Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-76-178/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-03
Bylos Nr.
2A-76-178/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02692-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Alvydas Poškus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Trans Asia“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Global Trans group“, M. M.
Kategorijos
  • 44.5.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-76-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02692-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 44.5.17; 89 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Trans Asia“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Global Trans group“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1267-345/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Trans Asia“ ieškinį atsakovams M. M., uždarajai akcinei bendrovei „Global Trans group“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl komercinės paslapties atskleidimu ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 85 870,82 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, iš atsakovo UAB „Global Trans group“ 58 204 Lt turtinei žalai atlyginti ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad užsiima krovinių transportavimo, sandėliavimo ir atsargų valdymo paslaugų teikimu. Nuo 2011 m. sausio 26 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. pas ieškovą pardavimo grupės vadovu dirbo atsakovas M. M.. Pastarajam nutraukus su ieškovu darbo sutartį, buvo pastebėta, kad iš RAB „Prominvest Almaty“, RAB „Alba-Khim“, RAB NPF „Veld“, ir RAB „Samaya Investment Ltd“ nebegaunama užsakymų, o iš RAB „DR Group Brita Kazachstan“ gaunama mažiau užsakymų, nors susitarimai su šiais klientais nebuvo nutraukti. Pradėjus aiškintis situaciją, buvo nustatyta, kad 2011 m. gegužės 12 d. atsakovo M. M. tėvai įsteigė atsakovą UAB „Global Trans group“, veikiantį toje pačioje rinkoje kaip ir ieškovas. Atsakovo M. M. darbinėje elektroninėje pašto dėžutėje rasti laiškai, bankų raštai tvirtina, kad jis, pasinaudodamas ieškovo komercines paslaptis sudarančia informacija (duomenys apie klientus), perviliojo pastarojo klientus atsakovui UAB „Global Trans group“. Taigi atsakovai nesąžiningai konkuruoja su ieškovu. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovas neteko 85 870,82 Lt grynojo pelno, kurį būtų gavęs teikdamas paslaugas RAB „Prominvest Almaty“, RAB „Alba-Khim“, RAB NPF „Veld“, ir RAB „DR Group Brita Kazachstan“. Ieškovo patirtą žalą sudaro ir atsakovo UAB „Global Trans group“ iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gauta nauda grynojo pelno pavidalu – 58 204 Lt (t. 9, b. l. 39-47).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies- priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Trans Asia“ 58 204 Lt žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatavo, kad atsakovai ieškovo atžvilgiu atliko sąžiningos konkurencijos požiūriu neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovas M. M. atskleidė atsakovui UAB „Global Trans group“ – įmonei de facto priklausančiai jo tėvams - ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją (duomenis apie klientus), o atsakovas, pasinaudodamas nurodyta informacija, perėmė visus ar dalį RAB „Prominvest Almaty“, RAB „Alba-Khim“, RAB NPF „Veld“, ir RAB „DR Group Brita Kazachstan“ teikiamų užsakymų (CPK 185 str.). Nurodė, kad M. M., pasirašydamas darbo sutartį, prisiėmė pareigą saugoti informaciją apie ieškovo klientus, nes darbo sutarties 9.4 punkte, be kita ko, buvo nurodyta, kad įsipareigoja neatskleisti jokių ieškovo komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su ieškovu ar jo klientais. Šiame punkte taip pat aptarta, jog komercinėmis paslaptimis (be kitų duomenų) laikomi tiekėjų ir vartotojų sąrašai. Ieškovo direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1A buvo patvirtintas Komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas, kuriame prie komercinę paslaptį sudarančių duomenų priskirti klientų sąrašai bei žinios apie klientus. Sprendė, kad atsakovui M. M. neabejotinai buvo žinoma visa reikšminga komercinių santykių dėl krovinių ekspedijavimo paslaugų teikimo palaikymui informacija apie RAB „Prominvest Almaty“, RAB „Alba-Khim“, RAB NPF „Veld“, RAB „Samaya Investment Ltd“ ir RAB „DR Group Brita Kazachstan“ klientus, su kuriais jis dirbo. Nustatė, kad nedelsiant po to, kai M. M. nutraukė darbo sutartį su ieškovu, nurodyti ieškovo klientai arba sudarė su atsakovu UAB „Global Trans group“ sutartis dėl paslaugų teikimo, arba/ir pradėjo teikti pastarajam užsakymus (CPK 185 str.). Konstatavo, jog tai, kad minėti asmenys tapo UAB „Global Trans group“ klientais iškart po 2011 m. rugsėjo 16 d., turėjo būti sąlygoti M. M. veiksmų – ieškovo komercine paslaptimi esančios informacijos perdavimu ieškovo konkurentu esančiam UAB „Global Trans group“. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis atsakovo M. M. elektroniniu susirašinėjimu, kuriuo patvirtinti RAB „Prominvest Almaty“ ir RAB NPF „Veld“, užsakymų pateikimai.

Teismas iš byloje esančių įrodymų visumos, įskaitant Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. sausio 23 d. ekspertizės aktą Nr. 11-3052(13), padarė išvadą, kad atsakovų veiksmai tiesiogiai sąlygojo ieškovo gaunamų užsakymų iš RAB „Prominvest Almaty“, RAB „Alba-Khim“, RAB NPF „Veld“, ir RAB „DR Group Brita Kazachstan“ sumažėjimą. Pažymėjo, kad atsakovo UAB „Global Trans group“ grynasis pelnas vykdant RAB „Prominvest Almaty“, RAB „Alba-Khim“, RAB NPF „Veld“, ir RAB „DR Group Brita Kazachstan“ užsakymus ginčo laikotarpiu sudarė 58 204 Lt, o netektas grynasis pelnas iš sandorių su nurodytais klientais tuo pačiu laikotarpiu sudarė 89 022,16 Lt. Sprendė, kad ieškovo apskaičiuotas netekto grynojo pelno dydis gali būti netikslus, nes ekspertizės akte išskirta, jog ieškovas nepateikė pardavimo ir veiklos sąnaudų sandoriams su nurodytais klientais apskaičiavimų, taip pat nepateikė visų pirminių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl nėra galimybės patikrinti, ar sąnaudos, tenkančios pardavimo pajamoms, apskaičiuotos tiksliai. Be to, ieškovo ir RAB „Prominvest Almaty“, RAB „Alba-Khim“, RAB NPF „Veld“, bei RAB „DR Group Brita Kazachstan“ komerciniai santykiai nebuvo reguliarūs. Konstatavo, kad ieškovo patirti nuostoliai negali būti didesni nei atsakovo UAB „Global Trans group“ iš neteisėtų veiksmų gauta nauda (CK 6.249 str. 2 d.), dėl to ieškinį teismas tenkino iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo UAB „Global Trans group“ 58 204 Lt žalos ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Pažymėjo, kad pagrindo šią sumą priteisti solidariai ir iš M. M. nėra, nes ieškovas atsakovo UAB „Global Trans group“ turėtą naudą prašo priteisti tik asmeniškai iš pastarojo atsakovo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

Atsakovas UAB „Global Trans group“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Atsiliepimas

1. Atsakovai neatliko jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Ieškovas iš nurodytų Kazachstano įmonių užsakymų negauna vien dėl nuo jo paties priklausančių aplinkybių, t.y. iš RAB „Prominvest Almaty“ užsakymų negauna, nes ieškovo organizuoto pervežimo metu buvo sugadintas šios bendrovės krovinys, be to, buvo pasibaigusi ieškovo sutartis su šia bendrove, iš RAB NPF „Veld“, užsakymų negauna, nes šios bendrovės užsakymų vykdymas iš ieškovo įmonės buvo perkeltas į su ieškovu susijusią įmonę UAB „Big Trans“, RAB „Alba-Khim“ ieškovo paslaugomis nesinaudoja dėl nepasitikėjimo ieškovu. Teismas neaptarė į bylą pateikto RAB „Veld Ltd“ 2012 m. lapkričio 21 d. elektroninio laiško, iš kurio matyti, kad paklausimus dėl pervežimų organizavimo siunčia patys užsakovai daugeliui pervežimų organizatorių.

2. Skundžiamame sprendime nėra nurodoma, kokius konkrečius nesąžiningos konkurencijos veiksmus atsakovai neva atliko bei kokia konkreti neva konfidenciali informacija buvo atskleista ir panaudota konkuruojančio subjekto. Atsakovas M. M. objektyviai negalėjo atskleisti atsakovui duomenų apie ieškovo su klientais sudarytų sutarčių sąlygas, nes ieškovas net nebuvo sudaręs sutarčių su dalimi klientų. Ieškovas nėra pateikęs į bylą sutarčių, kurių pagrindu atliko vežimus įmonėms RAB NPF „Veld“, RAB „Samaya Investment Ltd“, RAB „Dr Group Brita Kazachstan“, pats ieškovas nurodė, kad transporto paslaugų sutartis buvo sudaryta tik su įmonėmis RAB „Alba-Khim“ ir RAB „Prominvest Almaty“, o su kitomis sutarčių nebuvo sudariusi.

3. Abstrakti sąvoka „duomenys apie klientus“ negali būti laikoma ieškovo komercine paslaptimi CK 1.116 straipsnio prasme. Byloje nenustatyta, kokie konkretūs duomenys apie ieškovo klientus laikytini konfidencialiais.

4. M. M. nebuvo supažindintas su ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija. Ieškovas nepateikė „Konfidencialios informacijos“ sąrašo. Ieškovas pateikė „komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašą“, tačiau iš pateikto dokumento nematyti nei jo sudarymo data, nei jį sudaręs asmuo, nei subjektas, kurio paslaptys tariamai yra išvardintos tame sąraše, be to, ant šio dokumento nėra atsakovo parašo. Toks dokumentas galimai yra susikurtas vien tik ieškovui siekiant pagrįsti savo tariamus reikalavimus teisme. Darbo sutarties 9.4 punktas yra abstraktus ir nekonkretus.

5. Byloje pateiktas M. M. ir ieškovo 2011 m. sausio 26 d. sudarytas susitarimas (Materialinės atsakomybės sutartis), kuriuo susitarta, jog atsakovo M. M. pareiga saugoti informaciją, perduotą naudotis darbe, galioja iki darbo santykių pabaigos (Materialinės atsakomybės sutarties 7 p.). Tokiu būdu šalys susitarė, kad atsakovui darbo metu patikėtą visą informaciją atsakovas privalės saugoti tik iki darbo sutarties su ieškove nutraukimo. Todėl net jei M. M. ir būtų atskleidęs atsakovui UAB „Global Trans group“ kokią nors informaciją po darbo sutarties pasibaigimo, tai negalėtų būti pagrindu kilti atsakovo civilinei atsakomybei.

6. Sprendime liko neįvertinta dalis pateiktų įrodymų, o kai kurie įrodymai įvertinti atsietai ir neteisingai. Neatsižvelgta, kad M. M. pareiškė apie dalies įrodymų (ieškovo akto apie tai, kad RAB „Prominvest Almaty“ vežimas buvo atliktas laiku, kopija), kuriais rėmėsi ieškovas ir teismas, suklastojimą. Teismas netinkamai vertino įrodymus, pagrindžiančius paties ieškovo kaltę dėl prarastų klientų.

7. Byloje liko neįvertintas paties ieškovo nesąžiningas elgesys. Ieškovas yra apkaltinęs M. M. ieškovo sutarties su RAB „Prominvest Almaty“ dingimu. Šio dokumento dingimu buvo suinteresuotas pats ieškovas, nes jame nurodytas sutarties galiojimo terminas iki 2011 m. gruodžio 31 d., kai tuo tarpu nuostolių prašoma už vėlesnį laikotarpį.

8. Nustatant žalos dydį, nepagrįstai remtasi ekspertizės aktu, nes ekspertizės išvados neatitinka ekspertui suformuluotų klausimų. Be to, teismas rėmėsi ekspertizės akte nurodytu atsakovo UAB „Global Trans group“ grynuoju pelnu laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d., nors byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų neabejotinai gavęs kokius nors užsakymus iš Kazachstano bendrovių nurodytu laikotarpiu. Nėra duomenų, kad ieškovas būtų suplanavęs gauti kokias nors realias pajamas iš minėtų subjektų. Be to, M. M. nutraukus darbo santykius su ieškovu, ieškovo pelnas netgi išaugo, o tai rodo, kad ieškovas jokios žalos dėl atsakovo veiksmų nepatyrė.

Atsiliepimu ieškovas UAB „Trans Asia“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

1. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas klientų neteko vien dėl nuo jo paties priklausančių aplinkybių. 2011 m. sausio 25 d. Transporto paslaugų sutartis Nr. KL-2011/05-TA, sudaryta tarp ieškovo ir RAB „Prominvest Almaty“, galioja ir šiuo metu. Neįrodytas RAB „Alba-Khim“ neva išreikštas nepasitikėjimas ieškovu.

2. Ieškovo pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad M. M. po darbo santykių su ieškovu pasibaigimo dirbo su buvusiais ieškovo klientais net neinformavęs jų apie darbo santykių su ieškovu nutraukimą.

3. Pareiga saugoti ieškovo konfidencialią informaciją M. M. buvo nustatyta tiek darbo sutartimi, tiek įstatymu (CK 1.116 str.). Pasirašant 2011 m. sausio 26 d. darbo sutartį M. M. taip pat buvo pasirašytinai supažindintas su atskiru konfidencialios informacijos sąrašu. Ieškovas ėmėsi protingų priemonių konfidencialiai informacijai apsaugoti, ji buvo žinoma M. M., o šis ją panaudojo dirbdamas UAB „Global Trans group“, siekiant gauti kuo daugiau pajamų, taip pažeisdamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

4. Ieškovas pilnai įgyvendino savo funkciją supažindinti M. M. su komercinę paslaptį sudarančia informacija jau priėmimo į darbą metu, nes 2011 m. sausio 26 d. darbo sutartyje buvo aiškiai išvardinta ieškovo konfidenciali informacija ir atsakovas šią darbo sutartį pasirašė.

5. Išėjimo iš darbo metu sudarytas grąžinamo turto sąrašas negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, jog ieškovas suteikė leidimą atsakovui M. M. naudoti jo konfidencialią informaciją. Materialinės atsakomybės sutartimi jokia ieškovo komercinę paslaptį sudaranti informacija nebuvo perduota, kadangi materialinės atsakomybės sutartis yra sudaroma dėl materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, išdavimo, pardavimo, pirkimo, gabenimo ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

6. Teismas nepažeidė CPK 184 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Nenustatytas jokio dokumento ar kitokio įrodymo suklastojimo faktas. Ginčijant įrodymus, pavyzdžiui, dėl suklastojimo, pareiga tai pagrįsti išlieka teigiančiajam.

7. CPK 219 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai eksperto išvada yra neaiški, neišsami ar prieštaringa. CPK suteikia galimybę kviesti ekspertą į teismo posėdį ir užduoti jam klausimus, susijusius su atlikta ekspertize ar išvados paaiškinimu. Atsakovai jokių prašymų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo nereiškė, o prašymo dėl eksperto iškvietimo į teismo posėdį nagrinėjant bylą iš esmės 2014 m. balandžio 16-17 d. d. teismo posėdžiuose nebepalaikė.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Trans Asia“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir patenkinti ieškinį visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

1. Skundžiamu sprendimu nepriteisus 85 870,82 Lt solidariai iš abiejų atsakovų, buvo pažeistos materialinės teisės normos (CK 6.245 str. 1 d. ir 6.253 str.). Ieškovas mano, kad, pirmosios instancijos teismui konstatavus M. M. neteisėtus veiksmus (sąžiningos konkurencijos principų neatitinkantį elgesį), ieškovui padarytą žalą ir priežastinį ryšį (netiesioginį priežastinį ryšį) tarp M. M. veiksmų ir ieškovui kilusios žalos, nebuvo pagrindo netaikyti M. M. atžvilgiu civilinės atsakomybės ar jį atleisti nuo civilinės atsakomybės.

2. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad žalos pagal abu kriterijus (nukentėjusiojo asmens turtiniai praradimai ir neteisėtus veiksmus atlikusio asmens pajamos) priteisimas galėtų sąlygoti dvigubos atsakomybės taikymą ir nepagrįstos naudos suteikimą nukentėjusiajam asmeniui. To nedraudžia įstatymas. Be to, galimybė taikyti abu žalos apskaičiavimo kriterijus yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

3. Teismas nepagrįstai vadovavosi mažesne ekspertizės akte nurodyta suma, nes tiek ieškovo dokumentai, tiek atsakovo pateikti dokumentai buvo analogiški. Dėl to teismo argumentai dėl ieškovo nepateiktų pardavimo ir veiklos sąnaudų sandoriams su minėtais subjektais, taip pat kitų dokumentų, nėra teisingi.

Atsiliepimas

Atsakovai M. M. ir UAB „Global Trans group“ atsiliepimais prašo atsakovo UAB „Global Trans group“ apeliacinį skundą tenkinti , o ieškovo UAB „Trans Asia“ atmesti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atsakovams atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas M. M. būtų viliojęs ar dar kokiais nors kitais veiksmais stengęsis pervilioti ieškovo klientus ar kaip nors kitaip nesąžiningai konkuruoti su ieškovu. Vien klientų sutapimas negali sukelti civilinės atsakomybės, nes nekonkuravimo susitarimas tarp M. M. ir ieškovo nebuvo sudarytas. Veikiant toje pačioje rinkoje dalis klientų gali sutapti. M. M. nėra UAB „Global Trans group“ nei steigėjas, nei akcininkas.

2. Neegzistuoja priežastinis ryšys tarp kokių nors atsakovo veiksmų ir ieškovo užsakymų netekimo. Priešingai, užsakymų iš Kazachstano bendrovių negavimo priežastis yra paties ieškovo veiksmai.

3. Šioje byloje remtis ekspertizės aktu nėra jokio pagrindo, o ieškovo nurodomos sumos yra aiškiai nepagrįstos. Ekspertas nepasisakė dėl ieškovo netekto grynojo pelno (grynojo pelno, kurį buvo planuota gauti) bei neįvardijo ieškovo nurodomo skaičiaus - 85 870,82 Lt. Ekspertas į klausimą dėl prarasto grynojo pelno neatsakė, o nurodė „sumažėjusį grynąjį pelną“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 17 d.

4. Sudėdamas savo tariamai negautą grynąjį pelną ir tuo pačiu laikotarpiu atsakovo gautą grynąjį pelną, ieškovas tokiu būdu dubliuoja tariamus nuostolius. Šioje byloje negalima remtis ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, nes šių bylų ratio decidendi nesutampa (tarp šalių nebuvo pasirašyta nekonkuravimo sutartis, atsakovas nebuvo supažindintas su konfidencialios informacijos sąrašu).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Savo apeliacinį skundą atsakovas grindžia tuo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai atliko kokius nors nesąžiningos konkurencijos veiksmus; duomenys apie klientus negali būti laikomi ieškovo komercine paslaptimi, o skundžiamame sprendime nenurodoma, kokias komercines paslaptis M. M. kitam atsakovui atskleidė; M. M. nebuvo supažindintas su ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija; teismas neįvertino eilės įrodymų, o kai kuriuos įrodymus vertino atsietai ir neteisingai; nustatant žalos dydį teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas ar teisminėje praktikoje suformuluotas taisykles šios kategorijos bylose.

Dėl komercinės paslapties (duomenų apie klientus) ir atsakovo M. M. supažindinimo su ja.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog CK 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų, formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio. Jei kompetentingi bendrovės valdymo organai mano turį vertingos bendrovės veiklai informacijos, tokiai informacijai jie gali pritaikyti komercinės paslapties statusą ir taikyti visus reikalingus apsaugos mechanizmus, išskyrus atvejus, kai informacija įstatymo pripažįstama kaip vieša bendrovės informacija. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, pagrįsdama informacijos apie klientus priskyrimą komercinėms ūkio subjekto paslaptims, konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovo klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra ieškovo klientai. Tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinama apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie užsakovus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl pervežimo užsakymo, transportavimo kainų nustatymo, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokio tipo krovinius veža užsakovas. Akivaizdu, kad tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Pažymėtina, kad paminėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl klientų kaip komercinės paslapties pobūdžio informacijos tarp ūkio subjektų, užsiimančių iš esmės ta pačia veikla (krovinių pervežimais) kaip ir nagrinėjamoje byloje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai informaciją apie ieškovo klientus vertino kaip patenkančią į komercinių paslapčių ratą, o apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamame sprendime nenustatyta, kokią konkrečią komercinę paslaptį M. M. neva atskleidė, kokie konkretūs duomenys apie ieškovo klientus laikytini konfidencialiais ir teismas komercinės paslapties aspektu turėjo vertinti būtent Kazachstano bendroves, atmestini. Šiame kontekste atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad M. M. nebuvo supažindintas su ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, su „Komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašu“ (t. 1, b.l. 19), kuris, atsakovo manymu, apskritai galėjo būti sudarytas vien tik siekiant pagrįsti ieškinio reikalavimus. CK 1.116 straipsnio nuostatos nenustato, kad komercine paslaptimi gali būti laikoma tik informacija, nurodyta konkrečiame išreikštame privaloma forma įmonės priimtame vidaus ar kitokiame akte. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jei M. M. su darbo sutartimi būtų supažindintas, jo nebereikėtų papildomai supažindinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija. Pirmosios instancijos teismas kaip tik (pagrįstai) ir rėmėsi M. M. darbo sutarties 9.4 punkto, kuriame nurodyti duomenys, sudarantys ieškovo komercinę paslaptį, nuostatomis (t. 1, b.l. 14-17). Tuo tarpu atsakovų teiginiai neva M. M. tik atleidimo iš darbo metu gavo darbo sutarties kopiją, net jei jie būtų teisingi, savaime dar nereikštų, kad jam nebuvo žinomas ir darbo sutarties turinys, nes jis šią sutartį yra pasirašęs. Teismas sprendime pasisakė ir dėl konkrečių buvusių ieškovo klientų, vėliau tapusių atsakovo klientais, pagal tai buvo nustatinėjamas ir žalos dydis. Todėl apelianto argumentai, kad teismas nekonkretizavo komercinės paslapties turinio, jau vien dėl to nėra pagrįsti.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad duomenys apie klientus nelaikytini komercine paslaptimi; M. M. nebuvo informuotas, kas sudaro įmonės komercinę paslaptį; teismas nenurodė, kokios komercinės paslaptys buvo atskleistos.

Dėl įrodymų įvertinimo nustatant nesąžiningos konkurencijos veiksmus

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendime nenurodoma, kokius konkrečius nesąžiningus veiksmus atsakovai neva atliko, tokių veiksmų konkrečiai nenurodė ir ieškovas, byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atlikę klientų perviliojimo veiksmus, ieškovas negavo užsakymų iš Kazachstano įmonių vien dėl paties ieškovo kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo dėstomais argumentais.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Akivaizdu, kad tokios, kaip nagrinėjama, kategorijos bylose ieškovas ir konkuruojanti bendrovė nėra tokiuose santykiuose, kurie leistų ieškovui santykinai nesudėtingai tiesioginiais įrodymais pagrįsti konkurento veiksmus perviliojant klientus, nes paprastai atskleisti tiesą nesuinteresuotas nei komercinę paslaptį atskleidęs asmuo, nei šia paslaptimi pasinaudojęs savo veikloje ūkio subjektas, nei pagaliau pervilioti klientai, kurie gali būti suinteresuoti tolesnio bendradarbiavimo palankesnėmis sąlygomis su pastaruoju ūkio subjektu. Priešingai, toks konkurento komercine paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas yra neabejotinai suinteresuotas būtent slėpti tokius veiksmus savo veikloje, juo labiau vengti juos atskleisti nagrinėjant bylą pagal jam pareikštus reikalavimus. Taigi, ieškovo galimybės įrodinėti atskirus konkrečius neteisėtus (perviliojimo) konkurento veiksmus paprastai yra ribotos. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra minėta, kad tokios kategorijos bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013). Taigi, tokiose bylose atitinkamoms išvadoms padaryti itin reikšmingomis tampa aukščiau paminėtos įrodymų vertinimo nuostatos, susijusios su logikos dėsnių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų taikymu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra padarytos tinkamai vertinant faktines aplinkybes ir įrodymus šiuo aspektu.

Atsakovas, visiškai pagrįstai nurodydamas teisminę praktiką, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas ir išvados daromos remiantis įrodymų viseto pagrindu, nurodo, kad teismas vis tik įvertino ne visus įrodymus arba juos įvertino ne taip. Tačiau tai, kad teismas sprendime nepasisako dėl kokio nors atskiro įrodymo, savaime nereiškia, kad teismas, matydamas, jog yra pakankamai duomenų, patvirtinančių tam tikras aplinkybes ir leidžiančių daryti labiau tikėtinas išvadas, apskritai nevertino įrodymų, kurie gal būt ir leistų abejoti tų aplinkybių įrodytumu, tačiau vis tiek nepakankamų labiau tikėtinų priešingų išvadų padarymui. Todėl teismo nepasisakymas arba netinkamas pasisakymas dėl atskiro(ų) įrodymo(ų), sprendžiant dėl priimto sprendimo pagrįstumo, būtų reikšmingas tuo atveju, kai jis(jie) galėtų lemti priešingas išvadas įrodymų visumos kontekste. Apeliacinio skundo motyvais tokiai išvadai teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra dirbęs su Kazachstano bendrovėmis iki M. M. darbo santykių su ieškovu nutraukimo. UAB „Global Trans group“ buvo įkurta 2011 m. gegužės mėn. Pažymėtina, kad šiuo atveju rinkoje atsirado ne šiaip naujas ieškovo konkurentas, o konkurentas, kurio iš esmės faktiniai savininkai yra itin artimai susiję giminystės ryšiais su ieškovo darbuotoju tuomet buvusiu M. M. – jo tėvai. Pastarasis, įkūrus UAB „Global Trans group“, vos po keturių mėnesių nutraukė darbo santykius su ieškovu, ir šioje byloje minimi ieškovo klientai, iki tol neturėję ryšių su UAB „Global Trans group“, nedelsiant po to juos užmezgė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių inter alia net ne vieno, o kelių buvusių ieškovo klientų tapimas UAB „Global Trans group“ klientais per santykinai trumpą po M. M. atleidimo iš darbo laikotarpį sisteminis vertinimas leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad sutapimų yra pernelyg daug, jog juos galima būtų laikyti atsitiktiniais, nesusijusiais su komercinės paslapties atskleidimu, ir ieškovo komercinė paslaptis M. M. motinos įkurtai bendrovei ne tik buvo atskleista, bet ir ja pasinaudota šios bendrovės veikloje. Jau vien neteisėtas klientų atskleidimas konkurentui sudaro komercinės paslapties saugojimo prievolės pažeidimą nepaisant to, ar buvo atskleidžiama kita informacija, pavyzdžiui, sutarčių turinys, įmonės taikomi pervežimų tarifai ir pan., o neteisėtas naudojimasis šia informacija vertintinas kaip nesąžiningos konkurencijos (taigi, neteisėtas) veiksmas (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.). Šių veiksmų atlikimas teikia pagrindą nukentėjusiam asmeniui reikalauti žalos atlyginimo (Konkurencijos įstatymo 16 str., CK 1.116 str. 3 d.). Šiame kontekste atmestini atsakovų argumentai, kad paties ieškovo bendradarbiavimas su Kazachstano įmonėmis buvo atsitiktinio pobūdžio – atsakovas savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ieškovas per trumpą M. M. darbo pas ieškovą laikotarpį, t.y. nepilnus aštuonis mėnesius turėjo 6 užsakymus iš RAB „Prominvest Almaty“, 4 – iš RAB „Alba- Khim“, 3 - iš RAB NPF „Veld“, 2 - iš RAB „Dr Group Brita Kazachstan“, kas neteikia pagrindo manyti apie tik atsitiktinį pavienį ieškovo bendradarbiavimą su šiomis bendrovėmis. Tuo tarpu tai, kad ne su visais klientais ieškovas buvo sudaręs/atnaujinęs ilgalaikio pobūdžio sutartis, turint galvoje pervežimų verslo praktiką, savaime nereiškia, kad visi bendradarbiavimo su tokiais klientais atvejai laikytini atsitiktiniais. Atsakovas savo skunde dėsto argumentus, kad ieškovo klientai buvo nepatenkinti jo teikiamų paslaugų kokybe ir būtent tai, o ne nesąžiningi atsakovų veiksmai sąlygojo atsisakymą bendradarbiauti su ieškovu arba šį bendradarbiavimą apriboti. Tačiau šie argumentai jau buvo dėstomi ir pirmosios instancijos teisme, kuris juos skundžiamame sprendime įvertino ir atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija su sprendime išdėstyta teismo argumen RAB NPF „Veld“, tacija sutinka ir jos nekartoja. Nėra pakankamo pagrindo sutikti ir su atsakovų argumentais, kad ieškovas į susijusią su juo UAB „Big trans“ perkėlė RAB NPF „Veld“ užsakymus. Iš tikrųjų, 2011 m. birželio 1 d. buvo sudaryta UAB „Big trans“ sutartis su RAB NPF „Veld“ (t. 3, b.l. 142-150, dėl neteisingai atlikto vertimo į lietuvių kalbą data nurodyta 2011 m. liepos 1 d.). Tačiau nepaisant to, ir po šios sutarties sudarymo RAB NPF „Veld“ naudojosi ieškovo paslaugomis, ką patvirtina ieškovo išrašytos sąskaitos faktūros šiai bendrovei (t. 2, b.l. 137-160).

Dėl ekspertizės akto

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje atliktos ekspertizės aktu teismas neturėjo pagrindo vadovautis, nes ekspertizės išvados, pirma, neatitinka ekspertui suformuluotų klausimų; antra, ekspertizės akte remtasi atsakovo grynuoju pelnu 2011 m. rugsėjo 17 d. – 2012 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu, o byloje nėra duomenų, kad ieškovas šiuo laikotarpiu būtų neabejotinai gavęs kokius nors užsakymus iš Kazachstano bendrovių. Be to, atsakovas nurodo, kad po M. M. darbo santykių nutraukimo ieškovas dirbo netgi dar pelningiau. Teisėjų kolegija atmeta ir šiuos atsakovo argumentus.

Atsakovas skunde nurodo, kad ekspertizės akto išvados neatitinka ekspertui suformuluotų klausimų, ir analizuoja eksperto atsakymą į antrąjį ekspertizei suformuluotą klausimą. Tačiau tokie argumentai nėra reikšmingi jau vien dėl to, kad ieškovui yra priteistos sumos, kurios nurodytos ekspertui atsakant į ekspertizei pateiktą pirmąjį, o ne antrąjį klausimą. Nėra pagrindo sutikti su atsakovu ir toje dalyje, kad nepateikta įrodymų, jog ieškovas 2011 m. rugsėjo 17 d. – 2012 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu būtų neabejotinai gavęs kokius nors užsakymus iš Kazachstano bendrovių. Iš tikrųjų, tiesioginių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių užsakymų teikimą ieškovui, nėra. Tačiau faktas yra tai, kad Kazachstano bendrovės šiuo laikotarpiu teikė užsakymus, tik jau ne ieškovui, bet atsakovui, taigi, poreikis paslaugoms buvo. Todėl turint galvoje, kad prieš tai užsakymai buvo teikiami ieškovui, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai tikėtina, kad jie visi ar bent didžioji jų dalis būtų atitekę būtent ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms ir nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, norėdamas išvengti žalos atlyginimo, įrodyti, kad užsakymai ieškovui nebūtų atitekę net ir neįkūrus UAB „Global Trans group“, turėtų atsakovai (CPK 178 str.). Atsakovo argumentas, kad po M. M. išėjimo iš darbo, ieškovas vėliau dirbo pelningiau nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai neteikia pagrindo nei naikinti, nei keisti skundžiamą sprendimą.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės trimis aplinkybėmis: 1) teismas, atmesdamas reikalavimą M. M., neteisingai nustatė atsakingą už žalą subjektą; 2) neteisingai taikė žalos apskaičiavimo kriterijus; 3) neteisingai apskaičiavo žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo motyvai neteikia pakankamo pagrindo sutikti ir su ieškovu.

Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog žalą padarė abu atsakovai. Tuo tarpu jo reikalavimas M. M. atžvilgiu buvo atmestas, nepaisant to, kad nebuvo pagrindo šiam atsakovui netaikyti civilinės atsakomybės arba jį nuo jos atleisti. Tačiau tokio pobūdžio argumentai nėra pagrįsti.

Ieškovas, nurodęs, jog atleidimą nuo civilinės atsakomybės reglamentuoja CK 6.253 straipsnis, teigia, kad teismas nenurodė, kokiu pagrindu toks sprendimas yra priimamas. Tačiau iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą ieškovui CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu tik iš atsakovo - juridinio asmens, visiškai ir nesprendė klausimo dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos M. M. atžvilgiu, t.y. toks sprendimas dėl šio atsakovo priimtas ne normomis, reglamentuojančiomis atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymą, o procesinės teisės normomis, t.y. dėl to, kad tokio pobūdžio – konkurento gauta nauda – nuostolių atlyginimą ieškovas ir prašė priteisti tik iš UAB „Global Trans group“, bet ne solidariai iš abiejų atsakovų. Tuo tarpu jokių argumentų, kodėl žalos atlyginimo iš M. M. nepriteisimui toks teismo procesinio pobūdžio motyvas yra ydingas, ieškovas nenurodo.

Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesąžiningais konkurencijos veiksmais padaryta žala, apskaičiuota pagal abu kriterijus – nukentėjusiojo asmens turtiniai praradimai ir neteisėtus veiksmus atlikusio asmens pajamos (atitinkamai - CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalys), galėtų sąlygoti dvigubos atsakomybės taikymą ir nepagrįstos naudos suteikimą nukentėjusiajam asmeniui. Jo nuomone, padarytos žalos atlyginimo klausimas nebūtinai turi būti sprendžiamas išskirtinai tik pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį arba šio straipsnio 2 dalį, abu šie kriterijai gali būti taikomi apskaičiuojant žalą tai pačiai situacijai, nesąžiningos konkurencijos atveju ribota atsakomybė nenustatyta. Iš tikrųjų, įstatymai nenumato civilinės atsakomybės ribojimo nesąžiningos konkurencijos atveju, tačiau tai savaime nereiškia, jog visais atvejais nukentėjęs asmuo gali reikalauti visų sumų pagal abu nuostolių nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovo aiškinimas galėtų būti priimtinas tik iš dalies, o būtent toms situacijoms, kai neteisėtus veiksmus atlikusio asmens gauta nauda nepadengia visų nukentėjusiojo realiai patirtų nuostolių. Priešingas aiškinimas, t.y. kad bet kuriuo atveju nukentėjęs asmuo turi teisę gauti tiek patirtų turtinių praradimų atlyginimą, tiek žalą padariusio asmens gautą naudą, prieštarautų pamatiniam visiško nuostolių atlyginimo principui, o nukentėjusiojo asmens gauta suma, viršijanti padarytų nuostolių sumą, neturėtų teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad toks ieškovo teikiamas aiškinimas neišplaukia nei iš Konkurencijos įstatymo, nei iš CK normų, o CK 6.251 straipsnis (visiškas nuostolių atlyginimas) numato galimybę tik sumažinti nuostolius ir nenumato jokios galimybės juos didinti.

Ieškovo manymu, priteisiant žalos atlyginimą teismas nepagrįstai pasirinko mažesnę sumą, kuri ekspertizės akte įvardinta kaip UAB „Global Trans group“ gautas grynasis pelnas iš sandorių su RAB „Prominvest Almaty“, RAB „Alba-Khim“, RAB NPF „Veld“, bei RAB „DR Group Brita Kazachstan“, nes ekspertizės akte lygiai tokios pat pastabos, kuriomis remdamasis teismas nesivadovavo prašoma priteisti didesniąja suma pagal ieškovo pateiktus duomenis, yra nurodytos ir aprašant UAB „Global Trans group“ pateiktus dokumentus. Atsakant į šiuos argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad jie savaime nepatvirtina ieškovo reikalautos 85 870,82 Lt sumos, nustatytos pagal ieškovo teikiamus duomenis, pagrįstumo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų dėl nesivadovavimo šia suma. Antra, kaip matyti iš ekspertizės akto, ieškovo teikti duomenys, kuriais apskaičiuojama didesnė reikalaujama suma, leistų manyti, kad jo veiklos 2010-2012 metais grynasis pelningumas mažiausiai dvigubai (o kai kuriais metais dar daugiau kartų) viršijo Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazėje skelbiamus panašia veikla užsiimančių įmonių pelningumo rodiklius (žr. ekspertizės akto 4, 5 lenteles (t. 9, b.l. 22-28), o toks ieškovo išskirtinumas rinkoje nėra labai tikėtinas, o bet kuriuo atveju ir neįrodytas. Trečia, ieškovas patirtus praradimus už laikotarpį po M. M. darbo santykių nutraukimo apskaičiuoja retrospektyviniais duomenimis, kai tuo tarpu nėra aišku, ar ieškovo bendradarbiavimo apimtys su buvusiais jo klientais, tapusiais atsakovo klientais, būtų išlikusios tokios pat. Todėl teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovo apeliacinio skundo argumentus ir sprendžia, kad teismas, priteisdamas reikalautą mažesniąją sumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 str.). Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad teismo priteista ieškovui suma, apskaičiuota remiantis UAB „Global Trans group“ teiktais duomenimis, pagal ekspertizės akto išvadas yra labiau atitinkanti (ir netgi šiek tiek viršijanti) Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazėje skelbiamus panašia veikla užsiimančių įmonių pelningumo rodiklius (žr. ekspertizės akto 2, 3 lenteles).

Todėl ieškovo nurodytais motyvais tenkinti apeliacinį skundą teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia.

Remiantis išdėstytu, apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas sprendimas, nenustačius pagrindų jį naikinti ar keisti, paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovų atstovas pateikė apeliacinės instancijos teismui atsakovo UAB „Global Trans group“ turėtas išlaidas atstovo (advokato) pagalbai už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą – 6 600 Lt. Kadangi UAB „Global Trans group“ apeliacinis skundas netenkinamas, už apeliacinį skundą priteisti jam (3 600 Lt) nėra pagrindo. Ieškovo apeliacinis skundas taip pat atmestas. Todėl už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, atsakovui UAB „Global Trans group“ priteistina iš ieškovo 434,43 Eur (1 500 Lt) (CPK 98 str. 2 d.). Apie kitų dalyvaujančių byloje asmenų turėtas išlaidas už advokato pagalbą duomenų nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Trans Asia“ 434,43 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Global Trans group“.

Teisėjai Danutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėAlvydas Poškus