Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2023-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-547-573/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-12
Bylos Nr.
II-547-573/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00409-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Dainius Ročys (pirm.)
Pažeidėjas
D. D.
Institucija
Kauno teritorinė muitinė teisės skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-547-573/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00409-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.7.; 9.38; 19.18.; 21.10.4; 21.11.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – D. D., jo atstovui advokato padėjėjui E. P.,

Kauno teritorinės muitinės atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. atstovo advokato padėjėjo E. P. (toliau – pareiškėjo atstovas) skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – institucija) 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-94-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23202335925.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. D. (toliau – pareiškėjas) Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR-N-94-2023 nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, 2022 m. vasario 23 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2022/263 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų reaguojant į vyriausybės nekontroliuojamų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijų pripažinimą ir nurodymą į tas teritorijas įvesti Rusijos ginkluotąsias pajėgas 4 straipsnio 1 dalies a punktą, t. y. 2022 m. birželio 6 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį b/n su Donecko srities gyventoju O. B. (nurodytas gyv. vietos adresas „(duomenys neskelbtini)“), kuria pardavė transporto priemone VW Transporter (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kuri buvo deklaruota negrąžinamojo eksporto procedūrai pagal elektroninę eksporto deklaraciją (toliau EED) Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 2-ame langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas“ įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), o 8-ame langelyje „Gavėjas“– O. B., „(duomenys neskelbtini)“. Šios EED 33 langelyje nurodytas prekės KN kodas 87042199. EED Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (2022 m. birželio 6 d.) deklaruota minėta transporto priemonė buvo neišleista. 2022 m. birželio 15 d. tas pats automobilis (VW Transporter, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo antrą kartų pateiktas eksportui pagal EED Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurios 2-ame langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas“ įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 8-ame langelyje „Gavėjas“ – O. B., (duomenys neskelbtini), o 33 langelyje prekės KN kodas nurodytas – 87042199. Įvertinus EED Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją ir ją lydinčią pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyta, kad automobilis gabenamas (eksponuojamas) į Ukrainos (duomenys neskelbtini) miestą, esantį Donecko srityje.

Tokiu būdu D. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atstovaudamas juridinį asmenį, savo veiksmais padarė nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 213 straipsnio 3 dalyje (prekių gabenimo tvarkos pažeidimas) bei 515 straipsnyje (tarptautinių sankcijų pažeidimas), už ką jam buvo skirta galutinė nuobauda – 1200 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose iš Kauno teritorinės muitinės gautas persiųstas pareiškėjo D. D. atstovo advokato padėjėjo E. P. skundas, kuriame prašoma panaikinti institucijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23202335925 bei priteisti D. D. jo patirtas išlaidas teisinei pagalbai iš Kauno teritorinės muitinės.

Skunde nurodoma, jog pareiškėjas 2022 m. birželio 6 d. sudarė transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį su kitos šalies gyventoju Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau jis pats neinicijavo automobilio eksporto procedūros, pats negabeno automobilio Į Donecko sritį, pareiškėjas nė nenumanė ir neturėjo jokių galimybių žinoti, kad pirkėjas O. B. pageidauja eksportuoti šį automobilį ir ėmėsi šio automobilio eksporto procedūros į Donecko sritį. Pareiškėjas apie transporto priemonės eksportavimą į Donecko sritį ir galiojančius draudimus sužinojo tik gavęs administracinę nuobaudą. Be to, skunde nurodoma, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su 2022 m. vasario 23 d. Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 2022/263, pažymint, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, nesupranta anglų kalbos. Tuo tarpu Reglamentas internetinėje erdvėje yra pateiktas tik anglų kalba, kas laikytina, jog pareiškėjui nebuvo tinkamai sudarytos galimybės žinoti apie Reglamento taikymą LR teritorijoje.

Skunde taip pat nesutinkama ir su tuo, kad, pareiškėjo atstovo nuomone, už tą patį nusižengimą buvo pritaikyti net du ANK straipsniai – 213 straipsnio 3 dalis ir 515 straipsnio 1 dalis, o tai prieštarauja konstitucinės teisinės valstybės non bis in idem principui, draudžiančiam bausti du kartus už tą patį nusižengimą.

Skunde suformuluotas ir alternatyvus prašymas – teismui vis gi vertinus, kad pareiškėjas nubaustas pagrįstai, atsižvelgti į ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pareiškėjo atstovas pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, nebuvo atsižvelgta į paties pareiškėjo pateiktus paaiškinimus šioje administracinio nusižengimo byloje ir į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo atstovo skundą, institucija prašė Kauno teritorinės muitinės 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR-N-94-2023 palikti nepakeistą ir pareiškėjo atstovo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir TSĮ) 7 straipsnio 1 dalimi, sudaryti sandorius, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, draudžiama. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Be to, taip pat Reglamentas nustato, jog draudžiama parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti II priede išvardytas prekes ir technologijas nurodytų teritorijų fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms (Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktas). Minėti teisės aktai niekaip neapibrėžia sandorio sudarymo vietos, o jų pažeidimą sąlygoja pats draudžiamo sandorio sudarymo veiksmas bei jo įgyvendinimas. Tad, kad pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jokios esminės reikšmės nustatytoms pažeidimo padarymo aplinkybėms neturi bei asmeniui nešalina administracinės atsakomybės.

Be to, pareiškėjo pozicija, jog jis nežinojęs, kad transporto priemonė parduodama ir bus eksportuojama Donecko teritorijos fiziniam asmeniui (Reglamento 4 str. 1 d. a p. ), laikytina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažymima, jog sandorio įgyvendinimas vyko keliais epizodais: 2022 m. birželio 6 d. buvo pateikta elektroninė eksporto deklaracija (toliau – EED) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria muitinės tarpininko atstovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksportuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir interesais negrąžinamojo eksporto procedūrai pateikė prekę VW Transporter (kėbulo Nr (duomenys neskelbtini)) nurodant gavėją – O. B., (duomenys neskelbtini), Ukraina Ši deklaracija nebuvo išleista, apie neišleidimo priežastis dėl prekei taikomų eksporto draudimų muitinės tarpininko atstovas informavo pareiškėją. Tačiau D. D. nesiėmė veiksmų užkardyti sandorio įgyvendinimo, 2022 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė Muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį Nr. 5805 su kitu muitinės tarpininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei visus sandorio dokumentus perdavė pirkėjui, jog būtų pakartotinai forminama transporto priemonei eksporto procedūra (EED Nr. (duomenys neskelbtini)) tikintis, kad kitoje muitinės įstaigoje eksporto draudimai nebus pritaikyti.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, skundo teiginiai, kad pareiškėjas neinicijavo transporto priemonės gabenimo, ją eksportuojant į Donecko sritį, vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti Reglamentu nustatytų draudimų ir bandymu apeiti sankcijas

Atsiliepimas

Atsiliepime nesutinkama su skundo teiginiais, kad Reglamentas internetinėje erdvėje yra pateiktas tik anglų kalba, nesudarant galimybės susipažinti su juo lietuvių kalba. Dėl šio argumento nurodoma, kad pareiškėjo vadovaujama bendrovė užsiima pagrindine veikla, susijusia su automobilių bei mikroautobusų prekyba vykdoma ir su rytų Europos ar vidurio Azijos klientais, ir tai leidžia spręsti, jog jis turi pakankamai didelę transporto priemonių gabenimo procedūrų patirtį bei privalo žinoti, kokie teisės aktai reguliuoja muitinės procedūras, kas reglamentuoja prekių priskyrimą konkrečiam kodui, kur yra skelbiama aktuali informacija apie prekėms taikomus draudimus ir ribojimus. Tad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis), juolab, kad Europos Sąjungos teisės aktai, jeigu tik jie neskirti konkrečiam subjektui/ams, yra leidžiami visomis ES valstybių oficialiomis kalbomis, t. y. ir lietuvių kalba (Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, 4 straipsnis).

Atsiliepime, pasisakant dėl skundo argumento, jog pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn du kartus už tą patį nusižengimą, taip pažeidžiant non bis in idem principą, pažymima, kad ANK 515 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reguliuoja platesnį visuomeninių santykių spektrą nei prekių, kurių importas/eksportas ribojamas, gabenimo tvarka pagal ANK 213 straipsnio normą. Todėl D. D. veika kvalifikuotina kaip ANK 213 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje numatytų nusižengimų idealioji sutaptis (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-932/2023; Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-806/2023). D. D. veiką viename administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procese kvalifikavus kaip idealiąją nusižengimų sutaptį ir paskyrus galutinę subendrintą apėmimo būdu nuobaudą, non bis in idem principas negali būti pažeidžiamas.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo atsiliepime vertinama, kad toks prašymas nėra pagrįstas, kadangi nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Muitinė nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimtu nutarimu individualizuodama pareiškėjui nuobaudą atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą, rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančia aplinkybes (jų nebuvimą). Jokių išimtinių ar ypatingų aplinkybių mažinančių nusižengimo pavojingumą ar lengvinančių asmens padėtį bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Šiuo atveju visos aplinkybės buvo įvertintos inkriminuojamų administracinių nusižengimų sankcijų ribose paskiriant pareiškėjui minimalaus dydžio nuobaudas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad automobilį pirko Ukrainos pilietis, kuris paminėjo, kad gyvena lyg (duomenys neskelbtini), tačiau duomenis užpildė pagal pasą ir neįvertino, kad pase užrašyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Muitinėje dokumentus pirkėjas tvarkėsi pats. Automobilių verslu užsiima apie penkerius metus, automobilius parduoda ir į trečiąsias šalis, pardavinėjo ir į Ukrainą. Pirmą kartą nepraėjus muitinės procedūros, pirkėjas apie tai informavo, bet pareiškėjas nesigilino dėl priežasčių ir sudarė sutartį su kitu tarpininku kitame muitinės poste. Geopolitine situacija nesidomi. Institucijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo atstovo skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kuris yra numatytas ANK XV skyriuje – administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika.

ANK 515 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą. Minėta teisės norma yra numatyta ANK XXV skyriuje – Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka.

Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. D. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad 2022 m. birželio 6 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį b/n su Donecko srities gyventoju O. B. (nurodytas gyv. vietos adresas (duomenys neskelbtini)), ir pardavė transporto priemonę VW Transporter, kuri buvo deklaruota negrąžinamojo eksporto procedūrai pagal elektroninę eksporto deklaraciją, kurios 2-ame langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas“ įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), o 8-ame langelyje „Gavėjas“– O. B., (duomenys neskelbtini). Deklaruota minėta transporto priemonė buvo neišleista. 2022 m. birželio 15 d. tas pats automobilis VW Transporter buvo antrą kartą pateiktas eksportui pagal EED Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2-ame langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas“ įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 8-ame langelyje „Gavėjas“ – O. B., (duomenys neskelbtini). Įvertinus EED pateiktą informaciją ir ją lydinčią pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyta, kad automobilis gabenamas (eksponuojamas) į Ukrainos (duomenys neskelbtini) miestą, esantį Donecko srityje.

Nagrinėjamu atveju aktualus 2022 m. vasario 23 d. Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 2022/263 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų reaguojant į vyriausybės nekontroliuojamų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijų pripažinimą ir nurodymą į tas teritorijas įvesti Rusijos ginkluotąsias pajėgas, kuriame nustatyta, jog be kita ko draudžiama parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti II priede išvardytas prekes ir technologijas nurodytų teritorijų fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms (Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktas). Reglamente aptariamos nurodytos teritorijos, tai Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamos Donecko ir Luhansko sričių teritorijos (Reglamento 1 straipsnio d) p.). Neįrodinėtina, jog Europos Sąjungos reglamentai yra tiesiogiai visose ES šalyse nuo įsigaliojimo taikomi teisės aktai, kurių nereikia perkelti į nacionalinę teisę. Jie privalomi visi visoms ES šalims.

Byloje pagrįstai nustatyta, kad transporto priemonė VW Transporter (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), klasifikuojama KN kodu 87042196 ir patenka Reglamento II priedą. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. D. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atstovaudamas juridinį asmenį sudarė pirkimo-pardavimo sandorį dėl transporto priemonės VW Transporter (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai įvardijo, jog pirkėjo adresas (duomenys neskelbtini), sutartį patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, pasirašyta pačio pareiškėjo, kas leidžia neabejotinai spręsti apie jos tikrumą. Pareiškėjo kaltei pagrįsti svarbu ir tai, kad sandorio įgyvendinimas vyko keliais epizodais 2022 m. birželio 6 d. buvo pateikta elektroninė eksporto deklaracija (toliau - EED) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria muitinės tarpininko atstovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksportuoto o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir interesais negrąžinamojo eksporto procedūrai pateikė prekę VW Transporter (kėbulo Nr (duomenys neskelbtini)) nurodant gavėją – O. B., (duomenys neskelbtini). Ši deklaracija nebuvo išleista, apie neišleidimo priežastis dėl prekei taikomų eksporto draudimų muitinės tarpininko atstovas informavo pareiškėją. Tačiau, sprendžiant apie pareiškėjo tikslus – bet kokiomis aplinkybėmis apeiti sankcijas, pažymima tai, kad 2022 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo sudaryta muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartis Nr. 5805 su kitu muitinės tarpininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei visus sandorio dokumentus perdavė pirkėjui, jog būtų pakartotinai forminama transporto priemonei eksporto procedūra (EED Nr. (duomenys neskelbtini)) tikintis, kad kitoje muitinės įstaigoje eksporto draudimai nebus pritaikyti. Todėl bylos duomenimis neginčytinai nustačius, jog prekė, patenkanti į Reglamento 11 priedą, buvo gabenama, eksportuojant ją į Ukrainos Donecko sritį, sudarius sandorį su fiziniu asmeniu, kurio gyvenamoji vieta (buveinė) yra viena iš Reglamente nurodytų teritorijų, t. y. Donecko srityje, pareiškėjas pagrįstai atsakingas už tokio sandorio sudarymą ir prekės eksportavimą, o pareiškėjo pozicija vertintina kritiškai kaip siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Tokiu būdu, pagrįstai sprendžiama, jog, būdamas atsakingu asmeniu už transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą ir jos eksportavimą, kada taikomi draudimai, pažeidė Reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą bei nesilaikė Įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kas ir įtakojo administracinio nusižengimo teiseną.

Kaip nepagrįstas ir atmestinas vertintinas ir pareiškėjo atstovo skundo argumentas, kad pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su reglamentu. Pareiškėjo vadovaujama bendrovė užsiima pagrindine veikla, susijusia su automobilių bei mikroautobusų prekyba, kuri vykdoma ir su trečiųjų šalių – rytų Europos ar vidurio Azijos klientais, kas leidžia vertinti apie pakankamai didelę transporto priemonių gabenimo procedūrų patirtį. Be to, nagrinėjamu atveju, jo šioje byloje nustatytų vykdomų veiksmų eiga, kuomet, būdamas jau informuotas apie eksporto draudimą į Donecką, vis tiek bando sankciją apeiti, patvirtina, kad jam buvo žinoma apie taikomas tarptautines sankcijas, nustatytas tarptautiniais dokumentais.

Pareiškėjo atstovo skunde nurodoma, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas non bis in idem principas, draudžiantis bausti du kartus už tą patį nusižengimą. Šiuo aspektu pažymima, kad abi teisės normos (ANK 213 straipsnio 3 dalis ir 515 straipsnis) yra tiesiogiai susijusios su apribojimų prekių gabenimui (importui, eksportui) nesilaikymu, tačiau nei viena iš jų nėra specialioji viena kitos atžvilgiu. Šiuo atveju ANK 515 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reguliuoja žymiai platesnį visuomeninių santykių spektrą nei prekių, kurių importas/eksportas ribojamas, gabenimo tvarka, t. y. papildo žymiai siauresnę ir konkretesnę ANK 213 straipsnio normą, be to skirtingai nei ANK 213 straipsnio kvalifikavimui, ANK 515 straipsniui yra svarbus tarptautiškumo požymio nustatymas. ANK 515 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį sudaro be eksporto draudimo ir paties sandorio, kurio vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, sudarymas (transporto priemonės pardavimas) ir vykdymas (transporto priemonės perdavimas gabenimui). Taip pat skiriasi ir minėtų nusižengimų veikų baigtumo momentai ANK 515 straipsnio padariniai kyla nuo sandorio sudarymo, kurio įgyvendinimas yra draudžiamas, o ANK 213 straipsnyje nustatyto nusižengimo baigtumą sąlygoja draudžiamo eksportuoti objekto gabenimo veiksmų atlikimas, todėl D. D. veika pagrįstai ir tinkamai kvalifikuota kaip ANK 213 straipsnio 3 dalyje ir 515 straipsnyje numatytų nusižengimų idealioji sutaptis (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-124- 932/2023; Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-79- 806/2023).

Pažymima ir į tai, kad institucijos administracinio nusižengimo byloje yra muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriame nurodyta, jog neįvykus eksporto suforminimui, dokumentai buvo grąžinti D. D., žodžiu paaiškinant eksporto į Donecko ir Luhansko sritis negalimumo dėl taikomų atitinkamų draudimų (b. l. 39).

Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Kaip matyti iš skundo reikalavimo alternatyvaus prašymo – D. D. atžvilgiu taikyti ANK 32 straipsnio 6 dalį, argumentų nepateikta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Įvertinus visus bylos duomenis, teismas sprendžia, kad D. D. Kauno teritorinės muitinės skundžiamu 2023 m. balandžio 18 d. d. nutarimu skirta galutinė minimalią sankciją atitinkanti administracinė nuobauda – 1 200 Eur – bauda, individualizuota tinkamai. Institucija pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – netaikymą pagrįstai vertino, kaip perteklinę poveikio priemonę, kuri pernelyg suvaržytų pareiškėjo teises. Tad pareiškėjui skirta galutinė nuobauda – 1200 Eur minimali bauda neabejotinai užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus ir paskirtį.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų.

Teismas pažymi, kad nutarime nurodyta D. D. veika pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį (kas vertintina kaip rašymo apsirikimas), kvalifikuotina tik pagal ANK 515 straipsnį, kadangi atsižvelgiant į administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusią (nuo 2022 m. gegužės 28 d.) įstatymo redakciją, straipsnio konstrukcijoje dalių nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-94-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23202335925 paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo atstovo skundas atmetamas ir pareiškėjo atstovavimo išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo D. D. atstovo advokato padėjėjo E. P. skundą atmesti ir Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-94-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23202335925 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dainius Ročys