Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nevetas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4448-275/2019, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Nevetas“ iškelta bankroto byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Nevetas“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

13. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis priimta 2019 m. gruodžio 16 d., todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pirmosios instancijos išvadų, kuriomis UAB „Nevetas“ buvo iškelta bankroto byla, pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė: PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d., bendrovės atsargų (prekių sandėlyje) sąrašą 2019 m. rugsėjo 30 d., duomenis apie transporto priemonių vertes, 2019 m. gruodžio 27 d. pažymą apie bendrovės gautas pajamas. Bankas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė papildomus dokumentus – Turto arešto aktų registro išrašą.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad elektroninėje byloje atsakovės kartu su atskiruoju skundu bei banko su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti dokumentai priešingoms šalims yra / turi būti žinomi, šalys galėjo susipažinti su teikiamų dokumentų turiniu, duomenys gali būti reikšmingi klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo išsprendimui, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

17. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Tai aktualu ir aptariamu atveju, kadangi pareiškimas iškelti atsakovei bankroto bylą buvo grindžiamas bendrovės nemokumu.

18. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Todėl būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, privalo pateikti visus šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).

19. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumo būseną nustatė remdamasis 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarytais aktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais bei viešais duomenimis. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos nemokumo bei tvirtina, kad teismas negalėjo konstatuoti šio fakto neturėdamas visų duomenų apie jos veiklą, įsipareigojimus, turtinę padėtį. Atsakovės teigimu, jos įsipareigojimai kreditoriams, tame tarpe ir pradelsti, yra ženkliai mažesni, o bendrovės turto vertė yra didesnė nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Be to, UAB „Nevetas“ vykdo veiklą, todėl bendrovė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytų nemokumo kriterijų.

20. Iš apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties matyti, kad teismas, vadovaudamasis atsakovės pateiktais aktualiais finansinės atskaitomybės dokumentais, sudarytais 2019 m. rugsėjo 30 d., nustatė, jog UAB „Nevetas“ turimo turto vertė yra 2 508,269,20 Eur, o atsakovės turimi pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudaro 4 459 301 Eur, todėl UAB „Nevetas“ yra nemoki.

21. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskaičiuota UAB „Nevetas“ turimo turto verte (2 508 269,20 Eur). Atsakovė nurodo, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. ji realizavo prekes 386 990,74 Eur sumai; klientams atsiskaičius – padidės bendrovės turto apimtis. Be to, 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovės turimų atsargų vertė buvo 2 071 048,69 Eur, atsakovė turi ir 5 transporto priemones, kurių vertė yra 20 000 Eur, bendrovei priklauso ir kitas kilnojamasis turtas – 87 000 Eur vertės.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens nemokumo momento nustatymui yra svarbi turto, kuriuo realiai disponuoja bendrovė ir kuris gali būti skirtas jos esamų įsipareigojimų dengimui, apimties apibrėžimas. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

23. Atsakovė į bylą pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarytą balansą, pažymas apie sandėlio likučių vertę, transporto priemonių vertę, pajamas. Minėta, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, UAB „Nevetas“ disponuoja realiu 2 508 269,20 Eur vertės turtu, kurį sudaro nekilnojamasis turtas (1 986 000 Eur) ir pirkėjų skolos (522 269,25 Eur).

24. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo atliktam UAB „Nevetas“ turto vertės skaičiavimui dėl toliau dėstomų motyvų. Byloje neginčijama, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 1 986 000 Eur. Iš atsakovės pateikto atsargų (prekių sandėlyje) vertės paskaičiavimo matyti, kad jų vertė yra 2 071 048,69 Eur. Atsakovė teismui yra pateikusi ir bendrovės vardu registruotų penkių transporto priemonių ir trijų priekabų preliminarią vertę – 20 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, sutikrinęs atsakovės pateiktą informaciją su VĮ Regitra duomenimis nustatė, kad atsakovės vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės ((duomenys neskelbtini), Toyota Avensis) ir trys priekabos (Tauras 750-01, Tauras 700-02S, TIKI C212), visiems šiems objektams yra taikomas areštas, priekabos Tauras 750-01 dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas. Taigi, apskaičiavus bedrovės vardu įregistruotų ir viešame eisme galinčių dalyvauti transporto priemonių bei priekabų preliminarią vertę nustatyta, kad ji sudaro 4 700 Eur.

25. Pasisakydamas dėl kito kilnojamojo turto vertės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės nurodytas kilnojamasis turtas buvo įgytas laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2018 m., todėl yra fiziškai nusidėvėjęs, kas neleidžia, nustatant jo dabartinę vertę, vadovautis šio turto įsigijimo kaina. Atsakovei nepateikus duomenų apie šio turto realią vertę, teismas neturi galimybės jos nustatyti, todėl jis neįtraukiamas į bendrą bendrovės turto vertę.

26. Pažymėtina, kad kalbant apie galimybę panaudoti trumpalaikį turtą įstaigos finansiniams įsipareigojimams padengti, svarbu nustatyti realų disponavimą šiuo turtu. Toks atsakovės nurodytas trumpalaikis turtas, kaip debitorių (522 269,25 Eur) ar pirkėjų skolos (386 990,74 Eur) negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms, šis turtas turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės.

27. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, konstatuoja, kad UAB „Nevetas“ realiai disponuoja 4 061 748,69 Eur (1 986 000 Eur + 2 071 048,69 Eur + 4 700 Eur) vertės turtu.

28. Vertindamas bendrovės pradelstus įsipareigojimus, apeliacinės instancijos teismas susipažino su atsakovės pateikta skolų tiekėjams detalizacija. Pagal ją, UAB „Nevetas“ pradelstų įsipareigojimų tiekėjams suma 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė 778 067,69 Eur. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis atsakovės atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal hipoteką (įkeitimą) išieškotojo banko naudai 3 419 179,00 Eur sumai. Atsakovė neginčija turinti įsiskolinimą bankui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie bendrovės pradelstų įsipareigojimų yra priskyręs 63 372,46 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios atsakovė teismui nebuvo nurodžiusi. Tokiu būdu, iš viso UAB „Nevetas“ pradelstų įsipareigojimų suma Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties priėmimo dieną buvo 4 206 619,15 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovės pateiktoje skolų tiekėjams detalizacijoje nėra nurodyti visi atsakovės skolininkai ir jų finansiniai reikalavimai, kuriuos atsakovė turi prievolę padengti. Susipažinus su Turto arešto aktų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovės turtui yra taikomi areštai M. E., uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“, uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“, uždarosios akcinės bendrovės „G. L. Agency Lt“, uždarosios akcinės bendrovės „Inauta“ naudai. Tokiu būdu galima teigti, kad atsakovės realūs įsipareigojimai kreditoriams yra didesni, nei nurodyti skolų tiekėjams detalizacijoje.

30. Atsakovė atskirajame skunde apeliuoja į netinkamą atsakovo finansinių duomenų vertinimą, o būtent – į nepagrįstą 3 419 179,00 Eur skolos bankui įtraukimą į bendrovės pradelstų įsipareigojimų sumą. Atsakovės manymu, byloje neturint duomenų apie banko poziciją ir bankui sutikus su jam UAB „Maris invest“ 2019 m. gruodžio 5 d. pateiktu pasiūlymu parduoti turimą reikalavimo teisę į UAB „Nevetas“, sumažėtų bendrovės pradelstų įsipareigojimų apimtis, kadangi pirkėjas UAB „Maris invest“ yra pasiryžęs atsisakyti dalies reikalavimo teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atsakovės argumentas nekeičia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje išdėstytos išvados apie UAB „Nevetas“ nemokumą. Banko pateiktame atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodyta, kad Bankui yra pateiktas pasiūlymas dėl universalaus reikalavimo teisių perleidimo, t. y. naujam kreditoriui pereina visos pradinio kreditoriaus teisės ir pareigos.

31. 2020 m. vasario 6 d. teisme buvo gautas atsakovės ir banko pasirašytas prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo atidėjimo iki 2020 m. balandžio 6 d. Prašyme nurodyta, kad bankas šiuo metu svarsto jam pateiktą pakoreguotą pasiūlymą dėl reikalavimo perleidimo UAB „Maris invest“ ir iki nurodytos datos turėtų priimti sprendimą šiuo klausimu. Prie minėto prašymo yra pridėtas ir 2020 m. vasario 4 d. UAB „Maris invest“ patvirtinimas dėl atsisakymo nuo dalies reikalavimo, kuriame nurodyta, jog UAB „Maris invest“ perėmus banko turimą reikalavimą, naujasis kreditorius sumažins šiuo metu banko turimos reikalavimo teisės apimtį ne mažesne nei 2 000 000 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą bei neeliminuoja galimybės iš esmės spręsti atsakovės galimo nemokumo klausimo. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo klausimas nebuvo išspręstas per kelis mėnesius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone būtent atsakovė buvo suinteresuota, kad bankas operatyviai priimtų sprendimą, kuris patenkintų jos interesus. Be to, teismui pateiktas UAB „Maris invest“ patvirtinimas yra nekonkretus, kadangi iš jo negalima nustatyti galutinio įsiskolinimo sumos, atsiskaitymo terminų, tvarkos ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai, inicijavę bankroto bylą atsakovei, nesutiko su bylos nagrinėjimo atidėjimu. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus motyvus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu 3 419 179,00 Eur skolą bankui priskirti prie UAB „Nevetas“ pradelstų įsipareigojimų bei tenkinti atsakovės ir banko prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

32. Atsakovės teigimu, apskųstoje nutartyje yra nurodyta netiksli informacija dėl bendrovės atžvilgiu pradėtų vykdomųjų bylų. Nurodė, kad vykdomosios bylos Nr. 0179/18/00757, N. 0012/19/01173, Nr. 0157/19/02527 jau yra baigtos, kadangi yra atsiskaityta su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismui Antstolių informacinėje sistemoje (AIS) patikrinus informaciją apie minėtas vykdomąsias bylas nustatyta, kad jos yra vykdomos, kas paneigia atsakovės teiginį apie jų užbaigimą bei atsikaitymą su kreditoriais.

33. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė pripažįsta 352 812,95 Eur skolą ieškovui N. M., kadangi apskųstos nutarties priėmimo metu šalys vykdė derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1166-232/2020 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei UAB „Nevetas“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo. Byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovė yra jam skolinga iš viso 435 829,82 Eur pagal dvi tarp ieškovo ir atsakovės sudarytas sutartis – 2012 m. sausio 26 d. kompensacijos sutartį ir 2006 m. sausio 9 d. paskolos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. atidėjo teismo posėdį suteikiant šalims galimybę ginčą baigti taikiai. Ši aplinkybė reiškia, kad ginčas tarp ieškovo N. M. ir atsakovės nėra pasibaigęs, dėl ko nėra aiškus ir ieškovo N. M. reikalavimo pagrįstumas bei jo apimtis, prievolės įvykdymo terminai ir pan. Visa tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskųstoje nutartyje konstatavo besąlyginį atsakovės jai pareikšto reikalavimo pripažinimą. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo motyvas nedaro įtakos konstatuotai išvadai dėl UAB „Nevetas“ nemokumo būsenos, kadangi į 435 829,82 Eur įsiskolinimą nebuvo atsižvelgta nustatant bendrovės pradelstus įsipareigojimus.

34. Nors atsakovė į bylą pateikė 2019 m. gruodžio 27 d. pažymą apie nuo 2019 sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. 816 371,81 Eur gautas pajamas, tačiau ši aplinkybė negali įrodyti bendrovės veiklos pelningumo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad bendrovės turto vertė yra dvigubai didesnė už turimus bendrovės pradelstus įsipareigojimus, kad jos veikla yra stabili bei teikianti pelną, kurį ji galėtų panaudoti savo įsipareigojimų dengimui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nėra pateikusi duomenų, galinčių patvirtinti jos turimų turtinių įsipareigojimų mažinimą. Nors atsakovė ir teigia vykdanti veiklą, tačiau iš bylos, viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad bendrovė turi finansinių įsipareigojimų savo darbuotojams, valstybės biudžetui, jos turtas yra areštuotas. Tai, kad atsakovė turi 12 darbuotojų, o nuo 2019 sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. ji gavo 816 371,81 Eur pajamų neįrodo, kad atsakovė yra moki bendrovė.

35. Taigi, atlikus byloje esančių įrodymų, patvirtinančių atsakovės finansinę būklę, analizę matyti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į balansą įrašyto ir bendrovei realiai priklausančio turto vertės, todėl egzistuoja teisinis pagrindas konstatuoti šio juridinio asmens nemokumą.

36. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

37. Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.

Dėl baudos skyrimo

38. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą remiasi ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 eurų baudą, bei prašo atsakovės vadovui V. S. skirti 2 896 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą pateikti dokumentus, ir už melagingų dokumentų pateikimą.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės vadovas V. S., sužinojęs apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nevetas“ pateikimą teismui, nebendradarbiavo su teismu, neteikė teismui bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Aplinkybė, kad jo pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija nėra tiksli, nesuponuoja būtinybės taikyti atsakovės vadovui V. S. piniginę sankciją. Teikdamas atsiliepimą bei prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, atskirąjį skundą UAB „Nevetas“ vadovas naudojosi jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese, kas nesudaro pagrindo spręsti, jog jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam V. S.piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.