- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-23
- Bylos Nr.
- 2K-39/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Vytautas Masiokas (pran.), Aldona Rakauskienė
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Nuteistasis
- V. Š.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 2 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ,,duomenys neskelbtini“ pirties terasoje dėl asmeninių nesutarimų kilus konfliktui, kumščiu vieną kartą smogė V. P. į veidą ir taip padarė muštinę žaizdą nosies nugarėlėje. Po to peiliu vieną kartą smogė nukentėjusiajam į krūtinę ir padarė jam pjautinį durtinį krūtinės sužalojimą. Dėl ūmaus nukraujavimo, kraujo išsiliejimo į širdiplėvės ertmę bei tomponados nukentėjusysis mirė, t. y. V. Š. tyčia jį nužudė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo teismų sprendimus pakeisti: panaikinti nustatytas aplinkybes, kad jis nukentėjusįjį nužudė tyčia ir nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio bei pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybes, nustatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Taip pat iš teismų sprendimų pašalinti nurodytą išnykusį teistumą. Kasatoriaus nuomone, nurodytos aplinkybės turėjo neigiamą įtaką paskiriant jam teisingą bausmę.
Kasatorius nurodo, kad nukentėjusiojo nužudyti nenorėjo, byloje nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis nukentėjusįjį nužudė tyčia, t. y. norėjo ir siekė jo mirties. BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas gali būti taikomas tik tada, kai kaltininkas numatė pasekmes ir jų norėjo. Taigi teismai nepagrįstai konstatavo, kad jis nukentėjusįjį nužudė tyčia.
Kasatorius prašo panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo vartojimas nėra draudžiamas, be to, byloje nenustatyta, kad alkoholį jis vartojo dėl drąsos turėdamas tikslą nužudyti nukentėjusįjį. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo kilo dėl galimo priekabiavimo prie jo (kasatoriaus) draugės. Iš esmės konfliktą savo netinkamu elgesiu išprovokavo nukentėjusysis ir kasatoriaus draugė, todėl nesąžininga visą kaltę suversti jam vienam. Kasatorius visko nepamena, todėl negali paaiškinti, kodėl griebė peilį, tačiau mano, kad tam įtakos turėjo alkoholis ir dėl konflikto kilęs pyktis bei susijaudinimas. Visa tai paveikė jo psichinę būseną, t. y. ji tapo nestabili, jis negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, nes tuo metu trumpam buvo užtemusi sąmonė. Po įvykio, pamatęs nukentėjusįjį su peiliu krūtinėje, ištraukė peilį, dėjo prie žaizdos rankšluosčius, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Taigi įvyko nelaimingas atsitikimas buityje, nesilaikant saugumo taisyklių kito žmogaus atžvilgiu, t. y. jis netyčia nužudė žmogų. Be to, kasatoriaus nuomone, visą padarytą žalą ieškovams privalo atlyginti valstybė, nes ji nedraudžia gaminti ir vartoti alkoholį, kuris yra pavojingas žmogaus sveikatai bei sunkina teisinę padėtį (BK 19 straipsnio 1 dalis).
Taip pat kasatorius nurodo, kad teismų sprendimuose nurodyti išnykę teistumai sunkina jo teisinę padėtį, jis tai vertina kaip persekiojimą dėl praeities. Vadovaujantis BK 97 straipsniu, byloje tokių duomenų neturi būti.
Be to, kasatorius prašo BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia, nes jis bandė išvengti sunkesnių padarinių, bandydamas suteikti nukentėjusiajam pagalbą, taip pat 2 punkte nurodytą aplinkybę, nes jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Taip pat atsižvelgti į tai, kad jis yra tėvas, turintis nepilnamečių vaikų, kuriais, priešingai nei parodė liudytojai, rūpinasi (BK 59 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo esmingai pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais, o argumentai, kuriais ginčijamos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas, paliekami nenagrinėti, nes tai yra apeliacinio nagrinėjimo dalykas ir apeliacinės instancijos teismas patikrino nuosprendžio pagrįstumą.
Kasatoriaus argumentai, kad jis nukentėjusiojo nužudyti nenorėjo ir kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis nukentėjusįjį nužudė tyčia, nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus, tarp jų ir V. Š. parodymus, konstatavo, kad nužudydamas V. P., V. Š. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas žmogui peiliu smūgį į krūtinės sritį – į tą kūno vietą, kurioje sukoncentruoti itin jautrūs, gyvybiškai svarbūs žmogaus vidaus organai ir kraujagyslių tinklas, V. Š. suprato, kad dėl tokio smurto gali atsirasti bet kokie padariniai, tarp jų ir nukentėjusiojo mirtis, ir nors tiesiogiai nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, todėl jis turi atsakyti už savo veiksmus pagal atsiradusius padarinius. Kasatorius teisingai nurodo, kad BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas jam negali būti taikomas, nes šiame baudžiamajame įstatyme pateiktas tiesioginės tyčios apibrėžimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodytas klaidingai, tačiau teismas padarė teisingą išvadą apie kaltininko tyčios rūšį – V. Š. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti bet kokie padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti – veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija nuosprendyje BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nurodymą vertina kaip techninę klaidą, be to, atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad BK 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes V. Š. nusikalstama veika dėl V. P. nužudymo teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Taigi baudžiamasis įstatymas kasatoriui pritaikytas tinkamai.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo
BK 60 straipsnyje yra nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nusikalstamos veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Š. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės neginčija ir pats nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino kaltininko atsakomybę sunkinančia, nes ji turėjo tiesioginę įtaką nusikalstamai veikai padaryti. Kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kasaciniame skunde iš dalies pripažįsta ir pats kasatorius. Taigi ši aplinkybė teisingai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Dėl kasatoriaus teiginių apie jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes
Kasatorius nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, jog jis bandė išvengti sunkesnių padarinių, bandydamas suteikti nukentėjusiajam pagalbą bei kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi – teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia.
BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių.
Nustatant šią aplinkybę būtina konstatuoti aktyvius kaltininko veiksmus, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų, arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Teismai tokių aplinkybių nenustatė. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Š. iš tiesų dėjo prie nukentėjusiojo žaizdos rankšluostį, tačiau greitąją medicinos pagalbą ir policiją iškvietė A. K. Taigi rankšluosčio dėjimas prie nukentėjusiojo žaizdos negali būti vertinamas kaip suteikimas pagalbos nukentėjusiajam asmeniui, todėl teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia.
Dėl bausmės
Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog V. Š. neteistas, taigi BK 97 straipsnio nuostatos nepažeistos. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, į kokias aplinkybes teismas turi atsižvelgti skirdamas kaltininkui bausmę. Viena jų yra kaltininko asmenybė, o ankstesnis teistumas, nors ir išnykęs, apibūdina tą asmenybę. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad tai nelėmė griežtos bausmės paskyrimo, priešingai, jam paskirta mažesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, taigi teismas visas aplinkybes, reikšmingas bausmės dydžiui parinkti, įvertino.
Dėl žalos atlyginimo
Kasatorius pripažintas kaltu dėl V. P. nužudymo, todėl privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.248 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo V. Š. kasacinį skundą atmesti.