Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. P. gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis (nustatytas darbingumo lygis, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje iki (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2022 m. rugpjūčio 23 d., apie 17 val. 30 min., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – partnerę R. P., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, kurią pastūmė ir ji dešiniu pečiu atsitrenkė į šaldytuvą, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė delnu du kartus į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai R. P. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo padarydamas poodinę kraujosruvą kairio poakio srityje ir tuo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusi R. P. parodė, kad A. P. yra jos buvęs sutuoktinis, jų santuoka nutraukta, tačiau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, augina bendrus vaikus bei dalinasi pinigais. 2022-08-23 apie 17.20 val., ji grįžo namo, A. jos paklausė, kur ji buvo. Ji atsakė, kad šis žino, kur ji buvo, pasakė, kad ji buvo (duomenys neskelbtini), kalėjime lankė jo brolį. Jis pradėjo ant jos šaukti ir ją pastūmė, ji atsitrenkė į šaldytuvo kampą, jautė skausmą ir nuėjo į miegamąjį. A. atėjo į miegamąjį ir delnu sudavė du smūgius į kairį žandą. Po suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą ir jai paraudo žandas, toje vietoje kur buvo suduota. Kai pas juos atvyko socialinė darbuotoja, ji papasakojo apie įvykį, jai patarė pranešti policijai ir ji pranešė apie įvykį. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie ją pristatė į Lazdijų ligoninę apžiūrai. Lazdijų ligoninėje jai nustatė pečio ir žando sumušimą. Susitaikė su buvusiu sutuoktiniu ir jam atleido, jis pasikeitė į gerąją pusę.

Liudytoja E. U. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja, R. ir A. P. šeimai teikiamos dėl socialinių įgūdžių stokos auginant vaikus, paslaugos. Abu augina du mažamečius vaikus, R. P. ir A. P. yra išsituokę. Tačiau abu gyvena kartu, veda bendrą ūkį. 2022 m. rugpjūčio 25 d., ji iš kitos jų centre dirbančios socialinės darbuotojos sužinojo, kad R. ir A. P. šeimoje įvyko kažkoks konfliktas, kad A. smurtavo prieš R. Ji tą pačią dieną nuvyko pas R. ir jos paklausė kas nutiko, jai pasakė, kad viską žino ir paprašė papasakoti. R. jai paaiškino, kad prieš dvi dienas virtuvėje ji sukonfliktavo su buvusiu sutuoktiniu A. ir konflikto metu jis pastūmė, R. atsitrenkė į šaldytuvą. Pasakojo, kad tuo konfliktas nesibaigė, ji nuėjo į kambarį ir ten A. jai sudavė ranka per veidą, jeigu gerai pamena sakė, kad sudavė vieną kartą. R. ant veido, po kažkuria akimi buvo matoma nedidelė kraujosruva. Ji ir pas A. klausė kas nutiko. Jis paaiškino, kad susinervino, dėl to, kad R. buvo kažkur išvykusi, pasakė, kad dėl to alaus skardinę išgėrė ir tarp jų su R. kilo konfliktas. Kilusio konflikto metu jis R. pastūmė bei trenkė jai per veidą. Ji P. pasakė, kad būtina informuoti policijos pareigūnus ir pati R. jai girdint apie buvusį smurtą pranešė policijos pareigūnams. Kadangi pati girdėjo jos pokalbį ir ji pasakė, kad netrukus pareigūnai atvažiuos, ji iš P. namų išvažiavo. Išvažiuodama iš jų namų ji pamatė atvykstantį policijos automobilį.

Liudytoja N. Ž. parodė, kad jos sūnus yra A. P., iki santuokos sudarymo buvo A. Ž., po santuokos sudarymo su R. P. jis pasikeitė savo pavardę. Jos sūnus A. su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini), turi du vaikus. Sūnus A. su R. yra išsituokęs, tačiau gyvena kartu, abu rūpinasi savo vaikais, veda bendrą ūkį. Sūnui nuo 13 metų nustatytas protinis atsilikimas, jis dėl to gauna neįgalumą. Lankė (duomenys neskelbtini) specialiąją mokyklą. Sūnaus šeimą prižiūri socialinė darbuotoja. Ji bendrauja su sūnaus šeima, šiuo metu rečiau, dažniau susiskambina telefonu. Jai yra žinoma, kad tarp jos sūnaus ir jo buvusios sutuoktinės R. buvo kilęs konfliktas, nes tą pačią dieną jos vyras sūnų A. parsivežė iš (duomenys neskelbtini) į jų namus (duomenys neskelbtini). Jai pats A. papasakojo, kad abu su R. namuose sukonfliktavo, jis konflikto metu pastūmė R., ji atsitrenkė į šaldytuvą. Abu toliau konfliktavo, pykosi ir A. trenkė R. per veidą delnu.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau tekste Alytaus AVPK Lazdijų RPK) Reagavimo skyriaus tyrėjo R. I. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, patvirtina, kad 2022-08-23 apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. P. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę R. P., kuriai kilusio konflikto metu sudavė du smūgius delnu į kairį žandą ir pastūmė. Šiais veiksmais A. P. sukėlę fizinį skausmą R. P. (1 t., b. l. 1 - 6).

Įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu, patvirtina, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos (1 t., b. l. 16 - 18, 19 -28).

Alytaus AVPK Lazdijų RPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio N. Č. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. apie 14 val. 25 min. iš Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėją puolė mušti buvęs vyras, vėliau pranešėja su vyru susitaikė, pretenzijų neturi. Namuose 2 mažamečiai vaikai. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė R. P. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2022-08-23 apie 16 val. 00 min. adresu (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kambaryje A. P. kilusio konflikto metu delnu sudavė per veidą ir vėliau pastūmė sugyventinę R. P. kuri po pastūmimo atsitrenkė į šaldytuvą, taip sukeldamas jai fizini skausmą. Smurtą patyrusi R. P. paaiškino, kad smurtas pasireiškė gyvenamojo namo kambaryje, kai kilusio konflikto metu A. P. jai sudavė į veido sritį ir ją pastūmė, R. P. jautė fizinį skausmą ( 1 t., b. l. 39 - 41).

Apžiūros protokolas (su priedu) patvirtina, kad Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įraše girdimas pranešėjos R. P. ir BPC operatorės pokalbis. Klausant garso įrašą girdisi kai R. P. praneša apie buvusį smurtą, nurodo adresą (duomenys neskelbtini), nurodo, kad smurtavo buvęs vyras, nurodė, kad privalėjo pranešti, nes atvažiavo socialinė darbuotoja ir sakė, kad turi pranešti. Nurodė, kad pretenzijų vyrui neturi, jie susitaikė ( 1 t., b. l. 33 - 35 ).

Apžiūros protokolas, patvirtina, kad peržiūrint Alytaus AVPK Lazdijų RPK Reagavimo skyriaus tyrėjo R. I. vaizdo stebėjimo kameros vaido įrašą matyti, kad 2022-08-25, 14.51 val., pareigūnai atvyksta į iškvietimą. Juos pasitinka pranešėja R. P. ir A. P. Pareigūnas R. I. nusiveda R. P. į sodybos kiemą, R. P. paaiškino, kad jai buvo suduotas vienas smūgis, kad A. P. prieš ją antradienį smurtavo, nurodydama, kad pirmas buvo pastūmimas, jautė fizinį skausmą, suėmusi už dešinio peties ji pasakė, kad dabar skauda šitą vietą. Nurodė, kad ją mušė prieš dvi dienas. Žiūrint vaizdo įrašą matyti kai pareigūnas kartus su R. P. ir A. P. įeina į gyvenamąsias patalpas. R. P. nurodo, kad ją pastūmė virtuvėje ir ji nuo pastūmimo atsitrenkė į šaldytuvą. Paaiškina, kad į veidą jai sudavė gyvenamojo namo kambaryje (1 t., b. l. 36 - 38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad R. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairio poakio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padaryti prie užduotyje nurodytų aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 56 - 57).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d., 14:53 val. nustatyta, kad A. P. yra blaivus, taip pat 2022 m. rugpjūčio 25 d., 14:58 val. nustatyta, kad R. P. yra blaivi (1 t., b. l. 42 - 44).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, dėl sąvokų išaiškinimo yra nurodyta: kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nukentėjusi R. P. ir liudytoja E. U., bei N. Ž. patvirtino, kad A. P. ir nukentėjusioji konfliktavo tarpusavyje ir šio konflikto metu A. P. pastūmė R. P., ji atsiternkė į šaldytuvo kampą, jautė fizinį skausmą. R. P. išėjus į kitą kambarį A. P. nuėjo paskui ir kambaryje sudavė du kartus rankos delnu į kairę veido pusę. Apžiūrėjus R. P. specialisto išvada jai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos kairiame skruoste, veido kairės pusės sumušimo. Šie įrodymai kartu su įvykio vietos apžiūros protokole nustatytomis aplinkybėmis dėl įvykio vietos, pakankami pripažinti įrodytu, kad A. P. R. P., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, kurią pastūmė ir ji dešiniu pečiu atsitrenkė į šaldytuvą, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė delnu du kartus į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai R. P. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo padarydamas poodinę kraujosruvą kairio poakio srityje. Atsižvelgus į tai, A. P. veika kvalifikuotina kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Dėl A. P. nepakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini); A. P. veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. A. P. nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu (kaip nurodyta BK 18 str.). A. P. šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini); A. P. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Konstatuojant, kad A. P. veikos metu negalėjo bei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, jam rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Konstatuojant, kad A. P. veikos metu negalėjo bei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, jam rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Su A. P. negalima atlikti proceso veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdyje

Tai leidžia daryti išvadą, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymius, A. P. dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. BK 98 straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015, 2021 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021, 2021 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-976/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką psichikos liga sergantys asmenys sudaro ypač pažeidžiamą grupę, todėl jų teisių apribojimas turi būti labai tikslus ir gali būti pateisinamas tik dėl labai svarių priežasčių, t. y. jei įvertinus kitas švelnesnes priemones, nustatoma, kad jų nepakanka asmens arba viešajam interesui apsaugoti.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad A. P. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ekspertė L. A. nurodė, kad savo išvadą palaiko ir mano, kad A. P. turėtų būti paskirtos priverčiamosios medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nes tikslas būtų suvaldyti ir kontroliuoti impulsyvų elgesį, be to psichiatras turi netik teisę, bet ir prievolę kontroliuoti A. P. elgesį.

Aukščiau aptarti argumentai leidžia konstatuoti, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, A. P. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip siekiant užtikrinti, kad A. P. būtų stebimas specialistų ir jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

VI. Dėl kardomosios priemonės

2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 178–179), A. P. panaikintina nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2022-09-06 pateikė civilinį ieškinį Nr. 32711 dėl 42.64 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiosios gydymo paslaugų apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) lėšų (1 t., b. l. 68-72, 74, 75-76). BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas, tačiau teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2006, 2K-327/2008, 2K-216/2010, 2K-P-259/2014 ir kt.). Be to, šioje byloje aktualu ir tai, kad, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, 110 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, o šią veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką neatsako. Dėl to teismų praktikoje laikoma, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys taip pat turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje baudžiamojoje byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 42.64 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu, išaiškinant teisę dėl nepakaltinamo A. P. veiksmais padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 laikmenos su garso ir vaizdo įrašais (BPC ir policijos pareigūnų naudotų kamerų įrašai), perduoti su byla (paketas Nr. 1), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

A. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Išaiškinti, kad nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, jos rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. P. panaikinti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 42.64 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 laikmenas su garso ir vaizdo įrašais (BPC ir policijos pareigūnų naudotų kamerų įrašai), paketas Nr. 1, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųsta apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.