- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- A-1338-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01915-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. H., viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro, „Mūsų namai“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. H. ir viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ (viešoji įstaiga „Our House Centre for Human Rights and Relief“) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. H. ir viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai S. H. (toliau – ir pareiškėja) ir viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ (valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, viešoji įstaiga „Our House Centre for Human Rights and Relief“) (toliau – ir Centras) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (13.17)3-2588 „Dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjai panaikintas leidimas (akreditacija) vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio žurnalistės veiklą. Ministerija Sprendimą priėmė, atsižvelgdama į detaliau nekomentuojamą, deklaratyvaus pobūdžio Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) pateiktą informaciją, jog pareiškėja savo veikloje Lietuvoje veikia prieš Lietuvos Respublikos ir jos piliečių teisėtus interesus bei pažeidžia viešąją tvarką, t. y. iš esmės vykdo veiklą, nesuderinamą su akredituotos užsienio valstybės žurnalistės statusu, kaip jis suprantamas Lietuvoje. Pareiškėjų teigimu, iš atsakovo Sprendimo nėra aišku, kokie būtent pareiškėjos veiksmai lėmė atsakovo išvadą, jog jos veikla Lietuvoje yra nesuderinama su akredituotos užsienio žurnalistės statusu Lietuvoje, ir sudarė pagrindą panaikinti akreditaciją.
3. Pareiškėjai pažymėjo, kad pareiškėja yra ganėtinai jauno amžiaus, jos, kaip žurnalistės, veikla iš esmės apsiribojo Baltarusijos išeivijos veiklos ir integracijos į vietos visuomenę Lietuvoje klausimais, kištis į Lietuvos Respublikos vidaus politiką pareiškėja neturėjo jokio profesinio intereso ir niekada to nedarė. Centras tarpininkavo pareiškėjai gaunant Lietuvoje užsienio žurnalistės akreditaciją, todėl Sprendimas kelia reputacines ir organizacines rizikas – pasitvirtinus informacijai apie pareiškėjos destrukcinę ar neteisėtą veiklą Lietuvoje, nukentėtų Centro, kaip patikimos visuomeninės organizacijos, įvaizdis, be to, reikėtų ieškoti naujo žurnalisto į pareiškėjos darbo vietą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog pareiškėja, tikėtina, yra susijusi su Baltarusijos piliečiu I. B., kuris, remiantis VSD rekomendacija, yra paskelbtas Lietuvoje nepageidaujamu asmeniu (šis asmuo veikė turėdamas tikslą Baltarusijos saugumo tarnyboms ir valstybinei žiniasklaidai nutekinti medžiagą iš S. T. biuro), pareiškėja naudojosi tuometiniu darbu (duomenys neskelbtini), nutekindama informaciją, dėl kurios paviešinimo Baltarusijoje buvo suimti mažiausiai trys aktyvistai, remiantis pareiškėjos publikacijomis, Baltarusijos valstybiniai kanalai ir kita žiniasklaida pakartotinai rengė medžiagą, kuria buvo siekiama diskredituoti Baltarusijos nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidą, S. T. biurą, taip pat fondus, dirbančius su Baltarusija.
6. Atsakovas teigė, kad užsienio reikalų ministro 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. V-49 patvirtinto Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašo (2018 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-165 redakcija, toliau – ir Aprašas) 17 punkte nustatyti akreditacijos panaikinimo pagrindai, vienas iš jų – kai gaunama informacijos, jog užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei (17.3 p.). Ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento ir Visuomenės informavimo skyriaus darbuotojai atliko iš organizacijos „Freedom House“ 2022 m. kovo 30 d. gautos informacijos apie pareiškėjos veiklą patikrinimą. Ministerijos specialistai, naudodamiesi viešai prieinamais šaltiniais ir įvertinę VSD įslaptintame 2022 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 19-403S (toliau – ir VSD raštas, Raštas) nurodytą informaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjos veikla (veiksmai) atitinka Aprašo 17.3 papunktyje nurodytą užsienio žurnalisto akreditacijos panaikinimo pagrindą.
7. Atsakovas pažymėjo, kad Ministerija pateikė teismui viešai publikuotus straipsnius naujienų portaluose, kurie nemaža dalimi buvo pagrindas, leidęs Ministerijai padaryti išvadą, jog pareiškėjos veikla (veiksmai) atitinka Aprašo 17.3 papunktyje nurodytą užsienio žurnalisto akreditacijos panaikinimo pagrindą.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
9. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjai skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Ministerijos Sprendime išdėstytas aplinkybes. VSD, atsakydamas į Ministerijos pateiktą paklausimą, Rašte pateikė informaciją, kuri patvirtina Ministerijos nustatytas ir atsiliepime į skundą nurodytas faktines aplinkybes, pagrindžiančias ginčijamo Sprendimo teisėtumą. Atsakovas visapusiškai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – panaikino ginčijamą Sprendimą ir priteisė Centrui iš Ministerijos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
11. Ministerija ir Centras, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Centras apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti Centrui visą prašytą 9 196,05 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-69-575/2025 (toliau – ir LVAT nutartis) Ministerijos ir Centro apeliacinius skundus tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, netyrė byloje esančių įrodymų dėl šio Sprendimo pagrįstumo iš esmės, t. y. netinkamai vertino įrodymus dėl Sprendimo turinio, neįvertino byloje esančių duomenų dėl Sprendimo pagrįstumo.
III.
13. Regionų administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2025 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
14. Teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:
Šalies argumentai
14.1. Pareiškėja Ministerijos akreditacijos sistemoje pateikė 2021 m. gegužės 26 d. prašymą akredituoti ją oficialių pareigų vykdymo tikslu rašyti apie Centro ir jo vadovės O. K. veiklą Lietuvoje nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Prašyme nurodomos pagrindinės publikacijų temos: pabėgėlių iš Baltarusijos gyvenimas Lietuvoje; solidarumo su Baltarusijos žmonėmis akcijos Lietuvoje; baltarusių diasporos darbas Lietuvoje; Centro bendradarbiavimas su Lietuvos politikais ir organizacijomis. Su prašymu pareiškėja pateikė 2021 m. gegužės 26 d. Centro prašymą Ministerijai suteikti pareiškėjai akreditaciją kaip užsienio žurnalistei, kuri iš Baltarusijos atvyko savo oficialių pareigų vykdymo tikslu.
14.2. Ministerija 2021 m. birželio 7 d. raštu kreipėsi į VSD su prašymu patikrinti, įvertinti ir pateikti rekomendaciją dėl pareiškėjos galimybės gauti užsienio valstybės žurnalistės akreditaciją.
14.3. VSD 2021 m. birželio 21 d. raštu informavo Ministeriją, kad šiuo metu neturi duomenų, dėl kurių prieštarautų, jog pareiškėja gautų užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją.
14.4. Ministerija 2021 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. suteikti pareiškėjai užsienio žurnalistės akreditaciją.
14.5. Ministerija 2022 m. kovo 30 d. gavo iš organizacijos „Freedom House“ informaciją apie pareiškėją. Ministerija 2022 m. kovo 31 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad jos akreditacijos kortelės galiojimas buvo sustabdytas ir paprašė ją grąžinti.
14.6. Pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. elektroniniu laišku, Ministerijoje registruotu 2022 m. balandžio 4 d., pateikė prašymą „Dėl sprendimo sustabdyti žurnalistės akreditaciją pateikimo“. Prašyme pažymėjo, kad nenurodytas pagrindas stabdyti jos akreditaciją, nėra aišku, koks pareigūnas ar tarnautojas yra atsakingas už sprendimo vykdymą. Pareiškėja teigė, kad nesutinka su sprendimu ir planuoja jį apskųsti, taip pat prašė pateikti sprendimo sustabdyti žurnalistės akreditaciją kopiją.
14.7. Ministerija 2022 m. balandžio 5 d. patvirtino apie pareiškėjos kreipimosi gavimą ir 2022 m. balandžio 7 d. kreipėsi į VSD, prašydama pateikti rekomendaciją dėl pareiškėjos tolesnės akreditavimo Lietuvos Respublikoje galimybės. Ministerija pateikė VSD iš organizacijos „Freedom House“ gautą informaciją apie pareiškėją. Ministerija 2022 m. balandžio 21 d. gavo įslaptintą VSD 2022 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 19-403S dėl pareiškėjos.
14.8. Ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjai užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją. Sprendime nurodoma, kad Ministerija nustatė esant aplinkybių, atitinkančių Aprašo 17.3 papunkčio nuostatą: gauta informacijos, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmens teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ir dorovei. Ministerija išsiuntė pareiškėjai Sprendimą, kartu informuodama, kad pagal Aprašo 20 punktą užsienio valstybės žurnalistas, kuriam buvo atsisakyta suteikti akreditaciją ar akreditacija buvo panaikinta, turi teisę kitos akreditacijos prašyti ne ankščiau kaip po 12 mėnesių nuo atitinkamo sprendimo priėmimo.
14.9. Pareiškėjai, po Ministerijos priimto Sprendimo, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 22S119076 suteikė pabėgėlio statusą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 84 d., 12 str. 1–3 d., 41 str. 2 d. 4 p., 43 str. 1 ir 2 d., Aprašo 2, 7, 12–15, 13, 17.3, 19 p. nuostatas), pažymėjo, kad Aprašo 17.3 papunkčio nuostata, kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, iš esmės yra prevencinio pobūdžio ir grindžiama ne baigtinių faktų ar įrodytų teisės pažeidimų buvimu, o esant pakankamam pagrindui manyti, jog akredituotas asmuo gali užsiimti veikla, keliančia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei.
16. Teismas vertino, kad atsakovo Sprendime pateikta informacija buvo pakankama tam, jog pareiškėja galėtų suprastų jo esmę ir inicijuoti savo teisių gynimą procesinėmis priemonėmis. Teismas akcentavo, kad VAĮ 10 straipsnyje įtvirtinta motyvavimo pareiga taikytina atsižvelgiant į paslapčių apsaugos reikalavimus – motyvai gali būti atskleidžiami tik tokia apimtimi, kuri nepažeidžia viešojo intereso ir nekelia papildomų grėsmių valstybės saugumui. Nagrinėjamoje byloje atsakovas negalėjo detalizuoti VSD rašto turinio, bet priimto Sprendimo motyvavimo lygis šiuo atveju laikytinas pakankamu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies prasme. Sprendimas pagrįstas ne vien pirminiu pranešimu (organizacijos „Freedom House“ pateikta informacija), bet ir vėlesniu Ministerijos patikrinimu (viešais šaltiniais) ir kompetentingos institucijos (VSD) pozicija, kas atitinka protingumo ir pakankamumo kriterijus prevencinei priemonei taikyti, t. y. Sprendimas buvo paremtas duomenų visuma, o ne vien privačios organizacijos informacija.
17. Teismas pažymėjo, kad pirminė pareiškėjos akreditacija 2021 metais buvo suteikta laikantis nustatytos procedūros ir gavus kompetentingos institucijos – VSD – neprieštaravimo poziciją. Tačiau 2022 m. kovo–balandžio mėnesiais susiklostė iš esmės nauja faktinė situacija, kai Ministerija gavo iš organizacijos „Freedom House“ papildomą informaciją apie pareiškėją, kuri laikytina kaip pirminis informacijos šaltinis; reaguodama į šią informaciją Ministerija pakartotinai kreipėsi į VSD dėl pareiškėjos veiklos vertinimo ir VSD pateikė įslaptintą Raštą, kuriame buvo suformuota nauja, jau po akreditacijos suteikimo atsiradusi, pozicija dėl pareiškėjos galimos veiklos keliamos rizikos. Teismo vertinimu, šiuo atveju Ministerija pagrįstai sprendė, jog atsirado nauji ir laiko požiūriu vėlesni duomenys, kurie sudarė pagrindą persvarstyti pareiškėjos akreditacijos tęstinumo klausimą. Toks Ministerijos veikimas, gavus naują informaciją, atitinka Aprašo 13 ir 14 punktuose įtvirtintą modelį, pagal kurį Ministerija privalo ne tik gauti kompetentingų institucijų išvadą prieš priimant Sprendimą dėl akreditacijos, bet ir reaguoti į vėliau atsiradusią reikšmingą informaciją, kai tokia pateikiama.
18. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, kad Ministerija perrašė organizacijos „Freedom House“ 2022 m. kovo 30 d. elektroninio laiško turinį ir samprotavimus, t. y. neatliko objektyvaus ir išsamaus tyrimo. Teismas pažymėjo, kad atitikimas tarp pirminio informacijos šaltinio formuluočių ir administracinio akto motyvų pats savaime nelemia akto neteisėtumo, jei administracinis subjektas savarankiškai patikrina gautus duomenis, remiasi kompetentingos institucijos išvada ir priima sprendimą pagal savo diskreciją. Ministerija po minėtos informacijos gavimo kreipėsi į VSD, gavo ir įvertino įslaptintame Rašte pateiktą informaciją, taip pat atliko viešų šaltinių patikrą, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas buvo priimtas mechaniškai perrašant vieno iš šaltinių teiginius ar neatlikus savarankiško vertinimo.
19. Teismas dėl pareiškėjų teiginių, kad pareiškėjos profesinė veikla apsiribojo Baltarusijos išeivijos temomis ir ji nesikišo į Lietuvos vidaus politiką, todėl grėsmės nacionaliniam saugumui nebuvo, nurodė, jog nacionalinio saugumo rizikos išraiškos formos gali būti netiesioginės; grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Pagal Aprašo 17.3 papunktį reikšminga yra ne veiklos tematika per se (pati savaime), bet duomenų visuma, kuri pagrindžia tikėtiną riziką saugomiems interesams. Teismas nurodė, kad Ministerija rėmėsi tiek viešai prieinamais duomenimis, tiek VSD pateikta įslaptinta informacija, kuri pagal suformuotą teismų praktiką neturėjo būti detaliai atskleista Sprendime, o akcentuojamas veiklos temų siaurumas (Baltarusijos išeivijos temos) savaime nepaneigia Sprendimo pagrįstumo.
20. Teismas, įvertinęs pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 30 d. suteiktą pabėgėlio statusą, pažymėjo, kad pabėgėlio statuso suteikimą ir žurnalisto akreditaciją reglamentuoja skirtingi teisiniai santykiai, šie institutai turi skirtingus tikslus ir kriterijus. Pabėgėlio statuso suteikimas savaime nepaneigia Aprašo 17.3 papunktyje įtvirtinto akreditacijos panaikinimo pagrindo.
21. Teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, jo motyvavimo apimtis yra pakankama, o faktinių duomenų visuma (įskaitant VSD pateiktą informaciją) sudarė pagrindą taikyti Aprašo 17.3 papunktyje nurodytas teisines pasekmes, todėl pareiškėjų skundas atmestinas.
IV.
22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo Sprendimą; panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjų patirtas iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje, priteisiant pareiškėjų naudai iš atsakovo 12936,47 Eur sumą; priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjų į bylą pateiktus įrodymus (rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus), nevertino skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovas Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos veiklos, jai suteikus užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Tai, kad Aprašo 17.3 papunktyje įtvirtintas akreditacijos panaikinimo pagrindas yra prevencinio pobūdžio, nepaneigia išvados, jog sprendimas panaikinti užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją gali būti priimtas objektyviai (ne tendencingai) neįvertinus informacijos apie žurnalistą, nepatikrinus jos teisingumo, galimo tendencingumo ir remiantis prielaidomis.
23.2. Teismas ignoravo aplinkybes dėl pareiškėjos žurnalistinės veiklos neįvertinimo ir nepagrįstai sprendė, kad Sprendimas yra pagrįstas ir kad buvo teisinis pagrindas taikyti Aprašo 17.3 papunkčio nuostatas. Teismas sprendime nenurodė, kad pareiškėja būtų pažeidusi kokius nors žurnalistams ir žurnalistinei veiklai taikomus teisės aktus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja jokių visuomenės informavimo principų ir žurnalistų pareigų nepažeidė.
Šalies argumentai
23.3. Pareiškėja paaiškino, kad Baltarusijoje už suteikiamą mokslą ji pagal paskyrimą dvejus metus privalėjo išdirbti priskirtoje Baltarusijos Respublikos prezidento administracijos įstaigoje „Leidybos namai „Belarus Segodnia“ ir kad Baltarusijos Respublikos prezidento administracijos įstaigoje „Leidybos namai „Belarus Segodnia“ dirbo ne savo valia, o būtent dėl žurnalistikos studijų ir iš to jai kilusių finansinių prievolių.
23.4. Priimdama Sprendimą ir vertindama pareiškėjos (ne)galėjimą vykdyti akredituoto žurnalisto veiklą Ministerija neobjektyviai, tendencingai ir neišsamiai vertino duomenis apie pareiškėją 2020 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais dėl jos darbo savanoriškais pagrindais Labdaros ir paramos fonde (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, kai pareiškėja nebuvo žurnaliste, ir rizikas dėl tikrovės neatitinkančių pareiškėjos sąsajų su Lietuvoje nepageidaujamu asmeniu I. B., Telegram kanalo (duomenys neskelbtini) ir jo veiklos nepagrįsto vertinimo bei tikrovės neatitinkančių sąsajų su šiuo kanalu.
23.5. Priimdamas Sprendimą atsakovas nepagrįstai darė išvadas apie aukštą pareiškėjos bendradarbiavimo tikimybę su Lietuvoje nepageidaujamu asmeniu I. B., remdamasis viešai prieinama informacija apie šį asmenį, nors nurodytoje informacijoje pareiškėja neminima, o byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad pareiškėja su I. B. nebendravo, tik galėjo kelis kartus susitikti bendruose renginiuose. Pavieniai pareiškėjos ir kitų asmenų kontaktai kitų žmonių akivaizdoje su I. B. negalėjo būti pagrindu spręsti, kad ji bendradarbiavo ar glaudžiai bendravo su I. B. ir kad buvo aukšta jos bendradarbiavimo su I. B. rizika.
23.6. Priimdamas Sprendimą atsakovas nepagrįstai Telegram kanalą (duomenys neskelbtini) vertino kaip skirtą nutekinti Baltarusijos specialiosioms tarnyboms ir valstybinei žiniasklaidai medžiagą apie S. T. biurą, o pareiškėja, kadangi yra paminėta šiame kanale, yra su juo susijusi ir bendradarbiauja su I. B..
23.7. Bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose liudytojomis apklaustos M. K. ir K. K. patvirtino, kad I. B. nėra susijęs su šio Telegram kanalo įkūrimu, pareiškėja taip pat nėra šio kanalo įkūrėja ir turinio kūrėja. Šio kanalo įkūrėja – M. K., o K. K. kartu su M. K. yra jo administratorės. Abi jos yra kategoriškai nusistačiusios prieš (duomenys neskelbtini) rėžimą ir iki atvykimo į Lietuvą buvo opozicionieriaus V. B. štabo savanorėmis, o prasidėjus suėmimams Baltarusijoje atvyko į Lietuvą. Atsakovas nepagrįstai šį kanalą tapatino su veikimu prieš demokratines jėgas.
23.8. Nors pareiškėja ginčo Telegram kanale pateikė neigiamus (duomenys neskelbtini) fondo veiklos epizodus, tai buvo daroma jai dar neturint užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos. Sprendimas priimtas, siekiant nubausti pareiškėją dėl jos daugiau kaip prieš 1,5 metų iki Sprendimo išsakyto kritiško požiūrio, ir tai niekaip nesusiję su žurnalisto veikla, be to, toks sprendimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnį.
23.9. Pareiškėja nėra ir nebuvo susijusi su L. S., V. P. ir A. A. bei šių asmenų suėmimu, tą patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai, liudytojų parodymai, jog organizacijos „Freedom House“ nurodytuose šaltiniuose nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti ar pagrįstai manyti, kad dėl pareiškėjos nutekintos informacijos būtų suimti minėti asmenys. Atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad priimant Sprendimą turėjo pagrįstos ir pakankamos informacijos, jog minėti asmenys buvo suimti dėl pareiškėjos kaltės. Teismas neįvertino šių nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo nustatytas aplinkybes.
23.10. Teismas, konstatavęs, kad pabėgėlio statusas ir žurnalisto akreditacijos institutas reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, su skirtingais tikslais ir kriterijais, neįvertino fakto, jog prieglobstis asmeniui nesuteikiamas (arba panaikinamas), jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba visuomenei. Todėl pareiškėjai suteiktas pabėgėlio statusas taip pat yra teisiškai reikšminga aplinkybė, patvirtinanti Sprendimo nepagrįstumą.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Ministerija pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
24.1. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų, grindžiamų byloje ištirtais įrodymais dėl viešai paskelbtos informacijos apie pareiškėjos bendradarbiavimo su Lietuvoje nepageidaujamu asmeniu I. B..
24.2. Atsakovo darbuotojai atliko iš organizacijos „Freedom House“ gautos informacijos apie pareiškėjos veiklą patikrinimą ir įvertinę viešai prieinamus šaltinius bei VSD įslaptintame Rašte nurodytą informaciją pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos veikla (veiksmai) atitinka Aprašo 17.3 papunktyje nurodytą užsienio žurnalisto akreditacijos panaikinimo pagrindą.
24.3. Teismas, įvertinęs Ministerijos 2022 metų balandžio mėnesį disponuotą informacija apie pareiškėjos ir byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas panaikinti pareiškėjai žurnalisto akreditaciją yra teisėtas.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai pripažino, jog egzistuoja pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją. VSD vertinimu, pareiškėjai nepaneigė teismo išvados, jog bylos faktinių duomenų visuma, įskaitant VSD pateiktą informaciją, sudarė pakankamą pagrindą atsakovui taikyti Aprašo 17.3 papunkčio nuostatas, o Sprendimo motyvavimo apimtis, atsižvelgiant į valstybės paslapčių teisinį režimą ir teismų praktiką, yra pakankama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ministerijos Sprendimo, kuriuo panaikinta užsienio valstybės žurnalisto akreditacija, pagrįstumo ir teisėtumo.
28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad Sprendimas priimtas kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų, jo motyvavimo apimtis ir faktinių duomenų visuma sudarė pakankamą pagrindą panaikinti pareiškėjos akreditaciją pagal Aprašo 17.3 papunkčio nuostatas.
29. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, teigia, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjų pateiktus įrodymus, nepagrįstai pripažino, jog egzistuoja pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą užsienio valstybės žurnalisto akreditaciją. Teismas privalėjo pripažinti, jog Ministerijos Sprendimas yra formalus, pagrįstas prielaidomis.
30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjų reikalavimus ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjų teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
34. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
35. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog Ministerijos Sprendimas yra formalus ir grįstas prielaidomis. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą konstatuodamas, kad Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas ir yra pakankamai motyvuotas, o atsakovas neturėjo galimybės nurodyti įslaptintos VSD išvados turinio ir tokiu būdu konkretizuoti faktines aplinkybes. Taip pat nutartyje pasisakyta dėl VAĮ 26 straipsnio nuostatų taikymo, pažymint, jog prieš priimdama sprendimą Ministerija neprivalėjo apklausti žurnalistą ar gauti jo paaiškinimą. Pirmosios instancijos teismas nutartimi buvo įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjų skundą, todėl pareiškėjų ginčijamą Sprendimą pagrįstai vertino, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. sausio 8 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.
37. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akredituoti kitų valstybių žurnalistai turi tokias pat teises rinkti ir skelbti informaciją kaip ir Lietuvos žurnalistai.
38. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atliekamą žurnalistų akreditavimo tvarką ir sąlygas nustato Užsienio reikalų ministro 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr.V-49 patvirtintas Užsienio valstybių žurnalistų akreditavimo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje tvarkos aprašas, kurio 2 punkte, be kita ko, numatyta, jog Ministerijoje akredituojami užsienio valstybių žurnalistai, kurių tikslas yra nuolat informuoti visuomenę apie įvykius Lietuvos Respublikoje.
39. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
40. Aprašo 17 punkte nustatyti akreditacijos panaikinimo pagrindai, tame tarpe, kai gaunama informacijos, kad užsienio valstybės žurnalistas Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei (17.3 papunktis). Pagal Aprašo 13 punktą, Ministerija elektroniniu būdu gavusi užsienio valstybės žurnalisto akreditavimo anketą kartu su šiame apraše nurodytų dokumentų kopijomis, kreipiasi informacijos į kompetentingas Lietuvos Respublikos institucijas dėl užsienio valstybės žurnalisto akreditacijos.
41. Pažymėtina, jog vertindamas pastarąją teisės normą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šis Aprašo 17.3 papunktyje įtvirtintas akreditacijos panaikinimo pagrindas yra iš esmės prevencinio pobūdžio ir yra grindžiamas ne baigtinių faktų ar įrodytų teisės pažeidimų buvimu, o esant pakankamam pagrindui manyti, jog akredituotas asmuo gali užsiimti veikla, keliančia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).
42. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėja gali užsiimti veikla, kuri kelia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei, akcentuodami, jog atsakovo sprendimas buvo pagrįstas vien prielaidomis.
43. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog 2021 m. pareiškėjai buvo suteikta užsienio žurnalistės akreditacija. 2022 m. gavusi papildomos informacijos apie pareiškėją Ministerija atliko pateiktos informacijos šaltinių patikrinimą, taip pat laikydamasi Apraše nustatytos tvarkos pakartotinai kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl pareiškėjos veiklos vertinimo bei gavusi VSD 2022 m. balandžio 20 d. raštu pateiktą informaciją dėl pareiškėjos galimos veiklos keliamos rizikos, ją įvertino ir sprendė, jog yra aplinkybių, atitinkančių Aprašo 17.3 papunkčio taikymo sąlygas. Šiai atsakovo pozicijai pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismas sutikdamas, jog Ministerija, nebūdama kriminalinės žvalgybos institucija, pagrįstai rėmėsi kompetentingos institucijos – VSD – pateikta įslaptinta informacija, kurią priimdama Sprendimą įvertino, be to savarankiškai patikrino gautus duomenis atlikdama viešų šaltinių patikrą, todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, jog Sprendimas buvo grįstas vien prielaidomis nepagrįsti.
44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė pagrįstai taikė Aprašo 17.3 papunktį ir nusprendė, kad pakanka informacijos, jog pareiškėja, būdama akredituota užsienio žurnalistė, Lietuvos Respublikoje gali užsiimti veikla, keliančia grėsmę asmenų teisėms, valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjų ginčijama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, kuri pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą (viešą ir neviešą informaciją). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų minėtas aplinkybes tiek, kad būtų pagrindas taikyti abejonės pareiškėjų naudai principą ir naikinti ginčijamą Sprendimą.
45. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė į pareiškėjų nurodytus argumentus dėl pareiškėjai suteikto pabėgėlio statuso. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog pabėgėlio statusas ir žurnalisto akreditacijos institutas reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, su skirtingais tikslais ir kriterijais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjai akcentuoja, jog prieglobstis asmeniui nesuteikiamas (arba panaikinamas), jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba visuomenei, tačiau aplinkybės, kurios vertinamos ir kriterijai pagal kuriuos sprendžiama dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 88 straipsnį bei Aprašo 17.3 papunktyje įtvirtinto iš esmės prevencinio pobūdžio akreditacijos panaikinimo pagrindo nėra tapatūs.
46. Dėl kitų pareiškėjų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
47. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
48. Pareiškėjai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų S. H. ir viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.