaizdu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis, kurią prašė išaiškinti ieškovas nebuvo visiškai aiški ir tiksli bei suprantama, t. y. tiek nutarties motyvuojamoji dalis, tiek rezoliucinė dalis yra dviprasmiška ir reikalavo papildomo jų išaiškinimo. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CPK 278 straipsnio, įtvirtinančio sprendimo (nutarties) išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai išaiškino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

30. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.