Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, uždaroji akcinė bendrovė „Reikalavimas.lt“, uždaroji akcinė bendrovė „Minibank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdomosios bylos Nr. 0172/17/00164 duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-12 vykdomąjį raštą Nr. e2-5567-965/2016 dėl 251,88 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. T. išieškotojos UAB „Reikalavimas.lt“ naudai (vykd. b. l. 12, 93). Antstolio žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0172/17/00575, vykdoma pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-07 vykdomąjį raštą Nr. 2-879-1030/2017 dėl 322,07 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. T. išieškotojos UAB „Minibank“ naudai (vykd. b. l. 9). Antstolis 2017-03-06 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-172-1909 vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00164 areštavo 467,31 Eur sumą, esančią pareiškėjos banko sąskaitose (vykd. b. l. 64). 2017-05-22 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-172-4289 antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00575 areštavo 526,79 Eur sumą, esančią pareiškėjos banko sąskaitose (vykd. b. l. 64).

CPK 512 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

Taigi, įstatymas numato 20 dienų terminą skundams dėl antstolių veiksmų paduoti, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Minėta norma taip pat numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų negali būti paduotas vėliau kaip 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tai reiškia, kad nustatytas 20 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo sužinojo apie skundžiamą veiksmą ir jis gali būti atnaujinamas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau 90 dienų terminas yra naikinamasis ir jis negali būti atnaujinamas. Be to, šis terminas skaičiuojamas ne nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, o nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo dienos. Praleidus nustatytą 90 dienų terminą, nebegalima paduoti skundo dėl antstolio veiksmų. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-01-23 antstolio kontoroje gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo ji skundžia antstolio 2017-03-06 ir 2017-05-22 nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas pateiktas praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo 2017-03-06 nurodymo priėmimo dienos, ir praėjus daugiau nei 8 mėnesiams nuo 2017-05-22 nurodymo priėmimo dienos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas naikinamasis 90 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų pateikti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai praleidus terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti civilinė byla nutrauktina, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad išieškojimas iš areštuotų piniginių lėšų yra vykdytinas ir skundo nagrinėjimo metu, siekiant paneigti bet kokias abejones dėl antstolio veiksmų teisėtumo, įvertina pareiškėjos argumentus, susijusius su antstolio patvarkymo teisėtumu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.

CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Aptartas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Pažymėtina, jog nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnio, kuriame įtvirtintos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos nuostatos, 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. CPK 736 straipsnyje pagal išieškų rūšis reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydis, o šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad tokios išskaitos išieškomos iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių. Tai reiškia, kad pagal CPK LI skyriaus normas išieškojimas vykdomas ne tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, bet ir iš kitų skolininko gaunamų pajamų. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pajamos apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra. Taigi įstatyme pajamos apibrėžiamos ir pripažįstamos ne tik kaip kompensacija, atlygis, pašalpa, stipendija, pensija ar laimėjimas, bet ir kaip bet kokia kita nauda. CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimą iš skolininko pajamų, nesant apibrėžtos kitų pajamų sąvokos, subsidiariai taikytina ši įstatyme įtvirtinta sąvoka (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog į skolininko banko sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos MMA. Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš jų sumos, gautos per vieną mėnesį, daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad priimdamas 2017-03-06 ir 2017-05-22 nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis būtų nukreipęs išieškojimą į piniginių lėšų sumą, kuri nurodymu priėmimo metu neviršijo MMA. Visų pirma, vykdomosios bylos duomenimis nenustatyta, kad vykdant šiuos nurodymus iš pareiškėjos faktiškai būtų išieškota tam tikra piniginių lėšų suma. Antra, pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog 2017-03-06 ir 2017-05-22 nurodymų priėmimo metu jos banko sąskaitoje buvo piniginių lėšų suma, neviršijanti MMA, kuri buvo pervesta antstoliui. Teismas taip pat pažymi, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyta, kad areštavus skolininko pinigines lėšas bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams šios Instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Minėta nuostata taip pat nurodyta 2017-03-06 ir 2017-05-22 nurodymuose priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Taigi, jeigu į pareiškėjos banko sąskaitą yra pervedamos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, pareiškėja apie tai turi informuoti antstolį kartu pateikdama minėtas aplinkybes patvirtinančius duomenis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

civilinę bylą nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0172/17/00164, Nr. 0172/17/00575 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.