Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

A. P. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimai giminaitei – dukrai L. G., o būtent: 2023 m. birželio 14 d. apie 22³⁰ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kelnių odiniu diržu du kartus sudavė nukentėjusiajai L. G. per kojas; sugriebęs rankomis už kaklo, ją smaugė ir taip padarė poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir kairėje šlaunyje, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – anūkui K. V., o būtent: 2023 m. birželio 21 d. apie 8⁰⁰ val. namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam K. V. į galvos sritį ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. P. melagingai įskundė policijos įstaigai nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko asmuo pradėtas persekioti, bei pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2023 m. birželio 21 d. apie 10¹⁵ val. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, esančiame Purienų g. 48, Šiauliuose, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė K. V., pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodęs, jog K. V. 2023 m. birželio 21 d. apie 8⁴⁰ val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia paėmė jį už kairės rankos riešo ir patraukė, dėl to jis pargriuvo ant grindinio. Jam padarė odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnario ir dešinio kelio sąnario srityje. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22716-23 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir K. V. pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. P. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimai giminaitei – dukrai L. G., o būtent: 2023 m. birželio 30 d. apie 23⁵⁰ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), abiem rankomis tyčia pastūmė nukentėjusiąją L. G., dėl to ji nugriuvo ir susitrenkė nugarą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai L. G. į dešinę ranką ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste ir kairiame žaste, odos nubrozdinimą nugaroje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nežino, kaip įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Menkai prisimena įvykius. Jam buvo keisti abu klubo sąnariai, tačiau vienas, matyt, nesėkmingai, nes visada skauda. Dėl didelių skausmų šeimos gydytojas išrašė leidžiamus vaistus „Dexamethason“. Su vienu receptu du kartus nusipirko vaistų („Dexamethason“), nes perkant pirmą kartą (vaistininkas) recepto nepaėmė. Kaltinamasis perdozavo vaistų. Galima susileisti 6 ampules, o jis susileido 10-12 ampulių. Be „Dexamethason“, ilgus metus vartojo gydytojo išrašytas migdomąsias tabletes „Zolpidem“. Taip pat vartojo alkoholį. Viena tabletė „Zolpidem“ nepadėdavo. Atsikėlęs naktį, išgerdavo antrą tabletę, prieš rytą – trečią tabletę. Šeima pastebėjo kaltinamojo blogą elgesį ir vaistus („Dexamethason“) atėmė. Vaistų („Dexamethason“) instrukcijoje rašoma, kad, staigiai nutraukus vartojimą, prasideda haliucinacijos. Kaltinamojo manymu, taip ir buvo, nes, nutraukus vaistų („Dexamethason“) vartojimą, įvyko kažkoks priepuolis, susisuko protelis, nebekontroliavo savęs. Jis, matyt, labai supyko ant visų, kad atėmė vaistus, todėl norėjo, jog juos nubaustų, ir (melagingai) įskundė K. (kaip padariusį nusikalstamą veiką).

Nukentėjusiajai L. G. 2023 m. birželio 14 d. apie 22¹⁵ val. paskambino tėvas ir paprašė pas jį ateiti. Nuėjus pas tėvą, šis prašė raminamųjų vaistų, kurių jam jos mama paliko tiek, kiek galima išgerti. Tėvui atrodė, kad jam palikta per mažai vaistų. Nukentėjusioji L. G. pasakė, kad vaistų jam neduos, nes jis jų išgėrė tiek, kiek galima. Kilo konfliktas. Tėvas iš rūbinės pasiėmė savo odinį diržą ir juo du kartus sudavė nukentėjusiajai L. G. per kojas, po to numetė diržą ir sugriebė jai už kaklo, smaugė. Nukentėjusioji L. G. išsivadavo iš tėvo rankų ir išėjo namo. Konfliktas įvyko namo koridoriuje. Įvykio niekas nematė, nes tėvo namuose buvo tik jie dviese. Teismo medicinos ekspertas nustatė tokius sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir kairėje šlaunyje. Nežino, kada ant abiejų žastų atsirado sužalojimai. Mano, kad kai bandė išsivaduoti iš tėvo, kai jis ją smaugė. Sužalojimas ant kairės šlaunies atsirado, kai tėvas diržu sudavė jai per kojas. Sužalojimai atsirado po įvykio.

Per antrą įvykį 2023 m. birželio 21 d. nukentėjusioji L. G. nuo ryto buvo pas tėvus ir padėjo mamai sudėti daiktus į automobilį. Apie 8⁰⁰ val. mama norėjo išvažiuoti iš garažo. Tėvas atsistojo prie garažo ir neleido mamai išvažiuoti. Nukentėjusioji L. G. prašė tėvo pasitraukti, tačiau jis nesitraukė. Ji pasikvietė sūnėną K. V., kuris tuo metu (laikinai) gyveno pas jos mamą ir tėtį. K. (V.) atėjo prie garažo. K. nespėjus pasakyti nė žodžio, tėvas puolė prie K. ir kumščiu bandė suduoti į veido sritį, tačiau nepataikė. Smūgis kliudė (K.) galvos sritį. Tėvas bandė suduoti K. antrą kartą, bet šis sučiupo tėvo (senelio) ranką. Tėvas neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant grindinio bei griūdamas užsivertė K. Tėvui nugriuvus su K., mama išvažiavo iš garažo. Nukentėjusioji L. G. išėjo su K. iš garažo, o tėvą paliko vieną namie. Po įvykio matė, kad K. nubrozdinta ranka, nes krisdamas ranka atsirėmė į grindinį kieme.

Per trečią įvykį 2023 m. birželio 30 d. apie 23⁵⁰ val. tėvas atėjo pas nukentėjusiąją L. G. į namus. Priėjęs prie jos namo durų, jas daužė, norėdamas patekti į vidų. Nukentėjusioji L. G. atrakino namo duris ir tėvas abiem rankomis ją nustūmė. Stumiama ji nuvirto ant laiptų ir griūdama susitrenkė nugarą. Nukentėjusiosios L. G. namuose buvo jos mama. Tėvas nuėjo į garažą, kuriame stovėjo mamos automobilis "(duomenys neskelbtini)", ir, kiek suprato, norėjo jam kažką padaryti. Nežino, ar tėvas kažką padarė automobiliui. Nukentėjusiosios L. G. mama dėl neprognozuojamo tėvo (sutuoktinio) elgesio paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Nukentėjusioji L. G. su mama laukė policijos mamos namų laiptinėje. Joms bestovint, atėjo tėvas ir kažką nukentėjusiajai L. G. pasakė, po to kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinę ranką. Teismo medicinos ekspertai nustatė tokius sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame žaste ir odos nubrozdinimus nugaroje. Visi šie sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą nugaroje, atsirado po to, kai tėvas pastūmė ją ir ji nuvirto ant laiptų. Ankščiau šių sužalojimų ant jos kūno tose vietose nebuvo. Nežino, iš kur atsirado nubrozdinimai nugaroje, galbūt nuo pasikasymo. Įvykio metu tėvas buvo neblaivus, nes jis nuo 15⁰⁰ val. gėrė alų. Įvykį matė mama. Civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 28 d. papildomai apklausta nukentėjusioji L. G. (1 t., b. l. 162-163) parodė, kad 2023 m. birželio 21 d. apie 8⁰⁰ val. jos mama G. P. ruošėsi važiuoti į Palangą. Mamai norint išvažiuoti iš garažo, tėvas atsistojo automobilio gale ir neleido važiuoti. Neprisimena, kodėl tėvas neleido mamai išvažiuoti iš garažo. Nukentėjusioji L. G. prašė tėvo pasitraukti nuo garažo. Neįkalbėjusi nuėjo pasikviesti sūnėną K. V.. K. gražiuoju prašė senelio pasitraukti į šalį ir leisti močiutei išvažiuoti iš garažo. Tėvas buvo agresyvus ir kumščiu vieną kartą sudavė K. į galvos sritį; bandė suduoti antrą kartą, bet nepataikė. K. sugriebė seneliui už rankos. Tėvas neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo žemėn. K. užkrito ant jo. K. neužkrito, tik rankomis atsirėmė į žemę. Mama automobiliu išvažiavo iš garažo, nukentėjusioji L. G. ir K. nuėjo savais reikalais. Tėvas vienas liko namuose. Kol jie buvo išvykę, tėvas iškvietė policiją.

Pasak nukentėjusiosios L. G., 2023 m. birželio 14 d. apie 22³⁰ val., kai tėvas diržu sudavė jai per kojas ir smaugė, jos dukros N. G. tėvo namuose nebuvo. Nukentėjusiosios L. G. draugės R. V. tėvo namuose taip pat nebuvo. Minėtą dieną tėvo peiliu niekas nesužalojo. Nežino, kaip tėvas susižalojo ranką.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 3 d. apklaustas nukentėjusysis K. V. (2 t., b. l. 30-31) parodė, kad apie 20 m. su savo mama D. G. gyvena JAV. Jo mama 2023 m. birželio 14 d. papasakojo, kad Lietuvoje gyvenantis senelis A. P. elgiasi neadekvačiai, agresyviai ir sumušė jos seserį L. G.. Mama paprašė jo skristi į Lietuvą ir nors trumpam pabūti su seneliu, kol šis nurims. 2023 m. birželio 17 d. jis atvyko į Lietuvą ir apsistojo senelio name adresu (duomenys neskelbtini).

Įvykio dieną, t. y. 2023 m. birželio 21 d., apie 8⁰⁰ val. į jo kambarį pasibeldė teta L. (G.) ir pasakė, kad prie garažo vyksta konfliktas tarp senelio ir močiutės. Išėjęs į namo kiemą, pamatė, kad senelis yra užstojęs šeimos automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Už automobilio vairo sėdėjo močiutė G. (P.), o senelis neleido jai išvažiuoti. Paklausus, kas nutiko, senelis atsakė, jog tai yra jo automobilis ir šiandien jam jo labai reikia. Nukentėjusysis K. V. prašė senelio leisti močiutei išvažiuoti iš kiemo bei ramino jį. Senelis puolė ir kumščiu bandė suduoti į veidą, tačiau, nukentėjusiajam K. V. spėjus sureaguoti, ranka kliudė jo galvos sritį. Fizinį skausmą 10 balų sistemoje vertina 2 balais. Jis truputį atsitraukė nuo senelio ir paklausė: „Seneli, ką darai, kaip tu taip gali?“ Tada senelis vėl puolė, bandydamas suduoti kumščiu į veido sritį, tačiau jis blokavo smūgį ir sugriebė seneliui už rankos. Senelis paėjo atbulas ir, neišlaikęs pusiausvyros, nugriuvo ant grindinio bei kartu pargriovė jį ant savęs. Griūdamas nukentėjusysis K. V. ranka atsirėmė į grindinį ir patyrė fizinį skausmą. Jį vertina 1 balu iš 10. Jiems nugriuvus, močiutė išvažiavo iš kiemo. Pamatęs, kad senelis agresyvus, nukentėjusysis K. V. ir teta L. nubėgo į namą paimti jos vaikus. Kol senelis nenurims, išvažiavo pas L. pažįstamus kitoje gatvėje.

Vėliau nukentėjusysis K. V. sužinojo, kad močiutė buvo susiruošusi vykti į Palangą, kur seneliai turi butą. Kai senelis užstojo kelią močiutei, jis šaukė, kad jam reikia automobilio vykti skolintis pinigų, o automobilis sudarys įvaizdį. Senelis liepė močiutei vykti jo darbiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra išimtos galinės sėdynės ir jis skirtas vežioti statybines medžiagas. Dar vėliau nukentėjusysis K. V. sužinojo, kad senelis parašė ant jo pareiškimą, pranešdamas, jog neva jis jį sumušė. Patartas advokato, nukentėjusysis K. V. 2023 m. birželio 27 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu (dėl senelio smurtinių veiksmų prieš jį). Įvykio metu sužalojimų nepatyrė. Ant jo kūno nėra smurto pėdsakų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 18 d. liudytoja G. P. (1 t., b. l. 96) nurodė, kad A. P. yra jos sutuoktinis, todėl atsisako duoti parodymus prieš jį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 29 d. apklausta liudytoja R. V. (1 t., b. l. 101-102) teigė, kad L. G. yra jos draugė. Bendrauja daugiau kaip 20 metų. L. su sutuoktiniu bei sūnumi gyvena adresu (duomenys neskelbtini. L. dukra N. studijuoja ir gyvena Vilniuje. Tuo pačiu adresu, tik kitame name, gyvena L. tėvai G. ir A. P..

Liudytoja R. V. pirmą kartą girdi, kad L. tėtis būtų susižalojęs ranką. Ji neteikė L. tėvui pirmosios pagalbos. Užtikrino, kad tokios situacijos niekada nebuvo. Negali pakomentuoti L. tėčio teiginių, esą ji atvyko pas jį ir sutvarstė žaizdą. Nesupranta, kodėl L. tėvas kalba nebūtus dalykus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 13 d. apklaustas liudytojas A. J. J. (2 t., b. l. 59-60) parodė, kad 2023 m. liepos 1 d. apie 23⁵⁷ val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), neblaiviam (duomenys neskelbtini) m. vyrui sutriko psichika, jis tapo labai agresyvus, grasina, smurtauja, šūkauja.

Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėja L. G.. Ji pasakojo, kad tėvas A. P. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. A. P. nustatė 0,39 promilių. Palydėjo A. P. su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos skyrių. Po apžiūros A. P. paguldė į ligoninę.

1) Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 2023 m. birželio 14 d.

Nukentėjusioji L. G. 2023 m. birželio 27 d. pareiškime (1 t., b. l. 29-30), pateiktame ePolicija.lt portale, nurodė, kad 2023 m. birželio 14 d. apie 22³⁰ val. tėvas A. P. adresu (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip du kartus diržu per kojas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

BIRT ataskaitų žiūryklėje (I t., b. l. 57-60) rašoma, kad 2023 m. birželio 27 d. 16⁰⁰ val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino L. G. ir pasakė, kad 2023 m. birželio 14 d. 22³⁰ val. tėvas A. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip du kartus diržu per kojas ir smaugė.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2023 m. birželio 28 d. protokole (1 t., b. l. 32-34) nukentėjusioji L. G. nurodė, kad nuo 2023 m. gegužės vidurio prasidėjo konfliktai su tėvu A. P.. Konfliktai prasidėjo, kai tėvas ėmė vartoti raminamuosius vaistus ir alkoholį. Dėl to jis tampa neadekvatus, konfliktiškas.

2023 m. birželio 14 d. apie 22³⁰ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir neblaivaus tėvo įvyko konfliktas. Tėvas iš jos reikalavo daugiau raminamųjų vaistų. Ji paaiškino, kad jis jau išgėrė nustatytą vaistų normą ir daugiau raminamųjų vaistų negaus. Tėvas įsiuto, pasiėmė iš rūbinės odinį kelnių diržą ir du kartus sudavė per kojas. Numetęs diržą, rankomis sugriebė ją už kaklo ir smaugė. Fizinį skausmą 10 balų skalėje vertina 3 balais. Nukentėjusioji L. G. nesikreipė į medikus ir pareigūnus. Nors šio įvykio niekas nematė, tačiau tuo metu per programėlę „Messenger“ kalbėjo su savo seserimi D. G. ir sūnėnu K. V., taigi jie girdėjo konfliktą. Dėl šios priežasties sūnėnas grįžo į Lietuvą iš JAV. Tai buvo ne pirmas tėvo smurtavimas prieš ją.

Asmens apžiūros 2023 m. birželio 28-29 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 81-87) užfiksuota nukentėjusiosios L. G. kūno apžiūra. Ant nukentėjusiosios L. G. dešinės rankos žasto matyti apie 2 cm (ilgio) ir 1 cm pločio poodinė kraujosruva, ant kairės kojos šlaunies – apie 2 cm ilgio ir 2 cm pločio poodinė kraujosruva, ant kaklo vizualiai matomų kūno sužalojimų nėra. Daugiau akivaizdžių sužalojimų nepastebėta.

Įvykio vietos apžiūros 2023 m. birželio 29 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 48-55) aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 939/2023(04) (1 t., b. l. 93) sakoma, kad nukentėjusiajai L. G. padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir kairėje šlaunyje. Sužalojimas galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti 4 trauminiais poveikiais kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nežymus.

Akistatos 2023 m. rugpjūčio 28 d. protokole (2 t., b. l. 167-169) užrašyti nukentėjusiosios L. G. parodymai ir įtariamojo A. P. paaiškinimai. Anot nukentėjusiosios L. G., 2023 m. birželio 14 d. apie 22³⁰ val. ji atėjo pas tėvą A. P. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Prieš tai tėvas skambino ir prašė raminamųjų vaistų. Nuėjusi pas tėvą vaistų nedavė, nes jam buvo palikta vaistų tiek, kiek reikia. Tėvas labai supyko, paėmė diržą ir sudavė nukentėjusiajai du kartus per kojas, po to rankomis griebė už kaklo ir smaugė. N. G. išsivadavo ir išėjo. Tuo viskas ir baigėsi. Įvykio metu tėvas buvo išgėręs alkoholio. Tai jautėsi iš jo elgesio, kalbos. Įtariamasis A. P. sutiko su nukentėjusiosios L. G. parodymais ir atsisakė ką nors plačiau aiškinti.

2) Dėl fizinio skausmo sukėlimo 2023 m. birželio 21 d.

BIRT ataskaitų žiūryklėje (2 t., b. l. 7-11) rašoma, kad 2023 m. birželio 27 d. 18²⁰ val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino K. V. ir nurodė, kad 2023 m. birželio 21 d. apie 8⁰⁰ val. senelis A. P. adresu (duomenys neskelbtini), trenkė jam kumščiu į galvos sritį ir kieme pervertė ant grindinio. Taip sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusysis K. V. 2023 m. birželio 27 d. pareiškime (1 t., b. l. 188-190), pateiktame ePolicija.lt portale, nurodė, kad 2023 m. birželio 21 d. apie 8⁰⁰ val. senelis A. P. adresu (duomenys neskelbtini), trenkė jam kumščiu į galvos sritį ir pervertė kieme ant grindinio. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Asmens apžiūros 2023 m. liepos 3 d. protokole su foto lentelėmis (2 t., b. l. 44-50) užfiksuota nukentėjusiojo K. V. kūno apžiūra. Ant dešinės rankos plaštakos ties mažuoju pirštu matyti paraudimas. Daugiau ant jo kūno vizualiai matomų kūno sužalojimų nėra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 992/2023(04) (2 t., b. l. 56) sakoma, kad K. V. kūne objektyvių sužalojimų žymių nenustatyta.

Akistatos 2023 m. rugpjūčio 21-22 d. protokole (2 t., b. l. 160-162) užrašyti nukentėjusiojo K. V. ir įtariamojo A. P. parodymai. Pasak nukentėjusiojo K. V., 2023 m. birželio 21 d. apie 8⁰⁰ val. prie jo (kambario) durų atėjo teta L. G.. Ji pabeldė į duris ir nuėjo. Atsikėlęs atidarė duris, išgirdęs triukšmą namo kieme, nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Kieme pastebėjo, kad senelis A. P. stovi prie garažo ir neleidžia močiutei G. P. išvažiuoti iš garažo automobiliu. Nukentėjusysis K. V. paklausė, ką senelis daro, tačiau neprisimena, ką atsakė senelis. Paprašė senelio atsitraukti nuo garažo ir leisti močiutei išvažiuoti. Senelis nesitraukė nuo garažo. Kai nukentėjusysis K. V. priėjo arčiau, senelis vieną kartą sudavė kumščiu jam į galvos sritį. Senelis bandė duoti antrą kartą, bet nukentėjusysis K. V. spėjo sugriebti senelio ranką. Tada seneliui susipynė kojos ir jis krito ant žemės, o nukentėjusysis K. V. – ant senelio. Jis trenkėsi į grindinį kaire ranka. Įtariamasis A. P. iš dalies sutiko su tuo, ką parodė nukentėjusysis K. V.. Įtariamojo A. P. teigimu, jis neleido sutuoktinei G. P. išvažiuoti automobiliu iš garažo, tačiau kai atėjo anūkas, jam kumščiu smūgio į galvos sritį nesudavė. Jo kojos nesusipynė, jis nenuvirto ant žemės ir tokiu būdu nesusižalojo rankos. Tai K. paėmė jį už dešinės rankos ir, norėdamas nutempti nuo automobilio, stipriai timptelėjo bei nuvertė ant žemės. Nukentėjusysis K. V. sužalojo įtariamojo A. P. ranką. Įtariamasis A. P. labai supyko ant anūko ir paskambino pagalbos telefonu 112. Nukentėjusysis K. V. nesutiko su įtariamojo A. P. paaiškinimais ir liko prie savo versijos.

Įvykio vietos apžiūros 2023 m. liepos 3 d. protokole su foto lentelėmis (2 t., b. l. 1-5) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

3) Dėl melagingo įskundimo ir pranešimo apie nebūtą nusikaltimą 2023 m. birželio 21 d.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. rugpjūčio 21 d. protokole (2 t., b. l. 15-17) aprašyta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Sakoma, kad įraše girdisi, jog A. P. teigia, kad anūkas jį „nutėškė“ (pargriovė) ant žemės, tampo. Dabar yra kruvinas, apibrozdintas.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. rugpjūčio 25 d. protokole (2 t., b. l. 19-23, 131-135) aprašyta į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. A. P. pagal jo iškvietimą atvykusiems pareigūnams sako, jog norėtų parašyti pareiškimą, kad neįvyktų baisesnis incidentas. Šeimyna jam jau savaitę neduoda nė vieno iš trijų automobilių raktelių; atseit jis alkoholikas, narkomanas, o jam reikia važiuoti į banką, mokesčių inspekciją. Šeimos nariai nusiteikę prieš jį. A. P. neleido išvažiuoti sutuoktinei, anūkas griebė jį už rankos ir tėškė ant šaligatvio (parodė vietą). Anūkas laikinai atvažiavo iš Amerikos ir pradėjo jį auklėti, neva senelis per daug alkoholio naudoja, nors jis negeria jau savaitę. A. P. nukrito, akiniai nulėkė; gerai, kad nesudužo, nepigūs. Parodė nubrozdintą ir kraujuotą dešinės rankos alkūnę. Skausmą vertina 2 balais iš 10. Anot A. P., anūkas beveik 2 metrų ūgio, turi jėgos, jį šveitė kaip pūką. Prieš savaitę anūkė peiliu smeigė į ranką. Dukros draugė paramedikė (žaizdą) suvertė, suklijavo. Anūkės neskųs. Atėmė iš A. P. telefonus, piniginę, korteles – viską atėmė. Viskas prasidėjo nuo to, kad mama mirdama padovanojo jam namą (duomenys neskelbtini). Dabar visi užsimanė to namo [...]

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2023 m. birželio 21 d. protokole (2 t., b. l. 90-93) A. P. nurodė, kad anūkas K. V. 2023 m. birželio 21 d. apie 8⁴⁰ val. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia paėmė už kairės rankos riešo ir patraukė, dėl ko jis pargriuvo ant grindinio bei patyrė skausmą. Jį vertina 2 balais iš 10. Jam nubrozdintas dešinys kelis ir dešinė alkūnė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. birželio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 893/2023(04) (2 t., b. l. 116-117) sakoma, kad A. P. nustatyti tokie sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinės alkūnės sąnario ir dešinio kelio sąnario srityse. Jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nežymus.

Kitoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-22716-23 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. nukentėjusiuoju apklaustas A. P. (2 t., b. l. 101-102, 105-106) pripažino, kad dėl jam nustatytų sužalojimų anūkas K. V. nėra kaltas. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas prieš anūką būtų nutrauktas.

4) Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 2023 m. birželio 30 d.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2023 m. liepos 1 d. protokole (1 t., b. l. 109-112) nukentėjusioji L. G. nurodė, kad su sutuoktiniu A. G. ir sūnumi K. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu taip pat gyvena jos tėvai A. ir G. P.. Tėvui A. P. prieš 2 mėnesius ėmė reikštis psichikos sutrikimas, nes jis puldinėjo šeimos narius. Tėvas vartoja vaistus su alkoholiu. Gydytis atsisako.

A. P. 2023 m. birželio 30 d. apie 15⁰⁰ val. savo namuose vartojo alkoholį su vaistais. 2023 m. birželio 30 d. apie 23⁵⁰ val. A. P. atėjo pas ją į namus. Priėjęs prie namo durų, jas daužė, nes norėjo patekti į vidų. Nukentėjusiajai L. G. atidarius duris, tėvas abiem rankomis pastūmė ją. Ji nukrito ant laiptų ir susitrenkė nugarą. Tėvas nuėjo į garažą. Nežino, ko tėvui reikėjo garaže. Po to tėvas išėjo į savo namus, nes suprato, kad yra iškviesti pareigūnai. Nukentėjusioji L. G. su mama stovėjo ant laiptų ir laukė policijos. Tuo metu tėvas buvo šalia ir vieną kartą trenkė jai į dešinę ranką. Fizinį skausmą vertina 2 balais iš 10. Jos ir tėvo konfliktą matė mama G. P. ir sutuoktinis A. G.. Namuose buvęs vaikas konflikto nematė. Atvykę pareigūnai tėvą išsivežė.

BIRT ataskaitų žiūryklėje (1 t., b. l. 132-137) rašoma, kad 2023 m. birželio 30 d. 23⁵⁷ val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino (G.) P. ir nurodė, jog neblaiviam (duomenys neskelbtini) m. vyrui sutriko psichika, jis labai agresyvus, grasina smurtu ir šūkauja. Fone girdėjosi konflikto garsai, šūkavimai. A. P. paguldytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos kliniką.

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyresnysis specialistas A. J. J. 2023 m. liepos 1 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 160) teigė, kad, atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėja L. G.. Moteris aiškino, kad prieš ją smurtavo tėvas A. P.. A. P. nustatė 0,39 promilių. Palydėjo A. P. su medikais į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos skyrių. Po apžiūros jis paguldytas gydyti.

Asmens apžiūros 2023 m. liepos 1 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 176-181) aprašyta nukentėjusiosios L. G. kūno apžiūra. Ant jos kūno vizualiai matomų sužalojimų nėra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 973/2023(04) (1 t., b. l. 187) sakoma, kad nukentėjusiajai L. G. nustatyti tokie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame žaste, odos nubrozdinimas nugaroje. Neatmetama nustatytų kūno sužalojimų, išskyrus odos nubrozdinimą nugaroje, padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku. N. G. nustatytas odos nubrozdinimas nugaroje padarytas prieš parą iki apžiūros. Nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą dešiniame petyje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva dešiniame petyje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais. Padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nežymus. Nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žaste, odos nubrozdinimas nugaroje gali būti padaromi tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais, tiek atsitrenkiant į juos. Poodinė kraujosruva dešiniame petyje gali būti padaroma tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išdėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Tiksliau pasakyti būtų galima, pateikus konkrečias griuviminės traumos aplinkybes.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. rugsėjo 19 d. protokole (1 t., b. l. 141-143) aprašyta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Sakoma, kad įraše girdisi, jog G. P. teigia, kad namuose yra labai agresyvus sutuoktinis A. P., girtas po kiemą važinėja, puola, nebegali apsiginti. Prašo greitosios pagalbos ir policijos.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. rugsėjo 19 d. protokole (1 t., b. l. 151-155) užfiksuota į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. G. P. pagal jos iškvietimą atvykusiems pareigūnams sako, jog „alkoholis ir vaistai“. A. P. nurodė, kad atvažiavo į kiemą, pastatė mašiną, sutuoktinė neduoda jam kitos mašinos raktelių; nori rytoj su ja važiuoti į Palangą. Į pareigūno klausimą, ar sudavė moteriai, A. P. atsako: „Nu, tegul parodo, kur sudaviau. Tegul parodo. Į ekspertizę tegul vež‘. Nieko nesudaviau. [...] Prašiau žmonos, sakau: „Geruoju atiduok man raktelius.“ Sako: „Neduosiu“. Tai aš iš šito garažo pervariau mašiną į kitą kiemą ir užstačiau, kad ji negalėtų išvažiuoti, kad aš galėčiau atsiimti „(duomenys neskelbtini)“, ir viskas. Aš jo netrauksiu. Susinervinęs aš atėjau. Dar bokalą alaus norėjau išgert. Jie atėmė, išpylė ant grindų, dalį dar išgėriau. Aišku, pripūsiu kažkiek, bet nedaug. Mano dokumentus visus išmėtė. [...] Vyko mūšis čia. Su peiliais net badės. Čia yra dvi ar trys bylos užvestos. Baisu, kas daros. Tokią dalyką pas mus gyvenime nėra buvę. [...] Jie ateina ir naktį iš sąskaitos atėmė visus pinigus, negali net vaistų nusipirkt, kur daktaras išrašė. [...] Nori padaryt mane durną. Vežė į durnyną, visur čia vežė. Niekaip nenustato to durnumo. [...] Aš vis, matai, ruošiuos skyrybom dokumentus, aš ruošiuos paskolą pasiimti. Neturiu pinigų. Tuščios kišenės pas mane. [...] Daktaras išrašė migdomųjų, kuriuos žmona G. P. pavogė naktį.“ Medikai siūlo A. P. vykti į ligoninę, kad išrašytų jam vaistų.

L. G. paaiškino, kad visi miegojo, o „jis“ pradėjo šėlt, baldinti į duris. Pradėjo po jos namus trankytis, mašiną ardyti. Girtas ką tik važiavo su mašina. Užstatė jų mašinas, kad ryte negalėtų išvažiuoti. Pareigūnas paprašo daugiau papasakoti apie smurtą. L. G. sako: „Stūmė nuo laiptų, ir stūmė į duris, ir trenkė (rodo į dešinį petį). [...] Išvežkit jį, prašau. [...] Jau dvi savaites einam į policiją kiekvieną dieną. Antras mėnuo toks pat. [...] Šiandien nuo 3 val. geria.“ A. P. pučia į alkotesterį. Rodo 0,39 promilių. L. G.: „Dabar visi pasislėpę: vieni namely gyvena, o karaliauja vienas. [...] Pastoviai dėl tų pačių tablečių. [...] Tada mane su diržu mušė ir smaugė. [...] Bet jisai, aišku, supranta. Gudras yra.“

Greitosios medicinos pagalbos automobilyje A. P. nurodo, kad susistumdė dėl to, jog jis užstatė mašiną, nes kitaip policija sako, kad nieko negali padaryti, turtas bendras. Toliau pasakoja pareigūnui, kad pykosi dėl tablečių nuo nemigos.

Ligoninėje A. P. pasakoja medikei, kad prasidėjo pykčiai. Medikė sako, kad A. P. reikės pasilikti ligoninėje stebėjimui. A. P. sutinka.

Įvykio vietos apžiūros 2023 m. liepos 1 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 122-130) aprašyta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Akistatos 2023 m. rugpjūčio 28 d. protokole (2 t., b. l. 167-169) užrašyti nukentėjusiosios L. G. parodymai ir įtariamojo A. P. paaiškinimai. Anot nukentėjusiosios L. G., 2023 m. birželio 30 d. apie 23⁵⁰ val. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo tėvas A. P. ir norėjo nueiti į jos garažą, kuriame stovėjo jos ir mamos G. P. automobiliai. Nukentėjusioji L. G. pradarė duris. Tėvas ją pastūmė. Ji krito ant laiptų bei susižalojo nugarą. Dėl tokio tėvo elgesio patyrė fizinį skausmą. Mama paskambino pagalbos telefonu 112. Iki atvyko policijos pareigūnams, tėvas nuėjo į savo namą, kuris yra tuo pačiu adresu. Nukentėjusioji L. G. su mama taip pat atėjo pas tėvą. Kol atvyko pareigūnai, tėvas kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinę ranką. Tą dieną tėvas taip pat buvo neblaivus. Įtariamasis A. P. sutiko su tuo, ką nurodė nukentėjusioji L. G..

III. Įvykių aplinkybių analizė, vertinimas ir išvados,

nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą fizinio skausmo sukėlimo atveju arba į sveikatą nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius.‏‎

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.)‏‏‎.

Kaltininko kaltės turinys baudžiamosiose bylose dėl smurto artimoje aplinkoje atskleidžiamas ne tik jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016); būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

BK 236 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintos dvi nusikaltimų sudėtys – melagingas įskundimas ir melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą. [...] Darant išvadą apie BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą, svarbu įvertinti visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, pavyzdžiui, skundą padavęs asmuo klydo vertindamas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344/2013, Nr. 2K-176-628/2023).

Nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai yra subjektyvios kilmės įrodymų šaltinis, todėl tokių įrodymų patikimumui keliami papildomi reikalavimai. Asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Todėl išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąžiningas asmens elgesys nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai adekvačiai vertindamas situaciją. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Papildant šį išaiškinimą pažymėtina, jog nustačius subjektyvųjį asmens sąžiningo elgesio motyvą nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus tyčia, siekiant melagingai įskųsti ar pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą (BK 236 straipsnis), nes asmuo dėl tam tikrų aplinkybių, kurias laiko tikromis, gali klysti ar būti suklaidintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2008, 2K-344/2013). Todėl esmingai gali skirtis kaltinamojo ir nukentėjusiojo vertinimas tų pačių objektyvių aplinkybių.‏‏‎

Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2023 m. birželio 21 d. protokole, be kita ko, nurodė, esą anūkas K. V. jam padarė odos nubrozdinimus dešinės alkūnės sąnario ir dešinio kelio sąnario srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes iš tikrųjų jis to neteigė. Sveikatos sutrikdymo mastą 2023 m. birželio 26 d. konstatavo teismo medicinos ekspertė.

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/ 2017, 2K-164-895/2018).

Teismas nesvarsto kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimybės, nes jis skirtingu laiku dėl skirtingų priežasčių prieš du nukentėjusiuosius padarė daugiau kaip vieną nusikalstamą veiką, kurios sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, taigi yra nusikaltimų daugetas.

Kaltinamojo A. P. gynėja advokatė R. R. prašė išteisinti jos ginamąjį pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, o dėl kitų trijų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais.

BK 38 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, o būtent: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nei asmens nuteisimas už kelias nusikalstamas veikas, nei tai, kad padarytos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją sutaptį, savaime nėra kliūtis atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-555-788/2015).

Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015).

Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006).

BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje‏‏ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/ 2023).

Pirmu atveju kaltinamasis smurtavo diržu; po antro atvejo melagingai įskundė ir pranešė apie nebūtą nusikaltimą. Kaip minėta, kaltinamojo artimieji iki 2023 m. birželio 27 d. stengėsi išspręsti smurtavimo problemą savo jėgomis ir dangstė smurtinius kaltinamojo veiksmus prieš artimuosius. Pagal abiejų nukentėjusiųjų 2023 m. birželio 27 d. pareiškimus pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl dviejų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis 2023 m. birželio 30 d. apie vidurnaktį vėl smurtavo prieš dukrą. 2023 m. liepos 1 d. kaltinamąjį išvežė į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos kliniką, kad naujai išrašytų vaistų. Jam suteikta stebėjimo paslauga.

Iš kas nurodyta, ypač peržiūrėjęs ir perklausęs į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašus, teismas sprendžia, kad ilgalaikė konfliktinė situacija kaltinamojo namų aplinkoje, nusikaltimų daugetas, pasakojimas teisme apie haliucinacijas neduoda pagrindo manyti, jog baudžiamasis procesas buvo pakankama pamoka kaltinamajam ir jis pasitaisė, netaikant kriminalinės bausmės, todėl ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 236 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sudėtys materialios, nusikalstamos veikos pagal BK 236 straipsnio 1 dalį sudėtis formali. Nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baigtos, padarytos tiesiogine tyčia veikų atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu: kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, ir jų norėjo, nors ir nedetalizavo (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstama veika pagal BK 236 straipsnio 1 dalį padarytas veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 27-28). Nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 5 d. turi oficialaus darbo stažo (3 t., b. l. 29-30; 33-34). Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 m. sulčių spaudyklos įkūrėjas ir savininkas. Verslo partnerio apibūdinamas kaip pareigingas, rūpestingas, mandagus, nekonfliktiškas (3 t., b. l. 146). 2023 m. liepos 13-21 d. gydėsi VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje. Jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 43).VšĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centre nesigydė, pacientų registre neregistruotas (3 t., b. l. 51). 2019-2022 m. tris kartus surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 35-37). Neteistas (3 t., b. l. 39). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir teigė, jog, jas padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes: priežastis, būdą, eigą, trukmę, sužalojimų kiekį ir dislokaciją, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią ir nenustatęs sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas artimus minimaliam (BK 48 str. 2 d.); bausmė už nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį parinkdamas artimą minimaliam (BK 47 str. 1-3 d.). Laisvės apribojimo bausmės metu kaltinamajam draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 str. 5 d. 4 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už tris nusikaltimus skirtos laisvės apribojimo bausmės subendrinamos tarpusavyje visiško sudėjimo būdu ir skiriama (nustatoma) subendrinta laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirta (nustatyta) subendrinta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su bauda ir skiriama (nustatoma) subendrinta laisvės apribojimo ir baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, tarpusavyje subendrintos laisvės apribojimo ir baudos bausmė mažinama trečdaliu.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 16-18) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, po to panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: 2 skaitmeninės laikmenos su policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, prisegtos voke prie 2 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamos su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2023 m. birželio 14 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2023 m. birželio 21 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2023 m. birželio 30 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu 2023 m. birželio 21 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL (2 550 €) baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. P. šiuo nuosprendžiu skirtas 4, 3 ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmes subendrinti tarpusavyje visiškai sudedant ir skirti (nustatyti) subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. P. skirtą (nustatytą) tarpusavyje subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 51 MGL (2 550 €) bauda ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), ir 51 MGL (2 550 €) baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. P. skirtą tarpusavyje subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), ir 51 MGL (2 550 €) baudą sumažinti trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, uždrausdamas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), ir 34 MGL (1 700 €) baudos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.

Skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Išaiškinti A. P., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Valstybės biudžeto vardu atidarytos surenkamosios sąskaitos yra šios:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas CBVILT2X LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“ AB HABALT22 LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą (mokėjimo pavedimą, kvitą), reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Išaiškinti A. P., kad jeigu jis nustatytu laiku nesumokės baudos, baudos išieškojimas bus perduotas antstoliui. Vykstant priverstiniam ieškojimui, papildomai tektų atlyginti vykdymo išlaidas. Turint lėšų, baudą galima sumokėti anksčiau, nelaukiant nustatyto termino pabaigos. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas gali pakeisti baudą į viešuosius darbus. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, antstolio teikimu teismas gali pakeisti baudą į laisvės apribojimą (BK 47 str. 7-8 d.).

A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas: 2 skaitmenines laikmenas su policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos, prisegtas vokuose prie 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.