Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-21 · Civilinė byla Nr. 2A-2111-392/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-21
Bylos Nr.
2A-2111-392/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22846-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
AB „Lesto“
Atsakovas
S. G.
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2111-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22846-2013-7)Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.; 45.5.; 106.1.; 121.14.; 121.18.; 121.20.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lesto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4084-534/2014 pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lesto“ pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. G. 4 697,88 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas atsakovo paveldėtam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekė elektros energiją. Laikotarpiu nuo 2012-04-15 iki 2013-04-18 už objekte suvartotą elektros energiją nebuvo atsiskaityta, todėl susidarė nurodyto dydžio įsiskolinimas, kurį atsakovas, kaip buto savininkas, pagal CK 6.384 str. 1 d., 6.388 str. 1 d. bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles privalo padengti. Atsižvelgdamas į tai, kad už elektros energiją buvo sumokėtos kelios įmokos, ieškovas ieškinio reikalavimą bylos nagrinėjimo metu sumažino iki 4 336,08 Lt.

Atsakovas S. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nei jis, nei jo motina A. G., kuri buvo visiškai neįgali ir gyveno Elektrėnuose, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekiama elektros energija nesinaudojo. Sutartis dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo buvo sudaryta tarp ieškovo ir G. B. Taigi ieškovo ir atsakovo nesieja jokie sutartiniai santykiai. Be to, ieškovas yra nesąžiningas, nes skolą paskaičiavo pagal didžiausią galiojusį tarifą. Ieškovo dokumentuose skiriasi suvartotos ir neapmokėtos elektros energijos kiekiai. Atsakovas pažymėjo, kad iš ieškovo nėra gavęs jokios pretenzijos dėl įsiskolinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, ištyręs byloje esančius šalių procesinius dokumentus, šalių paaiškinimus, liudytojo G. B. parodymus, rašytinius įrodymus, nustatė, kad teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas elektros energijos vartojimo taisyklių pažeidimas - savavališkas pasijungimas prie elektros tiekimo linijos -, teismas sprendė, kad ginče turi būti sprendžiamas ne skolos už elektros energijos suvartojimą grąžinimo, o žalos atlyginimo klausimas. Tačiau ieškovas į teismą kreipėsi kitu teisiniu pagrindu, įrodinėjo kitas, o ne tarp šalių susiklosčiusias aplinkybes ir nepagrįstai vadovavosi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 94-97 punktais. Teismas nurodė, jog elektros energija šiuo atveju buvo atjungta kaip sankcija už susidariusią skolą. Buto savininkę A. G. galėjo tenkinti ieškovo atlikti veiksmai, nes ji gyveno kitoje vietoje, mokėjo ieškovui įsiskolinimą ir galėjo neįtarti, kad kažkas savavališkai prisijungs prie elektros tinklo. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad atsakovas už A. G. skolas atsako CK 5.52 str. pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ieškovas AB „Lesto“ prieš tai turėjo atlikti CK 5.63 str. numatytus veiksmus, pareikšdamas reikalavimus kaip kreditorius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-08 nutartyje Nr. 3K-3-123/2014 nurodyta, kad teismas CK 5.63 str. taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs reikalavimus įpėdiniams šiame straipsnyje numatytais būdais ir terminais. Aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju ieškovas būtų pareiškęs A. G. įpėdiniams kreditorinius reikalavimus, teismas nenustatė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lesto“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino neteisėto elektros energijos naudojimo sąvoką. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis, neteisėto elektros energijos naudojimo esminis momentas yra siekis naudotis elektros energija ir apgaulės būdu mokėti mažiau arba visai nemokėti. Nagrinėjamu atveju nors bute gyvenantis asmuo savavališkai atnaujino elektros energijos tiekimą, tačiau tiekimas buvo atnaujintas per elektros skaitiklį, ir visa sunaudota elektros energija skaitiklio yra užfiksuota. Taigi neteisėto elektros energijos vartojimo nėra, todėl nėra ir pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimą. Apelianto teigimu, savavališkai atnaujinus elektros energijos tiekimą, laikytina, kad konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Tokia sutartis konkliudentiniais veiksmais pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 18 p., LAT 2013-03-20 nutartį c. b. Nr. 3K-3-163/2013, 2014-04-02 nutartį c. b. Nr. 3K-3-200/2014 gali būti laikoma sudaryta tik tarp energijos tiekėjo ir patalpų savininko. Sutartis su nuomininku gali būti sudaroma tik esant raštiškam savininko sutikimui. Tačiau šiuo atveju nėra nei sutikimo, nei jokio dokumento (pvz., nuomos sutarties), įrodančio G. B. teisę naudotis atsakovui S. G. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 p. numatyta, jog už patalpose sunaudotą elektros energiją privalo sumokėti jų savininkas, neatsižvelgiant į tai, kas patalpomis naudojasi. Tokios pozicijos, nagrinėdamas bylas dėl skolų už sunaudotą elektros energiją priteisimo, laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (pvz., 2011-12-23 nutartis c. b. Nr. 2A-1092-567/2011, 2012-05-16 nutartis c. b. Nr. 2A-1191-603/2012). Ieškovas nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog savininkas neprivalo rūpintis savo turtu, jei jis juo nesinaudoja, nes savininkai, įgyvendindami nuosavybės teisę, turi tai daryti nepažeisdami įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Apeliantas remiasi LAT 2008-01-30 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-3/2008. Dėl CK 5.63 str. ieškovas pažymėjo, kad apie turimą reikalavimo teisę sužinojo tik 2013-04-18, kai buvo patikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), skaitiklis ir užfiksuota skola. Ieškovas nedelsdamas kreipėsi į teismą ir jau 2013-07-12, praėjus mažiau nei 3 mėn. nuo sužinojimo apie skolą, buvo priimtas teismo įsakymas. Ieškovas skunde prašo CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėn. terminą atnaujinti, jei teismas laikytų, jog ieškovas jį yra praleidęs, nes 2012-12-27, kai mirė A. G., ir nauja elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi tapo S. G., apie turimą reikalavimo teisę ieškovas nežinojo.

Atsiliepimas

Atsakovas S. G. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, aiškiai nurodė, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus – vertino kritiškai, bei nenukrypo nuo LAT suformuotos praktikos. Taigi priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymėjo, kad LAT 2013-03-20 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-163/2013 ir 2014-04-02 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-200/2014, kuriomis remiasi apeliantas, įrodinėdamas, jog teismas netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nurodytos visiškai kitos aplinkybės. Šiose nutartyse kalbama apie atvejus, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tuomet už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virš 40 metų gyvena G. B., kuris prieš daugiau nei 40 metų su ieškovu sudarė sutartį dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo ir 40 metų už suvartotą elektros energiją moka ieškovui mokesčius. Visuose ieškovo apskaitos dokumentuose sutartis šalimi, vartotoju ir abonentu nurodytas būtent G. B. Todėl vartotojo G. B. įsiskolinimas negalėjo būti išieškotas iš A. G., t. y. šiuo atveju negali būti taikomas ieškovo nurodytas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 p. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė. Kadangi ieškovas būtent vartotojui G. B. elektros tiekimą nutraukė dėl įsiskolinimo, o šis savavališkai vėl prisijungė prie ieškovo elektros energijos tiekimo tinklų, tai pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp ieškovo ir vartotojo G. B. santykius dėl suvartotos elektros energijos lėmė ne sutartis, o deliktas, todėl ieškovas turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, atsakovas pažymėjo, kad priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas neatima iš ieškovo teisės ateityje su ieškiniu atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas tiekė elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio savininkė nuo 2002-02-26 iki savo mirties 2012-12-27 (b. l. 57) buvo A. G. (b. l. 17-18). Šį butą paveldėjo pastarosios sūnus - atsakovas S. G. (b. l. 58-62). Iš ieškovo AB „Lesto“ pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 48-53) nustatyta, kad 2004-12-14 nurodytame bute įrengtas skaitiklis, elektros energijos vartotoju nurodytas G. B. 2012-01-05, kaip sankcija už skolą, elektros energija atjungta (b. l. 52). 2013-04-18 ieškovas užfiksavo savavališką pasijungimą prie elektros energijos tiekimo tinklų (b. l. 53).

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė, nes neteisingai aiškino neteisėto elektros energijos naudojimo sąvoką, todėl nepagrįstai nustatė, kad ginče turi būti sprendžiamas ne skolos už elektros energijos suvartojimą grąžinimo, o žalos atlyginimo klausimas. Apeliantas nurodė, kad, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis, neteisėto elektros energijos naudojimo esminis momentas yra siekis naudotis elektros energija ir apgaulės būdu mokėti mažiau arba visai nemokėti. Nagrinėjamu atveju nors bute gyvenantis asmuo savavališkai atnaujino elektros energijos tiekimą, tačiau tiekimas buvo atnaujintas per elektros skaitiklį, ir visa sunaudota elektros energija skaitiklio yra užfiksuota, todėl neteisėto elektros energijos vartojimo nėra.

Apeliacinės instancijos teismas tokios ieškovo pozicijos neginčija, tačiau net ir tuomet, jei pritarti ieškovo pozicijai, yra neabejotina, kad atsakovas S. G. neturi prievolės atsiskaityti ir nėra atsakingas už G. B. suvartotą elektros energiją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartyje 3K-3-200/2014 kasacinis teismas, aiškindamas Taisyklių 83 punktą, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Iš šios normos formuluotės matyti, kad savininko, o šiuo atveju atsakovo S. G., pareiga atsiskaityti už elektros energiją atsirastų tik esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virš 40 metų gyvena G. B., kuris yra sudaręs sutartį dėl elektros energijos pirkimo - pardavimo su ieškovu, ir moka mokesčius už suvartotą elektros energiją. Tai matyti iš byloje esančių ieškovo užduočių Nr. 39029901, 58809359, 60635520 ir 64004706, mokėjimų suvestinės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymos Nr. (2014-2-PS)-129, patvirtinančios, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), G. B. gyvena nuo 1996-04-04. Nors ieškovas į bylą nepateikė nei su G. B. sudarytos sutarties, nei dokumento patvirtinančio jos nutraukimą, tačiau iš ieškovo užduočių (b.l. 49-54) matyti, kad elektros vartotoju adresu (duomenys neskelbtini) yra būtent G. B., kuriam suteiktas vartotojo numeris 11255073, vadinasi elektros vartojimo sutartis su juo neabejotinai buvo sudaryta. Bylos nagrinėjimo metu G. B. buvo apklaustas liudytoju ir patvirtino, kad būtent jis yra vartotojas ir šalis santykiuose su ieškovu. Kaip jau minėta 2004-12-14 įrengtas elektros skaitiklis, energijos vartotoju nurodytas G. B. 2012-01-05 ieškovas kaip sankciją už neapmokėtą skolą atjungė elektros energijos tiekimą, 2013-04-18 ieškovas užfiksavo savavališką pasijungimą prie elektros energijos. Kadangi ieškovas nutraukė elektros tiekimą dėl įsiskolinimo, būtent, vartotojui G. B., o šis savavališkai vėl prisijungė prie ieškovės elektros energijos tiekimo tinklų, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad S. G. neturi prievolės atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apelianto argumentai, susiję su buto savininko pareiga atsiskaityti pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį, kai su faktiškai bute gyvenančiu asmeniu nėra sudaryta ir viešame registre įregistruota nuomos sutartis, yra teisingi, tačiau esant kitai, nei nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai situacijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas. Atmetus ieškovo AB „Lesto“ apeliacinį skundą, atsakovui S. G. priteistinos 600 Lt bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b. l. 112).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Ieškovo AB „Lesto“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB „Lesto“ (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 600 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Teisėjas Virginijus Kairevičius