- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-178-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00717-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Atsakovas
- S. K., R. K.
- Ieškovas
- UAB „Ignitis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų - ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)“ Ignitis“ ir atsakovo S. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovams S. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų (S. K. ir R. K.) 256,54 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos grąžinimo, bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą dėl 256,54 Eur skolos už elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Teismas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė teismo įsakymą. Skolininkas S. K. pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir tuomet ieškovė nepraleisdama teismo nustatyto termino pateikė ieškinį, kurį tikslino, nes buvo pateiktas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimas, kuriuo pagal pareiškėjų S. K. ir R. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukta S. K. ir R. K. santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Ieškovė tiekė elektros energiją į nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, Objektas nuosavybės teise nuo 2022 m. spalio 21 d. priklauso R. K.. Skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Objektas jungtinės nuosavybės teise priklausė S. K. ir R. K.. UAB Ignitis ir S. K. 2022 m. birželio 18 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), kurią pasirašė R. K.. R. K. S. pasirašė S. K. vardu. S. K. kreipėsi į Raseinių rajono policijos komisariatą dėl dokumentų klastojimo ir ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Šiame Objekte mokėtina suma už elektros energiją apskaitoma pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis. Prašoma priteisti iš atsakovų 256,54 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovo vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. birželio 29 d.“, sąskaitos faktūros už elektros energiją. Paaiškino, kad laikotarpiu kai buvo sudaryta sutartis nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., už liepos mėnesį suvartotą elektros energijos buvo atsiskaityta ir sumokėta 83,68 Eur. Liko neatsiskaityta už 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių sąskaitas. Ieškovė prašė skolą priteisti solidariai, nes turtas priklausė solidariai tuo laikotarpiu. Atsakovai nutraukdami santuoką į bylą neįtraukė ieškovės kaip kreditorės, t. y. sudarydami sutartį nenurodė jos kaip kreditorės, skolos nebuvo aptartos, nors elektros energiją vartojo. Dėl pozicijos išsakytos tuo pagrindu, kad sutartis pasirašyta R. K. tiesiogiai, ir matant ieškovės darbuotojui paaiškino, kad Raseiniuose nėra ieškovo atstovo, o jiems tarpininkauja pašto darbuotojai padedant sudaryti sutartis fiziškai, o ne elektroniniu būdu. Sutartys sudaromos su vienu iš sutuoktinių ir nesudaromos su abiem iš karto. Sudaroma su tuo, kuris ėmėsi iniciatyvos. Kas sudarys sutartį, sprendžia sutuoktiniai tarpusavio sutarimu. Dėl kito sutuoktinio sutikimo ieškovė neturi galimybės patikrinti ar iš tiesų yra tas sutikimas, pasitiki tuo, kad elektros energija reikalinga abiem sutuoktiniams, ir jie sąžiningai vykdo savo prievolę.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nurodo, kad su ieškovės ieškiniu ir jame nurodytais motyvais nesutinka. Ji sutinka sumokėti tik tai kas yra nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 22023 m. lapkričio 1 d., tai yra nuo tada, kai nebegyvena su atsakovu S. K.. Ši suma būtų 57 Eur. Ji kiek galėjo, tiek mokėjo. Dėl to, kad ji pasirašė ant įgaliojimo, tai tikrai nenorėjo niekam blogo ar įžeisti. Ji tik rūpinosi savo namais, manė, kad jų turtas įgytas bendrai, tai jie kartu ir turi rūpintis, kaip ir pasirašyti sutartį su ieškove. Ji savo vardu sudaryti sutarties negalėjo, nes prieš tai sutartis buvo sudaryta atsakovo S. K. vardu. Be to ji negalėjo padeklaruoti rodmenų, nes skaitliukas garaže, o raktus ir nuo garažo, ir nuo ūkinio, ir nuo pašto dėžutės turėjo tik atsakovas S. K., ji raktų neturėjo iki pat to laiko kol nutraukus santuoką 2022 m. spalio 10 d. atsakovas išsikraustė, ir 2022 m. spalio 11 d. atvežė atiduoti raktus. Iki jų santuokos nutraukimo rodmenis už elektrą deklaruodavo atsakovas S. K., o mokėdavo tai ji, tai S. K. – kaip kada. K. S. K. buvo žinoma apie sąskaitas ji tvirtina, kad žinojo, nes pats išimdavo jas iš pašto dėžutės. Pripažįsta, kad kai atgavo raktus ji rodmenų nepažiūrėjo. Iki pat 2022 m. spalio 10 d. jis ne tik tuose namuose laikė savo daiktus, bet ir gyveno, t. y. miegojo, kureno krosnį, skalbėsi. Ji manė, kad jei ji moka, tai turi mokėti ir S. K., nes tai buvo jų bendras turtas. Kodėl 2022 m. spalio 31 dienai prieš sudarydama sutartį su kitu elektros tiekėju ji nedeklaravo elektros rodmenų, pasakyti negali.
Šalies argumentai
4. A. S. K. atstovė advokatė nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Savo poziciją atsakovas išdėstęs rašytiniuose paaiškinimuose ir juos pilnai palaiko. Mano, kad ieškovė turėjo kreiptis į santuokos nutraukimo bylą dėl jos atnaujinimo ir ten kelti klausimą dėl skolos priteisimo, nes prašo solidaraus skolos išieškojimo. Teigia, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu ir byla nutraukta. Ieškinys atsakovo atžvilgiu nepagrįstas, kadangi jis sutarties nepasirašė ir jokių įsipareigojimų ieškovei neturi. Atakovas skolos nesutinka mokėti, nes jis nežino tiksliai, kiek buvo suvartota elektros energijos 2022 m. spalio 31 dienai. Tokių duomenų nėra dėl atsakovės R. K. neveikimo. Be to iki kol buvo inicijuota santuokos nutraukimo byla, elektros energijos buvo sunaudojama ženkliai daugiau. Be to nuo 2022 m. spalio 11 d. jis elektros nevartojo.
5. Atsakovas byloje S. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka ir teismo prašo ieškinį palikti nenagrinėtą, o civilinę bylą nutraukti, kadangi ieškinys pareikštas buvusiems sutuoktiniams solidariai, o visi sutuoktinių turtiniai klausimai, tame tarpe ir įsipareigojimai, turi būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje neinicijuojant naujos civilinės bylos. I. S. K. atžvilgiu yra nepagrįstas, kadangi atsakovas su ieškove Sutarties nesudarė, sutartinių santykių neturėjo, todėl neturi pareigos atsiskaityti su ieškovu. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu jo santuoka su R. K. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Santuokos nutraukimo byloje ieškovė nedalyvavo, nes atsakovė R. K. nenurodė, kad egzistuoja kreditorius UAB „Ignitis“, o atsakovas apie šį kreditorių nežinojo, iš ieškovės nebuvo gavęs apmokėjimui nė vienos sąskaitos. Mano, kad ieškovės ieškinys dėl solidaraus įsiskolinimo priteisimo turėtų būti paliktas nenagrinėtu ir civilinė byla nutraukta, kadangi pasirinktas netinkamas savo teisių gynimo būdas, t.y. nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo, o inicijavo naują civilinę bylą, taip pat keičia santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 9 punkto sąlygą, kad ateityje šalys viena kitai pretenzijų dėl turto nereikš, kas reiškia, kad tuo atveju, jei S. K., kaip solidarus skolininkas, įvykdytų visą prievolę, neturėtų teisės regreso tvarka išsireikalauti iš R. K. jai priklausančios dalies skolos. Paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas, nes visų pirma ieškinys grindžiamas 2022 m. birželio 18 d. tarp UAB „Ignitis“ ir atsakovo S. K. sudaryta Sutartimi, kurios S. K. nesudarė, nepasirašė ir atitinkamai neprisiėmė jokių įsipareigojimų pagal šią Sutartį. Sutartį S. K. vardu pasirašė atsakovė R. K., pateikdama Ieškovei suklastotą S. K. įgaliojimą, kurio S. K. taip nepasirašė ir įgaliojimų R. K. sudaryti Sutartį su ieškove nesuteikė. Nurodo, kad nepagrįsti ieškovės atstovės 2023 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad elektros energijos tiekimo Sutartis gali būti sudaryta ir konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė yra nepriklausomas, taip pat ir visuomeninis, elektros energijos tiekėjas ir Sutartį atsakovė R. K. sudarė su ieškove, kaip su nepriklausomu tiekėju. Sudarant Sutartį, pastatai priklausė atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl atsakovė R. K., sudarydama naują sutartį su ieškove, privalėjo pateikti S. K. sutikimą, kurio S. K. nedavė. Teisės aktai nenumato galimybės sudaryti Sutartį su nepriklausomu tiekėju konkliudentiniais veiksmais, kaip tai nurodo Ieškovė. Sutartis turi būti rašytinė. Trečia, Sutartis ir įgaliojimas buvo pasirašyti ne nuotoliniu būdu, o atsakovei R. K. susitikus gyvai su UAB Ignitis atstovu, (duomenys neskelbtini), ir jo akivaizdoje pasirašant Sutartį bei Įgaliojimą. Ieškovas, matydamas ir žinodamas, kad R. K. pasirašo Į. S. K. vardu, R. K. veiksmų nenutraukė ir negana to, šio įgaliojimo pagrindu sudarė Sutartį, tokiu būdu R. K. kartu su ieškove prisiėmė riziką prarasti galimybę reikalauti skolos už elektros energiją iš S. K.. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas su ieškove Sutarties nesudarė yra reikšminga, nes iki nesudarius Sutarties su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, elektros energijos tiekimas į atsakovams priklausantį Objektą patektų į laikiną garantinį tiekimą, administruojamą Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) ir mokesčiai už elektrą turėtų būti mokami ESO, o ne ieškovei. Ieškovė neteisingai nurodo, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 31 d. priklausė atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo skolą už visą 2022 m. spalio mėnesį, kai nuo 2022 m. spalio 11 d. atsakovas iš pastatų išsikraustė, ir pastatai priklauso atsakovei R. K. asmeninės nuosavybės teise. A. R. K., 2022 m. lapkričio 1 d. sudarydama sutartį su kitu nepriklausomu elektros tiekėju, nedeklaravo elektros skaitiklių rodmenų sutarties su ieškove pabaigoje, kas įtakojo suvartotos elektros energijos apskaičiavimą pagal vidutinį suvartojimą, o ne pagal faktiškai suvartotą elektros energiją, kurios suvartotas kiekis galėjo būti ir mažesnis, tokiu būdu atsakovė R. K. prisiėmė riziką apmokėti už elektros energiją pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą. Atsakovui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad atsakovė R. K. sudarė sutartį su nauju nepriklausomu elektros tiekėju, nedeklaravo skaitiklių rodmenų 2022 m. spalio 31 d. datai, nes tuo metu atsakovas jau buvo išsikraustęs iš namų, o pastatai asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei R. K..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų S. K. ir R. K. 196,16 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 196,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės naudai; priteisė iš atsakovės R. K. 60,38 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 60,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,74 Eur žyminio mokesčio, ieškovės naudai; priteisė iš atsakovo S. K. 8,49 Eur žyminio mokesčio, ieškovės naudai; priteisė iš ieškovės 129,47 Eur bylinėjimosi išlaidų S. K. naudai.
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.126 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą ir ši nuostata yra imperatyvi. Ieškovė, kaip kreditorė į bylą nebuvo įtraukta, nė vienas iš sutuoktinių šios pareigos neįvykdė. Teismas su atsakovo S. K. pozicija, kad tik atnaujinus santuokos nutraukimo bylą galimas solidarus skolos išieškojimas, nesutiko.
8. Teismas sprendė, kad skolos, kurios didžioji dalis susidarė dar atsakovams esant santuokoje, priteisimas iš abiejų atsakovų solidariai, nedarys jokios įtakos turto padalinto sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių apimčiai, kaip ir neatnaujinus santuokos nutraukimo bylos bus pažeisti ieškovės interesai.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą ir pagrįstai pateikė ieškinį siekdama apginti savo teises ir prisiteisti skolą iš atsakovų už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., neprašant atnaujinti santuokos nutraukimo bylos.
10. Teismas įvertinęs aplinkybes, kad nė vienas iš atsakovų neneigė, kad namas, kuriame tiekta elektros energija, būtų buvęs ne jų bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri po santuokos nutraukimo tapo asmenine R. K. nuosavybe. Taip pat byloje esanti Sutartis (pasirašyta R. K., nors sudaryta S. K. vardu) patvirtina, kad ieškovė ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.) tiekė elektros energiją namui, kuris iki santuokos nutraukimo 2022 m. spalio 10 d. priklausė atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o nuo 2022 m. spalio 21 d. šis turtas viešajame registre registruotas kaip asmeninė R. K. nuosavybė. Sprendė, kad ieškovė gali reikalauti atsakovų solidarios atsakomybės dėl skolos priteisimo už tiektą elektros energiją iki 2022 m. spalio 10 d., o nuo 2022 m. spalio 11 d. yra vienasmenė atsakovės R. K. atsakomybė už susidariusį įsiskolinimą iki 2022 m. spalio 31 d., todėl atsakovo rašytinius paaiškinimus atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
11. Teismas byloje vertino, kad prie ieškovės elektros tinklų buvo prijungti atsakovams jungtinės nuosavybės teise priklausantys, o nuo 2022 m. spalio 11 d. atsakovei R. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantys, vidaus tinklai, bei atsakovai neginčijo fakto, kad gyvenamajam namui buvo tiekiama elektros energija. Įvertinęs atsakovų pozicijas, kad atsakovė R. K. neginčijo pateikto fakto, kad buvo paskaičiuojama pagal vidutinį vartotojo objekto elektros energijos suvartojimą. Atsakovės paaiškinimus, kad ji negalėjo deklaruoti rodmenų, nes skaitiklis yra garaže, o šio pastato raktus turėjo atsakovas. Kodėl po 2022 m. spalio 11 d., kai objektas tapo asmenine R. K. nuosavybe ši ir toliau nedeklaravo duomenų – atsakovė nepaaiškino. A. S. K. savo pozicijos nepateikė, nes teismo posėdyje nedalyvavo, jo atstovė šio klausimo taip pat nekomentavo.
12. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, kad ieškovei nekilo abejonių, kad sutartis sudaryta tinkamai, nes turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniam, o sutartį sudarė vienas jų, t. y. atsakovė R. K., bei buvo pasirašyti visi reikalingi dokumentai, kad būtų tiekiama į objektą elektros energija, nustatė, kad atsakovai buvo sudarę su ieškove elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jiems priklausančiam nekilnojamojo turto objektui buvo tiekiama elektros energija, o atsakovai įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.
13. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d., bei PVM sąskaitų faktūras, kuriose matyti, kad atsakovai už suvartotą elektros energiją yra skolingi 256,54 Eur. Duomenų byloje, kad atsakovai būtų sumokėję ieškovei nėra, o atsakovai nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieškovės skaičiavimus, todėl darė išvadą, kad atsakovų įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją sudaro 256,54 Eur.
14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad objektas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausė iki 2022 m. spalio 10 d., o nuo 2022 m. spalio 11 d. yra asmeninė atsakovės R. K. nuosavybė, prašoma skola priteisė proporcingai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
15. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Ignitis“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kurioje teismas priteisė iš ieškovės 129,47 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. K.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovės atlyginti atsakovo S. K. patirtas advokato išlaidas;
15.2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovės priteista 129,47 Eur atsakovo S. K. patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti negali būti vertintina kaip teisiškai nepagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad: i) ieškovės ieškinys buvo patenkintas visa apimtimi, todėl iš ieškovės negali būti priteistos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos; ii) atsakovo S. K. tinkamas prievolių nevykdymas, t. y. įmokų už suvartotą elektros energiją nemokėjimas, lėmė, kad ieškovė buvo priversta inicijuoti teisminį procesą. Dėl to būtent atsakovas S. K. (kartu su kita atsakove) yra kalti tiek dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tiek dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų; iii) iš ieškovės atsakovui S. K. priteistos 129,47 Eur išlaidos sudaro net daugiau nei 50 proc. viso ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo, dėl to iš esmės teismo sprendimu priteisti šias išlaidas iš ieškovės atsakovui paneigiama ieškovės teisė į teisminę gynybą, šiuo atvejus ieškovei apgynus savo pareikštus pagrįstus prievolinius reikalavimus;
15.3. Apeliantė pažymi, kad ieškovės patikslintą ieškinio reikalavimą pirmos instancijos teismas patenkino pilnai, t. y. priteisė 256,54 Eur skolos už elektros energiją ir su tuo susijusias paslaugas. Aplinkybė, kad dalis skolos, t. y. 60,38 Eur, priteista tik iš atsakovės R. K., nepaneigia fakto, kad šiuo atveju ieškovė apgynė savo teisę į visą 256,54 Eur skolos reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas atsakovui neatitinka ir šiuo atveju pažeidžia CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies nuostatas;
15.4. Apeliantės įsitikinimu, būtent netinkamas atsakovo S. K. (kartu su kita atsakove) prievolių vykdymas ieškovei lėmė, kad ieškovė buvo priversta inicijuoti teisminį ginčą ir taip pat patirti dėl to išlaidas. Jei atsakovas (kartu su kita atsakove) būtų tinkamai vykdęs savo pinigines prievoles ieškovei, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti sąlyginai nedidelę 256,54 Eur sumą, kuri šiuo atveju buvo ženkliai mažesnė už paties atsakovo S. K. šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti;
15.5. Apeliantė pažymi, kad tinkamai informavo atsakovus apie susidariusią skolą, nepažeidė bendradarbiavimo pareigos, o atsakovai nevykdė pareigos informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą, neįtraukė kreditorių į bylą nutraukiant santuoką, skolos ieškovei nesumokėjo, todėl pats atsakovas S. K. yra atsakingas už jo patirtas bylinėjimosi išlaidas;
15.6. Apeliantė nurodo, kad negali būti iš ieškovės priteisiamos atsakovo S. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos, kai iš esmės visi jos suformuluoti reikalavimai ir išdėstyti neva juos pagrindžiantys argumentai buvo nepagrįsti ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo atmesti, o bylinėjimosi išlaidų priteisimas faktiškai reiškia, kad ieškovė gauna tik mažiau nei 50 proc. patenkinto ieškinio reikalavimo, nors šioje byloje ieškovė apgynė savo teisę į prievolinius reikalavimus.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. K. prašė apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Atsakovas nurodo, jog nesutinka su apeliantės pateiktu apeliaciniu skundu, mano, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui dalinai tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovo atžvilgiu, ir iš ieškovės priteisus atsakovui 129,47 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nėra pagrindo konstatuoti nesąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo;
Atsiliepimas
16.2. Atsakovas nurodo, kad ieškovė pareiškė turtinį solidarųjį reikalavimą dėl skolos atlyginimo būtent dviem atsakovams. Pasirinkti, kokio dydžio reikalavimą pareikšti ir keliems solidariesiems atsakovams, yra ieškovo teisė. Ieškovė taip pat prisiima riziką, kad tuo atveju, jeigu neįrodys savo reikalavimo pagrįstumo arba bus pripažinta pagrįsta ir įrodyta tik nedidelė reikalavimo dalis, jai teks atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai;
16.3. Atsakovas pažymi, kad nagrinėtoje byloje teismas atsakovo atžvilgiu ieškinį tenkino iš dalies, todėl teisėtai ir pagrįstai iš ieškovės nusprendė priteisti 129,47 Eur jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Netinkamas atsakovo procesinis elgesys byloje nebuvo konstatuotas. Ieškovė taip pat neįrodinėja, kad jos finansinė padėtis nesudaro galimybių atlyginti šių išlaidų ar, kad jai tai būtų pernelyg didelė finansinė našta;
16.4. Atsakovas paaiškina, kad vertinant susidariusią situaciją taip pat nėra pagrindo spręsti, kad teismas nagrinėjamoje byloje turėjo teisinį pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Juo labiau ir pati ieškovė su apeliaciniu skundu nepateikė jokių svarių argumentų, kad šiuo atveju teismas turėjo teisinį pagrindą daryti išimtį ir atsakovui iš ieškovės nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pažymėjo, kad atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų.
Šalies argumentai
17. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) S. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kurioje teismas priteisė solidariai iš atsakovo S. K. 196,16 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą 196,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą, ir civilinę bylą nutraukti, arba atmesti ieškinį apelianto atžvilgiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą skundžiamoje dalyje priėmė netinkamai ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje įrodinėtas aplinkybes. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą ir pagrįstai pateikė ieškinį siekdama apginti savo teises ir prisiteisti skolą iš atsakovų už tiektą elektros energiją neprašant atnaujinti santuokos nutraukimo bylos;
17.2. Ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti sprendžiamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo byloje, nes ieškovė skolą prašo priteisti iš atsakovų solidariai, todėl tenkinus šį ieškovės reikalavimą, yra keičiama santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta sutarties dėl teisinių pasekmių 9 punkto sąlyga, kad šia sutartimi apspręstas turto pasidalijimas atitinka kiekvienos iš šalių interesus ir norus ir, kad po šios sutarties sąlygų visiško įvykdymo vienas kitam jokių pretenzijų ateityje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto nereikš;
17.3. Apeliantas paaiškina, kad santuokos nutraukimo byloje buvo priimtas sprendimas, kad ginčo nekilnojamasis turtas atitenka tik atsakovei R. K.. Šalys (bent jau atsakovas) tokį savo apsisprendimą, taip pat ir kompensacijos dydžius nustatė atsižvelgdamos į aplinkybę, kad neegzistuoja jokios bendros prievolės kreditoriams už turtą. Žinodamas apie egzistuojantį įsiskolinimą, atsakovas neabejotinai būtų reikalavęs pripažinti šią prievolę asmenine atsakovės prievolę ir/ar reikalavęs didesnės kompensacijos iš atsakovės R. K.;
17.4. Apeliantas pažymi, kad tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti skolą solidariai, susidaro situacija, kad ieškovė turi teisę visą skolą išieškoti tiek iš atsakovės R. K., tiek iš atsakovo S. K.. Tuo atveju, jei skola būtų išieškota iš apelianto S. K., pagal įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 9 punktą, S. K. neturėtų teisės regreso tvarka reikalauti iš atsakovės R. K. jai priklausančios skolos dalies, nors tokią teisę atsakovas turėtų pagal įstatymą;
17.5. Apelianto įsitikinimu, ieškovės ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu ir civilinė byla nutraukta, kadangi ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, t. y. nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo, o inicijavo naują civilinę bylą, kas, priešingai nei teismas sprendimu sprendė, akivaizdžiai prieštarauja minėtam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo išaiškinimams;
17.6. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad elektros energijos vartotojai yra permokėję ESO dėl ko yra susidariusi permoka. 2023-11-15 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pateikė teismui žodinį prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ESO ir įpareigoti pateikti duomenis apie permokos dydį. Prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad permokos klausimai bus sprendžiami visos valstybės mastu. Atsižvelgiant į tai, kad po atsakovų santuokos nutraukimo pastatai asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei R. K. ir permoka bus grąžinta būtent jai, o ne atsakovui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti visą skolą solidariai ir iš atsakovo, yra nesąžiningas ir neteisingas, nes būtent atsakovė R. K. atgaus permoką, o permokos dalies priklausančios apeliantui jis neturės galimybės atgauti;
17.7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadomis, kuriose nurodyta, kad atsakovai (abu) buvo sudarę su ieškove elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią jiems priklausančiam nekilnojamojo turto objektui buvo tiekiama elektros energija, o atsakovai įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Nurodo, kad tokios teismo išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, kurie akivaizdu nebuvo teismo tinkamai įvertinti. Nagrinėjamu atveju privalėjo tinkamai būti įvertintas faktas, jog ieškinys buvo grindžiamas 2022-06-18 tarp UAB Ignitis ir atsakovo S. K. sudaryta Sutartimi, kurios S. K. nesudarė, nepasirašė ir atitinkamai neprisiėmė jokių įsipareigojimų pagal šia Sutartį;
17.8. Pasak apelianto, byloje esantys įrodymai liudija, kad apelianto vardu pasirašė atsakovė R. K., pateikdama ieškovei suklastotą S. K. įgaliojimą, kurio S. K. taip pat nepasirašė ir įgaliojimų R. K. sudaryti Sutartį su Ieškovu nesuteikė. P. S. K. pareiškimą Šiaulių AVPK Raseinių PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų klastojimas), ikiteisminiame tyrime buvo paskirtas rašysenos tyrimas dėl 2022-06-18 įgaliojimo sudarymo tarp S. K. ir R. K. tikrumo, taip pat dėl Sutartį pasirašiusių asmenų (byloje yra pateiktas Šiaulių AVPK Raseinių PK raštas dėl įgaliojimo tikrumo tyrimo ir Šiaulių AVPK Raseinių PK 2023-11-15 raštas dėl Sutartį pasirašiusių asmenų atliekamo tyrimo);
17.9. Apeliantas, siekdamas įrodyti faktinę aplinkybę, kad jo parašai ant Sutarties ir įgaliojimo buvo suklastoti, nagrinėjamoje byloje 2023-11-15 pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo iki ikiteisminiame tyrime bus gauta tyrimo išvada dėl Sutartį ir įgaliojimą pasirašiusių asmenų. 2023-11-15 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovei R. K. pripažinus, kad Sutartį ir įgaliojimą pasirašė ne S. K., o R. K., teismas prašymo netenkino. Atsakovei pripažįstant šias aplinkybes, jos gali būti nustatytos šalims pripažįstant faktus (CPK 187 straipsnis). Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais;
17.10. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos išvadą, kad teismas vadovavosi išimtinai ieškovės pozicija, kad jai nekilo abejonių, jog utartis sudaryta tinkamai, nes turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniam, o sutartį sudarė vienas jų, t. y. atsakovė R. K.. Buvo pasirašyti visi reikalingi dokumentai, kad būtų tiekiama į objektą elektros energija. Ieškovė vadovaujasi pasitikėjimo šalimi principu, nes fiziškai neturi galimybės patikrinti visose sutartyse esančių kito sutuoktinio sutikimų - elektros energija reikalinga abiem sutuoktiniam;
17.11. Apeliantas nesutinka su ieškovės pozicija, kad elektros energijos tiekimo Sutartis gali būti sudaryta ir konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė yra nepriklausomas, taip pat ir visuomeninis, elektros energijos tiekėjas ir Sutartį atsakovė R. K. sudarė su Ieškove, kaip su nepriklausomu tiekėju. Pagal Elektros energijos tiekimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 17 punktą, buitiniai vartotojai privalo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su tiekėju. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai sudaroma nauja sutartis dėl elektros energijos tiekimo tam pačiam objektui, bendraturtis turi pateikti likusiu bendraturčiu sutikimą (imperatyvi nuostata);
17.12. Pažymi, kad sudarant Sutartį, pastatai priklausė atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl atsakovė R. K., sudarydama naują sutartį su ieškove, privalėjo pateikti S. K. sutikimą, kurio S. K. nedavė. Teisės aktai nenumato galimybės sudaryti Sutartį su nepriklausomu tiekėju konkliudentiniais veiksmais, kaip tai buvo nurodžiusi ieškovė;
17.13. Apeliantas nesutikimo motyvus su ieškiniu grindžia Šiaulių apygardos teismo 2024-01-04 nutarties konstatuotai aplinkybei, kad „S. K. prieš savo valią tapo UAB Ignitis klientas“ šiuo atveju ieškinys negali būti tenkintas jo atžvilgiu, o juo labiau nagrinėjamu atveju negali būti laikoma, kad Sutartis buvo sudaryta tinkamai su abiem atsakovais, ir kad iš Sutarties gali kilti teisinės pasekmės atsakovui S. K.;
17.14. Apeliantas paaiškina, kad Sutartis ir Įgaliojimas buvo pasirašyti ne nuotoliniu būdu, o atsakovei R. K. susitikus gyvai su UAB „Ignitis“ atstovu (duomenys neskelbtini), ir jo akivaizdoje pasirašant Sutartį bei Įgaliojimą (pasirašymo vietą patvirtina į bylą pateiktas 2023-11-28 Raseinių PK raštas). Ieškovė, matydama ir žinodama, kad R. K. pasirašo Į. S. K. vardu, R. K. veiksmų nenutraukė ir negana to, šio įgaliojimo pagrindu sudarė Sutartį, tokiu būdu R. K. kartu su Ieškove prisiėmė riziką prarasti galimybę reikalauti skolos už elektros energiją iš S. K.;
17.15. Apeliantas atkreipia dėmesį, kadangi byla nebuvo sustabdyta apelianto prašymu, iki kol ikiteisminiame tyrime bus gauta tyrimo išvada dėl Sutartį ir Įgaliojimą pasirašiusių asmenų, todėl į bylą privalėjo būti įtrauktas Lietuvos paštas, kad būtų byloje išsiaiškinta, ar sudaryta (suklastota) Sutartis galėjo būti sudaryta tinkamai ar kaip dabar paaiškėjo, buvo sudaryta prieš apelianto valią, kad būtų išvengta neteisėtos skolos priteisimo iš apelianto;
17.16. Apeliantas pažymi, kad iki nesudarius Sutarties su nepriklausomu elektros energijos tiekėju, elektros energijos tiekimas į atsakovams priklausantį objektą patektų į laikiną garantinį tiekimą (LR Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnis), administruojamą Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) ir mokesčiai už elektrą turėtų būti mokami ESO, o ne ieškovei UAB Ignitis, t. y. ieškovė apskritai neturėtų jokių reikalavimo teisių į atsakovus;
17.17. Apelianto įsitikinimu dėl nusikalstamų atsakovės R. K. veiksmų atsakovas S. K. prieš savo valią nepagrįstai buvo pripažintas skolininku. Kitaip tariant, skundžiamu sprendimu atsakovas S. K., kuris yra nukentėjęs nuo R. K. dokumento klastojimo veiksmų, buvo pripažintas ne nukentėjusiu, o atsakingu už skolos susidarymą;
17.18. A. R. K., 2022-11-01 sudarydama sutartį su kitu nepriklausomu elektros tiekėju, nedeklaravo elektros skaitiklių rodmenų sutarties su ieškove pabaigoje, kas įtakojo suvartotos elektros energijos apskaičiavimą pagal vidutinį suvartojimą, o ne pagal faktiškai suvartotą elektros energiją, kurios suvartotas kiekis galėjo būti ir mažesnis, tokiu būdu atsakovė R. K. prisiėmė riziką apmokėti už elektros energiją pagal vidutinį elektros energijos suvartojimą. Apeliantas nesutinka ir negali sutikti ir su paties ieškovės reikalavimo suma, kadangi nėra aišku ar ji apskirtai gali būti laikoma pagrįsta, nes vien pateikti paskaičiavimai negali būti laikomi pagrįstais įrodymais dėl skolos dydžio nustatymo.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė (apeliantė) UAB Ignitis prašo atsakovo/apelianto S. K. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantė atsiliepime nurodo, kad UAB Ignitis ir S. K. 2022 m. birželio 18 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutartį pasirašė R. K.. R. K. S. pasirašė S. K. vardu. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją šiame Objekte buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal Ieškovo užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimų/keitimo metu. Šiuo atveju skola buvo apskaičiuota pagal Ieškovo turimus duomenis;
18.2. Apeliantė, atsižvelgusi į tai, kad, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio mėn. Objektas jungtinės nuosavybės teise priklausė S. K. ir R. K., prašė skolą priteisti solidariai;
18.3. Apeliantė sutinka su pagrįsta pirmos instancijos teismo nuomone, jog atsakovė R. K. sutiko, kad nuo 2022 m. spalio 11 d. ji viena atsakinga už susidariusį įsiskolinimą, turtas (šiuo atveju objektas, esantis (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 10 d. buvo atsakovų kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o sutuoktiniai atsako kaip solidarūs skolininkai (ieškovės prievolė susijusi su šeimos interesais, t. y. tinkamu elektros tiekimo užtikrinimu). Vien ta aplinkybė, kad, pasak atsakovo S. K., jis nesudarė sutarties su ieškove, savaime nepanaikina ieškovės teisės reikalauti abiejų atsakovų solidariosios atsakomybės. A. S. K. niekur nedingsta pareiga, kaip namo bendrasavininkui, iki 2022 m. spalio 10 d. atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas;
18.4. Apeliantė atsiliepimu paaiškina, kad teisinis reguliavimas reiškia, kad, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo (vieno sutuoktinio prašymu, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, dėl vieno (abiejų) sutuoktinio (-ių) kaltės), privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Toks įpareigojimas leidžia apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus;
18.5. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą ir pagrįstai pateikė ieškinį siekdama apginti savo teises ir prisiteisti skolą iš atsakovų už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. Be to, kai kreditorius nelaiko, kad teisme išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimą yra nuspręsta dėl jo teisių ar pareigų, nėra teisinio pagrindo įpareigoti kreditorių dėl jo teisių gynybos kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 7 punkto pagrindu, taip pat nėra teisinio pagrindo varžyti kreditoriaus teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu, ir ieškinyje apibrėžti savo reikalavimo dalyką bei jo pagrindą;
Šalies argumentai
18.6. Apeliantė paaiškina, kad visuomeninio elektros tiekėjo ir nepriklausomo elektros teikėjo statusas skiriasi, nepaisant to, kad visuomeninio elektros energijos tiekimo ir nepriklausomo elektros energijos tiekimo paslaugą tam tikrais atvejais gali vykdyti tas pats subjektas. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju, visuomeninio tiekimo sutartis turėjo būti nutraukta 2022 m. liepos 1 d. Nutraukus visuomeninio tiekimo sutartį, Atsakovai turėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją. 2022 m. birželio 18 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutartį pasirašė R. K.. R. K. S. pasirašė S. K. vardu. Primintina, jog R. K. pasirašant sutartį, objektas jungtinės nuosavybės teise priklausė S. K. ir R. K.;
18.7. Apeliantė nurodo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) yra skirstomųjų tinklų operatorius, valdantis skirstymo tinklus savo aptarnaujamoje teritorijoje. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ įsiskolinimo vartotojams. S. K. dėl operatoriaus permokos gali kreiptis į operatoriui, šioje byloje nagrinėjamas atsakovų įsiskolinimas nepriklausomam tiekėjui. Kadangi šios bylos sprendimas nedaro įtakos AB „Energijos skirstymo operatoriaus“, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė įtraukti AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ į bylą;
18.8. Pažymi, jog sutarties sudarymo metu 2022 m. birželio 18 d. Objektas jungtinės nuosavybės teise priklausė S. K. ir R. K.. Bylos duomenimis nustatyta, ir nei vienas iš atsakovų neginčijo, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turtas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniam, o sutartį sudarė vienas jų, t. y. atsakovė R. K.. Buvo pasirašyti visi reikalingi dokumentai, kad būtų tiekiama į objektą elektros energija. Be to ši sutartis nepatenka į CK 3.92 straipsnio 4 dalies taikymo apimtį, kai gali būti sudaromi tik abiejų sutuoktinių (CK 3.96 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliantė nesutinka su apelianto argumentu, jog jis neprisiėmė jokių įsipareigojimų pagal 2022 m. birželio 18 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. K. prašo atsakovo/apelianto S. K. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Atsakovė nurodo, kad apeliantas nepagrįstai mano, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą skundžiamoje dalyje priėmė, netinkamai ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tariamai nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovė sutiko už susidariusią skolą ieškovei būti solidariai atsakinga su apeliantu. Taip pat nurodė, kad apeliantui 2022 m. spalio 10 d. išsikėlus iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. spalio 31d. (sutarties pabaigos) ji pati naudojosi ieškovės tiekiama elektros energija ir sutinka už ją sumokėti. Todėl 2023 m. gruodžio 28 d. priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė neskundė ir su juo sutiko, mano, jog jis yra teisingas;
19.2. Atsakovės nuomone, šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo ieškovei prašyti atnaujinti santuokos nutraukimo bylą, o savo teisių gynimo būdą ji pasirinko tinkamai;
19.3. Atsakovė paaiškina, kad santuokos nutraukimo byloje, proceso eigoje šalys susitarė bylą baigti taikiu būdu ir sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, kaip numato įstatymas, buvo susitarta dėl bendro santuokoje įgyto turto padalinimo. Atsakovė neturi pagrindo prieštarauti, kad kreditorius/ieškovė/apeliantė UAB Ignitis nebuvo santuokos nutraukimo byloje patraukta trečiuoju asmeniu. Tačiau dėl to negali būti kalta ar atsakinga vien tik atsakovė R. K., kaip neteisingai savo skunde nurodo apeliantas. Įtraukti ieškovę trečiuoju asmeniu į santuokos nutraukimo bylą turėjo apeliantas, kadangi jis nuo 1999 m. balandžio 21 d. buvo sudaręs sutartį su elektros tiekėju (kliento kodas (duomenys neskelbtini)), o 2022 m. pasikeitus šalyje situacijai dėl elektros tiekimo, privalomai reikėjo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, o santuokoje įgytas turtas (gyvenamasis namas) viešame registre buvo įregistruotas S. K. vardu, o taip pat jam buvo aiškiai žinoma apie jo vardu 2022 m. birželio 18 d. sudarytą sutartį su ieškove. Apeliantas nurodo tiesos neatitinkančias aplinkybes ir klaidina teismą, teigdamas, jog iš ieškovės nebuvo gavęs apmokėjimui nei vienos sąskaitos, o iš atsakovės R. K. tariamai nebuvo gavęs jokios informacijos apie sudarytą sutartį su ieškove ir egzistuojančius įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė išdėstė teisingas faktines aplinkybes, jog tik apelianto žinioje buvo pašto dėžutės raktas ir iki 2022 m. spalio 10 d., t. y. kol jis faktiškai gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis pats išimdavo iš dėžutės visą korespondenciją, tame tarpe ir ieškovės siųstas sąskaitas, ir jas pateikdavo atsakovei. Šios aplinkybės byloje nebuvo paneigtos;
19.4. Atsakovė sutinka su teismo išvada, kad abiems atsakovams turint tiek turto, tiek ir nuolatines pajamas, o skolos sumai faktiškai esant nedidelei (solidari atsakomybė už 196,16 Eur) nebus būtinybės nukreipti išieškojimą į turtą. Todėl skolos priteisimas solidariai nedarys jokios įtakos turto, padalinto sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, apimčiai;
19.5. Atsakovė dėl apelianto pateiktos Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kurioje atsispindi aplinkybės dėl 2022 m. birželio 18 d. sutarties su ieškove sudarymo, paaiškina, kad įgaliojimą pasirašė S. K. vardu, kadangi vyko skyrybų procesas, kuriame vyrui nebuvo įdomūs visi buitiniai reikalai. Mokesčių už vandenį, elektrą nemokėjo. Kad mokesčiai būtų mažesni pasirašė (objektas nepatektų į garantinį elektros tiekimą, kur kainos buvo ženkliai didesnės) įgaliojimą S. K. vardu, pasirašė pati, sutuoktinio parašo neklastojo. Akcentuotina tai, kad įgaliojimo pasirašymo metu, t. y. 2022 m. birželio 18 d., R. K. ir S. K. buvo santuokoje ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , t. y. objektą dėl kurio elektros energijos tiekimo buvo sudaryta sutartis su UAB Ignitis, valdė bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Atsakovė patvirtina, kad tokiu būdu atsakovė veikė išskirtinai tuo metu dar buvusios šeimos interesais, o ne savo asmeniniais, kaip absoliučiai neteisingai nurodo apeliantas savo skunde. Dėl ko tiek ieškovei, tiek teismui, nagrinėjusiam bylą, nekilo abejonių dėl to, jog sutartis su ieškove sudaryta tinkamai;
19.6. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį, pats iki šiol nėra inicijavęs teisminio proceso dėl 2022 m. birželio 18 d. elektros tiekimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir S. K., pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Tai reiškia, kad apeliantas sutinka su tuo, jog sutartis buvo galiojanti iki 2022 m. spalio 31 d. ir privalomai turėjo būti vykdoma. Todėl apelianto teiginiai, jog jis tariamai nieko nežinojo apie sudarytą sutartį ar „prieš savo valią tapo UAB Ignitis klientu“, faktiškai neturi jokios reikšmės;
19.7. Pirmosios instancijos teismas ne visą skolą priteisė solidariai, o iš ieškinyje nurodytos skolos sumos (256,54 Eur) išskaičiavo dalį už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 31 d., už kurią faktiškai atsakinga atsakovė. Atsakovas per visą sutarties galiojimo laikotarpį nei kiek nėra sumokėjęs už suvartotą elektros energiją, nežiūrint į tai, kad iki 2022 m. spalio 10 d. faktiškai gyveno name (duomenys neskelbtini), ir elektrą naudojo net netaupydamas (sudariusi sutartį, atsakovė mokėjo pati, kiek pajėgė finansiškai), todėl mažų mažiausiai yra keistas jo svarstymas dėl galimybės atgauti susidariusią permoką;
19.8. Atsakovės nuomone, apeliantas visiškai nepagrįstai kelia klausimą dėl elektros energijos vartotojų permokos ESO. Pažymi, kad iš ESO nėra pateikta vartotojams jokios informacijos apie konkrečios permokos grąžinimą kiekvienam vartotojui atskirai. Todėl apelianto dėstomos aplinkybės dėl permokos taip pat neturi jokios reikšmės skundo dalykui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo naudai ir dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
22. A. S. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. skundą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo naujai pateikiamo įrodymo turiniu, sprendžia, kad atsakovas pagrindė šio įrodymo pateikimo būtinybę apeliacinės instancijos teisme, ši įrodinėjimo priemonė gauta po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Sprendžiama, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jį apeliacinės instancijos teismas priima. Pažymėtina, kad teismas dėl priimto įrodymo pasisako tiek, kiek jis turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.
Faktinės bylos aplinkybės
25. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas/objektas), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenys, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei R. K. Š. apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1902-476/2022 pagrindu.
26. Byloje yra pateikta 2022 m. birželio 18 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), sudaryta tarp tiekėjos UAB „Ignitis“ ir atsakovo S. K.. Prie minėtos sutarties yra pateiktas 2022 m. birželio 18 d. įgaliojimas (toliau – ir Įgaliojimas), kuriuo S. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi, įgalioja R. K., įgaliotojo vardu sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Taip pat iš byloje esančios PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovės UAB „Ignitis“ reikalaujama skola yra 256,54 Eur (už 2022-10 laikotarpį priskaičiuota suma 97,37 Eur ir skola 167,36 Eur, bei atėmus valstybės taikomą dalinį tiekimo kainos kompensavimą 8,19 Eur).
27. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjų (atsakovų R. K. ir S. K.) prašymas tenkintas, nutraukta santuoka tarp S. K. ir R. K., ir patvirtinta šalių 2022 m. rugsėjo 1 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Minėtos sutarties 5 punktu nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovei R. K. asmeninės nuosavybės teise atitenka gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo namas/objektas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
28. Apeliantė ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ginčija pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovo S. K. naudai. Apeliantė nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu atsakovui, nurodo, kad išlaidų dydis iš ieškovės yra teisiškai nepagrįstas, o bylinėjimosi išlaidų priteisimas faktiškai reiškia, kad ieškovė gauna tik mažiau nei 50 proc. patenkinto ieškinio reikalavimo, nors šioje byloje ieškovė apgynė savo teisę į prievolinius reikalavimus.
29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ieškovė ginčija procesinio pobūdžio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėto skundo argumentų pasisako po atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimo.
Dėl ginčo esmės
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovai buvo sudarę su ieškove elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jiems priklausančiam nekilnojamojo turto objektui (ginčo namui) buvo tiekiama elektros energija, o atsakovai įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Teismas nusprendė, kad kadangi objektas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausė abiem atsakovams iki 2022 m. spalio 10 d., o nuo 2022 m. spalio 11 d. yra asmeninė atsakovės R. K. nuosavybė, prašomą skolą priteisė proporcingai, t. y. susidariusią ieškovei skolą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. iki atsakovų santuokos nutraukimo momento (2022 m. rugsėjo 9 d.) priteisė solidariai iš abiejų atsakovų, po santuokos nutraukimo momento, likusią skolos dalį- vienai atsakovei R. K..
31. Ieškovė (apeliantė) ir atsakovė R. K. sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo S. K. apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovės duomenimis tarp ieškovės ir atsakovo S. K. pasirašyta Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutartis yra teisėta, todėl atsakovai iki santuokos nutraukimo momento už skolą ieškovei atsako solidariai.
32. Apeliantas (atsakovas) S. K. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad su ieškove nebuvo sudaręs Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutarties, minėtą sutartį pasirašė jo vardu buvusi sutuoktinė atsakovė R. K.. Šių argumentų pagrindu laiko, kad sutartis yra neteisėta, todėl ieškovės reikalavimas skolą pagal minėtą sutartį už elektros energiją priteisti solidariai iš atsakovų yra nepagrįstas ir neteisėtas.
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir pirmiau aptartus faktinę situaciją atspindinčius dokumentus, pripažįsta pagrįstais apelianto S. K. apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nenustatė ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi formaliu situacijos vertinimu, neatskleidęs tikrųjų šalis siejusių santykių turinio, neįvertinęs realaus šalių elgesio ir jo santykio su ieškiniu keliamu reikalavimu.
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad atsakovai solidariai atsako už susidariusią skolą ieškovei pagal Sutartį, iš esmės rėmėsi ieškovės pateiktais dokumentais ir atsakovės nurodytais paaiškinimais, tačiau neatsižvelgė į atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus ir reikšmingus duomenis, nevertino jų visumos, todėl sprendimą priėmė neištyręs šio ginčo kontekste visų reikšmingų faktinių aplinkybių.
35. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nesutikimą su ieškovės teiktu reikalavimu dėl skolos grindė atsakovės savavališku ir neteisėtu elgesiu, t. y. atsakovė už save ir atsakovą, kaip tuometinį sutuoktinį, be jo žinios ir išreikštos valios pasirašė sutartį dėl elektros tiekimo į po santuokos nutraukimo jai atitenkantį asmeninės nuosavybės teise namą. Apeliantas pirmosios instancijos teismo metu dėl minėtų aplinkybių teikė įrodymus, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų suklastojimo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pranešimą apie tyrimo eigą, prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo, neatsižvelgė į apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus apie atsakovės suklastotą jo įgaliojimą ir parašą sutartyje su ieškove.
36. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovės argumentai, kad ši sutartis, atsakovės pasirašyta atsakovo vardu, yra teisėta ir sukelianti teisines pasekmes abiem atsakovams, nes sutartis gali būti sudaryta ir konkliudentiniais veiksmais, yra prieštaraujantys byloje esančioms faktinėms aplinkybėms bei įstatyminėms nuostatoms.
37. Konstatuotina, kad byloje pirmos instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog ginčo sutartis priskirtina ir prie vartojimo sutarčių, kuriose fizinis asmuo (vartotojas) laikomas silpnesniąja sutarties šalimi. Būtent apeliacinės instancijos teismui reikalingumą tenkinti atsakovo apeliacinį skundą apsprendžia pagrindinių sutarčių teisės principų (šalių valios laisvės principo, sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos) pažeidimas, taip pat esminis nukrypimas ne tik nuo sutarties šalių, bet ir visuomenės interesų, kad visi asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai), sudarydami sandorius, kurių pagrindu atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, elgtųsi pagrįstai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos CK 6.225 str. l d. nuostatos). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pareiga įrodyti, jog vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį tenka verslininkui (CK 6.228 (16) str. 3 d.).
38. Darytina išvada, kad ieškovė kaip besiverčianti elektros energijos pirkimo- pardavimo veikla Lietuvos rinkoje, visų pirma pati turėjo pareigą būti atidi ir rūpestinga, siekdama tinkamai įforminti siūlomus sutartinius santykius su atsakovais, kaip su vartotojais ir nekilnojamojo turto, į kurį bus tiekiama elektros energija, bendrasavininkiais, o to nepadariusi, turi prisiimti ir riziką, kilusią iš tokios neindividualizuotos sutarties vykdymo. Negalima pritarti ieškovės išreikštai pozicijai, kad ji iš esmės vadovaujasi pasitikėjimo šalimi principu, nes fiziškai neturi galimybės patikrinti visose sutartyse esančių kito sutuoktinio sutikimų, kad elektros energija reikalinga abiem sutuoktiniams.
39. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, iš esmės nevertindamas apelianto (atsakovo) teiktų paaiškinimų apie atsakovės suklastotą įgaliojimą ir jo vardu pasirašytos sutarties su ieškove teisinės reikšmės, nusprendė, jog labiau tikėtina, kad ginčo sutartis buvo sudaryta esant atsakovams santuokoje, kadangi ieškovė tiekė elektros energiją į objektą priklausiusi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pažymėdamas, kad apeliantas (atsakovas) S. K. savo pozicijos nepateikė, nes teismo posėdyje nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta neteisingai įvertinus ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties pasirašymo per atstovą, esmę ir byloje surinktus įrodymus.
40. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų.
41. Civilinių teisių subjektai įgyja civilines teises ir pareigas ne tik veikdami tiesiogiai, bet ir per atstovus. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.
42. CK 2.137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.137 straipsnio normą, yra nurodęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
43. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsikirtinėjo, kad nebuvo išdavęs įgaliojimo atsakovei ir jo pagrindu nesudarė sutarties su ieškove, ir šiems argumentams pagrįsti pateikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pranešimą apie tyrimo eigą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tokius atsakovo/apelianto teiktus įrodymus, dėl ko padarė neteisingą išvadą, kad abu atsakovai (R. K. ir S. K.) teisėtai sudarė su ieškove sutartį. Šią teismo nustatytą aplinkybę paneigia ir apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis, kurios 19 punkte nustatyta, kad atsakovė R. K. tyčia suklastojo tikrą dokumentą (įgaliojimą) ir panaudojo, sudarydama S. K., kaip UAB „Ignitis“ kliento, elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Nors atsakovė R. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, tačiau nutartyje nustatytos aplinkybės pagrindžia apelianto S. K. nesutikimo su ieškiniu motyvus ir yra reikšmingas įrodymas sprendžiant ginčą dėl skolos iš atsakovo priteisimo ieškovės naudai.
44. Esant visoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog būtent vienos atsakovės R. K., kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkės, išreikšta valia ir buvo sudaryta sutartis su ieškovė dėl elektros energijos pirkimo - pardavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai S. K. ir R. K. solidariai atsako ieškovei už suteiktas paslaugas pagal šią sutartį. Apeliantui įrodžius, kad atsakovė pasirašė sutartį be jo valios ir sutikimo tokiai vartojimo sutarčiai sudaryti šalių santuokos nutraukimo proceso metu, už prievoles, kilusias pagal tokią sutartį, ir turi atsakyti viena atsakovė R. K..
45. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
46. Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, netinkamai kvalifikavo abiejų atsakovų, kaip elektros energijos vartotojų, atsakomybės pagrindus. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje solidariai iš atsakovo S. K. priteistina skolos dalis ieškovės naudai, keistina – ieškinys tenkinamas iš dalies, atmetus ieškovės reikalavimus atsakovui, o pirmos instancijos teismo pagrįstai paskaičiuota 256,54 Eur skola priteisiama iš vienos atsakovės R. K. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
47. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinto atsakovo apeliacinio skundo pagrindu, ieškovės apeliacinis skundas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas.
48. Teismas atmeta apeliantės deklaratyvius argumentus, kad būtent netinkamas atsakovo S. K. (kartu su kita atsakove) prievolių vykdymas lėmė, jog ieškovė buvo priversta inicijuoti teisminį ginčą ir taip pat patirti dėl to išlaidas; kad ieškovės 256,54 Eur reikalavimo suma ženkliai mažesnė už paties atsakovo S. K. byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad atsakovas pagrįstai gindamasis nuo ieškovės reiškiamų reikalavimų naudojosi advokato teikiama teisine pagalba, kurios apmokėjimo išlaidos (500 Eur) laikytinos visiškai adekvačiomis šiame ginče.
49. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
51. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės naudai iš vienos atsakovės R. K. priteisiant 256,54 Eur skolą, procesines palūkanas proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina patirtų 22,23 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmetus ieškinio reikalavimus solidaraus atsakovo atžvilgiu, atsakovui S. K. iš ieškovės priteistinos jo 550 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Tenkinus atsakovo S. K. apeliacinį skundą, taip pat iš priešingos šalies priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Konstatuotina, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo nepateikė visų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo ir jas grindžiančių dokumentų. Atsakovas pridėjo tik mokėjimo nurodymą apie 30,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistina 30 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Ieškovės UAB „Ignitis“ apeliacinį skundą atmesti.
A. S. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą, panaikinus jį dalyje dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ skolinių reikalavimų atsakovui S. K., ir pakeistą sprendimą išdėstyti tokia redakcija:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 256,54 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt šešių eurų 54 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 256,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884“.
Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,23 Eur (dvidešimt du eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinio reikalavimus atsakovui S. K. atmesti visa apimtimi.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 30 Eur (trisdešimt eurų 0 centų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.