- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- eI2-1676-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03037-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. patikslintą skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. K. patikslintu skundu prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020-11-06 sprendimą Nr. 20-IL-64-00764-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi atsakovas, įvertinęs jo atžvilgiu 2003-03-10 priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, jog jis nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Ginčijamas sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.
Pažymėjo, kad pareiškėjas nusikalstamą veiką įvykdė prieš 19 metų, todėl visą likusį gyvenimą negali būti persekiojamas už praeityje padarytas klaidas, šiuo metu jis nėra baustas, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas prašo išduoti leidimą nešiotis ginklą medžioklei, o ne savigynai. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi medžioklės ginklas gali būti naudojamas išskirtinai tik medžioklės metu. Pareiškėjas turi medžiotojo stažą nuo 1991 metų ir aktyviai dalyvauja medžioklėse. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčijamu 2020-11-06 sprendimu Nr. 20-IL-64-00764-e, nustačius aplinkybę, kad Kauno apygardos teismo 2003-03-10 nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 118 straipsnio 4 dalį (galiojo iki 2020-05-01) – išžaginimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2004-01-08 nutartimi nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 149 straipsnio 4 dalį – išžaginimas (mažamečio asmens), paskiriant laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, už kurį BK numatyta bausmė iki penkiolikos metų, t. y. viršija tris metus laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
Pažymėjo, jog teistumo išnykimas negali būti suprantamas kaip nuteisimo fakto išnykimas. Teistumas baudžiamosios teisės požiūriu gali pasibaigti, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo biografijos dalimi. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) Veiklos skyriaus 2020-11-06 sprendimo Nr. 20-IL-64-00764-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo teigimu, dėl tokio leidimo jis kreipėsi pirmą kartą, ginklas reikalingas medžioklei.
Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus pareigūnas, atlikęs pareiškėjo patikrinimą, nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2003-03-10 nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 118 straipsnio 4 dalį (galiojo iki 2020-05-01) – išžaginimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2004-01-08 nutartimi nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 149 straipsnio 4 dalį – išžaginimas (mažamečio asmens), paskiriant laisvės atėmimą penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu, už kurį BK numatyta bausmė iki penkiolikos metų, t. y. viršija tris metus laisvės atėmimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančiose Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) normose nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (18 str. 2 d. 1 p.), o nesantis nepriekaištingos reputacijos asmuo negali įsigyti ir turėti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų (17 str. 1 d. 2 p.).
Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas įvykdė nusikalstamą veiką ir dėl to jis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kriterijų, todėl nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir jam leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduodamas (šio įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas ginčą kelia dėl to, kad nepriekaištingos reputacijos statusą praradusiu asmeniu jis negali būti laikomas visą gyvenimą, šiuo metu jis nėra baustas, charakterizuojamas teigiamai, o tai leidžia jį laikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2020-06-05 priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019-06-27 redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas vertino, kad įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu nustatydamas draudimą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, siekė konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau tokį draudimą įtvirtinus neterminuotai nesudaroma galimybė praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo). Visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisoma iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo. Todėl Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai (atitinkamos redakcijos) tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas Nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol Nutarimas įsigalios, nenustatys kitokio, LR Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Konstitucinio Teismo Nutarimas įsigaliojo (buvo oficialiai paskelbtas) 2020-12-31 įstatymų leidėjas teisinio reguliavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, kuris pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai, nėra pakeitęs.
Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) o Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisės normos, kuriomis vadovaujantis atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
LR Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja LR Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal minėtas teisės aktų nuostatas nagrinėjamo ginčo sprendimui negali būti taikomas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas, o tai lemia išvadą, kad ginčijamas atsakovo sprendimas turi būti panaikintas.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 91 str. 2 d.), todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, Marijampolės AVPK 2020-11-06 sprendimas Nr. 20-IL-64-00764-e ,,Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinamas.
Konstitucinis Teismas Nutarime nurodė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kuriomis turi vadovautis policijos įstaigos priimdamos sprendimus dėl leidimų išdavimo šioje byloje nagrinėjamu atveju, todėl Marijampolės AVPK įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. K. 2019-10-26 prašymą Nr. 20-G-64-02404-e dėl leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo Nutarime pateiktą išaiškinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020-11-06 sprendimą Nr. 20-IL-64-00764-e ,,Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti Marijamplės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. K. 2019-10-26 prašymą Nr. 20-G-64-02404-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.