Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „NEVETAS“ ieškinį atsakovui N.M. dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo ir skolos priteisimo, kai ieškinį pareiškė bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės nemokumo administratorius buvusiam bendrovės darbuotojui Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnio 1 dalies pagrindu.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

4. Laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. vasario 28 d. bendrovės darbuotoju buvo N.M., kuris iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Be to, atsakovas N.M. kartu su sutuoktine E.M. valdo 50 procentų UAB „NEVETAS“ įstatinio kapitalo (akcijų).

5. Susipažinęs su bendrovės buhalteriniais ir kitais dokumentais, nemokumo administratorius nustatė, kad buvęs bendrovės darbuotojas N.M., kaip atskaitingas asmuo, nėra grąžinęs bendrovei 25 625,61 EUR sumos, taip pat pagal 2014 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 5054 iš bendrovės kasos yra gavęs 55 141,91 EUR (190 394 Lt) sumą „Apmokėjimui už prekes tiekėjui“, tačiau šia suma nėra atsiskaitęs su tiekėju (tiekėjais) ar panaudojęs kitais bendrovės veiklos tikslais, taip pat nėra grąžinęs į bendrovės kasą ar banko sąskaitą. Pagal turimus dokumentus buvęs bendrovės darbuotojas atsakovas N.M. ieškovui bei jo kreditoriams padarė 80 767,52 EUR dydžio turtinę žalą.

6. Nemokumo administratorius taip pat nustatė, kad atsakovas N.M., kaip pirkėjas, bendrovei yra skolingas 1 109,44 EUR sumą pagal ieškovo atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. gegužės 25 d. serija NVE Nr. 002804, sumai 608 EUR; 2015 m. lapkričio 5 d. serija NVE Nr. 006166 361, sumai 44 EUR; 2015 m. lapkričio 10 d. serija NVE NR. 006349, sumai 140 EUR, kurios iki šiol neapmokėtos.

7. Atsakovas, būdamas bendrovės darbuotoju (bei akcininku), neužtikrino, kad 80 767,52 EUR dydžio piniginės lėšos būtų grąžintos į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą įmonės veiklos tikslais, pinigų neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratoriui, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais. Kadangi bendrovė neteko 80 767,52 EUR dydžio piniginių lėšų, darytina išvada, kad jai padaryti tiesioginiai nuostoliai, kurie priteistini iš atsakovo.

8. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Akivaizdu, kad, jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovas nebūtų patyręs žalos, tai yra būtų išsaugotos piniginės lėšos, kurios būtų panaudotos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

9. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama.

13. Ieškovo pateikta avanso apyskaita yra suvestinis dokumentas, kuris nėra pasirašytas jokio atsakingo asmens, prie jos nėra pridėtos jame paminėtų pirminių buhalterinių dokumentų kopijos, todėl toks dokumentas apskritai negali būti laikomas įrodymu. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pateikti duomenys - registro išrašas (atskaitingo asmens suma) ir registro išrašas (pirkėjų skola) pasirašyti už apskaitos tvarkymą atsakingo asmens, jie negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais byloje ir nepagrindžia ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių.

14. Atsakovas pažymi, kad nemokumo administratorius neanalizavo pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir iš jų nenustatinėjo ieškovo ir atsakovo skolų santykio, o analizavo neaišku kokio asmens ir neaišku kokiais kriterijais parengtais suvestinių registrų ištraukomis. 2014 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderis taip pat nėra pasirašytas nei įmonės vadovo, nei jį išdavusio kasininko, nenurodyta vardas ir pavardė asmens, pasirašiusio vietoje vyriausiojo (vyresniojo) finansininko, kas pažeidžia Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 12.1, 13 ir 14 punktus. Be to, šio kasos išlaidų orderio nėra ieškovo teikiamame registro išraše (atskaitingo asmens suma), taigi, šis kasos išlaidų orderis nėra įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą kaip buhalterinis dokumentas. Analogiškai neaiškus yra ir registro išrašas (pirkėjų skola).

15. Atsakovas tvirtina, kad jis nepirko ir negavo iš ieškovo jokių prekių pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Dalyje šių sąskaitų nėra atsakovo parašo, kitur - atsakovas pasirašė kaip (duomenys neskelbtini), leidžiantis pakrauti prekes iš sandėlio pirkėjui, o ne atsakovui. Kadangi atsakovas sąskaitose nėra pasirašęs, jose nėra ir prekes išdavusio sandėlio vedėjo E. V. parašo, atsakovas neturi pareigos apmokėti ieškovui už tariamai įsigytas prekes.

16. Atsakovo turimais duomenimis, kuriuos pavirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-116-232/2020, ne atsakovas yra skolingas ieškovui, o ieškovas yra skolingas atsakovui 74 791,48 EUR nesumokėtos kompensacijos, 8 225,39 EUR delspinigių už įsipareigojimų pagal 2012 m. sausio 26 d. sutarties nesavalaikį vykdymą, 227 621,28 EUR negražintos paskolos, 68 286,38 EUR pelno palūkanų ir 56 905,32 EUR metinių kompensuojamųjų palūkanų pagal 2006 m. sausio 9 d. paskolos sutartį ir 2011m. sausio 21 d. susitarimą. Ieškovą toje byloje atstovavo ta pati advokatė Akvilė Gargasaitė, kuri negalėjo nežinoti apie įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir šiuo sprendimu patvirtintus juridinius faktus.

17. Be to, advokatės A. Gargasaitės Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-116-232/2020 pateiktame dokumente „Apyvartos kopija, 4 lapai“ už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 6 d. finansinis rezultatas yra 227 621,28 EUR ieškovo egzistuojanti skola atsakovui, o paskutinio jame esančio dokumento MP 406 data - 2011 m. balandžio 29 d., taigi, dabar nagrinėjamoje byloje advokatės pateikta avanso apyskaita tik už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. vasario 6 d. yra pateikta specialiai, kad nuo teismo būtų nuslėptas faktas, jog dar iki šios apyskaitos termino (2011 m. balandžio 29 d.) pats ieškovas buvo skolingas atsakovui 10 kartų didesnę pinigų sumą, t. y. 227 621,28 EUR.

18. Tuo atveju, jeigu teismas nutrauktų bylą CPK 293 straipsnio pagrindu, atsakovas teismo prašo išnagrinėti atsakovo prašymą dėl pripažinimo, kad ieškovo atstovė advokatė A. Gargasaitė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir skirti jai baudą, taip pat pripažinti ieškovą kaltu dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo bei atitinkamai jas priteisti iš ieškovo atsakovui.

21. Siekiant paneigti atsakovo abejones dėl pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, ieškovas pateikė įrodymus apie atsakovo gautas bei išleistas ir grąžintas ieškovui pinigines lėšas, taip pat atskaitingo asmens avansines apyskaitas su pirminiais dokumentais, kas papildomai patvirtina, jog iš viso, kaip atskaitingas asmuo, atsakovas ieškovui nėra grąžinęs 25 625,61 EUR sumos.

22. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad 190 394 Lt (55 141,91 EUR) suma buvo įtraukta į kitą bendrovės buhalterinės apskaitos registrą - „2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams apyvarta pagal klientus", dėl ko pastaroji suma neatsispindi atskaitingo asmens apyvartoje. Atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini), pats gautos sumos neįtraukė į avansinę apyskaitą, tačiau tai nepaneigia pinigų gavimo bei jų negrąžinimo ir nepanaudojimo įmonės veiklos tikslais fakto. Ieškovas papildomai pateikė 2014 m. gruodžio mėn. kasos knygą, pasirašytą tuometinės bendrovės buhalterės O.J., iš kurios matyti, jog 2014 m. gruodžio 2 d. iš ieškovo kasos atsakovui buvo išmokėta 190 394 Lt (55 141,91 EUR).

24. Kitoje civilinėje byloje, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo turinio, buvo sprendžiamas BUAB „NEVETAS" įsiskolinimo klausimas N.N., tačiau nebuvo nagrinėjami N. M. įsipareigojimai bendrovei. Ieškovas neginčija, kad yra skolingas atsakovui pinigų sumą, priteistą minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu, tačiau ši aplinkybė nepašalina atsakovo atsakomybės dėl jo, kaip atskaitingo asmens, turėtų piniginių lėšų, iš bendrovės kasos, kaip išankstinį apmokėjimą, gautų piniginių lėšų negrąžinimo, ir neatsiskaitymo pagal jam, kaip pirkėjui, išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

27. Ieškovas pateikė teismui įvairius jokio asmens nepasirašytus, nežinia kurio asmens sudarytus ir kokiais principais parengtus dokumentus, jų ištraukas, suvestines, neturinčias privalomų rekvizitų, dėl ko kyla pagrįstų abejonių dėl tokių dokumentų tikrumo ir galimybės vadovautis jais, kaip leistinais įrodymais, šioje byloje. Ieškovas pateiktų dokumentų turinį vertina itin šališkai, neobjektyviai ir neprofesionaliai, dėl to atsakovas, siekdamas apsiginti nuo absoliučiai nepagrįsto ieškinio, parengė ir pateikė atsakovo ir ieškovo tarpusavio atsiskaitymų suvestinę, kuri patvirtina, jog ne atsakovas yra skolingas ieškovui, o priešingai - ieškovas yra skolingas atsakovui 38 696,28 EUR. Be to, atsakovas dar kartą pažymi, kad asmeniškai sau jokių prekių iš ieškovo pagal pridedamas PVM sąskaitas faktūras nepirko ir negavo.

28. Rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžiuose ieškovo atstovė ieškinį palaikė visa apimtimi, prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad atsakovas buvo atskaitingas asmuo ir, nors į bylą pateikti kai kurie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai neturi kai kurių rekvizitų, tačiau tai nereiškia, kad pinigai atsakovo nebuvo paimti arba kad jie buvo grąžinti, nes registruose skaičiai yra užfiksuoti. Nemokumo administratorius suvedė balansą, kiek atsakovas buvo skolingas bendrovei ir kiek bendrovė skolinga jam, ir dėl neatsiskaitymų pareiškė ieškinį. Atsakovas pateikė savo suvestinę, į kurią įtraukė ne visus duomenis, be to, ši suvestinė nepatvirtina, kad pinigai bendrovei buvo grąžinti būtent atsakovo (su bendrove atsiskaityta).

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

31. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4448-275/2019 (šiuo metu bylos Nr. eB2-641-275/2021) iškelta bankroto byla UAB „NEVETAS", nemokumo (bankroto) administratoriumi paskirta UAB „Katalonija". Nutartis įsiteisėjo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-391-781/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

32. Laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 18 d. iki 2020 m. vasario 28 d. atsakovas N.M. buvo UAB „NEVETAS“ darbuotoju, nuo 2002 m. balandžio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas (darbo sutarčių kopijos, Sodros apdraustųjų asmenų sąrašas už nurodytą laikotarpį).

33. Atsakovui N.M. kartu su sutuoktine E.M. taip pat priklausė 50 procentų bendrovės įstatinio kapitalo (akcijų).

34. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1166-232/2020 nusprendė: priteisti ieškovo N.M. naudai iš atsakovo BUAB „NEVETAS" 74 791,48 EUR nesumokėtos kompensacijos, 8 225,39 EUR delspinigių už įsipareigojimų pagal 2012 m. sausio 26 d. sutartį nesavalaikį vykdymą, 227 621,28 EUR negrąžintos paskolos, 68 286,38 EUR pelno palūkanų ir 56 905,32 EUR metinių kompensuojamųjų palūkanų pagal 2006 m. sausio 9 d. paskolos sutartį ir 2011 m. sausio 21 d. susitarimą; priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo 2019 m. gegužės 8 d. bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Sprendimas įsiteisėjęs.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl ieškinio senaties

44. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių, dalyvių ar darbuotoju veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti bankroto (nemokumo) administratorius. Priešingu atveju, laikantis nuostatos, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sandorių sudarymo ar žalos padarymo įmonės valdymo organų narių, dalyvių ar darbuotojų veiksmais momento, iš esmės būtų paneigiama galimybė ginti kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės teises, pareiškiant tokį ieškinį, jei nuo sandorių sudarymo ar žalos padarymo iki bankroto bylos iškėlimo būtų praėjęs laiko tarpas, lygus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui tokiam reikalavimui pareikšti. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių, dalyvių bei darbuotojų veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-421-330/2017).

45. Pažymėtina, kad, kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tam, kad toks ieškinys būtų tenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-457- 684/2017).

46. Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad BUAB „Nevetas“ nemokumo administratoriumi UAB „Katalonija“ buvo paskirta 2019 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 4448-275/2019, kuri įsiteisėjo tik 2020 m. vasario 6 d., o ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2020 m. rugsėjo 21 d., todėl, akivaizdu, atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir aptartą teismų praktiką, kad trejų metų ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo buvusiam bendrovės darbuotojui ((duomenys neskelbtini)) bei dalyviui pareikšti nėra suėjęs.

Dėl žalos atlyginimo

49. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai - bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi, šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančių įrodymų (CPK 177 straipsnis).

50. Tuo tarpu teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013 ir kt.).

51. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

52. Šiuo atveju ieškovas tvirtina, kad atsakovas, būdamas bendrovės darbuotoju (bei akcininku), neužtikrino, kad 80 767,52 EUR dydžio piniginės lėšos būtų grąžintos į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą įmonės veiklos tikslais, pinigų neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratoriui, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais.

53. Atsakovas nesutinka, kad jo veiksmai buvo neteisėti, kadangi, jo teigimu, jis neturėjo perduoti ieškovo nemokumo administratoriui jokių piniginių lėšų, nes jos buvo grąžintos arba gautos kaip priedas prie darbo užmokesčio, įvardijant „lėšų pervedimu“. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovas pateikė patikslintą atsakovo ir ieškovo tarpusavio atsiskaitymų lentelę (pradinė lentelė buvo pateikta su tripliku), kurioje, įvertindamas ieškovo pateiktus duomenis, atsakovas teigia, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. ieškovas išmokėjo atsakovui 67 471,94 EUR dydžio sumą kaip ūkio išlaidų avansą arba apmokėjimui už prekes tiekėjui, o atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. įnešė į ieškovo sąskaitą banke grynaisiais pinigais bei nupirko prekių ir paslaugų ieškovui už 106 168,22 EUR sumą; laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. ieškovas faktiškai išmokėjo atsakovui 38 727,52 EUR priedą prie darbo užmokesčio (premiją). Tokiu būdu, atsakovo teigimu, pagal paties ieškovo su procesiniais dokumentais pateiktus buhalterinius dokumentus, matyti, kad ne atsakovas yra skolingas ieškovui, o ieškovas yra skolingas atsakovui 38 696,28 EUR.

56. Pažymėtina, kad atsakovo pateikta suvestinė atsakovo ir ieškovo tarpusavio atsiskaitymų lentelė atsakovo teiginių nepatvirtina. Šioje lentelėje dešinėje pusėje nurodytas operacijos turinys (mokėjimai) “sąskaitos papildymas” ar “įnešimas” neįrodo, kad mokėjimai į ieškovo sąskaitą buvo atlikti atsakovo piniginėmis lėšomis. Pagal mokėjimo dokumentus atsakovas mokėtoju nenurodytas, o, kaip paaiškino apklausiama liudytoja buvusi BUAB “NEVETAS” vyr. finansininkė O. J., “mokėjimo paskirtį nurodydavo tas, kas darydavo pavedimą”. Pagal kasos ir kitus buhalterinius dokumentus matyti, kad į ieškovo banko sąskaitas buvo įnešamos paties ieškovo piniginės lėšos – iš bendrovės kasos išduodami pinigai ieškovo darbuotojui (pvz., R. Č., J. B., K. M. ir kt.) įnešimui į bendrovės banko sąskaitą.

57. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtoje lentelėje kairėje pusėje nurodytas operacijos turinys (mokėjimai) “lėšų pervedimas” taip pat neleidžia daryti išvados, kad tai buvo lėšos skirtos atsakovui kaip priedas prie darbo užmokesčio (premija) ir neturėjo (neturi) būti grąžintos, kadangi tik pats atsakovas nurodo, jog buvo susitarimas su vadovu dėl šių lėšų tokio įvardijimo. Tuo tarpu liudytoju apklaustas BUAB “NEVETAS” buvęs vadovas V. S. tokio susitarimo nepatvirtino, nors ir pripažino, kad atsakovui buvo mokama papildomai, nes jo atlyginimas nebuvo didelis.

60. Taigi, šiuo atveju, kaip jau minėta, nemokumo administratorius ne tik nustatė, bet ir įrodo, kad buvęs bendrovės darbuotojas N. M., kaip atskaitingas asmuo, nėra grąžinęs 25 625,61 EUR sumos, taip pat buvęs bendrovės darbuotojas N. M. pagal 2014 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 5054 iš bendrovės kasos yra gavęs 190 394,00 Lt (55 141,91 EUR) sumą apmokėjimui už prekes tiekėjui, tačiau šia suma nėra atsiskaitęs su tiekėju (tiekėjais) ar panaudojęs kitais bendrovės veiklos tikslais, taip pat nėra grąžinęs į bendrovės kasą ar banko sąskaitą. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė ir priešingai neįrodė.

62. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad, nors į bylą pateikti kai kurie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai neturi kai kurių rekvizitų, tačiau tai nereiškia, kad pinigai atsakovo nebuvo paimti arba kad jie būtent atsakovo buvo grąžinti bendrovei, nes byloje surinktų įrodymų visuma tvirtina priešingai. Be to, kaip nurodė liudytoja apklausta buvusi ieškovo vyr. finansininkė O. J., bendrovę ne kartą tikrino VMI, kitos institucijos, bet jokių pažeidimų, kiek tai susiję su buhalterine apskaita, nerasdavo.

63. Kaip jau buvo nurodyta, tiek kartu su ieškiniu, tiek vėliau ieškovo pateiktų įrodymų visuma tvirtina, kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, nėra grąžinęs 25 625,61 EUR sumos, kurią gavo iš ieškovo. Pažymėtina, kad pats atsakovas iš esmės neneigia šią sumą gavęs, be to, tiesiogiai pripažįsta, kad gavo 55 141,91 EUR sumą pagal 2014 m. gruodžio 2 d. kasos išlaidų orderį Nr. 5054 (atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad šiame orderyje yra jo parašas, kad jis lėšas gavo). Taigi, šiuo atveju ginčas tarp šalių yra tik dėl to, ar gautas lėšas atsakovas grąžino bendrovei. Čia svarbu pažymėti, kad atsakovas, įrodinėdamas, kad jis lėšas grąžino, iš esmės remiasi tais pačiais ieškovo pateiktais buhalteriniais dokumentais.

64.

Trečia civilinės atsakomybės taikymo sąlyga - priežastinis ryšys. Ieškovas tvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, nes, jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovas nebūtų patyręs žalos, tai yra būtų išsaugotos piniginės lėšos ir perduotos nemokumo administratoriui, kurios būtų panaudotos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Teismas neturi pagrindo su tokia ieškovo pozicija nesutikti, kadangi ji yra pagrįsta.

65. Ketvirta civilinės atsakomybės taikymo sąlyga – kaltė. Nustačius, neteisėtus atsakovo veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, ir ieškovui padarytą žalą bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovui tenka pareiga paneigti šią prezumpciją. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas atskaitingu asmeniu, žinojo ir/ar turėjo žinoti, kad privalo pagrįsti jo gautas pinigines lėšas, o, lėšų nepagrindus, jas išsaugoti ir iškėlus bankroto bylą perduoti nemokumo administratoriui, tačiau to nepadarė, dėl ko yra akivaizdžiai kaltas.

66. Atsižvelgiant i aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimą, iš atsakovo N. M. priteisiant 80 767,52 EUR žalos atlyginimą.

Dėl skolos priteisimo

67. Ieškovas taip pat nurodo, kad, susipažinęs su gautais bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, nemokumo administratorius nustatė, jog atsakovas N. M., kaip pirkėjas, bendrovei yra skolingas 1 109,44 EUR sumą pagal ieškovo atsakovui išrašytas atitinkamas tris PVM sąskaitas faktūras, kurios iki šiol neapmokėtos.

68. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o, kai tokių nurodymų nėra, - remiantis protingumo kriterijais. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.200 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

69. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pareiga kiekvienam asmeniui tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

70. Šiuo atveju bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas, kaip pirkėjas, bendrovei yra skolingas 1 109,44 EUR sumą pagal ieškovo atsakovui išrašytas 2015 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NVE Nr. 002804, suma 608 EUR, 2015 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NVE Nr. 006166, suma 361,44 EUR ir 2015 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija NVE NR. 006349, suma 140 EUR, kurių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nėra pateikta. Tokią išvadą pagrindžia minėtos PVM sąskaitos faktūros, ieškovo registro išrašas (pirkėjų skola).

71. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje tvirtina, kad jis asmeniškai sau jokių prekių iš ieškovo pagal pridedamas PVM sąskaitas faktūras nepirko ir negavo, tačiau teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

72. Pažymėtina, kad BUAB „NEVETAS" veikla buvo didmeninė ir mažmeninė prekyba automobilių padangomis ir ratlankiais (Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija). Nagrinėjamu laikotarpiu atsakovas buvo BUAB „NEVETAS" (duomenys neskelbtini), todėl žinojo ir/ar turėjo žinoti apie jam pačiam (kaip pirkėjui) išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Be to, 2015 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija Nr. NVE Nr. 002804 yra vadybininkės I. M. parašas, kuriai buvo gerai žinomas padangų pardavimo procesas ir kuriai dokumentus atnešdavo jau tada, kai prekės būdavo atkrautos (patvirtino apklausiama liudytoja teismo posėdyje), o ant pakrovimo lapo - paties N. M., kaip (duomenys neskelbtini), parašas. Kitoje 2015 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija NVE Nr. 006166 yra paties atsakovo parašas, dar kitoje – 2015 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija NVE NR. 006349 yra ir vadybininkės I. M., ir atsakovo parašai.

73. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas, kaip pirkėjas, bendrovei yra skolingas 1 109,44 EUR sumą pagal ieškovo atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl ir ši suma iš atsakovo ieškovui priteistina.

Dėl nagrinėjamos ir kitos išnagrinėtos bylos prejudicinio ryšio

75. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1166-232/2020, turinio, toje byloje ir buvo nagrinėjamas BUAB „NEVETAS" įsiskolinimo klausimas N.M., tuo tarpu N. M. įsipareigojimai bendrovei nagrinėjami nebuvo, nes ir toks reikalavimas (priešpriešinių reikalavimų tarp ieškovo ir atsakovo įskaitymo), nebuvo pareikštas. Be to, jis ir negalėjo būti reiškiamas civilinėje byloje Nr. e2-1166-232/2020, nes po bankroto bylos ieškovui iškėlimo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas apskritai yra draudžiamas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

76. Pažymėtina, kad ieškovas ir neginčija, jog yra skolingas atsakovui sumas, kurios atitinkamai yra jam priteistos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1166-232/2020. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos duomenys, įskaitant pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, atsakovo pateiktą registrą „Sąskaitos 40137 N. M. apyvarta pagal klientus", tik patvirtina, kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, bendrovei nėra grąžinęs 25 625,61 EUR sumos, nėra grąžinęs iš kasos (kaip išankstinį apmokėjimą) gautos 55 141,91 EUR sumos ir, kaip pirkėjas, yra skolingas 1109,44 EUR sumą.

77. Taigi, aplinkybė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1166-232/2020 ieškovas yra skolingas atsakovui, nešalina atsakovo atsakomybės negrąžinant jo, kaip atskaitingo asmens, turėtų piniginių lėšų, iš bendrovės kasos, kaip išankstinį apmokėjimą, gautų piniginių lėšų bei neatsiskaitymą pagal atsakovui, kaip pirkėjui, išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

78.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, laikydamas, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku atsiskaityti.

79. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutarties sąlygas bei praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Šiuo atveju atsakovas neįvykdė savo prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už patiektas prekes, dėl to konstatuotina, kad atsakovas pažeidė prievolę.

80. Sutinkamai su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, remiantis CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatomis, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti iš skolininko nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

81. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal pateiktus dokumentus sudaro 700 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina minėtas išlaidas, prašymą tenkina ir priteisia ieškovui iš atsakovo 700 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

82. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, patenkinus ieškinį iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 453,15 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis), valstybei priteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovo atstovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

83. Tuo atveju, jeigu teismas nutrauktų bylą CPK 293 straipsnio pagrindu, atsakovas teismo prašė išnagrinėti atsakovo prašymą dėl pripažinimo, kad ieškovo atstovė advokatė A. Gargasaitė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir skirti jai baudą, taip pat pripažinti ieškovą kaltu dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo bei atitinkamai jas priteisti iš ieškovo atsakovui.

84. Šiuo atveju, bylą išnagrinėjus iš esmės ir ieškinį tenkinus, nėra pagrindo spręsti atsakovo prašymą. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo taikyti CPK 95 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NEVETAS“ (juridinio asmens kodas 125057864) iš atsakovo N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 80 767,52 EUR (aštuoniasdešimt tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 52 euro centus) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 109,44 EUR (vieną tūkstantį šimtą devynis eurus 44 euro centus) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 700 EUR (septynis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. M. 1 453,15 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 15 euro centų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.