Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinė bylą pagal ieškovo UAB „IDNA“ ieškinį atsakovui V. V. PĮ dėl 2947,80 Eur skolos, 1061,20 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 91 Eur žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei atsakovo V. V. PĮ priešieškinį ieškovui UAB „IDNA“ dėl 900,00 Eur nuostolių atlyginimo bei 577,17 Eur netesybų, 77,70 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vykdydamas Sutartį ieškovas 2015 m. liepos 31 d. perdavė atsakovui Prekę, ją sumontavo, paleido, bei apmokė atsakovo personalą ja naudotis, o atsakovas ją priėmė ir įsipareigojo sumokėti kainą.

2015 m. liepos 31 d. ieškovas surašė Prekių ir darbų perdavimo-priėmimo aktą, patvirtinantį, jog tinkamai įvykdė savo Sutartyje nurodytus įsipareigojimus, t.y., Prekę atsakovui perdavė, sumontavo, paleido bei apmokė atsakovo darbuotojus ja naudotis (toliau - Aktas).

2015 m. rugpjūčio 26 d. Aktas buvo išsiųstas atsakovui ir įteiktas pašto siunta (b.l. 10). Atsakovas Akto nepasirašė ir ieškovui nenurodė jokių motyvų kodėl atsisako jį pasirašyti. Atsakovas nuo 2015 m. liepos 31 d. iki šio ieškinio surašymo dienos eksploatuoja Prekę pagal jos tiesioginę paskirtį ir nėra pareiškęs ieškovui jokių pretenzijų dėl Prekės kokybės, jos sumontavimo, paleidimo ir suderinimo, ar bet kokių kitokių reikalavimų dėl Prekės.

2015 m. spalio 2 d. ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00769, kurioje buvo nurodyta 3847,80 Eur kaina, pagal Sutartį mokėtina už Prekę (toliau - Sąskaita). Atsakovas Sąskaitą pasirašė ir nepareiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl Prekės kokybės, jos sumontavimo, paleidimo ir suderinimo, ar bet kokių kitokių reikalavimų dėl Prekės.

Sutarties 3.1. punkte numatyta, jog pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui Prekės kainą per 14 kalendorinių dienų nuo Prekės sumontavimo ir Priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Nepaisant to, kad atsakovas priėmė Prekę ir po jos priėmimo nepareiškė ieškovui jokių reikalavimų dėl jos trūkumų, atsakovas neapmokėjo pateiktos Sąskaitos. Atsakovas apmokėjo tik dalį Sąskaitoje nurodytos sumos - 2016 m. sausio 21 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 500 Eur, 2016 m. balandžio 6 d. sumokėjo ieškovui 200 Eur, o 2016-07-05 sumokėjo ieškovui 200 Eur. Likusią skolos dalį -2947,80 Eur atsakovas neapmokėjo.

Kaip minėta, Sąskaita buvo išrašyta 2015 m. spalio 2 d., todėl nuo šios dienos skaičiuojamas 14 dienų Sutarties 3.1 punkte numatytas 14 dienų terminas per kurį Sąskaita turėjo būti apmokėta. Atsakovas nurodytą Prekės kainą turėjo sumokėti iki 2015 m. spalio 16 d., tačiau iki šios savo prievolės neįvykdė.

Atsakovui laiku neįvykdžius savo prievolės, ieškovas prašo priteisti jo patirtus nuostolius. Šalys Sutarties 6.2 punkte numatė, jog pirkėjas laiku neįvykdęs savo įsipareigojimo pagal Sutarties 3 punktą moka pardavėjui 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl ieškovas prašo už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 17 d. iki 2016 m. liepos 14 d. paskaičiuotą 1061,20 Eur sumą.

Teismo posėdyje ieškovo atstovai papildomai nurodė, kad įrengto pas ieškovą katilo, automatinį valdymo bloką ieškovas sumontavo, dalyvavo pats atsakovas, jo sūnus, be to automatinio valdymo bloko derinimą atliko Lenkijos įmonės Z.M. Hamech atstovai, kurie nustatė visus įdiegtos įrangos veikimui reikalingus parametrus bei patvirtino, jog atsakovo darbuotojai eksploatuoja Z.M. Hamech katilinės įrangą ir automatinio valdymo bloką bei darbuotojai yra apmokyti naudoti šią įrangą. Nurodė, kad iškarto po sumontavimo buvo automatinio bloko darbo nesklandumai, apie ką ieškovas buvo informuotas elektroniniu paštu , ieškovas nuvykęs pas atsakovą , sutvarkė automatinio bloko veikimą , jokių daugiau pretenzijų dėl bloko veikimo nei raštu nei žodžių, ieškovas nėra gavęs. Ieškovas nurodė, kad pagal sutarties 1.1 p. su atsakovu buvo sutarta, jog ieškovas įsipareigojo atsakovui perduoti Z.M. Hamech katilinės įrangos automatinį valdymo bloką, kuris ir buvo priderintas prie Z.M. Hamech katilo. Kadangi atsakovas sumokėjo tik dalį sutartos sumos pagal Sutartį ir išrašytą sąskaitą, todėl prašo priteisti neatmokėtą sumą 2947,80 Eur bei priskaičiuotus delspinigius – 1061,20 Eur. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą bei sumokėtą žyminį mokestį.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo reikalauja iš ieškovo priteisti 900 Eur sumokėtos pagal sutartį sumos. 577,17 Eur netesybų, 77,70 Eur metinių palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. J. parodė, jog yra buvusi UAB „IDNA“ biuro administratorė. Į jos funkcijas įėjo, sutarčių ruošimas, sąskaitų išrašymas, buhalterinė apskaita, skolų su pirkėjais, klientais derinimas ir pan. Visas šias funkcijas vykdė iš bendrovės būstinės – biuro. Šioje bendrovėje ji pradirbo 10 metų nuo 2006 metų iki 2016 metų spalio mėnesio. Su atsakovu el. paštu ir telefonu darbiniais klausimais teko bendrauti daug kartų, nurodė, kad ji rengė Sutarties su atsakovu projektą, kurį derino su atsakovu elektroniniu paštu. Kiek atsimena, pagal sutartį jokių avansinių mokėjimų numatyta nebuvo. Po kiek laiko direktorius prašė išrašyti atsakovui Sąskaitą, nors sąskaita buvo išrašyta vėliau, nes direktorius sakė, kad klientas prašo mokėjimą atidėti dėl finansinių sunkumą. Po Sąskaitos su atsakovo parašu gavimo, ji kalbėjosi su atsakovo buhaltere, kurios paklausė, kodėl neatsiuntė Prakės perdavimo akto, tačiau ji patikino, jog to Akto nereikia, nes mokės pagal gautą Sąskaitą. Nurodė, kad atsakovas Sąskaitą apmokėdavo dalimis ir tik tada, kuomet ji pagrasindavo kreiptis į skolų išieškotojus. Liudytoja nurodė, kad susirašinėjimas su atsakovu vyko elektroniniais laiškais atsakovo sutartyje nurodytu el. pašto adresu – (duomenys neskelbtini) Kito kontaktinio atsakovo el. pašto adreso ji nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Priešieškinys atmestinas.

Įstatymas įpareigoja prievolinių santykių šalis elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai viena kitos atžvilgiu (CK 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.158 str.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

CPK 178 str. numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju, vertinant ieškovo išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų pagrįstumą, darytina išvada, kad jie yra visiškai patvirtinti teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių teismo posėdžio metu išsakytais paaiškinimais. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 27 d. UAB „IDNA“ atstovaujama direktoriaus K. M. ir V. V. PĮ, atstovaujama savininko V. V. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. IDN – K-04/15, pagal kurią UAB „IDNA“ įsipareigoja perduoti Sutartyje nurodytą lenkų gamintojo Z. M. Hamech katilinės įrangos automatinį valdymo bloką pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti Prekė ir sumokėti už ją Sutartyje numatytą kainą.

Esminis ginčas tarp šalių byloje yra dėl Prekės perdavimo fakto. Ieškovas savo prievolės pagal Sutartį įvykdymą įrodinėja pateiktais rašytinais įrodymais: 2015 m. liepos 31 d. Prekių ir darbų perdavimo-priėmimo aktu (toliau - Aktas), siuntų tarnybos „DPD“ pašto siunta, 2015 m. spalio 2 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 00769 (toliau – Sąskaita), 2016-01-21, 2016-04-06, 2016-07-05 mokėjimo nurodymais, Lenkijos bendrovės „Zaklady Maszynowe Hamech“ Sp. z o. o. 2016 m. rugsėjo 26 d., raštu Nr. ZH-708/2016, bei 2016 m. spalio 31 d. raštu Nr. ZH-824/2016, 2015 m. lapkričio 2, 3 ir 11 d., elektroniniais laiškais su priedais, katilo valdiklio vartojimo instrukcija ir katilo valdiklio schemos kopija, 2015 m. rugpjūčio 27 d. siuntų tarnybos „DPD“ pristatymo patvirtinimo kopija.

Atsakovas aplinkybę, jog ieškovas savo įsipareigojimo pagal sutartį neįvykdė ir Prekės atsakovui neperdavė, grindžia rašytiniais įrodymais: 2016 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų įvykdymo aktu, 2016 m. rugpjūčio 19 d. sutartimi Nr. 06-2016/8, automatinio medienos atliekų deginimo įrenginio montavimo ir naudojimo instrukcija, 2016-08-23 įmonės vadovo įsakymu, 2016-12-27 PVM sąskaita – faktūra ELH Nr. 2016/423 bei šios sąskaitos duomenimis, pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, 2017-02-03 banko sąskaitos išrašu.

Teismas, vadovaudamasis CPK 185 str., kuris įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, išnagrinėjęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog įsipareigojimą pagal Sutartį įvykdė, t. y. atsakovui perdavė automatinį valdymo bloką (įvykdė Sutartis 1.1 punktą). Teismas vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, laiko jog ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos tinkamais įrodymais, bei atmeta atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovas Prekės jam neperdavė, kaip prieštaraujančias byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Be to, teismas laiko, jog atsakovo pateikta sutartis su UAB „Elhamers“ bei 2016-08-23 atliktų darbų įvykdymo nepaneigia tos aplinkybės, jog ieškovas atsakovui Prekę perdavė 2015-07-31. Teismas atmeta atsakovo parodymus, jog pagal pateiktas ieškovo Sąskaitas atliko avansinius mokėjimus už Prekę. Š. S. tokių avansinių mokėjimų numatę nebuvo, ką be kita ko patvirtino ir apklausta teismo posėdyje liudytoja, be to, kritiškai vertintina ta aplinkybė, jog atsakovas ieškovui tris kartus, skirtingomis datomis paprašius sumokėti avansą, sutikdavo apmokėti Sąskaitą, nors jau atlikus pirmą avansinį mokėjimą Prekės negavo. Pažymėtina, kad dalinio sąskaitos mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis yra nurodyta būtent PVM sąskaitos numeris – S-F IDN Nr. 00769 (dalinis apmok) (b.l. 12,13,14). Šioje byloje atsakovas įrodinėja, jog 2015-07-31 Prekių ir darbų perdavimo – priėmimo akto iš ieškovo negavo, tačiau byloje esantis siuntų tarnybos „DPD“ pašto siuntos kvitas patvirtina, jog Aktas atsakovui įteiktas buvo (b.l.10,51). Be to, atsakovas atlikdamas tris dalinius mokėjimus pagal ieškovo pateiktą Sąskaitą (2016-01-21 – 500 Eur, 2016-04-06 – 200 Eur, 2016-07-05 – 200 Eur), pripažino, jog Prekė jam buvo perduota ir ieškovas įsipareigojimą pagal Sutarties 5.1.4 punktą įvykdė. Atkreiptinas dėmesys, jog Prekė atsakovui buvo perduota 2015-07-31 (tą patvirtina byloje esantis Aktas), todėl atsakovo atlikti trys pavedimai, kuomet Prekė jau buvo perduota atsakovui, paneigia atsakovo teiginius, jog mokėjimai buvo avansiniai. Atsakovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų pagrindžiančių, jog reiškė kokias nors pretenzijas ieškovui dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, elektroninio laiško siuntimą iš jo elektroninio pašto aiškina, kad niekas negalėtų siųsti elektroninio laiško , nors teismui patvirtino, jog atsakovo sūnaus vardas yra Marekas. Svarbiu įrodymu byloje laikytinas atsakovo elektroniniu paštu 2015-11-03 ieškovui siųstas pranešimas, jog pradėjus naudoti katilinės įrangą iškilo problemų. Atsakovas neigia, kad jis tokį pranešimą ieškovui būtų siuntęs, tačiau šiame laiške nurodyta nuo ko – būtent minima M. V..... Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad elektroniniai laiškai, juolab, jei juose esančią informaciją patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė. Taigi, teismas vertindamas elektroninio laiško turinį bei gretindamas jį su liudytojos D. J. parodymais, priima šį įrodymą kaip tinkamą ir laiko, jog jis neprieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, priešingai patvirtina juos, todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, jog tokiu pašto adresu jis nesinaudoja. Sutartyje esančiuose šalių rekvizituose yra nurodytas būtent šis elektroninio pašto adresas, kaip atsakovo kontaktinis adresas.

Taigi, iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015-07-27 šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IDN-K-04/15, remiantis kuria ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka perduoti Prekę atsakovui nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo priimti Prekę ir sumokėti už jas nustatytą kainą. Pagal Sutarties 3.1 punktą, atsakovas Prekės kainą ieškovui turėjo sumokėti per 14 dienų nuo Prekės sumontavimo ir priėmimo-pardavimo akto pasirašymo datos. Vykdydamas sutartį ieškovas pardavė atsakovui Prekę už bendrą 3847,80 Eur kainą, ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui 2015-10-02 PVM sąskaitą-faktūrą IDN serija Nr. 00769, kurios kopija yra pateikta į bylą (b. l. 11). Minėtą PVM sąskaitą faktūrą pasirašė atsakovo atstovas - V. V., tuo patvirtindamas, kad ieškovas perdavė Prekę, o atsakovas ją priėmė. Ieškovo teigimu, atsakovas savo įsipareigojimo –sumokėti už Prekę, pilnai neįvykdė ir likusios - 2947,80 Eur skolos už nupirkta Prekę nesumokėjo iki šiol. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų pareiškęs kokias nors pretenzijas ieškovui dėl parduotos prekės kokybės, komplektiškumo, tinkamumo naudoti ar pan. Įstatymas numato, kad kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.), vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas įstatymas draudžia (CK 6.59 str.), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.). Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai leidžia spręsti, jog ieškovas pardavė atsakovui Prekę už 3847,80 Eur sumą, o atsakovas ją priėmė, tačiau visos Prekės kainos šalių susitarimu nesumokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2947,80 Eur skolą laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.213 str. 1 d., 6.305 str. 1 d., 6.344 str. 1 d.).

Pagal CK šeštos knygos XXIII skyriaus nuostatas atsakovui yra taikoma civilinė atsakomybė, nes šiuo atveju šalis sieja sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš pirkimo-pardavimo sutarties. Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl atsakovo pareiga įrodinėti, kad prievolė nebuvo vykdoma ne dėl jo kaltės. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Todėl teismo vertinimu, visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

LR CK 6.256 str. 2 d. numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkami vykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 6.2 punkte šalys buvo numačiusios, kad pirkėjas, laiku neįvykdęs savo įsipareigojimų pagal Sutarties 3 str. moka pardavėjui 0,2 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Anksčiau konstatavus, kad atsakovas nevykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškovu, reikalavimas dėl 1061,20 Eur delspinigių sumos už laikotarpį nuo 2015-10-17 iki 2016-07-14, priteisimo tenkintinas visiškai.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro šešis procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-07-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2016 m. antrojo ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 771,90 Eur.

Iš ieškovo atstovo teismo posėdyje pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų – 2016-06-30, 2016-10-04 ir 2016-11-30 sąskaitų-faktūrų už teisines paslaugas matyti, kad ieškovo atstovas už vieną valandą suteiktų paslaugų paskaičiavo po 60 Eur. Rekomendacijų 8.19. punkte nurodyta, kad už vieną valandą maksimalus rekomenduojamas priteistinas dydis yra 0,1, t. y. 77,19 Eur (771,90 Eur x 0,1). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nustato, jog 60 Eur/val. bylinėjimosi išlaidų už ieškovo atstovo suteiktas teisines paslaugas dydis nėra didesnis negu Rekomendacijose nustatytas maksimalaus, t. y. 77,19 Eur/val.

Vadovaujantis CPK 98 str. ir atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai, o priešieškinys atmestas, iš atsakovo yra priteisiama ieškovui 1391,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. 91 Eur žyminio mokesčio ir 1300 Eur už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą bei rengiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti pilnai.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš V. V. PĮ 2947,80 Eur skolą, 1061,20 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4009,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1391,00 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „IDNA“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.