Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. E. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Z. E. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) Veiklos skyriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 21-IL-64-00441-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas).

2.1. Jis 2021 m. sausio 13 d. su prašymu kreipėsi į Marijampolės AVPK išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau jokio atsakymo iš policijos komisariato negavo, todėl 2021 m. gegužės 19 d. vėl kreipėsi į Marijampolės AVPK dėl leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, o 2021 m. gegužės 27 d. prašymu prašė išduoti atsakymus į prieš tai pateiktus prašymus. 2021 m. gegužės 28 d. buvo gautas pranešimas, jog Marijampolės AVPK Veiklos skyriuje gautas ir registruotas 2021 m. sausio 13 d. prašymas, tačiau vėl negautas atsakymas į 2021 m. gegužės 19 d. prašymą. Pareiškėjui 2021 m. birželio 21 d. buvo įteiktas 2021 m. birželio 1 d. Sprendimas. Atsisakymas leisti įsigyti ir laikyti ginklus grindžiamas tuo, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 3 punktas nurodo, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nėra praėję 15 metų, dėl kurių pareiškėjas negali įsigyti ir turėti ginklų.

2.2. Skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Prašymai išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus buvo pateikti galiojant antikonstituciniam įstatymui bei iki Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2021 m. balandžio 29 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIV-283. Marijampolės AVPK sąmoningai vilkino prašymų išsprendimą iš esmės, kol galų gale, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo dalį, kuria įstatymų leidėjas iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo priimti ir pakeisti teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, kas buvo padaryta tik 2021 m. balandžio 29 d., kai buvo pakeistas minėtų straipsnių teisinis reguliavimas, bloginantis pareiškėjo teisinę padėtį, priėmė sprendimą neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

2.3. Remiantis bendraisiais teisės principais (lex retro non agit), laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjas turėjo teisę laikyti ir nešioti ginklus. Policijos įstaiga pareiškėjui sunkina teisinę padėtį, nors galiojanti įstatymo redakcija taikytina tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal).

3. Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Kilusio ginčo sprendimui aktualios 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 su vėlesniais pakeitimais 2021 m. balandžio 21 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIV-283, įsigaliojusio nuo 2021 m. gegužės 5 d., nuostatos. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys, nesantys nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.

3.2. Z. E. įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21480-15 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, t. y. nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą, kurį padarė apsvaigęs nuo alkoholio, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė iki 5 metų laisvės atėmimo, todėl pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi nuo teistumo panaikinimo, t. y. 2017 m. sausio 18 d., nėra praėję 15 metų.

II.

4. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo Z. E. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 13 d. kreipėsi į Marijampolės AVPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Marijampolės AVPK Veiklos skyrius 2021 m. sauso 29 d. raštu Nr. 64-S-583 (20.20E-64) pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo pareiškėjas privalo atvykti į Marijampolės AVPK Veiklos skyrių arba kreiptis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (toliau – ir PEPS). Pareiškėjas 2021 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Marijampolės AVPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Marijampolės AVPK Veiklos skyrius 2021 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21-IL-64-00441-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklus“.

6. Taip pat nustatyta, kad Z. E. 2015 m. balandžio 24 d. įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-305/2015 buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2015 m. balandžio 15 d., būdamas neblaivus (nustatyta 0,63 promilių girtumas), policijos pareigūnams, už tai, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 2015 m. balandžio 15 d. 9.25 val., būdamas neblaivus, vairavo automobilį ir davė 390 Eur kyšį. Už padarytą nusikalstamą veiką Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta 451,92 Eur bauda. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjui, nuteistam Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, panaikino teistumą prieš terminą.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2021 m. sausio 29 d. rašte pareiškėjui išaiškino, jog asmuo, pageidaujantis gauti ar patikslinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagal savo gyvenamąją vietą teritorinei policijos įstaigai visus reikalingus dokumentus pateikia tiesiogiai arba per PEPS, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas į atsakovą papildomai nesikreipė, prašymą pateikė tik 2021 m. gegužės 19 d. Kadangi pareiškėjas 2021 m. sausio 13 d. prašymą pateikė nesilaikant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų, todėl jis atsakovo nebuvo nagrinėjamas.

8. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 5 d.) nustatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (18 str. 2 d. 1 p.), o nesantis nepriekaištingos reputacijos asmuo negali įsigyti ir turėti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų (17 str. 1 d. 2 p.).

9. Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

11. Teismas nurodė, kad Konstituciniam Teismui 2020 m. birželio 5 d. priėmus nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, įstatymų leidėjas priėmė 2021 m. balandžio 21 d. pakeitimo Įstatymo Nr. XlV-283 naują 18 straipsnio redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2021 m. gegužės 5 d.

12. Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojanti Įstatymo redakcijos 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, numato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys, nesantys nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.

13. Teismas sprendė, jog pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir po asmens teistumo panaikinimo nepraėjo 15 metų (teistumas panaikintas 2017 m. sausio 18 d.). Tokiu atveju atsakovas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Įstatymo prasme negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir neturi teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų. Atsakovui priimant skundžiamą Sprendimą jau galiojo nauja Įstatymo 18 straipsnio redakcija, tad atsakovas turėjo teisę vadovautis nauja įstatymo redakcija, t. y. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata visa apimtimi.

14. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pareiškėjo nurodytais Regionų apygardos administracinio teismo sprendimais (Nr. eI2-37-289/2021, Nr. eI2-1676-423/2021, Nr. eI2-2243-386/2021, Nr. eI2-4387-342/2021), nurodydamas, kad skiriasi bylos faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, situacijos nėra identiškos, t. y. pareiškėjo nurodytose bylose buvo priimtas ir įsigaliojęs Konstitucinio Teismo nutarimas, o įstatymų leidėjas teisinio reguliavimo, įtvirtinto Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nebuvo pakeitęs, o šioje byloje, priimant skundžiamą sprendimą, jau buvo įsigaliojusi 2021 m. balandžio 21 d. pakeitimo Įstatymo Nr. XlV-283 nauja 18 straipsnio redakcija (įsigaliojo 2021 m. gegužės 5 d.).

III.

15. Pareiškėjas Z. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Marijampolės AVPK išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Prašymai išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus buvo pateikti galiojant antikonstituciniam įstatymui bei iki Įstatymo 2021 m. balandžio 29 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIV-283 įsigaliojimo. Pirmasis prašymas buvo pateiktas 2019 m. sausio mėn., bet Marijampolės AVPK 2019 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 19-IL-64-00167-e buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti šaunamuosius ginklus medžioklei. Šis sprendimas buvo apskųstas teismui ir 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu panaikintas. Dar iki šio sprendimo priėmimo, 2021 m. sausio 13 d. buvo kreiptasi į Marijampolės AVPK, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Dėl to 2021 m. gegužės 19 d. vėl buvo kreiptasi į Marijampolės AVPK. Pakartotinai į Marijampolės AVPK kreiptasi 2021 m. gegužės 27 d., 2021 m. liepos 2 d. ir 2021 m. liepos 9 d. Taigi, akivaizdu, jog Marijampolės AVPK sąmoningai vilkino prašymų nagrinėjimą.

16.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo panaikintas Marijampolės AVPK 2019 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 19-IL-64-00167-e ir jis į Marijampolės AVPK kreipėsi dar 2021 m. sausio 13 d., todėl Marijampolės AVPK turėjo vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Šiuo atveju buvo pažeistas lex retro non agit principas ir faktiškai pabloginta pareiškėjo teisinė padėtis.

16.3. Priešingai nei nurodė teismas, turėjo būti atsižvelgta į Regionų apygardos administracinio teismo sprendimus administracinėse bylose Nr. eI2-37-289/2021, Nr. eI2-1676-423/2021, Nr. eI2-2243-386/2021, Nr. eI2-4387-342/2021.

17. Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad kilusio ginčo sprendimui aktualios 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 su vėlesniais pakeitimais 2021 m. balandžio 21 d. pakeitimo įstatymo Nr. XIV-283, įsigaliojusio nuo 2021 m. gegužės 5 d., nuostatos. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, kad, priimant jam nepalankų sprendimą, Marijampolės AVPK turėjo vadovautis 2021 m. sausio mėn. galiojusiais teisės aktais, reglamentavusiais leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimą, pagal kuriuos jis atitiko nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimus, aiškiai neteisingi ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 21-IL-64-00441-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

21. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundų argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir priėmė teisingą sprendimą. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o juos papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

22. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl esą netinkamos redakcijos Įstatymo nuostatų taikymo nagrinėjant pareiškėjo 2021 m. gegužės 19 d. prašymą metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu pirmiausiai pabrėžtina, kad bylos duomenys patvirtina ir ginčo nėra dėl to, jog:

22.1. Atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė 2021 m. birželio 1 d., išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. gegužės 19 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai), savigynai (pistoletai, revolveriai), savigynai (lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai) (toliau – ir Prašymas). Sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Prašymo pateikimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu („šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų [taigi ir ginklų nurodytųjų pareiškėjo Prašyme], jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: <...> 2) nesantis nepriekaištingos reputacijos“) ir 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. XIV-283 redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 5 d.) 2 punktu („nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: <...> 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų;“).

22.2. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas atitiko tuo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. XIV-283 redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 5 d.) 2 punkte įtvirtintas sąlygas, kurioms esant asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, t. y. (i) pareiškėjas 2015 m. balandžio 24 d. įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-305/2015 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje (t. y. jis 2015 m. balandžio 15 d., būdamas neblaivus (nustatyta 0,63 promilių girtumas), policijos pareigūnams davė 390 Eur kyšį), už kurią jam paskirta 451,92 Eur bauda; (ii) už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų; (iii) Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjui panaikino teistumą prieš terminą (taigi Prašymo pateikimo dieną po pareiškėjo teistumo panaikinimo nėra praėję 15 metų).

23. Pakartotinai įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo ir Sprendimą priėmė vadovaudamasis Prašymo pateikimo metu (t. y. 2021 m. gegužės 19 d.) galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Tiek atsakovas, tiek teismas pagrįstai konstatavo, kad Prašymo pateikimo metu pareiškėjas neatitiko Įstatyme reikalaujamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.

24. Atsakant į pareiškėjo teiginius, jog iki 2021 m. gegužės 19 d. (t. y. iki Prašymo pateikimo) jis atsakovui teikė ir kitus prašymus išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (t. y. 2019 m. sausio mėn., 2021 m. sausio 13 d.), kurių atsakovas netenkino, pabrėžtina, kad dėl paminėtų prašymų atsakovas buvo priėmęs savarankiškus sprendimus, kurių teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šios administracinės bylos dalyku. Apeliacinio skundo teiginiai esą Marijampolės AVPK sąmoningai vilkino ankstesnių pareiškėjo prašymų nagrinėjimą, tiesiogiai susiję su ankstesnių atsakovo sprendimų vertinimu, todėl šioje administracinėje byloje nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

25. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip nustatyta, skirtingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė ne vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą (juo teismas panaikino Marijampolės AVPK 2019 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 19-IL-64-00167-e, tačiau neįpareigojo Marijampolės AVPK iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 13 d. prašymą, kurį išnagrinėjus pastarasis Marijampolės AVPK sprendimas buvo priimtas), o išnagrinėjęs atskirą 2021 m. gegužės 19 d. pateiktą pareiškėjo Prašymą. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad aplinkybė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu panaikino ankstesnį atsakovo sprendimą, sudarė pakankamą teisinį ir (arba) faktinį pagrindą atsakovui nesivadovauti Prašymo pateikimo metu (t. y. 2021 m. gegužės 19 d.) galiojusios redakcijos Įstatymo nuostatomis. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas pastarosiomis aplinkybėmis grindžiamas pareiškėjo teiginys, kad tokiu būdu buvo pažeistas lex retro non agit principas ir faktiškai pabloginta pareiškėjo teisinė padėtis.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į Regionų apygardos administracinio teismo sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. eI2-37-289/2021, Nr. eI2-1676-423/2021, Nr. eI2-2243-386/2021, Nr. eI2-4387-342/2021, pateiktus išaiškinimus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyti teismų sprendimai priimti vertinant viešojo administravimo sprendimus, priimtus vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki įsigaliojant nagrinėjamai bylai aktualios redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 daliai (2021 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. XIV-283 redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 5 d.). Taigi pareiškėjo nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Z. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.