Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šioje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-06-01 sprendimo Nr. 21-IL-64-00441-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklus“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021-01-13 kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 49). Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyrius 2021-01-29 raštu Nr. 64-S-583 (20.20E-64) pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V- 362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 7 punkte numatyta, kad asmuo, pageidaujantis gauti ar patikslinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagal savo gyvenamąją vietą teritorinei policijos įstaigai visus reikalingus dokumentus pa­teikia tiesiogiai arba per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (toliau - PEPS). Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo pareiškėjas privalo atvykti į Marijampolės apskr. VPK Veiklos skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės (8 arba9 kab.) arba kreiptis per PEPS (b. l. 51).

Pareiškėjas 2021-05-19 kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 57).

Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyrius 2021 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21-IL-64-00441-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklus“ ( b. l. 59-60).

Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus pareigūnas, atlikęs pareiškėjo patikrinimą, nustatė, jog Z. E. 2015-04-24 įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-305/2015, buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 227 str. 2 d. - papirkimas, dėl to, kad 2015-04-15 būdamas neblaivus (nustatyta 0,63 promilių girtumas) policijos pareigūnams, už tai, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pagal LR ATPK 126 str. 1 d. administracinėje byloje Nr. 07-15-9220533 (15005770522), 2015-04-15 09 25 val. Vilkaviškio sav., kelio Kalvarija - Gražiškiai - Vištytis 9 - jame kilometre, būdamas neblaivus, nustatytas 0.63 promilės girtumas, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį, vairavo automobilį CHRYSLER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), davė 390 Eur kyšį. Už padarytą nusikalstamą veiką Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta 451,92 eurų. Z. E. padarytas nusikaltimus LR BK 227 str. 2 d. (Papirkimas - tas kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus) už kurį numatyta bausmė - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų (b. l. 59-60).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2021-01-13 kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus dar prieš Įstatymo 18 straipsnio pakeitimą, tačiau atsakovas sąmoningai vilkino prašymų išsprendimą iš esmės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021-01-13 kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 49). Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyrius 2021-01-29 raštu Nr. 64-S-583 (20.20E-64) pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V- 362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 7 punkte numatyta, kad asmuo, pageidaujantis gauti ar patikslinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagal savo gyvenamąją vietą teritorinei policijos įstaigai visus reikalingus dokumentus pa­teikia tiesiogiai arba per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (toliau - PEPS). Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo pareiškėjas privalo atvykti į Marijampolės apskr. VPK Veiklos skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės (8 arba9 kab.) arba kreiptis per PEPS (b. l. 51).

Pareiškėjas 2021-05-19 kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 57). Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyrius 2021-06-01 priėmė sprendimą Nr. 21-IL-64-00441-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklus“ (b. l. 59-60).

Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis 2002-01-15 Nr. IX-705 LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (su vėlesniais pakeitimais (nauja redakcija nuo 2021-05-05 Nr. XIV-283)) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu dėl to, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi nuo teistumo panaikinimo, t. y. 2017-01-18 nėra praėję 15 metų.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; šiuo metu teistumas yra išnykęs. Tačiau pareiškėjas teigia, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą, kuriame pripažinta, jog minėto Įstatymo nuostatos prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2021-05-05) nustatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (18 str. 2 d. 1 p.), o nesantis nepriekaištingos reputacijos asmuo negali įsigyti ir turėti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų (17 str. 1 d. 2 p.).

Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.