- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-1157-886/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „SEB bankas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. patikslintą ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. T. (toliau ir – ieškovė) ieškinį (2024-05-16 CBP-7748, reikalavimai patikslinti 2025-02-28 DOK-32333) atsakovui A. T. (toliau ir – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų. Ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones:
1.1 priteisti jos nepilnamečiam sūnui iš atsakovo laikiną išlaikymą po 350 Eur;
1.2 nustatyti laikiną bendravimo tvarką sūnaus su atsakovu iki galutinio sprendimo priėmimo:
1.2.1 atsakovas turi teisę atsižvelgdamas į nepilnamečio sūnaus dienotvarkę, kiekvieną antradienį paimti vaiką iš darželio (prieš tai įspėjęs apie tai ieškovę bent prieš porą dienų ir suderinęs su ieškove laiką) ir bendrauti su sūnumi nuo 16.00 val. iki 19.00 val., po to vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą;
1.2.2 šalys tarpusavyje susitaria, kad atsakovas negali paimti vaiko iš darželio nepranešant apie tai ieškovei arba nesutarus su ja konkretaus laiko;
1.2.3 atsakovas turi teisę atsižvelgdamas į vaiko interesus, vaiko dienotvarkę bei sutaręs su ieškove konkretų laiką bendrauti su vaiku telefonu.
Šalies argumentai
2. Atsakovas priešieškiniu (2025-03-17 DOK-41401, DOK-41181) dėl santuokos nutraukimo prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku: atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku du kartus per mėnesį, paimant vaiką iš ikimokyklinės/mokyklinės ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, o jei tai ne darbo diena, iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val., ir grąžinti sekančią dieną į ugdymo įstaigą, o jei tai ne darbo diena į vaiko gyvenamąją vietą 16.00 val. Vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą atsakovas suderina SMS žinutėmis su vaiko motina prieš 3 dienas iki vaiko paėmimo dienos. Jeigu ieškovė neatsako atsakovui į SMS žinutę, laikoma, kad vaiko paėmimo ir grąžinimo laikas su ieškove suderintas.
3. Išvadą teikianti institucija išvadoje (2025-03-14 DOK-40751) nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nepilnamečio geriausiems interesams neprieštarauja, tačiau yra papildytina: prie ieškovės siūlomos nustatyti laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos turėtų būti pridėta dar bent viena darbo diena, pvz., ketvirtadienis (kai atsakovas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir po kelių valandų pristato į gyvenamąją vietą).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo tenkino iš dalies.
5. Nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, numatančią, kad:
5.1 Nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. 2025 m. kovo 18 d.:
5.1.1 atsakovas turi teisę, atsižvelgdamas į nepilnamečio sūnaus dienotvarkę, du kartus per savaitę paimti vaiką iš darželio, arba nedarbo dieną iš vaiko gyvenamosios vietos (prieš tai įspėjęs apie numatomą bendravimą su vaiku ieškovę, bent prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo pradžios, elektroninio ryšio priemonėmis (pvz. SMS, el. paštu) suderinęs su ieškove bendravimo laiką) ir bendrauti su sūnumi nuo 16.00 val. iki 19.00 val., po to vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą;
5.1.2 atsakovas turi teisę atsižvelgdamas į vaiko dienotvarkę bei sutaręs su ieškove konkretų laiką bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis (pvz. telefonu);
5.1.3 Motinos dieną atsakovas nebendrauja su vaiku susitikdamas, tačiau turi teisę bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis (pvz. telefonu) ne ilgiau nei 30 min. valandą.
5.2 Nuo 2025 m. birželio 1 d.:
5.2.1 atsakovas turi teisę, atsižvelgdamas į nepilnamečio sūnaus dienotvarkę, du kartus per savaitę paimti vaiką iš darželio, arba nedarbo dieną iš vaiko gyvenamosios vietos (prieš tai įspėjęs apie numatomą bendravimą su vaiku ieškovę, bent prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo pradžios, elektroninio ryšio priemonėmis (pvz. SMS, el. paštu) suderinęs su ieškove bendravimo laiką) ir bendrauti su sūnumi nuo 16.00 val. iki 19.00 val., po to vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą;
5.2.2 atsakovas turi teisę atsižvelgdamas į vaiko dienotvarkę bei sutaręs su ieškove konkretų laiką bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis (pvz. telefonu);
5.2.3 atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku du kartus per mėnesį paimant vaiką iš ikimokyklinės/mokyklinės ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, o jei tai ne darbo diena, iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val., ir grąžinti sekančią dieną į ugdymo įstaigą, o jei tai ne darbo diena į vaiko gyvenamąją vietą iki 16.00 val.; vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą atsakovas derina elektroninio ryšio priemonėmis (pvz. SMS, el. paštu) su ieškove ne vėliau nei prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo pradžios;
5.2.4 Tėvo dieną atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku 1 punkte numatyta tvarka;
5.2.5 Vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo dienos šventėje, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, turi teisę dalyvauti abu tėvai; dėl bendravimo su vaiku, vaiko gimimo dieną atsakovas ir ieškovė susitaria ne vėliau nei prieš dvi dienas iki vaiko gimimo dienos;
5.2.6 Kasmetinių ieškovės atostogų metu ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai ne ilgiau nei 14 dienų iš eilės, nesilaikant 1, 2, 3 punktuose numatytos bendravimo tvarkos;
5.2.7 Kasmetinių atsakovo atostogų metu atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai ne ilgiau nei 14 dienų iš eilės su nakvynėmis, nesilaikant 1, 2, 3 punktuose numatytos bendravimo tvarkos;
5.2.8 Bendravimas kasmetinių ieškovės ir atsakovo atostogų metu su vaiku derinamas šalių susitarimu elektroninio ryšio priemonėmis (pvz. SMS, el. paštu), ne vėliau nei prieš 7 dienas iki atostogų pradžios.
5.3 Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 327 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
5.4 Kitą prašymo dalį atmetė.
6. Teismas, atsižvelgdamas į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, argumentus ir motyvus dėl prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, šalių pateiktus įrodymus, detalizuojančius jų pozicijas, išvadą teikiančios institucijos išvadą ir siekiant, kad būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, teismas nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, tenkinant ieškovės ir atsakovo prašymus iš dalies, taip pat numatė šalių nepilnamečio sūnaus laikiną bendravimo tvarką vaiko gimimo dieną, per ieškovės ir atsakovo atostogas, su atitinkamomis korekcijomis.
Šalies argumentai
7. Ieškovei neįrodžius prašomos priteisti laikino išlaikymo sumos, teismas spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, į tai, kad kiekvienam vaikui (2025 m.) mokama 122,50 Eur vaiko išmoka („vaiko pinigai“) ir ši suma dalintina abiem tėvams po lygiai, į byloje gautus duomenis apie tėvų turtinę padėtį, kartu įvertino aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrinti būtinieji vaikų poreikiai ir abu tėvai privalo prisidėti prie šių poreikių tenkinimo, nutarė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 327 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu (2024-03-26 DOK-47085) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka nuo 2025 m. birželio 1 d. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
8.1 Laikinoje bendravimo tvarkoje, nustatytoje nuo 2025 m. birželio 1 d., yra numatyta, kad atsakovas turi teisę vaiką paimti su nakvynėmis, praleisti su juo nepertraukiamai 14 dienų iš eilės su nakvynėmis. Tačiau vaikas yra labai jautrus, jam reikalinga pamažu atkurti su tėvu ryšį ir sudaryti optimalias sąlygas bendrauti vaikui psichologiškai komfortabilioje aplinkoje. Vaikas turi problemų su sveikata, jam reikalingas adaptacinis laikotarpis, per kurį jis būtų tinkamai paruoštas psichologiškai saugiai ir betarpiškai bendrauti su tėvu. Priešingu atveju, verčiant vaiką bendrauti su tėvu, jei jis jo bijo ir nenori, yra vaikui psichologinė trauma.
8.2 Apeliantė teismo prašė nustatyti vaiko bendravimo tvarką su atsakovu be nakvynių iki vaikui sueis 7 metai, o teismas priėmė nutartį taikyti laikiną bendravimo tvarką su nakvynėmis. Tai prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti skirstoma etapais, kaip ir ieškovė siūlė - iki vaikui sukaks 7 metai ir po to.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (2024-04-08 DOK-55245) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
9.1 Ieškovė nepateikė teismui nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad tėvo ir vaiko ryšys nutrauktas. Ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės. Nors ieškovė ir siekė ryšį nutraukti, atsisakinėjo perduoti vaiką tėvui, visais įmanomais būdais kliudė bendravimui, tėvo ir sūnaus ryšio jai nutraukti nepavyko. Tėvą ir sūnų sieja itin šiltas ir artimas ryšis, vaikas pasiilgsta tėvo, nori su juo bendrauti.
9.2 Atsakovo darbo grafikas yra slenkantis, todėl jis negali įsipareigoti daugiau, nei du kartus per mėnesį paimti vaiką su nakvyne.
9.3 Atsakovo atostogos trunka kiekvienais metais po 14 dienų, todėl nepertraukiamas tėvo bendravimas su vaiku galimas tik atostogų metu. Tėvo ir vaiko bendravimo tvarka yra minimali, todėl nepertraukiamas tėvo su vaiku bendravimas atostogų metu atitinka mažamečio vaiko teises ir interesus.
9.4 Atsakovas aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, domisi vaiko sveikata, skatina ieškovę imtis tam tikrų vaiko sveikatos priežiūrai būtinų veiksmų, tačiau ieškovė piktnaudžiaudama savo teisėmis, elgiasi priešingai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuo 2025 m. birželio 1 d. nustatyta laikina atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvark, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
12. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad laikinoje bendravimo tvarkoje nuo 2025 m. birželio 1 d. numatyta, kad atsakovas turi teisę vaiką paimti su nakvynėmis, praleisti su juo nepertraukiamai 14 dienų iš eilės su nakvynėmis. Tačiau vaikas yra labai jautrus, jam reikalinga pamažu atkurti su tėvu ryšį ir sudaryti optimalias sąlygas bendrauti vaikui psichologiškai komfortabilioje aplinkoje. Vaikas turi problemų su sveikata, reikalingas adaptacinis laikotarpis, kad vaikas būtų tinkamai paruoštas psichologiškai saugiai ir betarpiškai bendrauti su tėvu. Priešingu atveju, verčiant vaiką bendrauti su tėvu jei jis jo bijo ir nenori, yra vaikui psichologinė trauma. Teismas neįvertino ir to, kad apeliantė prašė nustatyti vaiko bendravimo tvarką su atsakovu be nakvynių iki vaikui sukaks 7 metai.
13. Nors atsakovė nurodo, kad nesutinka su nustatyta nuo 2025 m. birželio 1 d. laikina bendravimo tvarka, tačiau iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad apeliantės netenkina bendravimo tvarkos dalis, susijusi su nepilnamečio vaiko nakvyne bendraujant su atsakovu, t. y. 7 punktu, kuriuo nustatyta atsakovo teisė jo kasmetinių atostogų metu bendrauti su vaiku nepertraukiamai ne ilgiau nei 14 dienų iš eilės su nakvynėmis, nesilaikant 1, 2, 3 punktuose numatytos bendravimo tvarkos; ir 3 punktu, kuriuo nustatyta atsakovo teisė bendrauti su vaiku du kartus per mėnesį, paimant vaiką iš ikimokyklinės/mokyklinės ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, o jei tai ne darbo diena, iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val., ir grąžinti sekančią dieną į ugdymo įstaigą, o jei tai ne darbo diena į vaiko gyvenamąją vietą iki 16.00 val.; vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką ir vietą atsakovas derina elektroninio ryšio priemonėmis (pvz. SMS, el. paštu) su ieškove ne vėliau nei prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo pradžios.
14. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad jo darbo grafikas yra slenkantis, todėl jis negali įsipareigoti imti vaiką daugiau nei du kartus per mėnesį su nakvyne. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek apeliantės, tiek atsakovo pozicija nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka nuo 2025 m. birželio 1 d., numatanti vaiko nakvynes pas atsakovą.
15. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
16. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
17. Nors apeliantė nurodo, kad vaikas yra jautrus, turi problemų su sveikata, vaikui reikalingas adaptacinis laikotarpis, kurio metu jis būtų tinkamai paruoštas psichologiškai saugiai ir betarpiškai bendrauti su tėvu, tačiau, teismo vertinimu, minėti argumentai negali pateisinti minimalios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Išvadą teikianti institucija taip pat pažymėjo, kad prie ieškovės siūlomos nustatyti laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos turėtų būti pridėta dar bent viena darbo diena.
18. Nenustačius atsakovo neigiamos įtakos vaiko interesams ar teisių pažeidimų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, t. y. bendraujant tik kartą per savaitę po 3 val. Pažymėtina ir tai, kad vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti ir vykdyti abu tėvai bendru tarpusavio sutarimu, prioritetą teikiant ne savo asmeninėms vienas kito atžvilgiu emocijoms/interesams, bet vaiko interesams. Geriausiai vaiko interesai užtikrinami vaiko tėvams tariantis tarpusavyje.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitiktų tiek vaiko, tiek šalių interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių bylai pateiktus įrodymus.
20. Įvertinus tai, kad apeliantė nenurodo jokių argumentų dėl laikinos bendravimo tvarkos 1, 2, 4, 5, 6, 8 punktų, kurie nustatyti nuo 2025 m. birželio 1 d., apeliacinės instancijos teismas dėl šiais punktais nustatytos bendravimo tvarkos plačiau nepasisako, vertindamas ją kaip atitinkančią vaiko interesus.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti nutarties dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka nuo 2025 m. birželio 1 d., todėl ši nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.