Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys - antstolis S. U., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2018 m. kovo 2 d. patvarkymą Nr. S-18000792, kuriuo antstolis S. U. atmetė skolininko M. M. prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus įstatymo nustatytam išieškojimo senaties terminui. Skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolis ginčijamą patvarkymą priėmė remdamasis 2015 m. liepos 10 d. priimtu LR Administracinių nusižengimų kodeksu, kuris įsigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d. Taigi tuo metu, kai buvo išduotas vykdomasis raštas, t. y. 2015 m. kovo 16 d., LR ANK 672 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai, ne tik, kad nebuvo įsigaliojusi, bet apskritai nebuvo net priimta. Tuo tarpu įsigaliojusio LR ANK 3 straipsnio 3 dalis numato, jog įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad LR ANK 672 straipsnio 3 dalis numato ilgesnius atsakomybės taikymo terminus, kas sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, šiuo atveju pareiškėjo, teisinę padėtį – šis įstatymas negalėjo būti taikomas, o vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta. Antstolis S. U. 2018 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. S-18000935 netenkino skolininko M. M. skundo ir kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad nesutinka su skolininko skunde nurodomu argumentu, kad antstolis ginčijamą patvarkymą priėmė remdamasis tuo, kad vykdymo senaties terminas yra penkeri metai. Antstolis, nenutraukdamas vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotomis taisyklėmis dėl vykdymo senaties termino pasibaigimo vykdomosiose bylose dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo, pagal kurias teismas turi išsiaiškinti tris aplinkybes: pirma – ar nepraleistas įstatymo nustatytas vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, antra – ar vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, ir trečia – ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Šiuo atveju Kauno AVPK 2002 m. birželio 13 d. išduotas nutarimas dėl Nr. 778615 dėl 434,43 Eur baudos išieškojimo iš skolininko valstybės naudai pateiktas vykdymui 2002 m. rugpjūčio 6 d., t. y. nepraleidus trijų mėnesių termino. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai (užklausos dėl valstybinio socialinio draudimo, Nekilnojamojo turto registro duomenų ir Kelių transporto priemonių registro užklausos, bankų sąskaitų duomenų tikrinimas ir t. t.). Antstolio nurodymu, vykdomojoje byloje iš skolininko yra išieškota ir pervesta išieškotojai 299,56 Eur suma: nuo vykdomosios bylos užvedimo iki 2014 m. gruodžio 31 d. - 141,40 Eur suma; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šios dienos - 158,16 Eur suma. Liko išieškoti 134,87 Eur ir vykdymo išlaidas, kurios bus paskaičiuotos pilnai padengus baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė.Teismas nustatė, kad antstolis S. U. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 778615, kuris išduotas 2002 m. birželio 13 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato dėl 434,43 Eur sumos išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdomasis dokumentas Nr. 778615 buvo pateiktas vykdyti 2002 m. rugpjūčio 6 d. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nutarimas priimtas 2002 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, bauda nebuvo perkvalifikuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK).Teismas nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymo Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nagrinėjamu atveju skolininko atžvilgiu bauda buvo paskirta 2002 m. birželio 13 d., t. y. iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudos už administracinį teisės pažeidimą išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. įstatymo redakciją nustatytą tvarką.Teismas nustatė, kad nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą, buvo pateiktas vykdyti, nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino. Vertindamas dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui, iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad atlikdamas priverstinius vykdymo veiksmus, antstolis nepažeidė jokių imperatyvių normų, nes vykdomojoje byloje nuolat buvo atliekamos užklausos į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, į Nekilnojamojo turto registrą, į Kelių transporto priemonių registrą ir t. t., nuolat buvo tikrinama, ar skolininko vardu nėra naujų piniginių lėšų sąskaitų. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl aplaidumo ar kitų priežasčių antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, kadangi per visą vykdymo laikotarpį nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis savo pareigas atliko nerūpestingai.Teismas sprendė, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą bei faktą, jog nėra baudos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti paskirtą baudą. Nustatęs, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, vykdymo procese nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino suėjimo, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas jokių teisės aktų normų, vykdė išieškojimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti antstolio 2018 m. kovo 2 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta nutraukti vykdomąją bylą dėl administracinės nuobaudos išieškojimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas ir teismų praktiką. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo LR ATPK 308 straipsnio 1 dalies pakeitimas, nustatantis, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai nuo LR ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Nagrinėjamu atveju ši teisės norma netaikoma, nes įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad iki 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01, Žin., 2013, Nr. 124-6280) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.Iki 2015 m. liepos 1 d. LR ATPK nenumatė administracinės baudos vykdymo senaties terminų. Nors LR ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje iki 2015 m. liepos 1 d., buvo numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, tačiau nebuvo nustatytas bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas, kuriam suėjus, nutarimas skirti baudą negalėtų būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, ar jis laiku buvo perduotas vykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti LR ATPK 7 straipsnyje numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi LR ATPK 35, 308 ir 313 straipsniais ir LR Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Kadangi pastarajame papunktyje numatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą.Teismo nurodomi motyvai, kad antstolis nepertraukiamai išieškinėjo baudą, niekaip nesietini su teismų praktika, byloje nėra duomenų, kad skolininkas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti prilyginami tyčiniam vengimui sumokėti baudą.Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atskirojo skundo argumentas, jog skolininko atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla turi būti nutraukta dėl senaties, yra nepagrįstas. Kauno AVPK 2002 m. birželio 13 d. išduotas nutarimas Nr. 778615 dėl 434,43 Eur baudos išieškojimo iš skolininko valstybės naudai pateiktas vykdymui laikantis įstatymo nustatytų terminų. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti nutraukiama dėl senaties termino, kadangi šioje vykdomojoje byloje buvo atliekami vykdymo veiksmai. Vykdomojoje byloje nuolat buvo atliekamos užklausos į LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, Nekilnojamojo turto registrą, Kelių transporto priemonių registrą ir t.t., nuolat buvo tikrinama, ar skolininko vardu nėra naujų piniginių lėšų sąskaitose. Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad nebuvo pažeista jokių imperatyvių teisės normų, dėl ko pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo M. M. skundas dėl antstolio S. U. veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.Civilinės bylos ir prie jos pridėtos vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2002 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 778615 dėl 434,43 Eur sumos išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdomasis dokumentas Nr. 778615 antstoliui pateiktas vykdyti 2002 m. rugpjūčio 6 d. (v. b. l. 1). Vykdomojoje byloje iš skolininko išieškota ir pervesta išieškotojai 299,56 Eur suma. Likusi neišieškota baudos suma - 134,87 Eur ir vykdymo išlaidos. Skolininkas M. M. 2018 m. vasario 20 d. pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą, suėjus baudos išieškojimo senaties terminui. Antstolis su pareiškėjo prašymu nesutiko ir 2018 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. S-18000792 pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjui pateikus skundą, antstolis 2018 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. S-18000935 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui, nurodė, kad CPK nenumato termino, per kurį antstoliui neatlikus vykdymo veiksmų, vykdomąją bylą būtų galima nutraukti, be to, siekiant išieškoti skolą, antstolis periodiškai atliko vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, skundžiama 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi šį skundą atmetė.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Taigi, jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad nutarimas vykdymui buvo perduotas laikantis ATPK 308 straipsnyje įtvirtinto 3 mėnesių termino, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobodos vykdymui, skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo senaties termino suėjimo, nes antstolis nepažeidė jokių imperatyvių normų, per visą vykdymo laikotarpį nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko veiksmai buvo atliekami reguliariai, periodiškai pateikiant užklausas įvairiems Lietuvos Respublikos registrams ir tikrinant skolininko turtinę padėtį, darbo vietą, priimant patvarkymus areštuoti lėšas, patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų ir kt. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 4, 6–9, 11, 12, 13–14, 15, 16–26, 32–33, 47–49, 59, 60–61, 76, 78, 81, 84, 87–88, 89, 92, 99, 101).Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad aplinkybė, jog antstolis nepertraukiamai atliko vykdymo veiksmus, nesietina su dvejų metų senaties termino taikymu vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą, be to, apeliantas neatliko kokių nors neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti prilyginami tyčiniam vengimui sumokėti baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad skolininkas (apeliantas), žinodamas apie pareigą sumokėti paskirtą baudą ir vykdomą priverstinio skolos išieškojimo procesą bei jo sąskaitų areštą, baudos neginčijo ir gera valia nesumokėjo, todėl darytina išvadą, kad apeliantas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta šios nutarties 19 punkte, vertinant dvejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus – teikė užklausas kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Kelių transporto priemonių registrui ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl apelianto vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo ar neveikimo užsitęsė vykdymo laikotarpis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Antstolis vykdymo veiksmus atliko nepraėjus dvejiems metams nuo nutarimo gavimo, vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ne tik Kauno apygardos teismas, bet ir kiti apygardų teismai (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-316-601/2014, Nr. 2S-2506-221/2014, Nr. 2S-1765-555/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-630-372/2014 ir kt.).Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.