- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2-1119-1004/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00009-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. R., R. L.
dalyvaujant ieškovei A. S., ieškovės atstovei advokatei E. P., atsakovui A. R., atsakovo A. R. atstovui advokatui A. K. ir atsakovui R. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. R. ir R. L. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškiniu (I t., b. l. 1 – 6), patikslintu ieškiniu (I t., b. l. 88 – 99), kurį galutinai 2021-06-30 patikslino (II t., b. l. 78 – 88), prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. R. ir R. L. 2513,01 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio kompensacinio pobūdžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 757,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, ieškovė A. S. socialiniame tinkle „Facebook“ įdėjo skelbimą, kad ieško pirkti automobilį „AUDI A6“. Atsakovas A. R. parašė, kad parduoda 2005 metais pagamintą automobilį „AUDI A6“. Nuo 2020-05-02 iki 2020-05-10 ginčo šalių bendravimas vyko susirašinėjimų ir pokalbių programa „Messenger“. A. R. pateikė automobilio fotonuotraukas, technines charakteristikas, duomenis apie automobilio ridą – 245000 km, tačiau nenurodė duomenų apie automobilio trūkumus ar defektus. Tačiau dėl atsakovo patalpintų skelbimų apie automobilių pardavimą įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ automobilių pardavimo grupėse, ieškovė turi pagrindo manyti, kad A. R. vertėsi naudotų lengvųjų automobilių pardavimu.
3. 2020-05-10 šalys susitarė susitikti, apžiūrėti automobilį ir sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė su draugu apžiūrėjo automobilį „AUDI A6“, patikrino jo būklę neprofesionalia kompiuterine diagnostika, tačiau pastebimų defektų ar trūkumų nebuvo, automobilis važiavo. Automobilis „AUDI A6“ turėjo galiojančią techninę apžiūrą, kurios kortelėje nurodyta, kad 2018-07-26, atliekant techninį įvertinimą, automobilio rida buvo 229304 km. A. R.a nepateikė informacijos apie kokius nors automobilio gedimus, nors jau automobilio pirkimo-pardavimo metu egzistavo variklio gedimas.
4. 2020-05-10 šalys sudarė automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė paaiškino, jog atsakovas atsivežė minimos pirkimo–pardavimo sutarties blanką, pats užpildė sutartį, kurioje deklaravo, kad automobilis yra be defektų. Ieškovė teigia, kad sutartį pasirašė atsakovo raginama, į ją neįsigilinusi, visų jos sąlygų neperskaitė.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, ji dėl šalyje paskelbto karantino negalėjo intensyviai naudotis nusipirktu naudotu automobiliu asmeniniams poreikiams tenkinti. Pavažinėjus automobiliu po keliolika kilometrų per dieną ir nuvažiavus iki 300 km, 2020-05-20 (po 10 dienų po automobilio įsigijimo) automobilio prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, rodantis variklio aušinimo skysčio trūkumą. Papildžius aušinimo skystį ir nuvažiavus iki 1000 km, po 2-3 dienų prietaisų skydelyje vėl įsijungė aušinimo skysčio lygio sumažėjimą indikuojanti lemputė. Todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Visaurida“ automobilių remonto dirbtuves dėl konsultacijos, tačiau automobilio variklio aušinimo skysčio pratekėjimo priežastis nebuvo nustatyta, nenustatytas ir aušinimo skysčio prasisunkimas į išorę.
6. 2020 m. liepos mėn. pradžioje automobilis ėmė smarkiai dūminti. UAB „Visaurida“ meistras atostogavo, todėl liepos mėn. 5 ar 6 dieną ieškovė kreipėsi į UAB „Automoda“. Nustatyta, kad gedimų priežasčiai nustatyti būtina automobilį varyti į autoservisą. 2020-07-14 UAB „Visaurida“ autoservise automobilis buvo apžiūrėtas ir nustatytas ilgalaikis variklio gedimas, t. y., kad variklio išmetimo dujos patenka į automobilio variklio aušinimo sistemą, paslėptų defektų šalinimas preliminariai kainuotų 1800,00 Eur. Ieškovė pažymėjo, jog nuo tada automobiliu nebesinaudojo.
7. Ieškovė kreipė į UAB „Autojuta“, kuri 2020-07-14 išdavė pažymą, kad 2016-05-09 šio automobilio paskutinė fiksuota rida pasaulinėje „AUDI“ duomenų bazėje yra 329060 km. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio rida 245000 km, t. y. buvo 84060 km mažesnė, nei prieš ketverius metus. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės akivaizdžiai rodė, kad atsakovas A. R. ieškovei pardavė automobilį su suklastota rida.
8. 2020-07-14 ieškovė per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ nusiuntė atsakovui A. R. informaciją dėl nustatyto ilgalaikio variklio gedimo ir atsuktos ridos. Ieškovė taip pat prašė atsakovą raštu informuoti, ar jis pageidauja atsiimti automobilį ir grąžinti sumokėtą sumą, bet atsakovas neatsiliepė, nepareiškė jokio noro susipažinti su nustatytais automobilio gedimais ir sužinoti jų priežastis.
9. 2020-07-27 ieškovė pareiškė atsakovui A. R. pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. Pažymėjo, jog atsakovo prašė atsiimti automobilį ir grąžinti sumokėtą kainą ir sutartį nutraukti arba jo sąskaita suremontuoti automobilio paslėptus defektus, kad jį būtų galima eksploatuoti, arba kompensuoti automobilio paslėptų defektų atstatymo kaštus, t. y. 1800,00 Eur. Atsakovas A. R. 2020-08-07 raštu su pretenzija nesutiko ir paaiškino, kad automobilį pirko netikrinęs ridos, o jį pardavė su ta pačia rida, kaip ir pats pirko.
10. 2020-08-14 ieškovė pateikė atsakovui A. R. pakartotinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. 2020-08-14 nusiuntė atsakovui A. R. ir trumpąja SMS žinute informaciją, kad automobilis yra neeksploatuojamas dėl trūkusios variklio galvos. Taip pat ji paklausė atsakovo, kaip ir kur turėtų nuvežti automobilį į „AUDI“ centrą, kas padengs defektavimo išlaidas. 2020-08-17 atsakovas trumpąja SMS žinute atsakė, kad savo poziciją išdėstė atsakyme į pretenziją, t. y. jis neišreiškė pozicijos, ar dalyvaus defektuojant automobilį.
11. 2020-08-26 atsakovas A. R. raštu su pretenzija nesutiko, automobilio gedimo priežasčiai nustatyti pasiūlė kreiptis į autorizuotą „AUDI“ servisą, tačiau nenurodė, į kokį. 2020-08-27 ieškovė nusiuntė atsakovui trumpąja SMS žinute informaciją, kad 2020-08-28 12.00 val. automobilis bus pristatytas remontui bei tiksliam defektų nustatymui į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pakvietė atsakovą atvykti ir susipažinti su automobilio gedimų nustatymu bei remonto eiga. Paaiškino, jog atsakovas jai atsakymo nepateikė.
12. 2020-08-28 12 val. į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė pristatė automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui. Su meistru E. V. sudarė Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią paslaugų teikėjas įsipareigojo atlikti automobilio „AUDI A6“ gedimo nustatymo ir remonto darbus. Taip pat susitarė, kad Paslaugų teikėjas sudarys sąlygas tiek atsakovui A. R. vienam, tik kartu su atstovu/atstovais dalyvauti apžiūrint automobilio gedimus, nustatant gedimų priežastis, pasiūlyti prekybos įmones, kur būtų galima pigiau įsigyti būtinas keisti detales ar medžiagas.
13. 2020-08-28 E. V. apžiūrėjo automobilį ir surašė aktą, kur nurodė automobilio defektus, taip pat atžymėjo, kad išpjautas išmetimo sistemos katalizatorius, o taip pat pastabą, jog automobilio gedimas negali būti momentinis, o konkretus gedimas išaiškės remonto eigoje. Kadangi gedimo priežastis nebuvo akivaizdi, siekiant ją nustatyti, meistras E. V. ardė variklį, proceso eigą fotografavo, surašė raštą dėl automobilio remonto eigos. Net jei ir tuomet, jeigu automobilis būtų patikrintas specializuotame servise, variklio defektas vis tiek nebūtų buvęs nustatytas. Rašte nurodyta, kad ardymo metu matėsi neseniai atliktas toks pat variklio galvų remontas, grandinių keitimas, kuris buvo atliktas dalinai bei nekokybiškai, galimai norint nuslėpti esamus automobilio gedimus, kuriuos galėjo įtakoti didelė automobilio rida.
14. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo išreikalauta automobilio „AUDI A6“ pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas A. R. 2020-04-20 įsigijo iš atsakovo R. L. automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 3500,00 Eurų, automobilio rida nurodyta – 245000 km, automobilio trūkumai nepažymėti. Pažymėjo, kad prieš parduodamas automobilį ieškovei atsakovas A. R. pakeitė šio automobilio valst. Nr. iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini).
15. Kadangi atsakovas A. R. pardavė ieškovei automobilį su paslėptais trūkumais, kurie ieškovei paaiškėjo po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, trūkumai atsirado ne dėl ieškovės (pirkėjos) kaltės, šie trūkumai sąlygoti priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, todėl ieškovė, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, negalėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus, įsigytas automobilis negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, nes neatitiko jam keliamų reikalavimų, dėl to yra pagrindas taikyti įstatymo straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės naudotą daiktą.
16. Kaip nustatyta iš 2020-04-20 automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjo R. L. ir A. R., automobilio „AUDI A6“ rida buvo suklastota (nurodyta 245000 km.). Tai reiškia, kad R. L. pardavė automobilį A. R., žinodamas apie suklastotą ridą. Kadangi abu atsakovai – ir A. R., ir R. L. pardavė automobilį su suklastota rida, nesilaikė įstatyme numatyto imperatyvaus reikalavimo nurodyti parduodamo automobilio trūkumus, abu yra atsakingi už tai, kad ieškovei buvo parduotas netinkamos kokybės automobilis, t. y. su trūkumais, kurie paaiškėjo po daikto perdavimo ieškovei, todėl ieškovė prašo teismo priteisti žalą iš abiejų atsakovų solidariai.
17. Paslėptų defektų šalinimo išlaidų suma, kurią ieškovė prašo iš atsakovų priteisti solidariai, nes visos pirktos medžiagos ir detalės bei atlikti darbai susiję su automobilio paslėptų defektų šalinimu, sudaro 2248,01 Eur, – t. y. 266,20 Eur išlaidos už dviejų autogalvučių remontą; 720,00 Eur išlaidos 6 vnt. purkštukų patikrą ir remontą; išlaidos už įsigytą 385,99 Eur vertės grandinės komplektą; 75,82 Eur išlaidos už įsigytas remontui reikalingas detales ir medžiagas: 54,60 Eur išlaidos už įsigytą 2 vnt. variklio galvos tarpinių (2 vnt. po 27,30 Eur); 5,80 Eur išlaidos variklio dangtelio tarpikliui; 7,92 Eur išlaidos įsiurbimo kolektoriaus tarpikliui; 7,50 Eur išlaidos alyvos filtro korpuso tarpinei ir 800,00 Eur remonto darbai (variklio grandinių keitimas (1 komplektas) – 250,00 Eur, variklio galvų išėmimas ir įdėjimas – 550,00 Eur). Ieškovė taip pat patyrė 265,00 Eur išlaidų, susijusių su automobilio paslėptų defektų nustatymu bei siekimu ginčą išspręsti taikiai, kurias sudaro: 15,00 Eur išlaidos už atliktą automobilio testavimą ir 250,00 Eur už konsultacijas ir pretenzijų atsakovui surašymą (2020-07-21 mokėjimo nurodymas – 50,00 Eur ir 2020-12-17 mokėjimo nurodymas – 200,00 Eur) (prijungta civilinė byla Nr. e2-1117-1028/2021).
18. Dėl netinkamos kokybės nusipirkto automobilio paslėptų defektų nustatymo ir šalinimo ieškovė turėjo viso 2513,01 Eur išlaidų. Visas aukščiau paminėtas išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai, taip pat prašo priteisti proceso metu patirtas 757,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
19. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovė patikslintą ieškinį prašė tenkinti visa apimtimi iš esmės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog ieškojo pirkti konkretaus modelio ir komplektacijos automobilio. Papildė, jog perkamam automobiliui buvo įlinkę slenksčiai. Ieškovė paaiškino, jog paaiškėjus automobilio variklio gedimui visų pirma norėjo grąžinti automobilį pardavėjui. Ieškovės atstovės nuomone, teismas savo iniciatyva gali taikyti teisines pasekmes dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu (II t., b. l. 104 – 107) atsakovas A. R. prašė netenkinti ieškovės patikslinto ieškinio ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog būtent ginčo šalių 2020-05-10 sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, kuria dvi veiksnios sandorio šalys nustatė tarpusavio teisių bei pareigų balansą, yra vienintelė ir objektyviausia kilusio ginčo teisingo išsprendimo taisyklė. Šiuo atveju ginčo šalys suderino savo valią prisiimdami atitinkamas teises bei pareigas vienas kito atžvilgiu dėl 15 metų senumo automobilio pirkimo–pardavimo. Tačiau ieškovė nutarė įrodinėti, jog ginčo sutartis dėl automobilio pirkimo-pardavimo yra neteisėta. Atsakovas su ieškovės argumentais dėl ginčo sutarties neteisėtumo nesutinka.
21. Pažymėjo, jog laikosi principinės pozicijos, jog ieškovė gavo iš jo tokį automobilį, koks jis buvo apibūdintas automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi ir, kokio galėjo tikėtis kiekvienas protingas žmogus pirkdamas 15 metų senumo ir ketvirtį milijono kilometrų nuvažiavusį automobilį. Dėl to teigia, kad ieškovė buvo nepateisinamai neatsargi pirkdama seną automobilį bei, kad pirkimo–pardavimo sutiko sutartimi atsisakyti nuo teisės reikšti pretenzijas dėl automobilio kokybės. Šiuo atveju ieškovė veikė savo rizika ir turi prisiimti tos rizikos pasekmes.
22. Atsakovas teigia, jog ieškovė nesutiko pristatyti automobilio kompetentingiems „AUDI“ prekės ženklo automobilių meistrams ir tai tapo esmine šio ginčo atsiradimo bei darbų kainos išaugimo priežastimi. Atsakydamas į ieškovės pretenziją atsakovas nurodė, jog reikalauja kvalifikuotų „AUDI“ specialistų apžiūros, nes tik šie asmenys galėjo nurodyti kokie buvo defektai bei įvardinti jų atsiradimo priežastis. Pažymėjo, jog ieškovės pasirinktas meistras E. V. didžiąja dalį remonto darbų atliko „dėl apsidraudimo”. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog „AUDI“ atstovai nurodė visiškai kitokį variklio galvos defektavimo būdą nei E. V., nes defektų nustatymui variklio ardymas nebūtinas. Paaiškino, jog abejoja dėl variklio kuro purkštukų testavimo ir nebuvo informuotas apie šį procesą. Teigia, kad analogiška situacija buvo ir su variklio grandinių keitimu.
23. Atsakovas teigia, jog faktiškai jo pareiga kompensuoti ieškovei daugiau kaip 2500,00 Eur patirtų išlaidų dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo, šioje byloje yra grindžiama tik liudytoju apklausto E. V. parodymais. Be to, pirminėje pretenzijoje numatomų darbų kaina siekė 1800,00 Eur, tuo tarpu patikslintu ieškiniu prašoma priteisti jau daugiau kaip 2500,00 Eur išlaidų sumą. Todėl atsakovas mano, jog automobilio defektavimo procesas buvo nekompetentingas, neobjektyvus, o atlikti darbai mažai tikėtini.
24. Dėl likusiųjų ieškovės patikslinto ieškinio argumentų atsakovas pažymėjo dar dvi labai svarbias aplinkybes. Visų pirmą, byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kokias finansines išlaidas patyrė ieškovė remontuodama automobilį. Paaiškino, jog yra tik ieškovės ir liudytojo E. V. žodiniai paaiškinimai, tačiau nėra duomenų apie E. V. tinkamą pinigų priėmimą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Antra, šiuo atveju ieškovės tariamai atliktų remonto darbų kaina yra akivaizdžiai neadekvati automobilio vertei. Mano, jog ieškovė turėjo rinktis kitą galimai pažeistų teisių gynimo būdą ir ne remontuoti ginčo automobilį, bet nutraukti pirkimo-pardavimo sandorį. Atsiliepime (I t., b. l. 37 – 40) pažymėjo, jog skysčio trūkumas automobilio aušinimo sistemoje bei variklio gedimas galėjo atsirasti dėl visos eilės aplinkybių ir priežasčių, įskaitant ir ieškovės kaltę. Tačiau tiksliai šios aplinkybės ir priežastys nėra nustatytos. Atsiliepime (I t., b. l. 145 – 148) pažymėjo, jog automobilio variklio grandinė ir purkštukai yra eksploatacinės dalys, kurios yra keičiamos tam tikrais intervalais, o visi ieškovės išvardinti gedimai yra susiję tik su natūraliu automobilio nusidėvėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo posėdžio metu atsakovas A. R. ir atsakovo atstovas patikslintą ieškinį prašė atmesti iš esmės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Atsakovas papildė, jog automobilį nusprendė parduoti dėl įvestų taršos mokesčių.
Atsiliepimas
26. Atsiliepimu (II t., b. l. 96) atsakovas R. L. nesutiko su pareikštu patikslintu ieškiniu, nes ginčo automobilio ridos neklastojo. Nurodė, jog jam pardavinėjant automobilį nebuvo reiškiamos pretenzijos. Paaiškino, jog pirko ir pardavė automobilį su galiojančia technine apžiūra. Pažymėjo, jog pirko automobilį su 239890 km rida, o pardavė su 245000 km rida. Atsiliepimo argumentams pagrįsti pateikė duomenis iš VĮ Regitra.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teismo posėdžio metu atsakovas R. L. patikslintą ieškinį prašė atmesti iš esmės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Papildė, jog pardavė automobilį A. R. ir pirkėjas jokių pretenzijų neturėjo. Paaiškino, jog automobiliu intensyviai nesinaudojo, todėl nusprendė parduoti. Pažymėjo, jog automobilis buvo tinkamas važiuoti, jam buvo atliekami tik einamieji (aptarnavimo) darbai.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
28. Byloje esančiais duomenimis ir teismo posėdžio metu nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad 2020-05-10 tarp A. R. ir A. S. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria A. S. už 3500,00 Eur iš A. R. įsigijo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pag. m. 2005 (I t., b. l. 120 – 121), automobilio rida 245000 km (I t., b. l. 29). Sutarties sudarymo metu iki 2020-08-03 galiojo 2018-07-26 atlikta techninė apžiūra, kurioje nurodyta ankstesnė automobilio rida 229304 km (I t. b. l. 22, 122). 2020-04-20 tarp R. L. ir A. R. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria A. R. už 3500,00 Eur iš R. L. įsigijo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pag. m. 2005, automobilio rida 245000 km (II t., b. l. 59, 98). 2019-11-22 tarp A. U. ir R. L. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria R. L. už 4000,00 Eur iš A. U. įsigijo automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pag. m. 2005, automobilio rida 239890 km (II t., b. l. 99, 100).
29. Pateikta A. S. 2020-07-27 pretenzija A. R. dėl netinkamos kokybės daikto (I t., b. l. 7 – 10). Pateikta A. S. 2020-08-14 pakartotinė pretenzija A. R. dėl netinkamos kokybės daikto (I t., b. l. 11 – 14). Pateikti A. R. 2020-08-07 ir 2020-08-26 atsakymai į A. S. pretenziją ir pakartotinę pretenzijas (I t., b. l. 15 – 18; 19 – 21). 2020-09-04 E. V. UAB „AutoAibė“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl pirktų medžiagų ir detalių 162,96 Eur sumai (I t., b. l. 22-1 – 23, 117 – 118). 2020-09-03 E. V. UAB LONAR išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl atliktų darbų (autogalvutės remonto) 266,20 Eur sumai (I t., b. l. 24). 2020-09-04 D. V. Pardavimu: 0324 SSIA 09 užsakė, o E. V. pagal PVM sąskaitą faktūrą pirko detalių (Grandinės kompl.) 385,99 Eur sumai (I t., b. l. 25, 119). 2020-09-30 E. V. UAB „AM Transport“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl atliktų darbų (purkštukų patikros ir remonto) 720,00 Eur sumai (pateikti ir duomenys apie sumokėjimą 720,00 Eur už paslaugos atlikimą). Pateiktos ir purkštukų veikimo charakteristikos (I t., b. l. 30, 115, 116, II t., b. l. 51, 52). 2020-09-18 A. S. E. V. išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl atliktų darbų (variklio grandinių keitimo ir variklio galvų išėmimo – įdėjimo) 800,00 Eur sumai (I t., b. l. 32).
30. Pagal UAB „Visaurida“ 2020-07-14 Paraišką automobilio remontui nustatyta, jog atlikus automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pag. m. 2005, variklio išmetimo testą, testas parodė, kad išmetimo dujos patenka į aušinimo sistemą (pateikti ir duomenys apie sumokėjimą 15,00 Eur už paslaugos atlikimą) (I t., b. l. 27). UAB „Autojuta“, kaip oficialaus „AUDI“ AG atstovo, 2020-07-14 pažymoje pažymėta, kad automobilio „AUDI A6 AVANT“, kėbulo (identifikavimo) Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinė fiksuota rida pasaulinėje „AUDI“ duomenų bazėje yra 329060 km (užfiksuota 2016-05-09) (I t., b. l. 28, II t., b. l. 97). UAB „Autojuta“ 2021-03-26 pateikė informaciją, kad automobiliui „AUDI A6 AVANT“, kėbulo (identifikavimo) Nr. (duomenys neskelbtini), gamintojas suteikė 2 metų garantiją, be ridos apribojimo 2 metų laikotarpiui. Gamintojas nenurodo techninių rekomendacijų (metai/rida) variklio grandinės ir purkštukų keitimui. Variklio galvutės pradegimo faktą ir pusę galima nustatyti atliekant diagnostiką ir jai reikalingus ardymo darbus (II t., b. l. 3).
31. 2020-10-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti tyrimą dėl sukčiavimo ir transporto priemonės ridos suklastojimo automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjo A. R. atžvilgiu (I t., b. l. 131 – 134).
32. Pateikti 2020-07-14 A. S. ir A. R. susirašinėjimo duomenys per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ (I t., b. l. 31, 66 – 74, 100 - 101). Pateikti duomenys apie A. R. patalpintus kitus skelbimus, duomenis ar jis vykdė individualią veiklą, jo vardu registruotas transporto priemones nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 (I t., b. l. 64, 65, 102, 103 – 108, 11, II t., b. l. 8, 22 – 23, 26, 34, 61, 62). Pateikta 2021-04-22 UAB „Autogildija“ pažyma apie tai, jog A. R. dirba autoelektriku ir jam kartais pavedama patalpinti įmonės parduodamų automobilių skelbimus (II t., b. l. 36, 37 – 39).
33. 2021-02-24 teismo pirmininko pavaduotojo nutartimi buvo nutarta sujungti civilines bylas Nr. e2-1119-1004/2021 ir Nr. e2-1117-1028/2021 suteikiant bylai vieną numerį e2-1119-1004/2021 ir paskirti ją nagrinėti bylą nagrinėjusiam teisėjui (I t., b. l. 85 – 86).
Žemesnės instancijos teismas
34. 2020-08-28 A. S. ir E. V. sudarė Paslaugų teikimo sutartį dėl automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio remonto darbų (I t., b. l. 109 – 111). Pateikti duomenys apie E. V. atliktas automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto paslaugas ir eigą, kuri fiksuota fotonuotraukomis (I t., b. l. 113, 141, 150 – 196). 2021-02-19 A. S. ir E. V. raštu patvirtino, jog A. S. sumokėjo pinigus (800,00 Eur) pagal 2020-09-18 PVM sąskaitą faktūrą, taip pat apmokėjo visas išrašytas sąskaitas už pirktas detales ir medžiagas (I t., b. l. 112).
Dėl imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimo niekiniu.
35. Teismas vertina, jog neturi ex officio (savo iniciatyva) pripažinti automobilio ginčo pirkimo–pardavimo sutarties niekiniu sandoriu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalį, nors ieškovė teismui ir nurodė, jog atsakovai automobilį pardavė ieškovei su suklastota rida.
36. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). Ieškovė pažeistas teises siekė ginti teisme teikiant patikslintą ieškinį atsakovams dėl įsigytos transporto priemonės defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Taigi, atitinkinamai, nesant šalies reikalavimo pripažinti nuginčijamą sandorį negaliojančiu, teismas negali savo iniciatyva spręsti ir nagrinėti šalių ginčo dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, ir tirti su tuo susijusių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-09-30 nutartis byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 22 punktas).
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė teisme pareiškė ieškinį solidariems atsakovams ne dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (pvz., dėl apgaulės) ir ne dėl reikalavimo šią sutartį nutraukti dėl nurodytų automobilio kokybės trūkumų bei grąžinti už automobilį sumokėtą kainą, tačiau vien tik dėl žalos atlyginimo, kurią patyrė remontuojant automobilį. Pastebėtina, kad CK nėra numatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį dėl CK 6.431¹ straipsnyje įtvirtinto privalomojo reikalavimo nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis. Vadinasi, ieškovės nurodyta informacija ir argumentai dėl automobilio ridos yra tiesiogiai susijusi tik su jos pareikšto ieškinio dalyku. Savo ruožtu priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Teismas negali keisti nei pateikto ieškovės ieškinio pagrindo, nei dalyko, nes šiuos elementus formuluoja išimtinai ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
38. Teismo vertinimu ieškovė nepagrįstai ėmėsi įrodinėti, jog ginčo sutartis dėl automobilio pirkimo–pardavimo yra neteisėta (niekinė). Tačiau nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė sutiko atsisakyti nuo teisės reikšti pretenzijas dėl automobilio kokybės.
39. Pagal CK 6.334 straipsnio 4 dalį, sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Todėl teismo vertinimu, ieškovė pagal įstatymą turėjo teisę kreiptis į teismą ginant savo teises dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, neatsižvelgiant į sutarties nuostatas dėl tokio kreipimosi draudimo. Tačiau ginčo pirkimo–pardavimo sutarties papildymas, jog automobilis yra naudotas ir galimi jo sistemų ir elementų bei įtaisų gedimai, yra akivaizdus ir iš esmės teisingas, todėl nesukelia pagrindo pripažinti ginčo sutartį niekine (negaliojančia).
Dėl ginčo esmės.
40. Tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovės (pirkėjos) prašymo atlyginti įsigytos transporto priemonės „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paslėptų defektų šalinimo išlaidas iš solidarių atsakovų, nes pirkėjai A. S. atsakovų A. R. ir R. L. (pardavėjų) parduotas netinkamos kokybės daiktas, dėl kurio variklio gedimo jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį.
Dėl parduotų daiktų trūkumų įrodinėjimo naštos.
41. Pagal ieškovės proceso pradžioje teiktus procesinius dokumentus ir prašymus teismui akivaizdu, jog ji kiek skirtingai supranta įrodinėjimo naštą šioje byloje dėl parduoto daikto paslėptų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo.
42. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. jog automobilis neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turėjo (turi) įrodyti pirkėja (ieškovė). Tai numato bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintas CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėja, teigdama, kad pardavėjas (-ai) pardavė daiktą su paslėptais jo trūkumais, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, bei ji turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas (-ai), gindamasis (-iesi) nuo ieškovės kaltinimų gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkantį sutartį daiktą. Ginčo sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas turi padaryti išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas ar ne, ar šis trūkumas (-ai) yra esminis (-iai) ir kt.
Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjų atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus.
43. CPK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, vadinasi, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams.
44. CK 6.317 straipsnis 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 25 punktas).
45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020-06-17 nutartis byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
46. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020-06-17 nutartis byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020-06-17 nutartis byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
47. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28, 29, 32 punktai; 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).
48. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 36 punktas).
49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą ją naudoti asmeniniams poreikiams. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Prieš sutikdama pirkti naudotą automobilį ieškovė su draugu apžiūrėjo prekę, ją išbandė, patikrino jo būklę neprofesionalia kompiuterine diagnostika. Pardavėjas patikino ieškovę, kad automobilis neturi gedimų, o automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas nurodė, jog parduoda naudotą automobilį.
50. Ieškovė ieškinyje teigė, jog pavažinėjus automobiliu po keliolika kilometrų per dieną, jau po 10 dienų po automobilio įsigijimo, automobilio prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, rodantis variklio aušinimo skysčio trūkumą (tai pasikartojo ir po 2-3 dienų), nuo 2020 m. liepos pradžios automobilis ėmė smarkiai dūminti, o nuo 2020-07-14 automobilio nebuvo galima naudotis pagal paskirtį dėl ilgalaikio variklio gedimo. Tačiau sutiktina su atsakovo argumentu, jog šios ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės bylos nėra įrodytos. Ginčo automobilio rida 2020-07-14 UAB „Visaurida“ autoservise atliekant kompiuterinę diagnostiką nebuvo fiksuota. O 2020-08-28 meistrui E. V. atliekant automobilio remonto paslaugas, automobilio rida buvo užfiksuota 251335 km. Tai rodo, jog nuo transporto priemonės įsigijimo 2020-05-10 iki variklio remonto pradžios 2020-08-28 automobilis buvo nuvažiavęs 6335 km. Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės argumentų, kad nuo automobilio įsigijimo, kai jo rida fiksuota 245000 km, jau po 10 dienų juo nebuvo galima naudotis pagal paskirtį.
51. Byloje įvertinus esančius duomenis apie paskutinę naudotos transporto priemonės ridą – 251335 km, konstatuotina, jog negalima tiksliai nustatyti, kiek buvo pravažiuota kilometrų iki buvo nustatytas automobilio gedimas. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus solidariems atsakovams, jog jie suklastojo automobilio ridą. Nėra nustatyta, jog atsakovai patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo ir transporto priemonės ridos klastojimo, o jų pateikti argumentai dėl fiksuotos automobilio ridos yra logiški ir nepaneigti kita rašytine bylos medžiaga.
52. Nors ieškovė teigė, jog 2020-07-14 autoservise buvo nustatytas nustatyto ginčo automobilio variklio gedimas, t. y. atliktas variklio išmetimo testas, kuris parodė, kad išmetimo dujos patenka į aušinimo sistemą, tačiau teismas nesutinka, jog šiuo atveju buvo neginčijamai nustatytas variklio gedimas. Tik atliekant automobilio remonto darbus ir automobilį ardant meistrui E. V., galimai nustatyta, kad po nekokybiško variklio galvų remonto atsirado variklio gedimas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai D. V. ir E. V. Teismas vertina, kad nebuvo neginčijamai nustatyta ginčo automobilio variklio gedimo priežastis, nes po E. V. atlikto automobilio remonto, jis nebuvo pateiktas pakartotinei serviso diagnostikai, patikrinant ar diagnostika nustatytas gedimas pašalintas. Sutiktina su atsakovu R. R., jog kiti remonto darbai, įskaitant variklio 2 grandinių keitimą, 6 vnt. purkštukų diagnostiką ir remontą, priskirtini automobilio eksploatacinių dalių keitimui. Apklaustas liudytoju meistras E. V. nurodė, jog minimas dalis keitė tik „dėl apsidraudimo“. Teismas neabejoja minimo liudytojo parodymų patikimumu, kiek jie siejasi su jo atliktu automobilio variklio remontu.
53. Tačiau teismas pažymi, jog atsižvelgiant į variklio specifiką (6 cilindrai ir 2 variklio galvos), variklio galvutės pradegimo faktą ir pusę galima buvo nustatyti atliekant diagnostiką ir jai reikalingus ardymo darbus. Tai patvirtina oficialaus „AUDI“ centro atstovo duomenys. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog ieškovė nebendradarbiavo ir savo iniciatyva ėmėsi ginčo automobilio diagnostikos ir remonto neautorizuotame servise. Pažymėtina, jog ieškovė, net ir žinodama tikrą automobilio ridą, kuri 2016-05-09 buvo užfiksuota 329060 km, savo iniciatyva ėmėsi automobilio remonto darbų, neįvertinusi jų apimties ir sąnaudų. Nors ieškovė teigia, jog atsakovui A. R. pretenzijose buvo nurodžiusi savo teisių gynimo būdus įsigijus nekokybišką daiktą, tačiau teismas sprendžia, jog ji nebuvo apsisprendusi kokį iš nurodytų būdų pasirinkti ir tinkamai atsakovui apie tai nepranešė.
54. Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovų už kitas automobilio variklio tvarkymui panaudotas detales ir medžiagas. Tačiau teismui pagrįstų abejonių kelia ir ieškovės teikti įrodymai dėl atsiskaitymo su meistru E. V. dėl jo atlikto variklio remonto. Nors tarpusavyje šalys gali sutarti, jog yra atsiskaitę ir neskolingos viena kitai dėl 800,00 Eur išlaidų už automobilio remonto darbus (variklio grandinių ir galvų išėmimą ir įdėjimą), tačiau šis faktas nėra patvirtintas tinkamais įrodymais prieš trečiuosius asmenis – atsakovus. Iš dalies sutiktina su atsakovu A. R., jog dėl šių faktinių aplinkybių yra pagrįstos jo abejonės atsiskaitymo už E. V. atliktus variklio remonto darbus.
55. Teismas neįrodytais vertina ir ieškovės argumentus dėl to, jog atsakovas A. R. vertėsi naudotų automobilių pardavimu. Šių ieškovės argumentų nepatvirtina ir rašytinė bylos medžiaga.
56. Tuo nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovės iniciatyva konkretaus modelio ir specifikacijos įsigyta 2005 m. gamybos transporto priemonė tapo netinkama naudoti pagal paskirtį tik praėjus beveik daugiau kaip 3 mėnesiams nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, iki kai 2020-08-28 buvo atliktas variklio remontas. Atsakovas A. R. automobiliu naudojosi tik nepilną mėnesį (nuo 2020-04-20 iki 2020-05-10), o atsakovas R. L. – daugiau nei 4 mėnesius (nuo 2019-11-22 iki 2020-04-20). A. R. naudojimosi ginčo automobiliu rida fiksuota 0 km, o R. L. – 5110 km. Todėl ginčo automobiliu per daugiau kaip 3 mėnesius nuvažiavus 6335 km, daugiau tikėtina, kad automobilio variklio gedimas (-ai) būdingas (-i) didesnei eksploatavimo ridai/laikotarpiui, kai gedimai atsiranda dėl elementų susidėvėjimo, senėjimo ir pan. Ieškovė savo iniciatyva susirado pardavėją, žinojo ketinamo pirkti automobilio konkretų modelį ir specifikaciją, tačiau elgėsi nerūpestingai (neatsargiai), paskubomis pasirinko naudotą automobilį (neįvertinusi automobilio galimos užfiksuotos ridos pasaulinėje „AUDI“ duomenų bazėje ir variklio natūralaus dėvėjimosi), kurį iš karto po pirkimo intensyviai eksploatuojant, dėl tiksliai nenustatyto gedimo (-ų) nebuvo galima toliau iš esmės naudoti pagal paskirtį. Kiekvienas atsakovas ir solidariai jie nėra atsakingi dėl atsiradusių automobilio trūkumų, sąlygotų transporto priemonės elementų susidėvėjimu ir senėjimu, ieškovei eksploatuojant automobilį, vertinant, kad ieškovės nurodyti (-as) gedimas (-ai) atsirado jau po 2020-05-10, kai automobilis buvo parduotas ieškovei.
57. Teismas konstatuoja, jog po automobilio įsigijimo jo pirkėja turėjo galimybę pasinaudoti nusipirktu daiktu pagal paskirtį, nes automobilis, kuriam įsigijimo metu buvo 15 metų, tik po daugiau nei 3 mėnesių tapo netinkamas naudotis dėl gedimo (-ų), kurį (-iuos) sąlygojo automobilio variklio elementų susidėvėjimas ir senėjimas. Pažymėtina, jog pirkdama naudotą automobilį ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkė, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Pagal viešai skelbiamais duomenimis, verslo subjektai, pvz. UAB „Longo Lt“, kuris verčiasi naudotų automobilių pardavimu, suteikia naudotam automobiliui garantiją iki 2 mėn. arba 3000 km. Automobilio gedimas (-ai) neatsirado iš karto po jo įsigijimo, o automobiliu nuvažiavus iš viso 6335 km, kas byloje yra neginčijamai nustatyta. O pirkimo metu perkamas daiktas atitiko jam keliamus bendruosius kokybės reikalavimus ir ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad automobiliu bus galima naudotis pagal paskirtį.
58. Priimant sprendimą šioje byloje teismas vadovaujasi aktualia kasacinio teismo praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).
59. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė apie parduodamą naudotą automobilį iš socialinio tinklo „Facebook“, vėliau atvyko apžiūrėti su draugu. Ieškovė, apžiūrėjo transporto priemonę, kartu su pardavėju jį išbandė, automobilį patikrino neprofesionalia kompiuterine diagnostika. Nepaisant įlinkusių automobilio slenksčių jis buvo tinkamas naudoti, dėl variklio gedimo dėl elementų susidėvėjimo, senėjimo, automobilio pirkimo–pardavimo metu nebuvo akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, kuriuos būtų žinojęs (-ę) ar juos nuo ieškovės nuslėpęs (-ę) atsakovai. Todėl konstatuotina, jog atsakovai nežinojo ir negalėjo žinoti minimo automobilio trūkumo (-ų) ir negalėjo prisiimti rizikos už jo gedimą (-us) praėjus gana ilgam laikui ieškovei eksploatuojant automobilį. Teismo vertinimu tokią riziką turi prisiimti ieškovė.
60. Atsakovai įrodė, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir šie trūkumai nepriklausė nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, ir, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus asmuo, turėjo žinoti apie galimus parduodamo naudoto daikto trūkumus. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jos pirktu naudotu automobiliu nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento, kad automobilis neatitiko kokybės reikalavimų ir, kad atsakovas (-ai) galėjo žinoti apie tokio parduodamo daikto trūkumus, tačiau juos nuslėpė. Priešingai nei teigė ieškovė, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė automobiliu naudojosi ir juo nuvažiavo net 6335 km po jo įsigijimo. Todėl yra pagrindas pripažinti ieškovės, kaip pirkėjos, elgesį nerūpestingu (neatsargiu), neįvertinus, jog buvo perkamas naudoto daiktas, kuris galėjo sugesti jį eksploatuojant. Teismas dėl aukščiau išdėstytų argumentų ir motyvų visumos ieškovės patikslintą ieškinį atmeta kaip neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
61. Ieškovė yra patyrusi 250,00 Eur išlaidų ne teismine tvarka už konsultacijas ir pretenzijų atsakovui surašymą, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (2020-07-21 mokėjimo nurodymas – 50,00 Eur ir 2020-12-17 mokėjimo nurodymas – 200,00 Eur) (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1117-1028/2021, b. l. 26, 27). Ieškovė prie ne teismine tvarka patirtų išlaidų priskyrė ir 15,00 Eur išlaidas už atliktą automobilio testavimą (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1117-1028/2021, b. l. 30). Atmetus ieškovės patikslintą ieškinį, šioms ne teismine tvarka ieškovės patirtoms 265,00 Eur sumos bylinėjimosi išlaidos teismas taiko CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas ir iš atsakovo jų nepriteisia.
62. Ieškovės patikslintą ieškinį atmetus iš jos priteistinos atsakovo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 1815,00 Eur (653,40 + 145,20 + 435,60 + 145,20 + 435,60 Eur) sumos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas (II t., b. l. 40 – 49 (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
63. Iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 15,54 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, nes jos viršija numatytos minimalią 5,00 Eur sumą (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 1815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. R., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 15,54 Eur (penkiolika eurų, penkiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei ((gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.