Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „Antavilių pensionatas“ atstovams direktorei A. Ž., advokatui Daliui Boreikai,

trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms Marytei Kajenaitei, Aldonai Majienei, Virginijai Kerbelienei, Vidai Bučienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ZOOM garso ir vaizdo konferencijų programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Antavilių pensionatas“ patikslintą ieškinį atsakovei I. K., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, G. Č., U. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė VšĮ „Antavilių pensionatas“, I. K., G. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) sudarė Keturšalę sutartį dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu prie sutarties(toliau – ir Keturšalė sutartis), pagal kurią ieškovė VšĮ „Antavilių pensionatas“ įsipareigojo suteikti ilgalaikės socialinės globos paslaugas paslaugos gavėjui G. Č., o paslaugos gavėjas G. Č. ir atsakovė I. K. įsipareigojo mokėti ieškovei už praėjusį mėnesį paslaugų gavėjui suteiktas paslaugas ieškovės nustatytais terminais sutarties sudarymo metu Savivaldybės apskaičiuotą mokamą dalį: paslaugų gavėjas G. Č. 553,12 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. – 648,41 Eur, atsakovė I. K. 834,88 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. – 872,59 Eur (Keturšalės sutarties 4.1, 5.1, 6.1 punktai, priedas prie sutarties – 2023 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. sausio 1 d. finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimai). Keturšalė sutartis įsigaliojo 2023 m. rugpjūčio 23 d. (Keturšalės sutarties 11 punktas). 2023 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė VšĮ „Antavilių pensionatas“ ir atsakovė I. K. sudarė Dvišalę sutartį (toliau – Dvišalė sutartis), kuria VšĮ „Antavilių pensionatas“ įsipareigojo teikti ilgalaikės socialinės globos paslaugas, atsakovė įsipareigojo sumokėti už teikiamas paslaugas nuo einamojo mėnesio 20 d. iki to mėnesio pabaigos avansu už būsimą mėnesį. Dvišalė sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos.

2024 m. sausio 10 d. G. Č. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriui dėl sutarties nutraukimo nuo 2024 m. sausio 10 d. 2024 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti G. Č. ilgalaikės socialinės globos paslaugas VšĮ „Antavilių pensionatas“. Sprendimas el. paštais išsiųstas I. K., VšĮ „Antavilių pensionatas“. 2024 m. sausio 12 d. raštu Savivaldybė prašė ieškovės sustabdyti jų priimto sprendimo nutraukti G. Č. ilgalaikės socialinės globos paslaugas vykdymą. Savivaldybės Socialinės gerovės skyrius komisijos posėdyje 2024 m. balandžio 11 d. nutarė Sprendimą nutraukti G. Č. ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. sausio 10 d. laikyti negaliojančiu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad G. Č. gyventi namuose viena negali.

G. Č. 2024 m. balandžio 5 d. pakartotinai prašė nutraukti Keturšalę sutartį. 2024 m. liepos 3 d. rašte Savivaldybė VšĮ „Antavilių pensionatą“, I. K. nurodė, kad asmens (G. Č.) apsisprendimas grįžti gyventi į namus yra tinkamai neįvertintas, asmuo tinkamai nesuvokia šio sprendimo pasekmių, pervertina savo galimybes gyventi iš dalies savarankiškai savo namuose, todėl, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę bei įvertinus socialinių paslaugų poreikį, G. Č. reikalinga nuolatinė priežiūra apimanti daugelį kasdieninio gyvenimo sričių, dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose būtų nepakankamos, o artimieji (dukra ir sesuo) neužtikrintų priežiūros G. Č. grįžus į namus; prašė VšĮ „Antavilių pensionatas“ užtikrinti G. Č. ilgalaikės socialinės globos paslaugų tęstinumą.

2024 m. birželio 3 d. VšĮ „Antavilių pensionatas“ gavo G. Č. prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka dėl jo sesers I. K. globos bei jo lankymo pensionate, nesutinka, kad jį išvežtų kitur.

2024 m. liepos 17 d. I. K. raštu pareiškė, kad, pasinaudodama Dvišalės sutarties 4.1 punktu, bei Keturšalės sutarties 17 p., vienašališkai nutraukia Dvišalę ir Keturšalę sutartis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Vida Bučienė el. paštu atsakė I. K., kad vienašališkai nutraukti Keturšalę sutartį ji neturi teisinio pagrindo; teisę nutraukti Keturšalę sutartį turi paslaugų gavėjas (šiuo atveju – G. Č.).

2024 m. lapkričio 27 d. raštu VšĮ „Antavilių pensionatas“ ragino I. K. padengti susidariusį įsiskolinimą – 3 112,24 Eur, už G. Č. suteiktas socialinės globos paslaugas iki 2024 m. lapkričio 17 d.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovė teisėtai 2024 m. liepos 17 d. pareiškimu vienašališkai nutraukė Keturšalę ir Dvišalę sutartis, kai, ieškovų, trečiųjų asmenų teigimu, sutartimis jai tokia teisė nebuvo numatyta.

Dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartis ir jų nutraukimo (ne)teisėtumo

Pirmiausia, teismas atkreipia dėmesį, kad tarp šalių buvo susiformavę vartojimo ilgalaikės socialinės globos paslaugų teisiniai santykiai.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Paslaugų teikimo vartotojams sutartis, atitinkanti nurodytus vartojimo sutarties požymius, priskirtina vartojimo sutarčių kategorijai. Kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju tiek atsakovė, sudarydama sutartį, tiek paslaugų gavėjas G. Č.veikė kaip fiziniai asmenys, sutartis sudaryta asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šių vartojimo sutarties sąlygų egzistavimo nagrinėjamu atveju abejonių nėra. Ieškovė, kaip viešoji įstaiga, vykdo ir ūkinę komercinę veiklą: teikia ilgalaikės (trumpalaikės) priežiūros, globos slaugos paslaugas institucijoje. Toks išaiškinimas pateiktas ir teismų praktikoje (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-889/2022).

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju paslaugų teikėjas – VšĮ „Antavilių pensionatas“, klientas – G. Č., mokėtojas už paslaugas – I. K..

Šalių teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį įtvirtinta CK 6.721 straipsnyje. Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas ją pradėjo vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurių paslaugos teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 6.721 straipsnyje įtvirtinta norma leidžia paslaugų sutarties šalims nutraukti sutartį nepriklausomai nuo to, ar kita sutarties šalis tinkamai vykdo savo įsipareigojimus; taip pat nepriklausomai nuo to, ar sutartis yra terminuota ar neterminuota. Klientas šiuo pagrindu turi teisę nutraukti sutartį be jokios pateisinamos priežasties. CK 6.721 straipsnio 1 dalis suformuluota kaip imperatyvas – vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo kliento iniciatyva padariniai nustatyti imperatyviai. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato.

Taigi, fizinis asmuo I. K. kaip viena iš sutarties šalių, kuri finansuoja jos broliui teikiamas paslaugas, yra lygiavertė sutarties šalis ir laikytina silpnąją sutarties šalimi – vartotoja, įgyja įstatyme įtvirtintą teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Tuo labiau, kad atsakovė neturėjo ir neturi teisinės pareigos materialiai išlaikyti savo brolį, kuris sutarčių sudarymo metu buvo veiksnus, o šiuo metu jam yra paskirta globėja – jo dukra U. L..

Be to, CK 6.217 straipsnyje įtvirtinti bendrieji vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai ir taisyklės. Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023, 26 punktas). Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais.

Šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje, šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nustatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021, 35 punktas).

Ieškovė ir jos atstovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad Dvišalėje sutartyje nurodytas „asmuo“ yra laikytinas G. Č., o atsakovė – jo globėja, todėl atsakovė neturėjo teisės nutraukti Dvišalę sutartį jos 4.1. punkto pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarčių aiškinimui taikomi ir UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai, kurių 4 skyrius yra skirtas išimtinai sutarčių aiškinimui. Skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes; 5) esant abejonių dėl sąvokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (contra proferentem taisyklė); 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8) atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.).

Atsižvelgus į išdėstytą teisinį sutarčių aiškinimo reglamentavimą, teismų praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes: atsakovė niekada nebuvo paskirta trečiojo asmens G. Č. globėja, atsakovė I. K. ir G. Č. Keturšalę sutartį, kurios pagrindu buvo sudaryta Dvišalė sutartis, pasirašė kaip atskirti savarankiški teisės subjektai, ir šią aplinkybę žinojo ieškovė, kadangi ir pati buvo Keturšalės sutarties šalis, teismas daro išvadą, kad atsakovė I. K. Dvišalę sutartį taip pat pasirašė kaip savarankiškas teisės subjektas, o ne kaip G. Č. atstovė – globėja, todėl Dvišale sutartimi civiliniai teisiniai santykiai susiformavo išskirtinai tik tarp VšĮ „Antavilių pensionatas“ ir I. K.. Svarbu tai, kad Dvišalė sutartis sudaryta Keturšalės sutarties pagrindu, kurioje iš esmės aptartas G. Č. skiriamų ilgalaikių socialinių paslaugų apmokėjimo pasiskirstymo klausimas tarp Savivaldybės, paslaugų gavėjo G. Č. ir jo sesers I. K., o tiksliau Dvišalė sutartis sudaryta Keturšalės sutarties 5.1. punkto pagrindu („Įsipareigojęs asmuo įsipareigoja mokėti Įstaigai <...> Įstaigos nustatytais terminai“). Dvišale sutartimi VšĮ „Antavilių pensionatas“ ir I. K. sutarė dėl apmokėjimo sąlygų, terminų.

Dvišalėje sutartyje preambulė išdėstyta taip: „VšĮ Antavilių pensionatas, atstovaudamas direktoriaus pavaduotojos B. Š., veikiančios pagal 2023-05-11 d. Įstaigos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), toliau vadinama Įstaiga, iš vienos pusės ir asmuo (arba jo globėjas) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) toliau vadinamas asmeniu, iš kitos pusės, sudarėme šią sutartį, pagal kurią Įstaiga įsipareigoja teikti ilgalaikės socialines globos paslaugas, o asmuo įsipareigoja jomis naudotis pagal Įstaigoje numatytą tvarką bei sąlygas.“ Iš preambulės formuluotės akivaizdu, kad toliau sutarties tekste antra įvardyta sutarties šalis (šiuo atveju – I. K.) vadinama asmeniu. Tą patvirtina ir aplinkybės, kad, jeigu sutartis būtų sudaroma su paslaugos gavėju G. Č., taip kaip Keturšalę sutartį taip ir Dvišalę sutartį būtų pasirašęs tuo metu buvęs veiksnus pats G. Č.. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Dvišalėje sutartyje G. Č. įvardijamas „gyventoju“. Taip pat kaip jau buvo minėta, Dvišalė sutartis, kuria, be kita ko, ieškovė remiasi prašydama priteisti skolą, sukūrė teises ir pareigas išskirtinai tik ją pasirašiusiems asmenims – VšĮ „Antavilių pensionatas“ ir I. K., o sutarties tekste visur apibrėžiant ją pasirašiusios I. K. teises ir pareigas linksniuojama – „asmuo“, pvz.: Dvišalės sutarties „Mokestis už paslaugas“ skyriaus 1 punkte I. K. įvardijama asmeniu: „Už Įstaigoje teikiamas paslaugas asmuo moka mokestį, nurodytą Savivaldybės pažymoje, kuri pateikiama su kitais priėmimo į Įstaigą dokumentais“. Taigi, iš išdėstyto darytina išvada, kad I. K. galiojo Dvišalės sutarties „Sutarties galiojimo laikas, pakeitimas (papildymas) ir nutraukimas“ 4.1 punkte įtvirtinta norma „sutartis nutraukiama asmens iniciatyva – pranešant raštu prieš 10 dienų iki sutarties nutraukimo“. Aplinkybė, kad VšĮ „Antavilių pensionatas“ ruošdamas Dvišalės sutarties tekstą jo nepritaikė prie susidariusios faktinės situacijos, o tikėtina naudojosi standartine, iš anksto paruošta, visiems paslaugų gavėjams teikiama pasirašyti sutarties forma, negali sudaryti sąlygas sutarties tekstą aiškinti priešingai tikrajai sutarties šalių valiai, išskirtinai atsakovės nenaudai, ieškovės naudai. Todėl atsakovė teisėtai 2024 m. liepos 17 d. pareiškimu pasinaudojo Dvišalėje sutartyje jai numatyta teise vienašališkai nutraukti Dvišalę sutartį.

Išdėstyto pagrindu, teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės I. K. 2024 m. liepos 22 d. gautą ieškovės įstaigoje 2024 m. liepos 17 d. vienašališką 2023 m. rugpjūčio 16 d. keturšalės sutarties tarp VšĮ „Antavilių pensionatas“, I. K., G. Č. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl mokėjimo už teikiamas ilgalaikės socialinės globos paslaugas ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. dvišalės sutarties dėl ilgalaikių socialinės globos paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų tarp ieškovės VšĮ „Antavilių pensionatas“ ir I. K., nutraukimą.

Dėl skolos

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3 474,37 Eur dydžio skolą, 66,29 Eur palūkanas; 5 procentų procesines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui G. Č. ieškovė VšĮ „Antavilių pensionatas“ ilgalaikės socialinės globos paslaugas Keturšalės sutarties pagrindu teikė nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 17 d. (iki kol buvo sudaryta nauja Keturšalė ir Dvišalė sutartys su įsipareigojusiu asmeniu G. Č. dukra U. L.). Kadangi šiuo sprendimu nuspręsta, kad atsakovė teisėtai nutraukė sutartis, laikytina, kad atsakovė turėjo pareigą pagal sutartis mokėti iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. 2023 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. sausio d. finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimų, kuriuos atsakovė pasirašė, su jų turiniu sutiko, pagrindu, nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. sausio 1 d. atsakovės I. K. už G. Č. teikiamas paslaugas mokama dalis sudarė 834,88 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. – 872,59 Eur. Dvišalės sutarties „Mokestis už paslaugas“ skyriaus 2 punkte numatyta, kad „Atvykus mokestį sumokėti avansu už einamąjį mėnesį ir būsimą mėnesį. Sekantis mokėjimas turi būti nuo einamojo mėnesio 20 d. iki to mėnesio pabaigos avansu už būsimąjį mėnesį“. Keturšalės sutarties 10.2 punkte įtvirtinta, kad Paslaugų gavėjui laikinai, teisės aktų nustatyta tvarka, ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui, išvykus iš Įstaigos, už išvykimo laiką Įsipareigojęs asmuo (I. K.) Įstaigai moka: už pirmas tris išvykimo dienas – 100 proc. 10.1 papunktyje proporcingai dienų skaičiui apskaičiuoto Įsipareigojusio asmens mokamos dalies dydžio mokestį; nuo ketvirtosios išvykimo dienos – 30 proc. 10.1 papunktyje proporcingai dienų skaičiui apskaičiuoto Įsipareigojusio asmens mokamos dalies dydžio mokestį. 2023 m. rugpjūčio mėn. G. Č. paslaugos buvo teiktos 9 dienas, todėl atsakovės mokėtina suma sudarė 242,38 Eur (834,88/31x9), 2023 m. rugsėjo mėn. – 834,88 Eur; 2023 m. spalio mėn. – 646,35 Eur (atsižvelgiant kad G. Č. spalio mėnesį paslaugos buvo teiktos 18 dienų), lapkričio mėn. – 659,56 Eur (paslaugos buvo teiktos 21 d.), gruodžio mėn. – 834,88 Eur; 2024 m. sausio – liepos mėnesiais – 6 108,13 Eur (872,59x7), 2024 m. rugpjūčio mėn. – 28,15 Eur (872,59/31x1), t. y. 9 354,33 Eur. Atsakovė pavedimu yra sumokėjusi 8 964,05 Eur. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsiskaitinėdavo pavedimais, grynais pinigais nėra atsiskaičiusi. Tuo pagrindu laikytina, kad atsakovė ieškovei liko skolinga 390,28 Eur.

CK 6.261 straipsnis nustato, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistina 9,62 Eur palūkanų (390,28 Eur x5 proc./365x180).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio l dalimi, skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 36 punktas). Teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-1075/2023, 43 punktas).

Ieškovė byloje už patikslinto ieškinio reikalavimus sumokėjo 191 Eur žyminį mokestį, patyrė išlaidas už advokato pagalbą: 1 470,15 Eur - 2025 m. sausio 17 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. ADB Nr. 1408; 480,05 Eur pagal 2025 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1414; 2 348,29 Eur pagal 2025 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1432; 326,70 Eur pagal 2025 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1443; 408,38 Eur pagal 2025 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1451, t. y. iš viso 5 043,57 Eur. Atsakovė byloje patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 800 Eur pagal 2025 m. vasario 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 25/07; 1 050 Eur – SEB Nr. 25/15; 250 Eur – SEB 25/20, t. y. iš viso 2 100 Eur. Trečiojo asmens G. Č. atstovė (globėja) U. L., kuri atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį tenkinti, - 580,80 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BG 2504-17.

Patikslintu ieškiniu buvo pareikšti du reikalavimai (neturtinio ir turtinio pobūdžio), vienas jų – neturtinis, atmestas, o kitas – turtinis, tenkintas iš dalies (11,29 proc.), ieškovei ir trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 5,65 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti ((0+11,29)/2), t. y. ieškovei 284,96 Eur, trečiajam asmeniui U. L. – 32,82 Eur. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 11,29 proc. žyminio mokesčio sumokėtų už turtinį reikalavimą, t. y. 9,03 Eur. Atsakovei iš ieškovės priteistina 94,35 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 981,35 Eur.

Byloje susidarė 56,69 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš kurių 53,49 Eur valstybės naudai priteistini iš ieškovės, likusi dalis iš atsakovės nepriteistina, kadangi neviršija minimalaus valstybei priteistino dydžio (8 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 390,28 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 28 centų) skolą, 9,62 Eur (devynių eurų 62 centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos (399,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 293,99 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės viešosios įstaigos „Antavilių pensionatas“, juridinio asmens kodas 191784043, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 32,82 Eur (trisdešimt dviejų eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidas U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „Antavilių pensionatas“, juridinio asmens kodas 191784043, 1 981,35 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 35 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „Antavilių pensionatas“, juridinio asmens kodas 191784043, valstybės naudai 53,49 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 49 ct) pašto išlaidas, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.