Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu suimtas ir laikomas Vilniaus pataisos namuose, iki suėmimo faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) keturiolika kartų, paskutinį iš jų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2019 m. gruodžio 2 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. Č. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2021 m. kovo 26 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra arka, kurios vartai uždaryti. Vartuose yra durys, kurios rakinamos elektronine kodine spyna. Taip pat duryse yra vienas spynos atraktas. Šios durys jų spyna (atraktas) varčia bei stakta yra be matomų apgadinimų. Nuo vartų arkoje iš kairės pusės pirmos durys veda į daugiabučio namo laiptinę. Šios durys yra metalinės su vienu spynos atraktu. Šių durų stakta varčia bei spynos atraktas be matomų apgadinimų. Pakilus laiptais yra koridorius kuriame po dešine puse yra praėjimas link apžiūrimo buto. Apžiūrimo buto durys yra medinės su dviem spynų atraktais, ant jų yra skaičius numeris vienas. Apatinės spynos atrakto ertmė tuščia. Yra likusi tik vidinė apatinės spynos atrakto pusė dalis. Išorinė apatinės spynos atrakto dalis nebuvo rasta. Viršutinė spyna be matomų apgadinimų. Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus, daiktai ir objektai, ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai, buvo apžiūrimi vizualiai, naudojamas 2x didinimo lęšis bei papildomas apšvietimas, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos ir juodos spalvų daktiloskopiniai milteliai. Ant buto durų išorinės pusės panaudojus juodos spalvos magnetinius miltelius buvo išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant keturių skaidrių daktiloskopinių plokštelių, kurios supakuotos į voką Nr. 1 (plomba Nr. 028900). Taip pat rankų pėdsakai išryškinti ir ant vidinės įėjimo į butą durų varčios pusės. Šie pėdsakai nukopijuoti ant šešių skaidrių daktiloskopinių plokštelių, kurios supakuotos į voką Nr. 2 (plomba Nr. 028901). Įėjus į butą yra koridorius, kuriame prie durų ant grindų buvo aptikta vidinė durų rankena su apdailos plokštele (nufotografuota). Koridoriuje iš kairės pusės stovi stalas, ant kurio padėtas pastatomas laikrodis, ant grindų padėta keletas polietileninių paketų, taip pat paveikslas. Prie drabužių spintos ant grindų išmėtytos dėžutės su vaistais ir kiti įvairūs daiktai. Koridoriuje iš dešinės pusės yra praėjimas į virtuvę. Virtuvėje ant stalo padėtas atsuktuvas („minusinis“, testeris, skirtas patikrinti, kuriuo laidu teka srovė). Atsuktuvas su galimais biologiniais pėdsakais buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3 (plomba Nr. 002741). Koridoriuje tiesiai yra praėjimas į svetainę. Svetainėje iš kairės pusės stovi pianinas „Petrof“. Svetainėje iš kairės pusės palei sieną yra sekcija. Sekcijos drabužių spintos durelės yra praviros. Prie sekcijos drabužių spintos ant grindų guli išmėtyti dovanų paketai, sąsiuviniai, knygos ir kiti daiktai. Sekcijos stalčiai atidaryti. Taip pat praviros sekcijoje esančios indaujos stiklinės durelės. Ant indaujos durelių išorinės pusės panaudojus juodos spalvos daktiloskopinius miltelius buvo išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant dviejų skaidrių daktiloskopinių plokštelių, kurios supakuotos į voką Nr. 4 (plomba Nr. 090000). Viduryje svetainės stovi stalas su šešiomis kėdėmis. Į stalo kraštą esantį arčiau įėjimo atremtas paveikslo rėmas į kurį tilptų paveikslas, kurio ilgis 1007 mm, o plotis 687 mm. Svetainėje iš dešinės pusės stovi sofa, į kurią atremtas paveikslo rėmas ir porėmis. Rėmas yra toks, kad į jį tilptų paveikslas, kurio plotis 1124 mm, ilgis 1553 mm. Porėmio plotis 1126 mm, o ilgis 1552 mm. Ant porėmio matomi drobės likučiai. Nuo porėmio buvo paimtos dvi drobės likučių dalys, kurios supakuotos į voką Nr. 5 (plomba Nr. 002740). Svetainėje iš dešinės pusės yra praėjimas į miegamąjį kambarį, kuriame prie lovos ant grindų guli virtuvinis peilis su medine rankena. Nuo peilio rankenos buvo padaryta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais, kuri supakuota į voką Nr. 6 (plomba Nr. 089999). Iš dešinės pusės miegamajame kambaryje yra trijų durų drabužių spinta. Drabužių spintoje padėtas lagaminas, kuriame yra tekstilinės medžiagos dalys. Iš kairės pusės yra lova. Ant lovos padėtas apverstas paveikias. Taip pat ant lovos padėtas paveikslo rėmas į kurį tilptų paveikslas, kurio ilgis 1005 mm, o plotis 714 mm. Ant lovos yra padėtos dvi sulaužyto porėmio dalys. Porėmio plotis 704 mm, o ilgis 1000 mm. Ant porėmio matomi drobės likučiai. Nuo porėmio buvo paimta drobės likučio dalis, kuri supakuotos į voką Nr. 7. Miegamojo gale ant grindų yra dar vienas paveikslo rėmas į kurį tilptų paveikslas, kurio ilgis 1005 mm, o plotis 705 mm. Daugiau pėdsakų arba objektų galinčių padėti atskleisti nusikalstamą veiką neaptikta. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra vaizdo stebėjimo kameros. Taip pat vaizdo stebėjimo kameros yra ir vidiniame daugiabučio namo kieme (1 t., b. l. 23–67).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad ant tirti pateiktų dviejų daktiloskopinių plokštelių Nr. 2.5 iš voko Nr. 2 (1 pav.) ir Nr. 3.1 iš voko Nr. 3 (2 pav.) (teismo past. pagal specialisto objekto aprašymą – tai plomba Nr. 028900), tinkami asmens identifikavimui. Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių, netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 85–88).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad rankos piršto pėdsakas (1 pav., 2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje) yra paliktas ne A. Č. rankomis; rankos piršto pėdsakas (2 pav., 2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje) yra paliktas A. Č. dešinės rankos didžiuoju pirštu (1 t., b. l. 107–110).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. BK 178 straipsnio 2 dalyje esanti vagystės iš patalpos sudėtis įsibrovimo į patalpą būdų nedetalizuoja, tačiau įstatymo loginis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad vagystės veika gali būti padaroma tiek įveikiant esamas kliūtis fizinėmis pastangomis, tiek panaudojant technines priemones, tiek smurtą.

Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

A. Č. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bylai reikšmingu laiku įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobęs kaltinime nurodytus daiktus.

Pagrindinis byloje iškilęs klausimas – ar A. Č. buvo įsibrovęs į minėtą butą ir pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, ar ne. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė padaręs nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad yra buvęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes jį ten pasikvietė pažįstama S. T., kuri paprašė užeiti ir atnešti tuščių švirkštų, nes turėjo morfijaus. A. Č. su S. T. bute pavartojo morfijaus ir kaltinamasis maždaug po 20 min. išėjo iš buto.

Teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad A. Č. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus duodamas parodymus. 2021 m. rugsėjo 16 d. pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė apskritai neatsimenantis buvęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 14–16). Kita vertus, 2021 m. lapkričio 25 d. papildomai apklausiamas A. Č. jau tvirtino, kad jis turi pažįstamą S. T., kuri jam 2021 m. sausio mėn. paprašė atnešti tuščių švirkštų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes turėjo morfijaus. Jie abu suvartojo morfijaus ir kaltinamasis išėjo savo reikalais (2 t., b. l. 21–22). Asmens elgesys, kai jis, iš tiesų nieko neteisėto nepadaręs, iš pradžių tvirtina neatsimenantis buvęs bute, nors vėliau nurodo tam tikras buvimo tame pačiame bute aplinkybes, yra nelogiškas elgesys.

Šioje byloje yra svarbios dvi specialisto išvados. Pirma yra Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateikto atsuktuvo, paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti (1 t., b. l. 95–98). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant atsuktuvo, paimto apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) (2021 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvada), genotipas sutapo su A. Č. genotipu (1 t., b. l. 99). Antra yra Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. spalio 26 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad rankos piršto pėdsakas (2 pav., 2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvadoje) yra paliktas A. Č. dešinės rankos didžiuoju pirštu (1 t., b. l. 107–110).

Pagal 2021 m. kovo 26 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolą, ant buto durų išorinės pusės panaudojus juodos spalvos magnetinius miltelius buvo išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant keturių skaidrių daktiloskopinių plokštelių, kurios supakuotos į voką Nr. 1 (plomba Nr. 028900) (1 t., b. l. 23–24). Pastebėtina, kad šie pėdsakai buvo išryškinti ties spynos atraktu (nuotrauka Nr. 20) (1 t., b. l. 36). Analizuojant minėtas aplinkybes, taip pat Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvadą su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvada, nustatyta, kad A. Č. dešinės rankos didžiojo piršto pėdsakas yra užfiksuotas ties buto, esančio (duomenys neskelbtini), išorinės durų pusės spynos atraktu. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis turėjo liestis prie minėtos buto durų vietos. A. Č. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad S. T. pasitiko jį lauke ir atsivedė į butą, atrodo, buto durys buvo atrakintos. Iš tokių kaltinamojo parodymų seka, kad jis apskritai neturėjo jokio pagrindo liestis prie durų, nes jį į butą įleido kitas asmuo, juolab liestis prie neįprastos buto durų vietos – ties spynos atraktu (pašalinis asmuo, neturėdamas neteisėtų ketinimų, paprastai neliečia buto išorinės durų pusės šalia spynos).

Kitas A. Č. pėdsakas užfiksuotas ant bute (virtuvėje, ant stalo) esančio atsuktuvo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad šis pėdsakas galėjo atsirasti, nes reikėjo atidaryti ampules; paėmė bet kurį daiktą ampulei atidaryti, nes ją reikia padaužyti, o atėjęs su savimi daiktų neturėjo. Teismas pažymi, kad, atliekant buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą, neužfiksuota, kad buvo rasta panaudotų ampulių ar švirkštų. Be to, atsuktuvas paliktas neįprastoje vietoje – virtuvėje. Liudytojas A. I. bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad minėtas daiktas jam nebuvo matytas, nepriklauso jam. Šiame kontekste pažymėtina, kad A. Č. tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis buvo aptariamame bute 2021 m. sausio mėn. Pagal bylos aplinkybes, šiuo laiku bute nuolat gyveno A. I.. Remiantis nukentėjusiojo B. T. ir liudytojo A. I. parodymais, jie abu 2021 m. vasario 28 d. išvyko į Lenkiją. Taigi akivaizdu, kad, vadovaujantis A. Č. versija, A. I., gyvendamas bute, nuo 2021 m. sausio mėn. iki išvykos turėjo pastebėti ant virtuvės stalo (aiškiai pastebimoje vietoje) esantį atsuktuvą. Kita vertus, šis liudytojas baudžiamojo proceso metu nenurodė, kad minėtu laikotarpiu jis pastebėjo, jog ant virtuvės stalo guli atsuktuvas. Priešingai, A. I. nurodė pastebėjęs tokią aplinkybę tik grįžęs iš kelionės. Teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio liudytojo parodymais. Taigi šiuo atveju negalima tvirtinti, kad A. Č. naudojosi atsuktuvu 2021 m. sausio mėn., kaip tvirtino kaltinamasis. Be to, kaip minėta, A. Č. teigė, kad jis panaudojo atsuktuvą, nes reikėjo atidaryti ampules, kita vertus, pastebėtina, kad ampulės gali būti atidaromos ir panaudojus fizinę jėgą (atlaužiant jų siauresnę dalį).

Byloje taip pat nenustatyta, kad 2021 m. sausio mėn., kaip teigė A. Č., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno S. T.. To nenurodė liudytojas A. I. baudžiamojo proceso metu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. I. leido vienai S. T. būti minėtame bute. Teismui nepavyko apklausti pačios S. T., nes ji dar (duomenys neskelbtini) mirė (2 t., b. l. 209). Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, dėl kokių priežasčių S. T. reikėjo neva būtinai susisiekti su A. Č. dėl tuščių švirkštų atsinešimo, o šių daiktų negalėjo gauti iš kitur.

Teismas, atsižvelgdamas į bute nustatytus kelis A. Č. pėdsakus, iš kurių vienas yra neįprastoje vietoje (šalia buto išorinės durų pusės spynos atrakto), o kitas ant neįprasto daikto (atsuktuvo), pripažįsta, kad kaltinamojo pėdsakai bute atsirado neatsitiktinai. A. Č. baudžiamojo proceso metu teigė, kad jis buvo pavartojęs alkoholio, tačiau ši aplinkybė savaime neleidžia teigti apie jo pėdsakų atsiradimo aptariamoje vietoje atsitiktinumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Č. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai. Kaltinamojo parodymai dėl jo buvimo bute priežasties, pėdsakų atsiradimo gyvenamojoje patalpoje priežasčių yra nelogiški ir neįtikėtini.

Esant minėtoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė kaltinime nurodytus daiktus. Tokios išvados nepaneigia tai, kad A. Č. gyvenamojoje vietoje nebuvo rasti daiktai, pagrobti iš minėto buto.

A. Č. pareikštas pradinis kaltinimas, kad jis padarė vagystę laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 28 d. apie 7 val. iki 2021 m. kovo 25 d. apie 21.50 val. Kita vertus, byloje nustatyta, kad kaltinamasis kitame ikiteisminiame tyrime buvo laikinai sulaikytas 2021 m. kovo 17 d. 12.40 val. Prokurorė 2022 m. vasario 21 d. teisiamojo posėdžio metu patikslino nusikalstamos veikos padarymo laiką nuo 2021 m. vasario 28 d. apie 7 val. iki 2021 m. kovo 17 d. Teismas atsižvelgia į tai nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo laiką.

A. Č. pareikštame kaltinime nurodytos tokios pagrobtų daiktų vertės:

1) aliejiniais dažais tapytas ant drobės paveikslas, 200 cm x 140 cm dydžio, su Švento Jono Krikštytojo atvaizdu, kurio vertė 3000 Eur;

2) aliejiniais dažais tapytas ant drobės paveikslas, 110 cm x 100 cm dydžio, su Šventosios Marijos atvaizdu, kurio vertė 1500 Eur;

3) aliejiniais dažais tapytas ant drobės natiurmorto paveikslas, su rudens gamtos atvaizdu, kurio vertė 70 Eur;

4) aliejiniais dažais tapytas ant drobės natiurmorto paveikslas, su vasaros gamtos atvaizdu, kurio vertė 70 Eur;

5) moteriška gintarinė apyrankė, didelių akmenų, kurios vertė 100 Eur;

6) šešios porcelianinės kiniškos vazos, 30 cm aukščio, vienos vertė 30 Eur, bendros 180 Eur sumos;

7) viena porcelianinė kiniška vaza, 50 cm aukščio, kurios vertės 50 Eur;

8) pučiamasis muzikos instrumentas – kornetas, kurio vertė 250 Eur.

Teismas neturi pagrindo abejoti aliejiniais dažais tapytų ant drobės natiurmorto paveikslų, moteriškos gintarinės apyrankės, porcelianinių kiniškų vazų ir korneto vertėmis, kurios laikytinos protingomis ir adekvačiomis. Kita vertus, byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad aliejiniais dažais tapytas ant drobės paveikslas, 200 cm x 140 cm dydžio, su Švento Jono Krikštytojo atvaizdu, vertas 3000 Eur, o aliejiniais dažais tapytas ant drobės paveikslas, 110 cm x 100 cm dydžio, su Šventosios Marijos atvaizdu vertas 1500 Eur. Nukentėjusysis B. T. nurodė, kad jis nurodė minėtų paveikslų vertes savo nuomone. Teismo vertinimu, to nepakanka pripažinti aptariami paveikslai verti nemažas pinigų sumas. Todėl teismas konstatuoja, kad šių dviejų paveikslų vertės yra ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos. Šiame kontekste pasakytina, kad tokia teismo daroma išvada neturi reikšmės A. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes BK 178 straipsnio 2 dalyje padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama nepaisant pagrobto turto vertės. Be to, pats nukentėjusysis B. T. bylą nagrinėjant teisme atsisakė civilinio ieškinio, todėl nebėra teisinio pagrindo spręsti priteistinos turtinės žalos dydžio, kartu ir nustatyti dviejų paveikslų tikslios vertės.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, teismas konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog A. Č. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 28 d. apie 7 val. iki ne vėliau kaip 2021 m. kovo 17 d. 12.40 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadinus buto, priklausančio B. T., adresu (duomenys neskelbtini), durų spynos užraktą, įsibrovė į šį butą, iš kur pagrobė nukentėjusiajam B. T. priklausančius daiktus: aliejiniais dažais tapytą ant drobės paveikslą, 200 cm x 140 cm dydžio, su Švento Jono Krikštytojo atvaizdu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vertės; aliejiniais dažais tapytą ant drobės paveikslą, 110 cm x 100 cm dydžio, su Šventosios Marijos atvaizdu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vertės; aliejiniais dažais tapytą ant drobės natiurmorto paveikslą su rudens gamtos atvaizdu, kurio vertė 70 Eur; aliejiniais dažais tapytą ant drobės natiurmorto paveikslą su vasaros gamtos atvaizdu, kurio vertė 70 Eur; moterišką gintarinę apyrankę, didelių akmenų, kurios vertė 100 Eur; šešias porcelianines kiniškas vazas, 30 cm aukščio, vienos vertė 30 Eur, bendros 180 Eur vertės; vieną porcelianinę kinišką vazą, 50 cm aukščio, kurios vertės 50 Eur, pučiamąjį muzikos instrumentą – kornetą, kurio vertė 250 Eur, taip pagrobė nukentėjusiajam B. T. priklausantį turtą, kurio vertė 720 Eur.

A. Č. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. Č. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Č. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismas atsižvelgia į A. Č. pagrobtų daiktų vertę.

Teismas nenustatė A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

A. Č. atsakomybę dėl nusikaltimo padarymo sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes jis nusikalto tuo metu, kai nebuvo išnykęs ir panaikintas teistumas įstatymų nustatyta tvarka (kaltinamajame akte nurodyta, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę, be kita ko, už apysunkių nusikaltimų padarymą 2019 m. gruodžio 2 d., o pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Č. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) daug kartų (daugiau kaip dešimt kartų) (2 t., b. l. 69–77). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamasis taip pat anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 105–113). Kaltinamasis, būdamas laisvėje, nedirbo (2 t., b. l. 66), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 67).

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Č. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles ir gauti legaliai pajamas, jis pasirinko priešingą elgesio variantą ir vis nusikalsdavo.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Č. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Č. skiriant švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. Č. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl A. Č. taip pat yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nuosprendis, tačiau jis yra apskųstas apeliacine tvarka. Dėl šios priežasties šiuo metu teismas neturi teisinio pagrindo bendrinti abiem nuosprendžiais paskirtų bausmių.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju A. Č. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra iš viso teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 14 kartų. Kaltinamasis, būdamas laisvėje, neturėjo realaus pastovaus pragyvenimo šaltinio. Be to, jis darė administracinius nusižengimus. Aplinkybių, teigiamai apibūdinančių A. Č. asmenybę, nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Č. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Kiti klausimai

A. Č. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 23–24). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikintina.

Šioje byloje nukentėjusysis B. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5227 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 134). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, B. T. pareiškė, kad civilinio ieškinio atsisako, suprato civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes (2 t., b. l. 199). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl nukentėjusio B. T. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. kovo 3 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 469,33 Eur už A. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme gynusių advokatų darbo užmokestį. A. Č. advokatas buvo būtinas, nes jis kitoje baudžiamojoje byloje yra suimtas. Be to, kaltinamasis niekur nedirba. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmetamas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą esantį voką su objektais prie Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvados (1 t., b. l. 89);

2) sunaikinti 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimu saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20, perduotus tyrimo objektus – atsuktuvą ir tampono pakuotes, supakuotus į voką (2021 m. rugsėjo 13 d. kvitas B, serija BBB Nr. 3PK002681) (1 t., b. l. 173–175);

3) sunaikinti 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20, perduotas drobės dalis, įpakuotas į vokus Nr. 5, 7 (2021 m. balandžio 23 d. kvitas B, serija BBB Nr. 3PK002490) (1 t., b. l. 176–178).

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. Č. (A. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl nukentėjusiojo B. T. (B. T.) civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą esantį voką su objektais prie Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. balandžio 9 d. specialisto išvados;

2) sunaikinti 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimu saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20, perduotus tyrimo objektus – atsuktuvą ir tampono pakuotes, supakuotus į voką (2021 m. rugsėjo 13 d. kvitas B, serija BBB Nr. 3PK002681);

3) sunaikinti 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20, perduotas drobės dalis, įpakuotas į vokus Nr. 5, 7 (2021 m. balandžio 23 d. kvitas B, serija BBB Nr. 3PK002490).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtas nuteistasis turi teisę apskųsti nuosprendį per minėtą laiką nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.