Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9192-842/2022 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. L. (A.) L.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šeimos kredito unija, akcinė bendrovė „TF bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lenders“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. L. (A. L.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d nutarties civilinėje byloje e2-9192-842/2022, kuria nustatyti ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė J. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. L. (A. L.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o kitų atsakovo procesinių dokumentų įteikimo adresų nenurodė, nepasirinko procesinių dokumentų įteikimo būdo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus – įpareigojo ieškovę patikslinti atsakovo gyvenamąją ar faktinę buvimo vietas, o šių duomenų nepavykus nustatyti, nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (pagal CPK 117, 129, 130 straipsnius, laikantis įstatyme įtvirtinto įteikimo būdų eiliškumo) (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs tai, jog šalys turi pakankamai daug nekilnojamojo turto, nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui turi būti įteikiami tokiu būdu, kad neliktų abejonių dėl atsakovo tinkamo informavimo apie teismo procesą.

9. Ieškovė pateikė dėl minėtos teismo nutarties atskirąjį skundą, nurodydama, jog ieškinyje nurodė jai paskutinį atsakovo žinomą gyvenamosios vietos adresą, o realios galimybės nustatyti ar sužinoti kitą atsakovo adresą bei buvimo vietą ieškovė neturi, ji nebuvo žinoma jau ieškinio padavimo metu. Pažymėjo, kad ėmėsi visų leistinų teisinių priemonių, kad būtų nustatyta atsakovo buvimo vieta. Pabrėžė, kad procesinių dokumentų įteikimas paštu, per antstolius, kurjerius nebus veiksmingas, nes korespondencija, siunčiama atsakovui, grįžta atgal neįteikta ir vienintelis būdas atsakovui tinkamai įteikti procesinius dokumentus yra viešas paskelbimas.

10. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vienas iš CPK 5 straipsnio tvarka tikrintinų dalykų yra poveikis materialinėms teisėms. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; kt.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo, tačiau jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

11. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytas dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos adresas ir kiti žinomi asmens procesinių dokumentų įteikimo adresai. Atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007).

12. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

13. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui. Taigi, ieškovas turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė šią gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos, civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie fizinio asmens gyvenamąją vietą nepavykstą gauti arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 36, ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, 2012 m.). Todėl teismas turi nustatyti, ar buvo išnaudotos visos galimybės sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-684/2020; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

14. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį priėmė ir procesinius dokumentus (ieškinį, teismo pranešimą) siuntė atsakovui ieškinyje nurodytu adresu, bet dokumentai grįžo neįteikti, su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas taip pat patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, iš kurių nustatė, jog atsakovas verčiasi individualia veikla. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas gyvenamąją vietą deklaravęs ieškovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), dokumentai šiuo adresu atsakovui taip pat nebuvo įteikti. Pažymėtina, kad teismui žinomais atsakovo gyvenamosios vietos adresais procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, o ieškovė nėra pasirinkusi kito procesinių dokumentų įteikimo būdo.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo teismo atsakovui procesinius dokumentus išsiųsti paskutiniu jai žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Ieškovės teigimu, įteikimas paštu, per antstolius, kurjerius nebus veiksmingas, nes korespondencija, siunčiama atsakovui, grįžta atgal neįteikta. Ieškovės nuomone, vienintelis būdas atsakovui tinkamai įteikti procesinius dokumentus yra viešas paskelbimas. Tačiau teismas pažymi, jog kartu su ieškiniu nėra pateikta duomenų, kad ieškovė ėmėsi aktyvių ir leistinų teisinių priemonių atsakovo faktiniam gyvenamosios vietos adresui nustatyti, t. y. byloje nėra duomenų, kad procesiniai dokumentai būtų teikti atsakovui per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus ar būtų išduoti ieškovei, kad ši juos įteiktų atsakovui (CPK 117 straipsnis).

16. Jeigu yra abejonių, kaip kad šiuo atveju pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas priėmęs ieškinį, tuomet teismas turi įpareigoti ieškovą pateikti teismui tokius pakankamus įrodymus, jog ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą. Vien tai, kad atsakovo gyvenamosios vietos nustatymas gali pareikalauti papildomo laiko ir papildomų išlaidų (ar tai, kad, šiuo atveju, ieškovei nėra žinoma kita faktinė atsakovo buvimo vieta, ar kad atsakovas neinformavo ieškovės apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą), nėra pagrindas pripažinti, jog procesinių dokumentų įteikimas turi būti taikomas formaliai, nepasinaudojus kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais, kadangi kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad prieš taikydamas CPK 130 straipsnio įteikimo būdą, teismas turi imtis visų įstatyme nustatytų priemonių, kad sužinotų fizinio asmens gyvenamąją vietą, ir patikrinti visą byloje esančią informaciją. Tik tuomet, kai teismas turi pagrindą įsitikinti, kad atsakovo adresas negali būti nustatytas, ar kad procesinių dokumentų jam neįmanoma įteikti jokiu kitu kaip tik viešo paskelbimo būdu, galima laikyti, jog atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma ir tokiu atveju civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą. Taip pat pažymėtina, jog CPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įteikimas viešo paskelbimo būdu, kai nėra žinoma adresato gyvenamoji ir darbo vieta, galimas tik jeigu nėra galimybės paskirti kuratorių. Byloje nėra duomenų, kad šia galimybe būtų pasinaudota. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei tai, jog ieškovė nėra pasirinkusi kito procesinių dokumentų įteikimo būdo, t. y. neišnaudojo visų leistinų teisinių priemonių atsakovo gyvenamosios ar faktinės buvimo vietos nustatymui, atmetami ieškovės argumentai, jog vienintelis būdas atsakovui tinkamai įteikti procesinius dokumentus yra viešas paskelbimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog viešo paskelbimo procesinių dokumentų įteikimo būdas yra kraštutinė priemonė. Tokia pozicija nurodoma ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, kurioje numatyta, jog CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).

18. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovei J. L. terminą ieškinio trūkumams šalinti ir patikslinti atsakovo A. L. gyvenamąją ar faktinę buvimo vietas, o šių duomenų nepavykus nustatyti, nurodyti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (pagal CPK 117, 129, 130 straipsnius, laikantis įstatyme įtvirtinto įteikimo būdų eiliškumo). Pažymėtina, jog ieškovei nepašalinus skundžiamoje nutartyje nurodytų trūkumų, jos ieškinys bus paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

20. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, naikinti ją remiantis ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, dėl to ieškovei nustatytinas naujas terminas (iki 2022 m. gegužės 30 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės J. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei J. L. terminą iki 2022 m. gegužės 30 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.