- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2-8275-727/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03809-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- U. K.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Olertra“
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
- Kategorijos
- 1.3.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Olertra“ vadovui H. D., atstovei pagal įgaliojimą R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo U. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Olertra“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijoje (toliau – DGK, komisija) buvo iškelta darbo byla Nr. APS-131-896/2024 pagal ieškovo U. K. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas, vairuotojas) prašymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Olertra“ (toliau – ir atsakovė, darbdavys, įmonė), kuriuo jis prašė išieškoti 7 121,08 Eur (neto) sumą neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių bei priteisti netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija, išnagrinėjusi darbo ginčą, 2024 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. DGKS-912 darbuotojo prašymą atmetė, konstatavusi, jog įsiskolinimo darbuotojui nėra.
Šalies argumentai
Ieškovas U. K., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, nesutikdamas su komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo: priteisti neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 1 440,73 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis, komandiruotės sąnaudos ir dienpinigiai, taip pat prašo priteisti netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Ieškovas nurodė, kad pas atsakovę dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal 2023 m. vasario 9 d. darbo sutartį Nr. 546, pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti 1 386 Eur mėnesinę algą, bet ne mažiau už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1,65 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). 2023 m. gruodžio 4 d. darbo sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo rašytiniu pareiškimu).
Ieškovo teigimu, atsakovė iki šiol pilnai neatsiskaitė su juo. Pažymėjo, kad darbo santykių laikotarpiu darbdavio darbuotojui priskaičiuotą darbo užmokestį sudaro 9 006,19 Eur. Nurodė, kad su darbo santykiais susijusios nepriemokos dalis atsirado dėl to, kad 2023 m. gegužės mėnesį darbuotojas nepasirašė neapmokamų atostogų prašymo. Dirbdamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ieškovas didžiąją darbo laiko dalį praleisdavo komandiruotėse, kurių metu atsakovė turėjo pareigą mokėti dienpinigius. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju kolektyvinės sutarties, kurioje būtų numatyti mažesni nei maksimalūs (100 proc.) dienpinigių dydžiai, nėra, todėl nebuvo jokių objektyvių kriterijų mažinti ieškovui mokėtinus dienpinigius. Ieškovo skaičiavimais jam iš viso priklausantys dienpinigiai sudaro 12 599 Eur. Nurodė, kad ieškovas komandiruočių metu patyrė 800,72 Eur papildomų sąnaudų. Dėl šių aplinkybių ieškovą atstovaujančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos sudarytos ir paskaičiuotos suvestinės duomenimis, atsakovė darbo sutarties pasibaigimo dieną ieškovui turėjo pareigą išmokėti 22 405,91 Eur sumą (9 006,19 Eur darbo užmokestis + 800,72 Eur komandiruotės sąnaudos + 12 599 Eur dienpinigiai). Kadangi darbo santykių metu atsakovė ieškovui sumokėjo 20 965,18 Eur, neišmokėtą su darbo santykiais sumą sudaro 1 440,73 Eur (22 405,91 Eur - 20 965,18 Eur).
Teismo posėdžio metu ieškovas U. K. paaiškino, kad nebuvo supažindintas su dienpinigių mažinimu, dėl to dienpinigiai negalėjo būti mažinami ir tai buvo daroma neteisėtai. Nurodė, kad tuoj po darbo sutarties pasirašymo išvyko į komandiruotę ir buvo joje iki gruodžio mėn., išdirbo komandiruotėse faktiškai viso 243 dienas, o buvo sumokėta tik už pusę šių dienų. Ieškovas aiškino, kad ieškinio reikalavimą kildina iš darbdavio jam nesumokėtų dienpinigių, kurie sumažinti nepagrįstai ir kad jam apie tai nebuvo žinoma. Nurodė, kad darbo sutartį pasirašė gera valia, jos turinį suprato. Teigė, kad su darbo tvarkos taisyklėmis nebuvo supažindintas. Paaiškino, kad 4 kartus rašė prašymus dėl neapmokamų atostogų suteikimo, ir vieną prašymą dėl atleidimo. Su komandiruočių įsakymais taip pat nebuvo supažindintas. Aplinkybę, kad jam buvo mokami sumažinto dydžio dienpinigiai suprato kuomet kreipėsi į vairuotojų profesinę sąjungą. Paaiškino, kad ieškovo skaičiavimais darbdavys jam liko skolingas apie 5 000 Eur, o ieškiniu prašo priteisti 1 440,73 Eur dėl to, kad šį darbdavio įsiskolinimą gali pagrįsti, kitų darbdavio skolos susidarymo aplinkybių negali pagrįsti rašytiniais įrodymais. Teigė, jog su ieškiniu yra susipažinęs, jame pateikta informacija ir faktai teisingi, jį formavusia profesine sąjunga pasitiki besąlygiškai.
Ieškovo atstovas – Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pasamdytas advokatas Giedrius Baziulis – negalėjo tiksliai įvardinti kokią prašomos skolos dalį sudaro nesumokėtas darbo užmokestis ir nesumokėti dienpinigiai, teigė, jog greičiausiai atsakovės įsiskolinimas 1 440,73 Eur sumai kilo iš dienpinigių netinkamo mokėjimo. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad palaiko patikslintame ieškinyje išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad viso iš atsakovės prašo priteisti 1 440,73 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 800,72 Eur papildomos komandiruotės sąnaudos, likusi dalis nesumokėti dienpinigiai. Atstovo teigimu, nėra jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis galima būtų mažinti dienpinigių dydį, o ir dienpinigių dydis turi būti aiškus. Negalėjo paaiškinti, kodėl kreipiantis į DGK prašė priteisti 7 121,08 Eur įsiskolinimo, o teismui pateiktu ieškiniu 1 440,73 Eur.
Šalies argumentai
Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Nurodė, kad tarp šalių 2023 m. vasario 9 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 576, kurios pagrindu ieškovas dirbo atsakovės įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose. Atsakovė įsipareigojo mokėti 1 386 Eur darbo užmokestį, bet ne mažiau už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1,65 MMA ir dienpinigius susijusius su kelionės išlaidomis. Šį įsipareigojimą vykdė tinkamai. Nurodė, kad ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, kurie, kaip ir darbo sutartis, yra išversti į ieškovui žinomą rusų kalbą. Pažymėjo, kad ieškovas 2023 m. gruodžio 4 d. grįžęs iš komandiruotės, kuri truko nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. imtinai, pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo. Atsakovė tenkino ieškovo prašymą ir 2023 m. gruodžio 5 d. bankiniu pavedimu atsiskaitė su darbuotoju išmokėdama 1 625,51 Eur ir 139,17 Eur. Pažymėjo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad 390,60 Eur su darbo santykiais susijusi nepriemoka atsirado ieškovui nepasirašius įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2023 m. gegužės 16 d., tačiau gavęs darbo užmokestį ieškovas atsakovei pretenzijų nereiškė nei žodžiu, nei raštu. Be to, pateiktas ieškovo susirašinėjimas su vadybininku rodo, kad šiuo laikotarpiu ieškovas buvo Baltarusijoje ir darbo funkcijų neatlikinėjo, kviečiamas atvykti į reisą, neatvyko. Atsakovė pažymi, kad ieškovas, 2023 m. gruodžio 4 d. grįžęs iš komandiruotės, žodžiu paprašė nemokamų atostogų ir išvyko namo į Baltarusiją. Jis nepateikė jokių išlaidų ataskaitų, kad darbdavys galėtų paskaičiuoti viską tinkamai buhalteriškai. Atsakovės teigimu, ji galėjo jam mokėti sumažintus dienpinigius, nes tai numatyta darbo sutartyje ir darbo tvarkos taisyklių 7.15.1. – 7.15.4. papunkčiuose, ir sąlygos tam buvo, nes darbuotojas grįžęs neteikė jokių ataskaitų, be to, pats asmeniškai yra atsakingas už sumokėtas baudas, o kelių mokesčius darbuotojai moka iš darbdavio kortelių, jokių su šiuo susijusių asmeninių išlaidų jie nepatiria.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės įgaliota atstovė R. K. palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad ieškovas buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, jam suprantama rusų kalba, o tai patvirtina ieškovo parašas. Šiose darbo tvarkos taisyklėse yra nurodyta, kad dienpinigių dydis yra mažinamas išvykimo ir atvykimo dienomis. Dėl mokėtinų dienpinigių dydžio paaiškino, kad 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše dienpinigiai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte. Paaiškino, kad atsakovės taryba, darbuotojų atstovai, priėmė bendrą susitarimą dėl aplinkybių, dėl kurių gali būti mažinami dienpinigiai, t. y. dienpinigių dydis yra mažinamas išvykimo ir atvykimo dienomis, tai yra objektyvi priežastis ir toks dienpinigių dydžio mažinimas nėra darbo teisių pažeidimas. Jį skaičiuojant atsižvelgiama į vairuotojų teikiamas išlaidų ataskaitas, tačiau ieškovas sistemingai jų neteikė, nenuskaitydavo kortelės duomenų automatiškai, nors informacijos nuskaitymas gali būti atliktas vieno mygtuko paspaudimu. Taip pat būdavo atveju, kuomet ieškovas pasilikdavo savo šalyje, o į darbdavio buveinę grįždavo tik vairuotojas porininkas, nors už tas (faktinio nebuvimo dienas grįžimo laikotarpiu) darbo užmokestis ieškovui buvo skaičiuojamas. Atsakovės teigimu, paskutinę darbo dieną su darbuotoju buvo atsisakyta tinkamai. Atsiskaitymo dieną darbdavys įvertino ieškovo elgesio apraiškas ir pasirėmė galimybe sumažinti dienpinigių normą, kaip numatytą darbo sutartyje ir darbo tvarkos taisyklėse. Per visą darbo santykių laikotarpį ieškovui bankiniais pavedimais buvo mokamas avansas, kuris paskui sudengiamas su komandiruote ir darbo užmokesčiu. 2023 m. lapkričio mėnesį ieškovas nepateikė tachografo duomenų, tačiau atsakovė vis tiek paskaičiavo vidutinį ieškovo dirbtą laiką, ir jam netgi susidarė 679,40 Eur permoka. Paaiškino, kad ne ant visų atsakovės rengtų komandiruotės įsakymų yra ieškovo parašai ir taip yra dėl to, kad būdavo atvejų kai ieškovas į komandiruotę vykdavo iš savo šalies, tokiu atveju jam buvo siunčiami įsakymai el. paštu, whatsApp programa, kas pagal darbdavio tvarkos taisyklėse numatytus kriterijus laikoma tinkamu supažindinimu su dokumentais ir yra įprasta ekspeditorių praktika. Paaiškino, kad ieškovui dienpinigiai visada būdavo mokami 100 proc. išskyrus išvykimo ir atvykimo dienomis, kuomet atliekamas galutinis paskaičiavimas, tokia praktika įprasta visų atsakovės įmonės darbuotojų atžvilgiu, ir niekas iš jų, o taip pat ir ieškovas, dėl to jokių priekaištų dirbdamas neišreiškė.
Šalies argumentai
Ieškovas į atsakovės posėdyje išsakytus teiginius atsikirto tuo, kad darbdavys liepė jam ir jo porininkui naudoti nelegalią kortelę būnant Rusijoje, jokio pasirinkimo dėl to vairuotojai neturi, jie negali nepaklusti, dėl to jis apsisprendė nutraukti darbo santykius. Ieškovas pripažino, kad dirbo poroje su kitu vairuotoju, teigė, kad niekuomet nelikdavo Baltarusijoje, visada abudu grįždavo į Lietuvą. Dėl informacijos įkėlimo į sistemą grįžus iš komandiruotės ieškovas paaiškino, jog tai įvykdavo, tačiau dėl ieškovo darbuotojų kaltės, kuriems tekdavo pareiga nuskaityti ,,čipą“ (kortelę) vairuotojams grįžus iš komandiruotės, tačiau jų nebūdavo darbo vietoje vairuotojams grįžus. Ieškovo teigimu, jis neturėjo pareigos atžymėti kortelę. Atsakydamas į klausimus, ieškovas negalėjo paaiškinti, ar duodavo atžymėti abi korteles, taip pat teigė, kad jam patikėtame seno modelio automobilyje automatinio kortelių nuskaitymo funkcijos mygtuko paspaudimo būdu nebuvo. Ieškovas pripažino baudų gavimo Lenkijoje momentą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai teigė, kad tokiais teiginiais yra šmeižiami.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl su darbo santykiais susijusio įsiskolinimo darbuotojui.
Visų pirma akcentuotina tai, kad ieškovo pozicija dėl galimo įsiskolinimo kilmės ir skolos dydžio yra labai nenuosekli ir paini, paties ieškovo teiginiai menkai argumentuoti ir chaotiški. Teismas, išnagrinėjęs šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, įvertinęs byloje esamą rašytinę medžiagą bei išklausęs visų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, mano, jog nėra pagrindo pritarti ieškovo byloje išsakytai pozicijai dėl ieškinyje įvardinto dydžio įskolinimo jam buvimo, nėra pagrindo jo reikalavimus laikyti pagrįstais ir įrodytais bei juos tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką.
DK 65 straipsnio 7 dalyje ir DK 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju. Nurodytos nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (atsiskaitymą su darbuotoju ir kt.) patvirtinančių duomenų pakankamumą, tokius duomenis turi sudaryti ir turėti darbdavys, jie jam lengviau prieinami. Taigi, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys (šiuo atveju atsakovė) privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (ieškovu).
Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Dienpinigių mokėjimą darbo santykiuose reglamentuoja Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 (toliau – Aprašas). Jo 2 p. nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu - nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Dienpinigių dydį ir apskaičiavimo tvarką reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 526 ,,Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.
Viena iš ieškovo išsakytų pozicijų byloje buvo paremta dienpinigių sumažinimo neteisėtumu. Su tuo nesutiktina.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2023 m. vasario 9 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 546, pagal kurią ieškovas nuo 2023 m. vasario 9 d. pradėjo dirbti įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbdavei 1.3 punkte įsipareigojus mokėti jam 1 386 Eur mėnesinę algą, bet ne mažiau už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1,65 MMA. Darbuotojo prašymu atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį, iki sekančio mėnesio 15 dienos, dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išlaidos. Darbuotojas 2023 m. gruodžio 4 d. surašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio pagrindu nuo 2023 m. gruodžio 4 d., pagal kurį darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2023 m. gruodžio 4 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu). Iš byloje pateiktos informacijos apie valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad darbo sutarties vykdymo laikotarpiu (2023 m. vasario 9 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d.) atsakovė ieškovui išmokėjo 20 965,18 Eur su darbo santykiais susijusias sumas. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo byloje pateiktas Citadele banko išrašas laikotarpyje nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. su jam atliktais atsakovės mokėjimais.
Darbo sutartis sudaryta lietuvių ir rusų kalbomis, ant kurios yra pasirašęs ieškovas, ką ir pats teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, teigdamas, jog darbo sutartį suprato ir pasirašė ją gera valia. Darbo sutarties 1.36 p. vienareikšmiškai numato galimybę sumažinti tenkančių dienpinigių normą 20 proc. Todėl darbuotojas, teigdamas, jog nebuvo su tuo supažindintas, nežinojo ar nesuprato tokios nuostatos, yra neteisus.
Byloje pateiktos atsakovės darbo tvarkos taisyklės, kurių 7.13 - 7.14 punktai numato darbuotojui pareigą grįžus iš komandiruotės pateikti buhalterijai avanso apyskaitą ir atsiskaityti už komandiruotės išlaidas. 7.15. punkte nurodyta, kad „Komandiruotės metu mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, kurie nustatyti šiose darbo tvarkos taisyklėse ir negali būti nustatomi mažesni kaip 50 proc. Vyriausybės nutarime nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių“. 7.15.1. papunktyje nurodoma, kad „Vykstant į komandiruotę į užsienį už komandiruotės dieną, kurią išvykstama, mokami dienpinigiai 50 procentų apskaičiuoti pagal valstybei į kurią vykstama nustatytą dydį“. 7.15.2. papunktyje nurodyta, kad „Grįžtant iš komandiruotės iš užsienio už komandiruotės dieną, kurią grįžtama, mokami dienpinigiai, 50 procentų apskaičiuoti pagal valstybei, iš kurios grįžtama, nustatytą dydį“. 7.15.3. papunktyje nurodyta, kad „Vykstant į komandiruotę į kelias valstybes už faktiškai konkrečioje valstybėje išbūtas komandiruotės dienas nuo atvykimo į tą valstybę dienos mokami dienpinigiai, 100 procentų apskaičiuoti pagal tai valstybei nustatytą dydį“.
Žemesnės instancijos teismas
Iš esmės darbo tvarkos taisyklės atitinka minėto Aprašo 10 p., kuris numato, kad komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai perskaičiuojami ir neišmokėta dienpinigių dalis išmokama ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.
Šios darbo tvarkos taisyklės surašytos ir ieškovui žinoma bei jam suprantama rusų kalba, ieškovas pasirašytinai supažindintas su jomis registracijos žurnale 2023 m. vasario mėnesį. Nors ieškovas teisminio nagrinėjimo metu teigė nesąs susipažinęs su šiomis darbo tvarkos taisyklėmis, ir nesuprato po kuo pasirašo, sutikti su tuo pagrindo nėra. Todėl darbuotojas, teigdamas, jog nebuvo supažindintas ir su jomis bei nesuprato po kuo pasirašo, taip pat yra neteisus.
Atkreiptinas dėmesys, kad visą darbo santykių laikotarpį ieškovas darbdaviui nekėlė pretenzijų dėl sumažinto dienpinigių mokėjimo, jei laikė, kad jie buvo mokami sumažinti, ir tai teismas vertina taip pat kritiškai. Kritiškai teismas vertina ir ieškovo teiginius kad iš visų darbo sutarties galiojimo 300 dienų (darbo sutartis nutrauktas darbuotojo prašymu nuo 2023 m. gruodžio 4 d.) 243 dienas jis buvo komandiruotėse.
Ieškovo atstovo teigimu, darbdavys negalėjo mažinti dienpinigių dydžio, nes tam nėra jokių objektyvių kriterijų, kuriais remiantis galima būtų mažinti dienpinigių dydį, o ir dienpinigių dydis turi būti aiškus, dėl šio atsakovė turėjo mokėti maksimalius 100 proc. dydžio dienpinigius.
Bylą išnagrinėjęs teismas vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, nerado pagrindo išvadai, kad ieškovui buvo sistemingai mokami sumažinti dienpinigiai. O tai, kad darbdavys juos pamažino ieškovo atleidimo dieną, negavęs iš darbuotojo jokios informacijos apie paskutinės (2023 m. lapkričio mėn.) komandiruotės sąnaudas jam iš jos grįžus (komandiruočių ataskaitų nepateikimo faktą už šį laikotarpį ieškovas pripažino), nėra pagrindo laikyti neteisėtu ir neleistinu.
Minėta, mažesni dienpinigiai buvo numatyti atsakovės darbo tvarkos taisyklių 7.15.1. – 7.15.4. papunkčiuose ir šalių pasirašytoje darbo sutartyje (jos 1.3 p.). Nurodomos ir priežastys, kodėl jie gali būti mokami mažesni nei maksimalūs dienpinigiai (dienpinigių dydis yra mažinamas išvykimo ir atvykimo dienomis). Akivaizdu, kad darbuotojas žinojo (turėjo žinoti) ir suprato, kad atsakovė savo lokaliniame akte yra įtvirtinusi objektyvius kriterijus, kuriais remiantis gali būti mažinamas dienpinigių dydis. Atsakovės darbo tvarkos taisyklių 7.15.1. – 7.15.4. papunkčiuose aiškiai nustatyti dienpinigių mažinimo kriterijai, t. y. dienpinigių dydis yra mažinamas išvykimo ir atvykimo dienomis, ir tai yra objektyvi priežastis. Nėra ginčo dėl to, kad vairuotojui tenkantis dienpinigių dydis aptariamas jam pateikus duomenis apie komandiruotės sąnaudas, o tokių jis nepateikė. Todėl atsakovė neturėjo galimybių objektyviai nustatyti ieškovui tenkančių dienpinigių dydžio ir visiškai sutiktina su šiuo išreikšta atsakovės pozicija, kad toks įtvirtintas dienpinigių dydžio mažinimas buvo galimas ir kad tai nėra darbuotojo darbo teisių pažeidimas.
Kitas ieškovo išsakytas momentas jo ieškinio reikalavimui pagrįsti buvo tai, kad jam nepagrįstai buvo nesumokėtas visas darbo užmokestis už dalį 2023 m. gegužės mėn., nes ieškovas, jo teigimu, nebuvo parašęs prašymo nemokamoms atostogoms. Pritarti tokiai ieškovo išsakytai nuomonei teismas taip pat negali.
Byloje esantis atsakovės pateiktas ieškovo susirašinėjimas su atsakovės vadybininku (ieškovas šio susirašinėjimo fakto ir žinučių turinio neneigė) rodo, kad 2023 m. gegužės 5 – 16 dienomis faktiškai nedirbo ir net nebuvo Lietuvoje, kviečiamas atvykti nurodė negalįs ar nespėsiąs tai padaryti. Todėl teismas laiko, kad darbdavys pagrįstai nepaskaičiavo ieškovui tenkančių su darbo santykiais susijusių sumų už šį laikotarpį.
Kalbėdamas apie nepagrįstą 800,72 Eur komandiruočių sąnaudų, patirtų ieškovo lėšomis, jam nekompensavimą, įstatymo nustatyta tvarka šių aplinkybių darbuotojas neįrodinėjo ir jų neidentifikavo, nors nuo pat pasikreipimo į DGK, o vėliau - ir į teismą, ieškovas buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų. Todėl dėl šio teismas plačiau nepasisako. Akcentuotina tik tai, kad pagal minėtą darbo tvarkos taisyklių normatyvą ieškovas privalėjo, bet grįžus iš komandiruotės neteikė buhalterijai avanso apyskaitų ir neatsiskaitydavo už komandiruotės išlaidas, ko pats neneigė. Darbo sutarties 6 p. nustato, kad atsitikus įvykiui ar dėl darbuotojo kaltės atsiradus kitiems nuostoliams žalą darbdaviui atlygina darbuotojas. Kadangi jokio faktinio pagrindimo šiai nurodytai pozicijai pagrįsti darbuotojas nepateikė, aptakiai kalbėdamas apie baudų ir kelių mokesčių mokėjimą, nedetalizuodamas šių išlaidų buvimo ir nepateikdamas jokio rašytinio pagrindimo, teismas laiko, jog tokios galimos išlaidos yra darbuotojui tenkančios rizikos pasekmė.
Žemesnės instancijos teismas
Darbuotojas, duodamas paaiškinimus, akcentavo, jo manymu, svarbų nesupažindinimo su įsakymais dėl komandiruočių momentą. Teismo manymu, nagrinėjamo ginčo kontekste ir šalis siejusių darbo santykių turinio kontekste šis momentas nėra svarbus ir reikšmingas, juolab nurodyta nesupažindinimo su komandiruočių įsakymais aplinkybė netrukdė ieškovui vykdyti tiesiogines darbo funkcijas – vykti į komandiruotes.
Iš byloje pateiktos informacijos apie valstybinį socialinį draudimą teismas nustatė, kad darbo sutarties vykdymo laikotarpiu (2023 m. vasario 9 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d.) atsakovė ieškovui išmokėjo 20 965,18 Eur su darbo santykiais susijusias sumas. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo byloje pateiktas Citadele banko išrašas laikotarpyje nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. su jam atliktais atsakovės mokėjimais. Ieškovas po darbo santykių su atsakove nutraukimo 2024 m. sausio 12 d. su prašymu kreipėsi į DGK komisiją, prašydamas iš darbdavio išieškoti 7 121,08 Eur (neto) sumą, kurią sudaro neišmokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai, bei priteisti netesybas. Patikslinto ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš darbo santykių kylančią 1 440,73 Eur (neto) sumą grindžia Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos sudarytos ir paskaičiuotos suvestinės duomenimis. Byloje pateikta vežėjų profesinės sąjungos darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo lentelė vertintina kritiškai. Juo labiau atkeiptinas dėmesys, kad DGK buvo pateiktas vienoks paskaičiavimas, o kreipiantis į teismą, ieškiniu prašomos priteisti sumos ženkliai pamažintos. Sumos paskaičiuotos remiantis tai pačiais duomenimis, nėra aišku ir nebuvo išgirstas joks logiškas paaiškinimas ženkliam galimo įsiskolinimo sumų dydžio skirtumui paaiškinti.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir nesant abejonių, kurios galėtų būti DK 6 straipsnio 2 dalies pagrindu aiškinamos darbuotojo naudai, laikytina, kad nėra pagrindo konstatuoti įsiskolinimo buvimą darbuotojui, dėl to jo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atmetus ieškovo reikalavimą dėl neišmokėto iš darbo santykių kylančio įsiskolinimo priteisimo, atmetamas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl teismas plačiau nepasisako dėl kitų šalių nurodytų teiginių, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų turinio ir esmės.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus individualaus darbo ginčo byloje priimtas DGK sprendimas laikytinas netekusiu galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylą pralaimėjęs ieškovas teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo, o atsakovė, įgijusi tokią teisę, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Byloje atlygintinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nesusidarė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 7 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-896/2024 laikyti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.