Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis, kuria V. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 25 d., apie 19 val., neblaivus, bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su V. D. tyčia rankomis ir kojomis sudavė jam ne mažiau trisdešimties smūgių į įvairias kūno vietas – veidą, rankas, kojas, padarydamas poodines kraujosruvas, taip pat rankomis ir kojomis sudavė bei kojomis šokinėjo ne mažiau dvidešimties kartų ant nukentėjusiojo pilvo ir krūtinės ląstos dešinės pusės padarydamas daugelio šonkaulių viengubus, dvigubus ir trigubus lūžius, kairio plaučio apatinės skilties, kepenų abiejų skilčių ir klubinės žarnos pasaito plyšimus, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu ir trauminiu šoku, dėl to nukentėjusysis vietoje mirė; taip A. M. tyčia nužudė V. D.

Skunde kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai ignoravo jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriame teigiama, kad kaltinamasis suteikė nukentėjusiajam pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais stengėsi išvengti sunkesnių padarinių, nes jis pats iškvietė greitąją pagalbą, nukentėjusįjį paguldė ant lovos ir tikrai stengėsi išvengti sunkesnių padarinių. Taip pat, kasatoriaus nuomone, teismas nepagrįstai ignoravo ir kitą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes V. D. nesutiko išsikraustyti iš jo buto ir neblaivus rėkavo bei buvo priešiškai nusiteikęs jo ir kitų atžvilgiu. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo priimti neteisingi sprendimai ir paskirta aiškiai per griežta bausmė, nes ji viršija nustatytos bausmės vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 ir 6 dalių taikymo

Kasatorius nurodo, kad, jo nuomone, teismai netaikydami jam lengvinančių aplinkybių pažeidė baudžiamąjį įstatymą.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų; pagal tai, ar jos yra nustatytos, teismas bausmę švelnina arba griežtina, todėl tokių aplinkybių nustatymas ar nenustatymas reikalauja kruopštaus jų išnagrinėjimo.

BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą pats arba kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, yra aplinkybė, parodanti kaltininko psichikos santykį su padaryta neteisėta veika ir leidžia įvertinti jo pastangas siekiant užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams atsirasti, tačiau reikia neužmiršti, kad tokios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai siekiant išvengti žalingų padarinių. Šioje baudžiamojoje byloje tokių nuteistojo A. M. veiksmų nenustatyta. Pagal šioje byloje teismų nustatytas aplinkybes, A. M., labai stipriai sumušęs nukentėjusįjį, dar bandė jį išvilkti iš nusikaltimo vietos, tik vėliau paguldė į lovą, ir dar vėliau nuėjęs pas kaimynus, prašė iškviesti greitąją pagalbą, o atvykus medikams, jiems sakė netiesą, kad nukentėjusysis atėjo sumuštas ir, atsigulęs miegoti, neatsikėlė. Tokius jo veiksmus teismas teisingai laikė neaktyviais ir nenuoširdžiais, siekiant išvengti ypač sunkių padarinių.

Dar kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismai turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis ar rizikingas elgesys. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad V. D., būdamas sunkaus girtumo būsenos, ne tik neprovokavo ar rizikingai elgėsi nuteistojo atžvilgiu, tačiau visiškai nesipriešino mušamas, nuteistasis tik teisminio posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis užsimojo į jį lazda, tačiau jokių faktinių duomenų tuo klausimu byloje nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teisminiame posėdyje, nuteistasis parodė, kad jis pats pyko ant nukentėjusiojo ir norėjo, kad šis išsikraustytų iš jo buto.

Kadangi teismai pagrįstai nenustatė A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl negalėjo svarstyti ir BK 61 ar 62 straipsnių nuostatų taikymo kasatoriui.

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę tik tuo atveju, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Šioje byloje nenustatyta netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atvejo, todėl kolegija negali svarstyti bausmės sumažinimo A. M., kaip to prašoma jo kasaciniame skunde.

Konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje A. M. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o teismai, nagrinėdami bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.