- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- e2A-238-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00782-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- V. B., O. A. Š.
- Ieškovas
- V. Š., S. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Š. ir S. Š. ieškinį atsakovams V. B., O. A. Š. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai V. Š. ir S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančia 2015 m. balandžio 15 d. dovanojimo sutartį actio Pauliana pagrindu bei taikyti restituciją, grąžinant atsakovei šia dovanojimo sutartimi perleistą turtą; priteisti iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6737-854/2015 priteisė iš atsakovės V. B. 28 962 Eur skolą, 14 481 Eur palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų bei 868,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2015 m. balandžio 13 d., atsakovė sudarė gyvenamojo namo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, kuria turtą perleido savo sūnui O. A. Š.. Šį turtą atsakovė buvo įsipareigojusi įkeisti ieškovams, siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą. Pasak ieškovų, dovanojimo sutartis pažeidžia ieškovų kaip atsakovės kreditorių teises, kadangi atsakovė perleido vienintelį turtą, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą skolą. Teigė, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Ieškovai nurodė, kad atsakovė sudarė minėtą sandorį siekdama išvengti įsipareigojimo vykdymo. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad 32 088,23 Eur skola jau išieškota, todėl atsakovė liko skolinga 18 740,99 Eur, tačiau ieškovai palaiko prašymą dėl turto grąžinimo atsakovei ir prašo nukreipti skolos išieškojimą į grąžintiną turtą. Pasak ieškovų, atsakovė neturi turto, iš kurio galima operatyviai išieškoti skolą, nėra aiški turto būklė, todėl perleisdama vienintelį likusį neareštuotą turtą, atsakovė pažeidė ieškovų (kreditorių) teisies.Atsakovas O. A. Š. su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdyje paaiškino, jog į namą yra nemažai investavęs; faktiškai abu su mama buvo savininkai, tik namas įregistruotas mamos vardu, o pinigus mokėjo jis. Atsakovo manymu, antstoliai galėtų nukreipti išieškojimą į pastatą, esantį Vilniaus mieste, kuris neregistruotas, bet žemė po pastatu yra motinos vardu. Atsakovė V. B. su ieškovų reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai neįrodė actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų: pirma, ieškovai neturi neabejotinos galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, nes teismo sprendimas, kuriuo remiasi ieškovai neįsiteisėjęs; antra, dovanojimo sutartis nepažeidžia ieškovų interesų, kadangi atsakovės turimo turto pakaktų ieškovų reikalavimams įvykdyti. Pasak atsakovės, jai nuo 1995 m. kovo 9 d. nuosavybės teise priklauso 2341/5748 dalys pagalbinio ūkinio pastato/sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina 442 539,38 Eur. Atsakovės atstovė teisme paaiškino, kad atsakovė yra UAB „Vilties pašvaistė“ vienintelė akcininkė, turi daug turto.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2015 m. balandžio 15 d. gyvenamojo namo dalies ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 2336-7), sudarytą tarp V. B. ir Olego A. Š.; taikė vienašalę restituciją ir grąžino V. B. sūnui O. A. Š. padovanotą nekilnojamąjį turtą – ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 799/3996 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); taip pat priteisė solidariai iš atsakovų 1 845,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei po 2,03 Eur pašto išlaidų valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Teismas nustatė, kad ieškovai pagal paskolos sutartį bei teismo sprendimą, kuria priteista 43 4443 Eur skola, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę. Teismo nuomone, atsakovės teiginius, kad priteistos skolos išieškojimą galima nukreipti į kitą turtą paneigia antstolio D. K. informacinis raštas, kuriame nurodyta, jog skolininkė dirba UAB „Vilties pašvaistė“, gauna senatvės pensiją, jai nuosavybės teise priklauso 2341/5748 dalis pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ir 4530 vnt. vardinių UAB „Vilties pašvaistė“ akcijų, tačiau akcijos bei nekilnojamasis turtas yra areštuoti; be to, nekilnojamojo turto registro duomenys nesutampa su kadastrinių matavimų bylos duomenimis, UAB „Vilties pašvaistė“ atsiskaitomojoje sąskaitoje nėra lėšų, todėl išieškojimas iš skolininkės šio turto yra apsunkintas. Kadangi vykdomasis raštas ieškovams išduotas 2016 m. spalio 21 d., liko neišieškota 18 740,99 Eur skolos suma, atsakovė kitų įrodymų apie turimą turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nepateikė, nėra teikusi skundų dėl antstolio veiksmų, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus.
4.2. Teismas sprendė, jog atsakovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, o sudarydama sandorį, vengė įvykdyti įsipareigojimus ieškovams. Pažymėjo, kad atsakovo, žinojusio apie motinos prievoles ieškovams pagal paskolos sutartį ir jos turtinę padėtį, nesąžiningumas pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą yra preziumuojamas; ši prezumpcija nėra paneigta. Be to, sandoris yra neatlygintinis, todėl gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
4.3. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Pažymėjo, kad likusi neišieškotos skolos suma bei dovanoto turto vertės sumos skiriasi neženkliai, teismas neturi jokių duomenų, kad skolos išieškojimas būtų nukreiptas į kitą atsakovės turtą; ginčo turtas yra išlikęs, atsakovas O. A. Š. įrodymų apie tai, ar turtas pagerintas nepateikė. Sprendė, kad ieškovai įrodė visas actio Pauliana taikymo sąlygas ir pripažinęs dovanojimo sutartį negaliojančia, teismas taikė restituciją - grąžino dovanojimo sutartimi perleistą turtą atsakovei, taip užtikrindamas ieškovams galimybę išsiieškoti pinigines lėšas iš minėto turto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - S. Š. ir V. Š. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti, priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teismas tik formaliai konstatavo, jog ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia kreditorių interesus; klaidingai aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias sandorio priešingumą kreditoriaus interesams kaip actio Pauliana instituto taikymo būtinąją sąlygą, ir šiuo klausimu kasacinio teismo suformuotą praktiką. Vien aplinkybė, kad dėl sudaryto sandorio pailgėja skolininko atsiskaitymo su kreditoriumi trukmė savaime nėra pagrindas visais atvejais konstatuoti tokio sandorio priešingumą kreditoriaus interesams. Teismas dėl apeliantės nuosavybės teise valdomo turto ir jo vertės iš viso nepasisakė, tik formaliai konstatavo, jog išieškojimas iš skolininkės turto yra apsunkintas.
5.2. Atsakovės V. B. nuosavybės teise valdomo turto pakanka ieškovų reikalavimams įvykdyti. Pasak apeliantės, jai nuosavybės teise priklauso 2341/5748 dalys pagalbinio ūkinio pastato/sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 442 539,38 Eur. Nors šiuo metu nėra išspręstas klausimas dėl šio statinio registracijos (2007 m. lapkričio 12 d. kadastrinių matavimų duomenimis statinys rekonstruotas, jo baigtumas yra 52 %), tai nepaneigia atsakovės nuosavybės teisių į rekonstruotą statinį; šio statinio rekonstrukciją atliko pati atsakovė ir jos valdoma UAB „Vilties pašvaistė“; atsakovei nuosavybės teise priklauso 4530 vnt. (100 procentų) paprastųjų vardinių UAB „Vilties pašvaistė“ akcijų. Be to, šiai bendrovei nuosavybės teise priklauso 52/1158 dalys (duomenys neskelbtini), esančio 0,1158 ha žemės sklypo.
5.3. Teismas neanalizavo skolininkės prievolės kreditoriams pobūdžio ir aplinkybių, susijusių su šios prievolės vykdymu, nors, vertinant sandorio priešingumą kreditoriaus interesams, turi būti atsižvelgiama ne tik į atsakovo turtinę padėtį, bet ir skolos dydį, išieškotos skolos dydį bei išieškojimo trukmę. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės prievolė ieškovams kilo iš paskolinių teisinių santykių ir tai, jog didžioji skolos dalis buvo grąžinta netrukus po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorio priešingumo kreditoriaus interesams kaip būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, ir taip apriboti skolininko teisę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Išieškojimo trukmės pailgėjimas šiuo atveju sąlygotas pačių ieškovų veiksmų, jiems kreipusis į teismą, dėl ko buvo taikytas atsakovės turto areštas. Dovanojimo sandoris neprieštarauja ieškovų interesams, todėl nėra pagrindo jį naikinti remiantis LR CK 6.66 straipsnio nuostatomis.
Ieškovai V. Š. ir S. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovės V. B. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Atsakovė realiai neturi pakankamai turto ieškovų reikalavimams užtikrinti. Išieškojimas iš pastato ar akcijų yra apsunkintas, nes šio turto vertė yra per maža ieškovų interesams visiškai patenkinti. Nekilnojamojo turto išrašų 4.3 ir 2.3 punktuose nurodoma, kad atsakovė yra Pastato, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro tik 4 555 Eur, bendrasavininkė. Apeliaciniame skunde nurodyti duomenys apie neva turimą 442 539,38 Eur vertės Pastatą yra pateikti tik kaip pastabos minėtų išrašų 11 punkte. Atsakovės nurodomo statinio vertinimas yra atliktas 2007 m. lapkričio 12 d., atsakovė nuo 2007 iki 2017 metų nėra tinkamai įregistravusi pastato statuso, ir nesiima jokių veiksmų tinkamo įregistravimo veiksmams atlikti, todėl jai nuosavybės teisė į didelės vertės nekilnojamąjį turtą nėra atsiradusi. Ieškovai šiuo metu išieškojimo į jį nukreipti negali, todėl netaikius actio Pauliana, būtų nepagrįstai ribojama ieškovų teisė atgauti jiems priklausančias pinigų sumas. UAB „Vilties pašvaistė“ atsiskaitomojoje sąskaitoje yra 0,47 Eur suma, todėl atsakovės nurodytos 4530 vnt. UAB „Vilties pašvaistė“ akcijos realiai yra bevertės, todėl iš šio turto ieškovai taip pat negali išsiieškoti skolos.Atsakovės dovanojimo sutartimi perleistas turtas yra vienintelis areštais neapsunkintas ir realiai galimas parduoti turtas, į kurį ieškovai gali realiai nukreipti išieškojimą. Ieškovei priklausantis Pastatas ir Akcijos yra areštuoti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3488-262/2016 (arešto mastas - 117 257,03 Eur). Iš 2016 m. sausio 25 d. turto aprašo akivaizdu, kad areštuotas ir UAB „Vilties pašvaistė“ nuosavybės teise priklausančios 52/1158 dalys, t. y. 0,1158 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad atsakovė įrodinėdama, kad turi pakankamai turto, kuriuo gali atsiskaityti su ieškovais, teikdama apeliacinį dėl sudėtingos finansinės padėties prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio, sudarančio vos 474 Eur, sumokėjimo. Atsakovė neturi turto, iš kurio realiai būtų galima išieškoti skolas. Atsakovė priteistų sumų savarankiškai ir savo noru negrąžino, skolos dalį pavyko išieškoti tik tada, kai išieškojimas buvo nukreiptas į antstolio depozitinėje sąskaitoje saugomas 32 088,23 Eur lėšas, aprašytas vykdant 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-47532-854/2014. Pasak ieškovų, svarbu tai, kad atsakovė, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais, vienintelį jai nuosavybės teise turimą ir neareštuotą turtą, kuriuo buvo įsipareigota užtikrinti ieškovų reikalavimus, perdavė sūnui, tokiu būdu apribodama ieškovų galimybę išieškoti jiems priklausančias sumas. Skolos sumažėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovei perleidžiant turtą nebuvo pažeistos ieškovų teisės ir teisėti interesai. Tai yra skirtingu pagrindu kilę reikalavimai, todėl šis atsakovų argumentas netaikyti actio Pauliana instituto ieškovams atrodo visiškai nesuprantamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl actio Pauliana instituto taikymui vienos iš būtinųjų sąlygų, t. y. kreditorių teisių sudarant ginčijamą sandorį pažeidimo.Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra pasisakęs, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6767-854/2015, patenkino ieškovų V. Š. ir S. Š. ieškinį ir jiems iš atsakovės V. B. priteisė 28 962 Eur skolos, 14 481 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanos bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartimi Nr. 2A-325-619/2016 minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 2015 metų balandžio 13 d., t. y. dar vykstant bylos nagrinėjimui, Gyvenamojo namo dalies ir žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi atsakovė V. B. padovanojo sūnui O. A. Š. ½ dalį gyvenamojo namo ir 799/3996 dalis žemės sklypo, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (½ dalis namo vertė 13 850 Eur ir dalies žemės sklypo vertė - 7 218 Eur).
Dėl kreditorių teisių ginčijamu sandoriu pažeidimo
11. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017).
12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos, taikant actio Pauliana sąlygas, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų.
13. Kaip minėta, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ir po ginčo sandorio sudarymo turi pakankamai turto, iš kurio ieškovų naudai galėtų būti vykdomas likusios 18 740,99 Eur skolos išieškojimas (t. y. kad atsakovės šiuo metu valdomo turto visiškai pakanka atsiskaityti su kreditoriais); nenustatęs, kad po sandorio sumažėjusios apeliantės turto vertės neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti, konstatavo ginčo sandorio priešingumą kreditoriaus interesams.
13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas aiškiai įvardino, kokiais įrodymais vadovavosi, darydamas aukščiau paminėtą išvadą dėl kreditorių teisių pažeidimo. Teismas nurodė, jog atsakovės teiginius, kad priteistos skolos išieškojimą galima nukreipti į kitą turtą paneigia antstolio D. K. informacinis raštas, kuriame yra informacija apie skolininkės turimą turtą bei gaunamas pajamas (t. y. tai, kad atsakovė dirba UAB „Vilties pašvaistė“, turi 4530 vnt. vardinių šios įmonės akcijų, gauna senatvės pensiją; jai nuosavybės teise priklauso 2341/5748 dalis pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ir kad akcijos bei pastato dalis yra areštuoti; nekilnojamojo turto duomenys nesutampa su kadastrinių matavimų byloje nurodytais duomenims). Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas visiškai nevertino byloje surinktų įrodymų.
14. Apeliacinės intsancijos teismo nuomone, ieškovės argumentai, kad likusi 18 740,99 Eur skola gali būti išieškota iš jos turimo turto (2341/5748 dalių rekonstruoto pagalbinio ūkinio pastato/sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 442 539,38 Eur), yra nepagrįsti. Pasak apeliantės, faktas, kad šiuo metu nėra išspręstas klausimas dėl šio statinio registracijos, nepaneigia atsakovės nuosavybės teisių į rekonstruotą statinį. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad, kaip minėta, aptariamo turto registro duomenys nesutampa su 2007 m. kadastrinių matavimų byloje nurodytais duomenimis (dėl ko išieškojimas, kaip nurodo antstolis, yra apsunkintas). Be to, apeliantė nepaminėjo aplinkybės, kad nuosavybės teises į šį turtą siekė įregistruoti ne pati atsakovė, o UAB „Vilties pašvaistė“. Šie duomenys atsispindi 2016 m. spalio 3 d. VĮ „Registrų centro“ sprendime pagal pareiškėjos UAB „Vilties pašvaistė“ direktorės V. B. skundą. Nagrinėjamo ginčo kontekste reikšminga tik tokia skolininkės turto apimtis, kuri sudarytų realią galimybę išieškoti skolą; nesant duomenų apie atsakovės nuosavybės teisės registraciją į rekonstruotą statinį, jos argumentai dėl pakankamo turto kiekio skolai išieškoti, laikytini nepagrįstais. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, viso pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1999 metų duomenimis (t. y. nerekonstruoto) – 4 555 Eur, todėl spręsti, kad atsakovei priklausančios nekilnojamojo turto dalies vertės pakanka ieškovų reikalavimams patenkinti, nėra pagrindo.
16. Taigi, ginčijamo sandorio sudarymas nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos ieškovams priteisimo, pastangos rekonstrukciją įteisinti UAB „Vilties pašvaistė“ vardu, faktinės išieškojimo aplinkybės (t. y. tai, kad skola iki šiol neišieškota, o antstolis nurodo, kad išieškojimas iš atsakovės turimo turto (sandėlio dalies bei akcijų) yra apsunkintas, o kito skolininkės, iš kurio galėtų būti išieškoma, nenustatyta), leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia kreditorių interesus, nes dėl šio sandorio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei atsiskaityta iki sandorio sudarymo.
17. Priešingai nei nurodo apeliantė, pagal anksčiau minėtą kasacinio teismo praktiką - atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Tai, kad dalį skolos po teismo sprendimo įsiteisėjimo antstolis išieškojo, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog likusios dalies skolos padengti atsakovė iš turimo turto negali. Įrodymų, paneigiančių ieškovų nurodytą aplinkybę, kad UAB „Vilties pašvaistė“ akcijos yra bevertės, taip pat nėra.
19. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažeidimų, aiškinant ir taikant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nenustatė.
Apibendrinus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos ieškovei V. Š. (atlikusiai mokėjimą) priteistina 810,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja 2017 m. balandžio 3 d. rezoliucija atidėjo apeliantei 474 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, todėl atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės (apeliantės) priteistinas 474 Eur žyminis mokestis valstybei. Išaiškintina, kad žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ukmergės rajono teismo 2017 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 810,70 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 474 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.