- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-615-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00730-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Z. S.
- Atsakovas
- Memelio taupomoji kasa
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams antstolei A. P., kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, trečiajam asmeniui Z. S. dėl antstolės A. P. turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti antstolės A. P. 2016-07-15 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S2-5243 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus Nr.. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (sraigių auginimui ir perdirbimui) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui A. S. ir Z. S.. Ieškinyje nurodė, kad antstolė A. P. yra užvedusi vykdomąją bylą Nr. 0124/14/00318/2, kurioje atliekamas skolos išieškojimas iš Z. S. hipotekos išieškotojos KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai, išieškojimą nukreipiant į šį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir ūkinį pastatą (sraigių auginimui ir perdirbimui) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė antstolė A. P. nuo 2016-05-18 iki 2016-06-17 vykdė pirmąsias turto varžytynes Nr. 122130, kurios buvo paskelbtos neįvykusomis. Antstolė pasiūlė hipotekos išieškotojai KU „Mėmelio taupomoji kasa“ perimti iš varžytynių neparduotą turtą, ji turtą sutiko perimti, taigi antstolė 2016-07-15 surašė turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S2-5273. Turtas, kurį antstolė pardavė vykdomojoje byloje, priklauso ne tik Z. S., kaip tai nurodo antstolė, tačiau ir ieškovui. Ieškovas yra Z. S. sutuoktinis. Turtas įgytas santuokoje, dėl ko ieškovas privalėjo būti įtrauktas į antstolės A. P. vykdomąją bylą Nr. 0124/14/00318/2, informuojamas apie jam priklausančio turto pardavimą, tačiau jokių vykdomosios bylos dokumentų jis iš antstolės nėra gavęs. Ieškovo turto perleidimas buvo atliktas apie tai visiškai neinformavus ieškovo. Ieškovas iš antstolės A. P. nėra gavęs jokių vykdomosios bylos dokumentų, paties vykdomojo rašto, patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimo įvykdyti sprendimą, jokių kitų vykdomosios bylos dokumentų. Ieškovas nebuvo informuotas nei apie turto pardavimą, nei apie jo perleidimą hipotekos išieškotojui. Ieškovui nebuvo pateiktas pats perdavimo išieškotojui aktas, apie tai, kad jis yra surašytas, ieškovas sužinojo iš KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 2016-08-03 pranešimo dėl nekilnojamojo turto savininko pasikeitimą ir turte esančio kilnojamojo turto iškeldinimą, kuris buvo adresuotas ne tik Z. S., bet ir ieškovui, ir informacijos dėl patekimo į patalpas. Iš minėtų pranešimų ieškovas sužinojo apie tai, kad turtas buvo perleistas hipotekos išieškotojui skundžiamu perdavimo išieškotojui aktu. Ieškovas yra įsitikinęs, kad 2016-07-15 perdavimo išieškotojui aktas Nr. S2-5243 buvo surašytas neteisėtai, tokiu neteisėtu turto perleidimu buvo pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai. Ieškovas apie turto perleidimą sužinojo tik jau esant surašytam perdavimo išieškotojui aktui, tačiau jokių patvarkymų nei apie turto areštą, nei apie areštuoto turto vertės nustatymą, nei ekspertizės akto, nei pranešimų apie skelbiamas varžytynes ieškovas nėra gavęs. Antstolė paskelbė pirmąsias turto varžytynes nepateikusi ieškovui informacijos apie areštuoto turto įvertinimą, nenurodžiusi, kokiu pagrindu turtas įvertintas, nepateikusi turto rinkos vertės nustatymo akto, nesudariusi sąlygų ieškovui pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, nepateikusi pačių patvarkymų apie varžytynių paskelbimą. Antstolė A. P. paskelbė turto pirmąsias varžytynes nesilaikiusi imperatyviosiose teisės aktų normose įtvirtinto 20 dienų termino, todėl tokios varžytynės buvo paskelbtos ir vykdytos neteisėtai. Antstolė, skelbdama vartžytynes nesilaikydama teisės aktuose numatyto 20 dienų termino, pažeidė ir LR CPK 704 straipsnio nuostatas, leidžiančias skolininkui iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Kadangi anstolės dokumentai ieškovui nebuvo siunčiami, ieškovas nieko nežinojo apie antstolės pradėtus vykdymo veiksmus dėl ieškovo turto– negavo antstolės raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą, turto arešto akto, patvarkymų dėl turto vertės nustatymo ir pan. Antstolė A. P., turėdama prieigą prie viešųjų registrų, privalėjo pasidomėti turto priklausomybe, išsiaiškinti, ar turtas yra tik ieškovo sutuoktinės nuosavybė, ar Z. S. nebuvo sudariusi santuokos, dėl ko vykdomoji byla turėtų būti atitinkamai vedama kitaip, įtraukiant ieškovą į vykdomąją bylą bei suteikiant jam visą vykdomosios bylos informaciją. Šiuo atveju perleidus ieškovo turtą apie tai ieškovui nieko nežinant, buvo akivaiždžiai pažeistos ieškovo, kaip turto savininko, teisės. Esant šioms aplinkybėms, antstolės A. P. surašytas perdavimo išieškotojui aktas yra neteisėtas, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, jo pagrindu ieškovas raginamas išsikelti iš jam priklausančio turto, dėl ko perdavimo išieškotojui aktas turi būti panaikintas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-11-22 sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė priteisti iš ieškovo A. S. valstybei 763 Eur atidėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 19,25 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurie turi būti sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti ieškinio reikalavimams užtikrinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad 2016 m. liepos 5 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-1720-164/2016) atmestas Z. S. skundas dėl antstolės A. P. nuo 2016-05-18 iki 2016-06-17 vykdomų Z. S. priklausančio turto – žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (skirtas sraigėms auginti ir perdirbti), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynių atšaukimo ir sąlygų pareiškėjai Z. S. iki varžytynių pradžios pasiūlyti pirkėją ir parduoti pareiškėjos turtą sudarymo. Šioje byloje teismas tai pat nustatė, kad Z. S. praleido terminą iki varžytynių pradžios pasiūlyti pirkėją ir parduoti pareiškėjos turtą. Teismas konstatavo, kad skolininkei buvo sudarytos visos sąlygos nuo 2014-04-27 pateikti prašymą, LR CPK 704 str. nustatyta tvarka pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Taigi ieškovo teiginys, kad jis apie turto perleidimą sužinojo tik jau esant surašytam perdavimo išieškotojui aktui, tačiau jokių patvarkymų nei apie turto areštą, nei apie areštuoto turto vertės nustatymą, nei ekspertizės akto, nei pranešimų apie skelbiamas varžytynes ieškovas nėra gavęs, yra visiškai nepagrįstas. Tiek ieškovas A. S., tiek trečiasis asmuo Z. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad aktyviai domėjosi vykdymo eiga. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu atmestas, nėra pagrindo taikyti ir restitucijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismo iš naujo. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo nustatyta jokių LR CPK 602 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kurie leistų turto perdavimo išieškotojui aktą pripažinti negaliojančiu. Teismas nustatė, kad dalis vykdomosios bylos dokumentų ieškovui buvo įteikta. Ieškovas nurodo, kad jis nebuvo antstolės įtrauktas į vykdomąją bylą, o apie tai, kad turtas yra perleistas ir jau surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas, ieškovas sužinojo iš atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ 2016-08-03 pranešimo dėl nekilnojamojo turto savininko pasikeitimą ir turte esančio kilnojamojo turto iškeldinimą. Nurodo, kad ginčo turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl apie sutuoktinių turto perdavimą iš varžytynių privalo būti informuojami abu. Nurodo, kad egzistuoja LR CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas – turto perdavimas išieškotojui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises, todėl turto perdavimo išieškotojui aktas turi būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą. Paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 proc. šios baudos priteisti atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nėra atsakovės skolininkas, o tik pagrindinio unijos skolininko hipoteka įkeisto turto bendraturtis, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė pagrįstai. Iš esmės atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, todėl apeliacinis skundas pateiktas teismui siekiant vilkinti bylą ir stabdyti atsakovės galimybę disponuoti iš skolininkės perimtu ir apelianto turtu. Taigi toks elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl apeliantui turtų būti skirta bauda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti antstolės 2016-07-15 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S2-5243 negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą ir ūkinį pastatą (sraigių auginimui ir perdirbimui) ieškovui A. S. ir Z. S.. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad antstolė siuntė ieškovui dalį vykdomųjų dokumentų, tačiau ieškovas nevykdė LR CPK numatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo nurodo, kad šiuo atveju galioja LR CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas panaikinti turto perdavimo išieškotojui aktą, kadangi jis pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Nurodo, kad antstolė suinteresuoto asmens neįtraukė į vykdomąją bylą, neinformavo ieškovo apie turto perleidimą atsakovei kredito unijai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto nurodytais argumentais. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktą kompetenciją (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir kt. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-7-273/2012, ir joje nurodytą praktiką).Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnis). Antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji (CPK 648 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, jog išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš individualiosios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles, ir jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir kt. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-7-273/2012).Byloje nustatyta, kad 2011-01-25 trečiasis asmuo Z. S. su atsakove KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sudarė paskolos sutartį su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu ieškovei buvo suteikta 544 100 Lt paskola sraigių auginimo ir perdirbimo cecho statybai pagal „Žemės ūkio valdų modernizavimo“ projektą. Sutarčiai įvykdyti buvo įkeistas ūkinis pastatas ir 1,27 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), ir pasirašytas vekselis. 2011-02-10 tarp Z. S. ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ buvo sudaryta antra paskolos sutartis su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu tam pačiam tikslui buvo suteikta 100 000 Lt paskola, o sutarties vykdymas užtikrintas anksčiau įkeisto turto antriniu įkeitimu, laidavimu, iki kol bus įkeistas nekilnojamasis turtas, ir vekseliu. Paskolos turėjo būti grąžintos per 5 metus. Sutarčiai užtikrinti buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis Z. S., ir ūkinis pastatas (sraigių auginimui ir perdirbimui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise Z. S. ir A. S.. Z. S. nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal paskolos sutartis 2013 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras padarė vykdomuosius įrašus dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto kreditorės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai. Vykdomuosiuose įrašuose su skolininke kaip subsidiariai atsakingas asmuo nurodytas ieškovas A. S.. Antstolės A. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0124/14/00318/2 pagal Klaipėdos m. 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. GB-10739 (išduotą 2013-12-30) dėl 30 450 Eur išieškojimo. Išieškojimas nukreiptas į šį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (sraigių auginimui ir perdirbimui) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 7 d. raginimu įvykdyti sprendimą, įteiktu asmeniškai ieškovui A. S., antstolė pareikalavo iš skolininkės Z. S. ir subsidiaraus skolininko A. S. įvykdyti įsipareigojimus. 2016-02-23 A. S. asmeniškai įteiktas 2016-02-17 patvarkymas dėl įkeisto turto ekspertizės skyrimo. Neįvykdžius įsipareigojimų antstolė A. P. nuo 2016-05-18 iki 2016-06-17 vykdė pirmąsias turto varžytynes Nr. 122130, kurios buvo paskelbtos neįvykusomis. 2016-05-20 A. S. įteiktas 2016-05-18 pranešimas dėl įkeisto turto pardavimo. 2016-06-23 A. S. įteiktas 2016-06-17 patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių. Patvarkyme ieškovui buvo pranešta apie pasiūlymą išieškotojui pasiimti varžytynėse neparduotą skolininko turtą, pranešti apie sutikimą iki 2016-07-14. Apeliantas nurodo, kad antstolė pažeidė jo, kaip suinteresuoto asmens, teises, neįtraukdama jo į vykdomąją bylą. LR CPK 633 straipsnsio 1 ir 2 dalys nurodo, kad išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovės KU „Mėmelio taupomoji kasa“ skolininkei Z. S. nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal paskolos sutartis 2013 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos miesto 2-asis notarų biuras padarė vykdomuosius įrašus dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto kreditorės kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai. Taigi Z. S. laikytina skolininke kaip vykdomosios bylos dalyvė. A. S. vykdomuosiuose įrašuose su skolininke nurodytas kaip subsidiariai atsakingas asmuo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad visame išieškojimo iš skolininkų turto procese dalyvavo ir ieškovas A. S.. Klausimą dėl A. S. įtraukimo į procesą antstolė sprendė 2016-06-10 patvarkymu Nr. S-7285 „Dėl atsisakymo patenkinti skundą“, kuriame nurodė, kad iš vykdomosios bylos proceso matyti, jog vykdomojoje byloje yra įtraukti abu sutuoktiniai, todėl įtraukti A. S. į vykdymo procesą yra netikslinga.Apeliantas taip pat nurodo, kad antstolė pažeidė jo, kaip suinteresuoto asmens, teises, tinkamai neinformuodama ieškovo apie turto pardavimą iš varžytynių, todėl pažeidė LR CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl turto perdavimo išieškotojui aktas pripažintinas negaliojančiu.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu.Remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalimi, suinteresuoti asmenys, gindami savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali reikalauti pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais, kiti asmenys taip pat gali pareikšti ieškinius dėl civilinės teisės, jeigu jie yra susiję su turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymu (CPK 603 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami pažeistų teisių gynimo būdus. Tokiu atveju teismas atlieka suinteresuotų asmenų ir kitų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia ar gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis). Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais; teismas turi įvertinti, ar varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises; teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Suinteresuotas asmuo, siekiantis įrodyti turto perdavimo išieškotojui akto neteisėtumą, privalo įrodyti esminius suinteresuoto asmens teisių pažeidimo faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2015).Turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas turto pirkimo–pardavimo sutarčiai. Šioje sutartyje skolininkas prilyginamas pardavėjui, o antstolis ex officio atlieka valstybės atstovo ir tarpininko tarp pardavėjo (skolininko) ir pirkėjo vaidmenį. Jis privalo užtikrinti šio sandorio teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–514). LR CPK 746 straipsnio 1 dalis numato, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas). Nagrinėjamu atveju iš byloje esačių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2014-03-13 ieškovui asmeniškai buvo įteiktas 2014-03-07 antstolės išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Areštuoto turto realizavimas (CPK 691 straipsnis) yra reikšminga vykdymo proceso stadija. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje „Vykdymo procesas“ nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Įvertinus tai, kad šiuo atveju kilo ginčas dėl turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumo (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas), yra svarbu įvertinti antstolės ir skolininkų veiksmus šiuo aspektu. Ieškovas teigė, kad turto perdavimo išieškotojui aktas pažeidė esmines jo teises, taip pat ir jo teisę iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str.). Tačiau šie ieškovo tvirtinimai nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas ginčijo nustatytą turto vertę, prašė skirti ekspertizę, siūlė savo pirkėją, tačiau antstolis šių jo prašymų netenkino. Priešingai, analizuojant anstolės veiksmus, siekiant informuoti ieškovą apie atlikamaus veiksmus vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovas, tiek K. S. buvo informuoti 2014-07-30 patvarkymu Nr. S15-10850 dėl teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo, o šia teise nepasinaudojus, turto varžytynės bus skelbiamos bendra tvarka. 2014-06-13 ieškovas dalyvo atliekant turto ekspertizę ir asmeniškai aprodė vertinamą turtą, tai patvirtina 2014-06-13 apžiūros aktas Nr. 32NT, kurį pasirašė ieškovas, kaip Z. S. įgaliotas atstovas. 2016-02-23 ieškovui asmeniškai įteiktas 2016-02-17 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo, adresuotas skolininkei Z. S.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki 2016-05-18 antstolei nebuvo pasiūlytas nė vienas konkretus areštuoto turto pirkėjas, į jos sąskaitą nebuvo sumokėta LR CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodyta suma, todėl buvo pradėtas turto pardavimo iš varžytynių procesas. 2016-05-20 ieškovui asmeniškai buvo įteiktas 2016-05-18 pranešimas dėl įkeisto turto pardavimo. 2016-06-17 patvarkymu Nr. S2-4757 dėl neįvykusiu varžytynių Nr. 114667 ieškovas taip pat buvo informuotas. Pasibaigus pirmosioms varžytynėms ir 2016-06-27 anstolei paskelbus jas neįvykusiomis, apeliantui buvo nustatytas terminas iki 2016-07-14 pranešti antstolei apie skolininkų siūlomą pirkėją parduodamam iš varžytinių turtui LRCPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi iš byloje esačių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad ieškovas aktyviai dalyvavo priverstinio išieškojimo iš skolininkų turto procese, jam buvo žinimi visi atliekami vykdomieji veiksmai vykdomojoje byloje. Šias aplinkybes patvirtina ir teismų informaicnės sistemos LITEKO duomenys, kurie patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek skolininkė Z. S. aktyviai naudojosi savo teisėmis vykdymo procese – ne kartą skundė antstolės veiksmus, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdami sustabdyti vykdymo veiksmus byloje ir kt. Ieškovo teiginiai, kad jis apie turto perleidimą sužinojo tik jau esant surašytam perdavimo išieškotojui aktui, tačiau jokių patvarkymų nei apie turto areštą, nei apie areštuoto turto vertės nustatymą, nei ekspertizės akto, nei pranešimų apie skelbiamas varžytynes ieškovas nėra gavęs, yra visiškai nepagrįsti. Byloje įvertinus tas aplinkybes, kad skolininkui yra keliama pareiga būti aktyviam ir pačiam domėtis vykdymo eiga, darytina išvada, kad ieškovui esant informuotam apie varžytynių pabaigos terminą abu sutuotkiniai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis varžytynių pabaigos rezultatu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad antstolio veiksmų ginčijamas iš esmės vien formaliai formalaus pobūdžio LR CPK nuostatų pažeidimais, kurie iš esmės neturi įtakos vykdymo procesui, negali būti pagrindas pripažinti antstolės turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei ir pan. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą, jų teisėtų interesų pusiausvyrą, CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011). Vaodvaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovo teisės jo nurodytais aspektais vykdymo proceso metu pažeistos nebuvo, kadangi ieškovas nuolat dalyvavo vykdymo procese, žinojo apie atliekamus vykdymo veiksmus, realizavo savo teisę apskųsti antstolės veiksmus. Įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimas panaikinti turto perdavimo išieškotojui aktą yra atmestinas kaip nepagrįstas, nėra pagrindo pasisakyti dėl restitucijos taikymo šioje byloje.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Atsakovė prašo skirti baudą LR CPK 95 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurie nebuvo nurodyti ieškinyje, apeliantas savo skunde neigia jo paties teismo posėdžio metu pripažintas aplinkybes, o tai patvirtina jo siekį visai būdais vilkinti vykdymo porcesą. Tiek kredito unija, tiek antstolė yra priverstos atsakinėti į nuolat teisme nagrinėjamus skundus ir ieškinius. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesine teise pateikti ieškinį dėl turto perdavimo akto išieškotojui pripažinimo negaliojančiu, kadangi ieškovas ieškinį grindė tuo, jog antstolė tinkamai neinformavo ieškovo apie turto perdavimą išieškotojui. Tokiu atveju skolininkui negali būti užkirsta teisė kreiptis į teismą dėl, jo manymu, tinkamai neatliktų antstolio veiksmų, ką užtikrina LR CPK 5 straipsnis, numatantis, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors ieškovas ir aktyviai gina savo kaip skolininko teises išieškojimo procese, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog jis neteisėtai kreipiasi į teismą dėl, jo manymu, pažeistų ir įstatymo užtikrinamų teisių gynimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų priteisimo (LR CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą nepakeistą.