Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „IDNA“ ieškinį atsakovui V. V. personalinei įmonei dėl skolos priteisimo, bei atsakovo V. V. personalinės įmonės priešieškinį ieškovui UAB „IDNA“ dėl nuostolių atlyginimo bei netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2947,8 Eur skolos, 1061,2 Eur delspinigių, viso 4009 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015-07-27 ieškovas su atsakovu pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr.IDN-K-04/15 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo perduoti Sutartyje nurodytą lenkų gamintojo Z.M. Hamech katilinės įrangos automatinį valdymo bloką atsakovo nuosavybėn, jį sumontuoti, paleisti ir suderinti, bei apmokyti atsakovo personalą (Sutarties 1.1. ir 5.1.1. punktai), o atsakovas įsipareigojo priimti Prekę ir sumokėti už ją Sutartyje nustatytą kainą (Sutarties 1.1., 5.2.1. ir 5.1.4. punktai). Sutarties 2.1.2. punktas numatė, jog Prekės kaina su PVM yra 3847,80 Eur. Vykdydamas Sutartį ieškovas 2015-07-31 perdavė atsakovui Prekę, ją sumontavo, paleido, bei apmokė atsakovo personalą ja naudotis, o atsakovas ją priėmė ir įsipareigojo sumokėti kainą. 2015-07-31 ieškovas surašė Prekių ir darbų perdavimo-priėmimo aktą, patvirtinantį, jog tinkamai įvykdė savo Sutartyje nurodytus įsipareigojimus, t.y. Prekę atsakovui perdavė, sumontavo, paleido bei apmokė atsakovo darbuotojus ja naudotis. 2015-08-26 Aktas buvo išsiųstas atsakovui ir įteiktas pašto siunta. Atsakovas Akto nepasirašė ir ieškovui nenurodė jokių motyvų, kodėl atsisako jį pasirašyti. Atsakovas nuo 2015-07-31 iki šio ieškinio surašymo dienos eksploatuoja Prekę pagal jos tiesioginę paskirtį ir nėra pareiškęs ieškovui jokių pretenzijų dėl Prekės kokybės, jos sumontavimo, paleidimo ir suderinimo, ar bet kokių kitokių reikalavimų dėl Prekės. 2015-10-02 ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00769, kurioje buvo nurodyta 3847,80 Eur kaina, pagal Sutartį mokėtina už Prekę. Atsakovas Sąskaitą pasirašė ir nepareiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl Prekės kokybės, jos sumontavimo, paleidimo ir suderinimo, ar bet kokių kitokių reikalavimų dėl Prekės. Sutarties 3.1. punkte numatyta, jog pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui Prekės kainą per 14 kalendorinių dienų nuo Prekės sumontavimo ir Priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Nepaisant to, kad atsakovas priėmė Prekę ir po jos priėmimo nepareiškė ieškovui jokių reikalavimų dėl jos trūkumų, atsakovas neapmokėjo pateiktos Sąskaitos. Atsakovas apmokėjo tik dalį Sąskaitoje nurodytos sumos – 2016-01-21 atsakovas sumokėjo ieškovui 500 Eur, 2016-04-06 sumokėjo ieškovui 200 Eur, o 2016-07-05 sumokėjo ieškovui 200 Eur. Likusios skolos dalies – 2947,80 Eur atsakovas neapmokėjo. Atsakovui laiku neįvykdžius savo prievolės, ieškovas prašė priteisti jo patirtus nuostolius. Šalys Sutarties 6.2 punkte numatė, jog pirkėjas laiku neįvykdęs savo įsipareigojimo pagal Sutarties 3 punktą moka pardavėjui 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovas prašė už laikotarpį nuo 2015-10-17 iki 2016-07-14 paskaičiuotą 1061,20 Eur sumą. Atsakovas V. V. personalinė įmonė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas neginčijo faktų, kad 2015-07-27 tarp šalių buvo sudaryta Pirkimo – pradavimo sutartis, buvo pasirašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00769 bei atlikti trys mokėjimai pagal Sąskaitą (2016-01-21- 500 Eur, 2016-04-06 – 200 Eur, 2016-07-05 – 200 Eur), tačiau nesutiko su kitomis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog atsakovui joks perdavimo – priėmimo Aktas nebuvo siūlomas, kadangi iki šiol nėra nei perduota pati Prekė (nei kitokia prekė), nei atlikti jokie Darbai. Pagal Sutartį ieškovas atsakovui turėjo perduoti Prekę (lenkų gamybos Z.M Hamech katilinės įrangos automatinį valdymo bloką) iki 2015-12-31 (Sutarties 1.1 ir 4.2 punktai). Ieškovas žadėjo Prekę perduoti ir Darbus įvykdyti anksčiau (Sutarties l. l punktas). Tačiau po 2015-12-31 datos nesulaukęs jokio Sutarties įvykdymo, 2016-01-20, atsakovas kreipėsi į ieškovą, teiraujantis, kada bus įvykdyta Sutartis. Ieškovas paprašė dalies išankstinio apmokėjimo už Prekę, motyvuodamas prekės įsigijimu. Ieškovui žadėjo Prekę surasti ir įsigyti per keletą savaičių, todėl atsakovas 2016-01-21 atliko 500 Eur pervedimą ieškovui. Iki 2016 m. kovo mėnesio pabaigos nesulaukęs prekės, atsakovas ieškovo prašymu pervedė 200 Eur išankstinį apmokėjimą už prekę. Ieškovas dar ir 2016 m. liepos mėnesį pareikalavo trečio išankstinio apmokėjimo už Prekę, todėl atsakovas jam pervedė 200 Eur. Tačiau iki šiol ieškovas neperdavė jokios Prekės ir jokių Darbų neatliko. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti 900 Eur, sumokėtus pagal sutartį, 577,17 Eur netesybų, 77,70 Eur metinių palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinį grindė atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis.Ieškovas atliepimu į priešieškinį prašė priešieškinio netenkinti. Nurodė, kad 2015-08-26 ieškovas išsiuntė atsakovui 2015-07-01 prekių ir darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuris 2015-08-27 buvo įteiktas atsakovo buveinės adresu V. V.. Įvertinus Sutarties 3.1 punkto nuostatą, Priėmimo-perdavimo aktas surašomas po Prekės sumontavimo, atitinkamai, Akto pateikimas atsakovui ir jo priėmimas patvirtina, jog Prekė buvo perduota atsakovui ir sumontuota. Jokių pretenzijų dėl Akto atsakovas niekada nepareiškė. Atsakovas pasirašė 2015-10-02 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00769. Sąskaitos išrašymas ir jos pateikimas atsakovui, o taip jos pasirašymas, patvirtina faktinę aplinkybę, kad Prekė buvo perduota atsakovui. Atsakovas po Akto ir Sąskaitos gavimo nepareiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl prekės kokybės. Atsakovas iš dalies atsiskaitė už pateiktą Prekę. Atsakovas savo veikloje naudojasi sumontuota „ZM Hamech“ katilinės įranga, kuri gali veikti tik esant sumontuotam automatiniam valdymo blokui (Prekei), ką ieškovas ir yra padaręs. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017-03-13 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš V. V. personalinės įmonės ieškovui UAB „IDNA“ 2947,80 Eur skolą, 1061,20 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4009,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-07-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1391,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priešieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2015-07-27 UAB „IDNA“, atstovaujama direktoriaus K. M., ir V. V. personalinė įmonė, atstovaujama savininko V. V., sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. IDN – K-04/15, pagal kurią UAB „IDNA“ įsipareigojo perduoti Sutartyje nurodytą lenkų gamintojo Z. M. Hamech katilinės įrangos automatinį valdymo bloką pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti Prekę ir sumokėti už ją Sutartyje numatytą kainą. Teismas nustatė, kad esminis ginčas tarp šalių byloje kilo dėl Prekės perdavimo fakto. Teismas, išnagrinėjęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovas įrodė, jog jis įsipareigojimą pagal Sutartį įvykdė, t. y. atsakovui perdavė automatinį valdymo bloką (įvykdė Sutartis 1.1 punktą). Teismas nustatė, kad ieškovas pardavė atsakovui Prekę už 3847,80 Eur sumą, o atsakovas ją priėmė, tačiau visos Prekės kainos šalių susitarimu nesumokėjo. Teismas atsakovą laikė pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2947,80 Eur skolą laikė teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkino (CK 6.213 str. 1 d., 6.305 str. 1 d., 6.344 str. 1 d.). Konstatavęs, kad atsakovas nevykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškovu, teismas reikalavimą dėl 1061,20 Eur delspinigių sumos už laikotarpį nuo 2015-10-17 iki 2016-07-14 priteisimo tenkino. Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-07-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. personalinė įmonė prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017-03-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas vertino 2015-07-31 Prekių ir darbų perdavimo – priėmimo aktą kaip įrodantį įrangos ir darbų atlikimo faktą ir tai grindė siuntų tarnybos „DPD“ pašto siunta. Teismas nevisapusiškai įvertino siuntų tarnybos „DPD“ pašto siuntos (kaip dokumento) turinį, nes šio dokumento kopija nėra įskaitoma ir šioje kopijoje nėra jokių duomenų apie įteikimo faktą atsakovui (nėra jokių siuntos gavėjo parašų). Kita vertus, iš tokios siuntos nebūtų įmanoma nustatyti pačios siuntos turinio, o juo labiau tinkamo Sutarties įvykdymo patvirtinimo fakto.Teisiškai ydingu teismo motyvu laikytina, jog apmokėdamas sąskaitas atsakovas kartu pripažino, jog Prekė jam buvo perduota, kadangi tokių duomenų byloje nėra.Teismas svarbiu įrodymu laikė elektroninio pašto 2015-11-03 pranešimą, tačiau teismas nevertino, ar šį tariamą laišką galima laikyti nustatyta faktine aplinkybe šioje byloje, nes atsakovas neigė tokio tariamo laiško rašymą. Dokumentas (el. laiško kopija) kaip laiškas (ar kitokiu būdu rinktas tekstas) nėra siųstas iš el. pašto „M. V. [mailto:v.vinskevicius@gmail.com]“ ar kitokiu būdu perduotas, kadangi tokio turinio teksto atsakovas nerašė ir nesiuntė.Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog ieškovas pats pripažįsta, jog Sutartimi neperdavė numatytos techninės įrangos, o šią įrangą sumontavo iš atskirų atsisiųstų detalių. Sutartimi nebuvo numatyta, jog ieškovas iš atskirų detalių sumontuos savos gamybos įrangą. Dėl ieškovo sukurto gaminio perdavimo šalys Sutartimi nebuvo susitariusios.

Ieškovas UAB „IDNA“ atsiliepimu prašo atsakovo V. V. personalinės įmonės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:2015-08-26 ieškovas išsiuntė atsakovui 2015-07-31 prekių ir darbų perdavimo- priėmimo aktą, kuris 2015-08-27 buvo įteiktas atsakovo buveinės adresu V. V.. Įvertinus Sutarties 3.1 punkto nuostatą, Priėmimo-perdavimo aktas surašomas po Prekės sumontavimo, atitinkamai, Akto pateikimas atsakovui ir jo priėmimas patvirtina, jog Prekė buvo perduota atsakovui ir sumontuota. Jokių pretenzijų dėl Akto atsakovas ieškovui niekada nepareiškė.Atsakovas pasirašė Sąskaitą. Sąskaitos išrašymas ir jos pateikimas atsakovui, o taip pat atsakovo jos pasirašymas, patvirtina faktinę aplinkybę, kad Prekė buvo perduota atsakovui.Atsakovas po Akto ir Sąskaitos gavimo nepareiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl Prekės kokybės ir komplektacijos. Aplinkybes dėl tariamai netinkamos, atsakovui perduotos Prekės kokybės, atsakovo atstovas nurodė tik 2017-02-21 teismo posėdžio metu per baigiamąsias kalbas. Iki to momento nei atsiliepime į ieškinį, nei priešieškinyje atsakovas nėra nurodęs, jog jam perduota Prekė turėjo kokių nors defektų, trūkumų ar apskritai buvo ne tokia, kokią pagal Sutartį ieškovas buvo įsipareigojęs pateikti atsakovui. Sutarties 1.1. punkte nėra nurodyta, jog ieškovas turi perduoti atsakovui „ZAKLADY MASZYNOVVE HAMECH“ Sp. z o. o. firmos valdymo bloką. Šiame Sutarties punkte aiškiai nurodyta, jog šis valdymo blokas turi būti tinkamas valdyti katilinės įrangą, pagamintą lenkų gamintojo „ZAKLADY MASZYNOVVE HAMECH“ Sp. z o. o. Pats katilinės įrangos gamintojas „ZAKLADY MASZYNOVVE HAMECH“ Sp. z o. o. patvirtino, kad automatinis valdymo blokas, kurį ieškovas įdiegė atsakovo įmonėje, atitinka visus gamintojo „ZAKLADY MASZYNOVVE HAMECH“ Sp. z o. o. nustatytus techninius reikalavimus. Laikytina, jog ieškovo pagaminta ir Sutartyje nustatyta tvarka atsakovo įmonėje sumontuota Prekė atitiko jai keliamus kokybės reikalavimus, o atsakovas turėjo galimybę ja naudotis ir faktiškai naudojosi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl priešieškinio dalyje nurodytų faktinių aplinkybių bei argumentų pagrįstumo ar nepagrįstumo, teismo sprendimo motyvai buvo netinkami, nes nenustatyta, kokie faktiniai šalių santykiai (o ne formalios sąlygos); vertindamas įrodymus teismas padarė netinkamas išvadas, visiškai nevertino naujų aplinkybių ir pan., t.y. apeliantas kelia procesinių normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese, aiškinimo ir taikymo problemą.Ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo už atliktus darbus, atsakovas pareiškė priešieškinį dėl 900 Eur sumokėtos pagal sutartį sumos, palūkanų ir netesybų priteisimo. Bylos duomenimis, 2015-07-27 ieškovas ir atsakovas sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. IDN – K-04/15, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti Sutartyje nurodytą lenkų gamintojo Z. M. Hamech katilinės įrangos automatinį valdymo bloką pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigojo priimti Prekę ir sumokėti už ją Sutartyje numatytą kainą. Ieškovas teigia, kad 2015-07-31 p sumontavo įrangą, t.y. perdavė prekę; surašė prekių ir darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau atsakovas atsisakė jį pasirašyti. 2015-10-02 ieškovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą dėl 3847,80 Eur apmokėjimo už prekę ir montavimo darbus. Atsakovas neapmokėjo visos sąskaitoje nurodytos sumos; sumokėjo 2016-01-21 500 Eur, 2016-04-06 200 Eur, 2016-07-05 200 Eur. Atsakovas prašo priteisti sumokėtus pinigus, motyvuodamas, kad ieškovas nepateikė jokių patvirtinančių dokumentų apie sutarties įvykdymą. Teismas nustatė, kad esminis ginčas tarp šalių byloje kilo dėl Prekės perdavimo fakto. Teismas, išnagrinėjęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovas įrodė, jog jis įsipareigojimą pagal Sutartį įvykdė, t. y. atsakovui perdavė automatinį valdymo bloką (įvykdė Sutartis 1.1 punktą). Teismas nustatė, kad ieškovas pardavė atsakovui Prekę už 3847,80 Eur sumą, o atsakovas ją priėmė, tačiau visos Prekės kainos šalių susitarimu nesumokėjo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 2947,80 Eur skolą tenkino.Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.)Nagrinėjamoje byloje teismo yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti: ginčo šalis pagal 2015-07-27 pirkimo pardavimo sutartį susitarė dėl sutartyje nurodyto daikto-katilinės įrangos automatinio valdymo bloko- pardavimo; pardavėjas taip pat įsipareigojo jį sumontuoti, paleisti ir suderinti, apmokyti atsakovo personalą. Teismas, motyvuodamas, kad sutartis ieškovo yra įvykdyta ir blokas yra sumontuotas, paleistas ir perduotas vertino faktines bylos aplinkybes, tyrė ginčo šalių sudarytos paslaugų sutarties turinį, šalių paaiškinimus ir tarp šalių vykusį susirašinėjimą, išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, dokumentus apie atliktus mokėjimus, t. y. pagal įrodymų visumą priėmė atitinkamą sprendimą, sprendimui pagrįsti nurodė, kokiomis materialiosios ir proceso teisės normomis vadovavosi (CK 6.15 straipsniu, 6.213 straipsnio 1 dalimi, 6.305 straipsnio 1 dalimi, 6.344 straipsnio 1 dalimi, CPK 176, 177, 185 straipsniais) o tai, kad nebuvo priimtas apeliantui palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas.Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo rašytinio įrodymo – elektroninio susirašinėjimo vertinimo ir pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl šio susirašinėjimo įrodomosios reikšmės; teismas pagrįstai vertino šalių susirašinėjimą kitų įrodymų kontekste bei nustatė, kad elektroninio surašinėjimo turinys neprieštarauja kitų įrodymų bendram kontekstui. Atmetami taip pat argumentai kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino naujų aplinkybių, kurios paaiškėjo tik apklausus patį ieškovą teismo posėdyje. Ieškovas parodė, kad jis nepardavė sutartyje nurodytą įrangą, bet sumontavo ją iš atskirų detalių, t.y. akivaizdu, kad sutartyje numatyto gamintojo įranga neperduota, kadangi ieškovas pats sumontavo kažkokį atskirą detalių derinį, t.y. Sutartis buvo įvykdyta netinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pozicija nėra nuosekli, nes bylos nagrinėjimo metu jis teigė, kad ieškovas nebuvo atlikęs jokių įrenginio montavimo darbų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas po įrenginio sumontavimo 2015-07-31 reikštų pretenzijas dėl netinkamos daiktų ar montavimo darbų kokybės. Be to šis argumentas nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme ir negali būti apeliacijos dalyku (CPK straipsnio dalis).Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010;2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą nepakeistą.Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą