Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raj. sav., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, turinti 3-čios grupės neįgalumą, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 ir 3 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. tyčia nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį – vyrą, t. y. 2016 m. sausio 31 d., apie 20 val., savo gyvenamosiose patalpose, esančiose sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia tris kartus peiliu dūrė bejėgiškos būklės dėl neįgalumo savo vyrui A. M. į krūtinės sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam krūtinės ląstos sužalojimus: durtinį – pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su dešinės pažastinės arterijos ir venos sužalojimais, durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje pusėje poraktikaulinėje srityje, dvi paviršines durtines – pjautines odos ir paodės žaizdas krūtinės dešinėje pusėje viršutinėje dalyje, kas sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę ir į krūtinės, dešinės pažasties ir dešinio žąsto minkštuosius audinius bei sunkų trauminį hemoraginį šoką, dėl ko nukentėjusysis A. M. 2016-02-01, apie 17 val., mirė įvykio vietoje.

2016-04-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tikėtina, jog tyrimui pateiktos A. M. peties odos žaizdos buvo padarytos tyrimui pateiktu peiliu (1 t., b. l. 74-78).

Iš 2016-02-05 asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2016-02-05 apžiūrint kaltinamosios D. M. kūną išorinių sužalojimų nerasta (1 t., b. l. 79-81).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus rašte nurodyta, kad A. M. nustatytas 20 (dvidešimt) procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės priežiūros pagalbos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (1 t., b. l. 124).

UAB „(duomenys neskelbtini) šeimos klinikos“ medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. M. nuo 2007-01-25 buvo nustatyta visiška negalia su slauga, ligonis buvo slaugomas namuose (1 t., b. l. 126).

UAB „(duomenys neskelbtini) šeimos klinikos“ medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. M. po persirgto hemoraginio insulto buvo išlikusi deš. galūnių paralyžius. Ligonis nevaldė dešinės rankos, kaire ranka galėjo atlikti visus veiksmus. Ligonis nebuvo visiškai prikaustytas prie invalido vežimėlio. Lazdos pagalba galėjo truputį judėti (1 t., b. l. 130).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios D. M. kaltė tyčia nužudžius bejėgiškos būklės savo šeimos narį – vyrą A. M. įrodyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).

Specialisto išvadomis nustatyta, kad A. M. mirė nuo durtinio - pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su dešinės pažastinės arterijos ir venos sužalojimais, kas sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę ir į krūtinės, dešinės pažasties ir dešinio žasto minkštuosius audinius bei sunkų trauminį hemoraginį šoką.

Kaltinamoji D. M. parodė, kad 2016-01-30, vakare, konflikto metu dūrė peiliu savo vyrui A. M. į petį, jam iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas. 2016-02-01, apie 16.30 val., rado vyrą mirusį.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios D. M. padarytos veikos ir padarinių – nukentėjusiojo A. M. mirties - yra priežastinis ryšys: D. M. konflikto metu tyčia tris kartus peiliu dūrė bejėgiškos būklės dėl neįgalumo savo vyrui A. M. į krūtinės sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam krūtinės ląstos sužalojimus bei sunkų trauminį hemoraginį šoką, dėl ko nukentėjusysis A. M. 2016-02-01, apie 17 val., mirė. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad D. M. kaltė nužudant A. M. pasireiškia netiesiogine tyčia - ji tyčia tris kartus peiliu durdama A. M. į krūtinės sritį suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. M. A. M. nužudymą padarė kvalifikuojančioms aplinkybėms – nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį – vyrą.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, praradus sąmonę arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-77/2010, 2K-146/2014, 2K-164/2014, 2K-72/2015). Teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę.

Byloje ištirtais dokumentais nustatyta, kad A. M. po persirgto hemoraginio insulto buvo nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės priežiūros pagalbos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, nuo 2007-01-25 buvo nustatyta visiška negalia su slauga, buvo išlikusi deš. galūnių paralyžius, jis nevaldė dešinės rankos, kaire ranka galėjo atlikti visus veiksmus, galėjo truputį judėti lazdos pagalba. Vertindamas šiuos duomenis teismas konstatuoja, kad A. M. būklė buvo bejėgiška, jis negalėjo apsiginti, aktyviai pasipriešinti D. M. ir taip išvengti pavojaus savo gyvybei.

Konstatuojant bejėgišką nukentėjusiojo A. M. būklę, vertindamas liudytojo A. L. parodymus, jog A. M. buvo darbingas, nebuvo bejėgiškas, teismas juos atmeta ir darydamas išvadas jais nesiremia, nes jie pagrįsti subjektyviu liudytojo vertinimu, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismas pasisako dėl kaltinamosios D. M. parodymų, kad ji nusikaltimą padarė iš dalies išprovokuota pačio nukentėjusiojo A. M. - jam dūrė peiliu, nes jis konflikto metu šaukė: „durk, durk, ko neduri, durk man“. Provokacija suprantama kaip jai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, be kurios asmuo tokios veikos nebūtų padaręs. Bylos duomenimis nustatyta, kad prieš nusikaltimą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo vyko konfliktas, kurio metu A. M. ir galėjo pasakyti kaltinamosios D. M. cituojamus žodžius, tačiau minėtų žodžių sveikas, mąstantis žmogus negalėjo suprasti realiu prašymu jį sužaloti ar nužudyti. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas kaltinamosios D. M. parodymus dėl jos provokavimo padaryti nusikaltimą atmeta kaip nepagrįstą gynybos versiją.

Kaltinamosios D. M. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 ir 3 punktus, kaip ir kvalifikuotina.

Kaltinamosios D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių nukentėjusiajam A. M. sutvarstydama žaizdą ir iškviesdama greitąją medicinos pagalbą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtina nustatyti aktyvius kaltininko veiksmus, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (kasacinės nutartys Nr. 2K-39/2007, 2K-299/2012). Teismų praktika rodo, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais stengiasi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai. Tokie kaltininko veiksmai paprastai būna greitosios medicinos pagalbos iškvietimas ar aplinkinių pagalbos prašymas, bandymas gaivinti nukentėjusįjį, darant jam dirbtinį kvėpavimą, stabdant kraujavimą ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-278/2009).

Kaltinamoji D. M. parodė, kad po A. M. sužalojimo jam iš žaizdos bėgo kraujas, ji ant žaizdos dėjo bintą, ledo, žaizdą užklijavo pleistru. Iš kaltinamosios ir nukentėjusiojo A. M. telefoninių pokalbių analizės matyti, kad 2016-02-01 D. M. kelionės į (duomenys neskelbtini) metu kelis kartus skambino A. M., domėjosi jo sveikata, nebegalėdama susisiekti telefonu su vyru kreipėsi pagalbos į kaimyną A. L., kad jis nueitų pažiūrėti, kaip nukentėjusysis jaučiasi. Iš BPC (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto, pokalbio įrašo suvestinės, pranešimo apie GMP siųstą ligonį (1 t., b. l. 28, 29-30, 58) matyti, kad greitąją medicinos pagalbą A. M. iškvietė kaltinamoji D. M..

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji D. M. suteikė A. M. pagalbą ir aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes už padarytus nusikaltimus teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis (Lietuvos Respublikos BK 61 str.). BK 54 str. (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalis skelbia, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, visos išvardytos aplinkybės turi vienodą reikšmę nustatant bausmės dydį. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

D. M. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. savo šeimos nario mirtį, nuteistoji padarė veikdama netiesiogine tyčia. Kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta, turi 3-čios grupės neįgalumą, registruota darbo biržoje, yra ligota (2 t., b. l. 64, 121, 122), prižiūri nusenusį tėvą (2 t. b. l. 120), yra dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai D. M. skiriama minimali Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-699/2017). Šioje byloje teismas remdamasis nustatytų aplinkybių visuma konstatuoja, kad išimtinių aplinkybių taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas D. M. nėra.

Priimant nuosprendį išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugomi: peilis – 1 vokas, nuoplovos – 3 vokai, rankų pirštų nagai su panagių turiniu – 2 vokai, marlinis tvarstis su lipnia medžiaga – 1 vokas, kelnės, marškinėliai ir kelnaites - 2 paketai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti.

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugomi D. M. pateikti 2 telefonai – „Nokia C 2-01“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su joje esančia SIM kortele, kurios IMSI (duomenys neskelbtini), „Samsung“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su joje esančia SIM kortele, kurios IMSI (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini D. M..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 ir 3 punktuose, ir nuteisti laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. M. sulaikymo dienos vykdant teismo nuosprendį.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo D. M. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-02-01 iki 2016-03-02.

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugomus: peilį – 1 vokas, nuoplovas – 3 vokai, rankų pirštų nagus su panagių turiniu – 2 vokai, marlinį tvarstį su lipnia medžiaga – 1 vokas, kelnes, marškinėlius ir kelnaites - 2 paketai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK saugomus 2 telefonus – „Nokia C 2-01“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančia SIM kortele, kurios IMSI (duomenys neskelbtini), „Samsung“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančia SIM kortele, kurios IMSI (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.