- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- eI2-2243-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02406-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
2021 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 20-IL-30-01664-e „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) graižtvinį sportinį šautuvą ir jo šaudmenis. Šiame prašyme nurodė, jog jam yra žinoma, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o to paties Įstatymo 18 straipsnis detalizuoja, kokie asmenys nėra laikomi esančiais nepriekaištingos reputacijos. Pripažino, kad dar 1998 m. spalio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-850/1998 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 234 straipsnio 2 dalį ir taikant BK 45 straipsnio 5 dalį, nuteistas 2 metams pataisos darbų be laisvės atėmimo, išskaitant 20 proc. uždarbio į valstybės pajamas. Kadangi manė, jog ši aplinkybė turi reikšmę nustatant nepriekaištingą reputaciją, tad dėl jo prašyme pasisakė išsamiau, akcentuodamas tai, kad jau pačiame nuosprendyje buvo nurodytos konkrečios aplinkybės, kurios, teismo nuomone, švelnino pareiškėjo atsakomybę ir dėl to buvo net paskirta švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta BK už padarytą nusikaltimą. Pareiškėjo teigimu, vertinimo prasme itin svarbi aplinkybė buvo ta, kad pats teismas nustatė, jog dar būdamas moksleiviu susidomėjo šaudymo sportu, pasiekė gerų rezultatų, tapo 1-ojo atskyrio sportininku šioje sporto šakoje, o rasti šoviniai buvo likę nuo treniruočių ir, kaip tuo metu galvojo, turėjo būti panaudoti kitose šaudymo varžybose. Dėl šios priežasties teismas pareiškėją išteisino dėl neteisėto šaudmenų įsigijimo.
Mano, kad tai, jog šiuo metu yra nepriekaištingos reputacijos, buvo galima spręsti ir iš pareiškėjo charakteristikų. Policijai pateikė rašytinius duomenis, kad 2019 m. baigė Klaipėdos universitetą ir pareiškėjui suteiktas statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Šio universiteto išduotoje charakteristikoje nurodyta, kad yra palankaus, ramaus charakterio, noriai bendrauja su kolegomis ir dėstytojais, vengia konfliktų ir nesusipratimų. Taip pat akcentuota, jog neturi neigiamų charakterio bruožų, yra psichiškai pastovus, turintis stiprias moralines savybes žmogus ir gali būti puikus pavyzdys kitiems studentams. Prašyme pažymėjo, kad nors pareiškėjui jau yra beveik 50 metų, tačiau jis ir dabar domisi kulkiniu šaudymu, nuo 2018 m. yra VšĮ „SK tempas“ kulkinio šaudymo klubo narys, o nuo 2020 m. liepos 15 d. tapo ir Baltijos tolimojo šaudymo asociacijos nariu. Nurodo, kad VšĮ šaudymo klube „GUNSTALK.LT“ baigė 8 valandų trukmės Ginklo sportui naudojimo ir nešiojimo kursų programą, o taip pat išlaikė teorinę ir praktinę egzamino dalis. Pateikė UAB „Mano šeimos gydytojas“ sveikatos tikrinimo duomenis, iš kurių matyti, kad dėl sveikatos būklės gali įsigyti ir turėti ginklą.
Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 20-IL-30-01664-e, atsisakydamas išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus. Jame pažymėta, jog anksčiau nurodytoje baudžiamojoje byloje jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir kt., už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, todėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme jis nėra nepriekaištingos reputacijos.
Mano, kad priimtas sprendimas yra naikintinas, nes pagrindas atsisakyti išduoti leidimą yra formalus, pažeidžia pareiškėjo teises. Teigia, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas, kurio imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti logiškas, nuoseklus, aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Iš teisės aktų bei teismų praktikos analizės taip pat matyti, kad patys nepriekaištingos reputacijos nustatymo kriterijai ne visada yra išsamūs ir jų taikymas dažnai sukelia tam tikras teisines problemas.
Pareiškėjas pastebi, kad pagal anksčiau paminėtą Įstatymą nuteisimo faktas yra siejamas su asmens nepriekaištinga reputacija, bet pati teistumo žyma negali persekioti visą likusį gyvenimą ir užkirsti kelią gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Pareiškėjo nuomone, kiekvienu individualiu atveju būtina įvertinti konkretų asmenį ir visas aplinkybes, kurios lemia sprendimą (ne)išduoti leidimą laikyti (nešiotis ginklą). Išskyrus paminėto Įstatymo 17 straipsnį, sprendime apie tai nepasisakyta. Dėl to priimtą sprendimą vertina kaip šabloną, kuris teisės prasme yra ydingas. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, atsakovas, nesurinkęs jokių duomenų, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs, nemotyvuotai atsisakė jam išduoti leidimą. Toks formalus požiūris į pareiškėjui reikšmingą klausimą rodo, kad buvo pažeisti pareiškėjo teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai, nes pagal įgytų teisių apsaugą, asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
Pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad Įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti, ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Nurodo, kad 2020 m. birželio 5 d. Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, jog dabar galiojantis draudimas teistam asmeniui įsigyti ginklą, net kai pasibaigęs jo teistumas, prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjo manymu, griežčiausios taisyklės turi būti numatytos patiems pavojingiausiems ginklams, tačiau jo nurodytas ginklas tokiai kategorijai nepriklauso. Pareiškėjo įsitikinimu, sprendžiant leidimo išdavimo klausimą prašymo motyvai, jo tikslai taip pat buvo reikšmingi duomenys ir jie turėjo būti vertinami.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl leidimo išdavimo. Tikrinant informaciją apie L. G. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre nustatyta, kad 1998 m. spalio 28 d. baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-04432-96 Klaipėdos miesto apylinkės teismas L. G. pripažino kaltu pagal BK 234 straipsnio 2 dalį ir nuteisė pataisos darbų be laisvės atėmimo 2 metams. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog B, C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas laikytinas nesančiu nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi L. G. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pareiškėjo skundo argumentai ir reikalavimai yra nepagrįsti, nes Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį Įstatymo leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Nurodo, kad Lietuvos teisinėje sistemoje yra nustatyti aiškūs kriterijai asmens nepriekaištingai reputacijai įvertinti, tačiau daugelis teisės aktų sukuria savo nepriekaištingos reputacijos sampratą, kas leidžia daryti išvadą, kad šioje sistemoje trūksta nuoseklumo. Atsakovas mano, kad iš teisės aktų bei teismų praktikos analizės taip pat matyti, jog patys nepriekaištingos reputacijos nustatymo kriterijai ne visada yra aiškūs.
Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime Nr. 14/2011-35/2011 yra pažymėjęs, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu bei biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę.
Teigia, kad atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 20-IL-30-01664-e „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant VAĮ nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 20-IL-30-01664-e nusprendė atsisakyti išduoti L. G. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes L. G. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, todėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nėra nepriekaištingos reputacijos.
Pagal 1961 m. BK 58 straipsnio 1 dalies 2² punktą, galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d., neturinčiais teistumo laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, taikant šio Kodekso 47¹ straipsnį, jeigu jie per laiką, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, nepadaro naujo nusikaltimo ir jų atžvilgiu bausmė nustatyta tvarka neįvykdyta.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), kurio 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas, kuris įsiteisėjus teismo nuosprendžiui pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 234 straipsnio 2 dalį (neteisėtas daugiau kaip dviejų vienetų šaunamųjų ginklų, daugiau kaip penkiasdešimt vienetų šaudmenų ar daugiau kaip 0,1 kg sprogstamųjų medžiagų ar sprogmenų laikymas, nešiojimas, įgijimas, gaminimas, realizavimas arba perdavimas (straipsnio redakcija galiojo nuo 1998 m. vasario 19 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.)), už kurį baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, todėl skundžiamas atsakovo sprendimas formaliai atitinka Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas nuostatas, kuriomis remiantis jis ir buvo priimtas. Tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT-103-N7/2020 konstatavo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.
Pripažindamas prieštaraujančiais Konstitucijai Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktus Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo ar jo neišdavimo) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.
Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimas priimtas po nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, remiantis būtent prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata. Nors Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. KT103-N7/2020 įsigaliojo 2020 m. gruodžio 31 d., o skundžiamas sprendimas priimtas dar iki to laiko, tačiau teismas konstatuoja, kad atsakovas turėjo teisę savo sprendimą grįsti ne išimtinai vien tik Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, skirtu asmens reputacijai nustatyti, bet atsižvelgti ir vertinti kitas aplinkybes.
Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Konstitucijai atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, savo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 27.2 punkte iš tiesų nurodė, kad šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2020 m. gruodžio 31 d. Tačiau Konstitucinio Teismo nutarime nėra numatyta galimybė po šio nutarimo priėmimo ir toliau, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d., taikyti Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų taip, kad Įstatymo taikymas ir toliau pažeistų konstitucinį teisinės valstybės principą. Priešingai, siekiant išvengti tokių situacijų, Konstitucinis Teismas to paties nutarimo 28 punkte aiškiai įtvirtino Įstatymą taikančioms policijos įstaigoms privalomus nurodymus kaip spręsti leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus išdavimo klausimą po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo iki jo įsigaliojimo.
Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punkte numatyta, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punkte pateiktas išaiškinimas reiškia, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu prieštaraujančiais Konstitucijai pripažintų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktų policijos įstaigos negali taikyti, kaip savaime paneigiančių nepriekaištingą asmens reputaciją, ne tik nuo Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo 2020 m. gruodžio 31 d., bet ir iki šios datos, jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo. Asmens reputacijai patikrinti ir įvertinti iki tol, kol oficialiai bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas arba įstatymų leidėjas nustatys kitokį teisinį reguliavimą, turi būti taikomos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos, pagal kurias teistumo neturintis asmuo negali būti savaime laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, o jo reputacija turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias jo savybes ir individualią jo situaciją, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu.
Iš ginčijamo atsakovo sprendimo turinio ir iš atsiliepimo argumentų matyti, kad atsakovas nevertino pareiškėjo asmenybės ir kitų svarbių aplinkybių, nenustatinėjo, ar jis kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms išnykus jo teistumui, o skundžiamą sprendimą grindė išimtinai tik nuteisimo faktu už nusikaltimą, numatytą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Kitaip tariant, skundžiamas sprendimas pagrįstas tik Įstatymo nuostata, prieštaraujančia Konstitucijai, ir visiškai nesivadovaujant Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punkte nurodytu išaiškinimu tokioje situacijoje taikyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas ir vertinti visumą kitų aplinkybių.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes pagal VAĮ 2 straipsnio 9 dalį, tai yra individualus administracinis aktas, kuris pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį (iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalis), turi būti pagrįstas, nurodant teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes (5 punktas), administracinio sprendimo motyvus (6 punktas), o šiuo atveju jis priimtas neatsižvelgus į visas faktines aplinkybes, nėra individualizuotas, jį priimant nebuvo išnagrinėtos reikšmingos aplinkybės, susijusios ne tik su pareiškėjo nuteisimo faktu, bet ir nurodytos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., kuri atitinka galiojančio 10 straipsnio 5 dalį), savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014; 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja, kad administracinis aktas, kuris neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas (2018 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-573-822/2018).
Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nes grindžiamas tik ta Įstatymo norma, kuri sprendimo priėmimo metu jau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir nebuvo motyvuotas remiantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis sprendimo priėmimo metu atsakovas privalėjo vadovautis remiantis Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 28 punktu. Šiuo atveju atsakovas netyrė jokių kitų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo reputacija, išskyrus jo nuteisimo, kuris yra išnykęs, faktą, todėl sprendimą priėmė pažeisdamas Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 28 punkte nurodytą išaiškinimą dėl Įstatymo taikymo pereinamuoju laikotarpiu, skirtą būtent policijos įstaigoms, turinčioms vertinti asmens reputaciją ne vien tik remiantis buvusio, bet išnykusio teistumo faktu, tačiau ir kitomis aplinkybėmis.
Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 1 dalį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Todėl pagal minėtas teisės aktų nuostatas nagrinėjamo ginčo sprendimui šioje byloje teismas negali taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto, o tai lemia išvadą, kad ginčijamas atsakovo sprendimas turi būti panaikintas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundžiamas sprendimas naikintinas dėl to, kad yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintomis nuostatomis, taip pat VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms, bei neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Teismui nusprendus panaikinti skundžiamą atsakovo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 20-IL-30-01664-e, Klaipėdos AVPK įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. spalio 16 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 20-IL-30-01664-e „Atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“.
Įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo L. G. 2020 m. spalio 16 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.