Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui J. S. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). 00

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl teiktino išlaikymo dydžio, atsakovas įsipareigojo mokėti dukros Ž. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Nuo teismo nutarties priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo daugiau dveji metai, šalių dukrai augant, ne tik natūraliai padidėjo jos poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų dukrai, o kartu su jomis padidėjo ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Šalių dukra lanko mokyklą, be įprastinių lėšų maistui, rūbams, avalynei, reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai. Lėšų, pakakusių teismo procesinio sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 200 Eur, tokia suma nėra pakankama dukros net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo nutartimi nustatytą išlaikymo dydį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; (duomenys neskelbtini) balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Sutiktina su ieškove, jog atsižvelgiant į tai, kad Ž. yra mokyklinio amžiaus, su amžiumi plečiasi jos interesai, didėja poreikiai, tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovės nurodoma suma. Pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą per didelėmis teismas pripažįsta išlaidas maistui. Šalių dukra lanko pradines klases, pirmos ir antros klasių mokiniams suteikiama galimybė gauti nemokamus pietus mokykloje, nevertinant šeimos pajamų, Per didelės nurodomos ir išlaidos higienos priemonėms, kadangi higienos priemonės yra ilgalaikio naudojimo, jos nėra perkamos kas mėnesį. Komunalinių mokesčių dydis kinta priklausomai nuo sezono, dėl ko ne kiekvieną mėnesį komunaliniams mokesčiams reikalinga ieškovės nurodoma 140 Eur suma. Racionaliau galėtų būti naudojamos ir lėšos aprangai, avalynei bei apmokėjimui už telekomunikacijos paslaugas, įvertinus dukros amžių. Teismas pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį konstatuoja, jog dukros poreikius užtikrina 700 Eur suma per mėnesį.

Teismas, nagrinėjantis bylą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktas). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Ieškovė VĮ „Registrų centras“ duomenis nekilnojamojo turto nėra įgijusi, gyvena nuomojamame būste, nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę. Ieškovė yra dirbanti, jos mėnesio uždarbio vidurkis siekia 1 013 Eur.

Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamo turto, transporto priemonių neturi, atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors atsakovas yra šios bendrovės direktorius, dokumentų apie visas jo gaunamas pajamas šioje bendrovėje nepateikė (pateikti nėra tinkamai pasirašyti, dėl ko teismas jais nesivadovauja). VSDFV duomenimis priskaičiuotas atlyginiams 2025 m. vasario, balandžio mėnesiais sudarė 1 038 Eur. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba užsienyje, tačiau duomenų apie papildomai gaunamas pajamas, mokamus dienpinigius teismui atsakovas taip pat neteikė, nors pripažino, kad darbinė veiklą vykdo Danijoje. Teismas vertindamas šias aplinkybes sprendžia, kad atsakovas tikrųjų pajamų neatskleidė. Atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus: A., gim. (duomenys neskelbtini), D., gim. (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš pateiktų duomenų atsakovas geranoriškai prisideda ir prie šių nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Šalių dukra gyvena su ieškove, kuriai tenka kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo indėlis prie dukros Ž. išlaikymo turėtų būti didesnis, kad atsakovo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos Danijoje leidžia jam teikti didesnį išlaikymą dukrai, nei iki šiol teikė.

Šalių nepilnametei dukrai, kaip ir kitiems vaikams, valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarė 122,50 Eur. Nustačius, kad dukros poreikius užtikrina 700 Eur suma, vaikui reikalingo išlaikymo dydis, mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurių dydis šiuo metu 122,50 Eur, ir yra 577,50 Eur.

Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog atsakovas negalėtų dirbti ir gauti didesnes pajamas, užtikrinančias galimybę teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, nustačius, kad dukros būtiniausi poreikiai nėra užtikrinami iš šiuo metu teikiamo išlaikymo, nustatytas išlaikymo dydis keistinas, ir įvertinus, kad atsakovas turi užtikrinti ir dar dviejų nepilnamečių dukrų interesus, iš atsakovo dukros išlaikymo dydis didintinas iki 250 Eur. Likusioje dalyje ieškinys atmetamas.

Ieškovės prašymas sprendimą dėl pakeisto išlaikymo vykdyti skubiai tenkinamas. CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo priteisimo atveju teismo sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai. Ši įstatymo norma nedetalizuoja, dėl kokio priteisto išlaikymo teismo sprendimas turi būti vykdomas skubiai. Teismo vertinimu išlaikymo dydžio pakeitimas yra taip pat išlaikymo priteisimas (padidinto), todėl tokiam sprendimui taikomos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo patvirtintas šalių susitarimas, kuriuo šalys buvo susitarusios, jog bendrai spręs klausimus, susijusius su vaiko ugdymu, sveikata, laisvalaikiu, abu turi teisę su vaiku keliauti Lietuvoje ir užsienyje savo buvimo su vaiku laiku ir apie planuojamą vaiko kelionę j užsienį vienas kitą informuos iš anksto, pranešant, kur vaikas planuoja keliauti, kiek laiko truks kelionė bei nurodant kitas svarbias aplinkybes, esant poreikiui, vienas kitam perduos vaiko kelionei reikalingus dokumentus. Vaiko kelionės metu kitam iš tėvų turi būti sudaryta galimybė susisiekti su vaiku.

Ieškovė siekia šią bendravimo tvarką pakeisti, nustatant, kad atsakovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio, vaiko gimtadienius švenčia rotacijos principu.

Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, nustatytoji bendravimo tvarka gali būti keičiama tais atvejais, kai per tam tikrą laikotarpį vykdant teismo sprendimu nustatytą tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką paaiškėja, kad ji neatitinka vaiko interesų dėl to, kad yra sunkiai įgyvendinama dėl vaiko amžiaus ar kitų su vaiku susijusių aplinkybių, dėl to, kad įgyvendinant nustatytą bendravimo su vaiku tvarką dėl nustatytos bendravimo tvarkos neapibrėžtumo tarp tėvų nuolat kyla sunkiai išsprendžiamų konfliktinių situacijų, neigiamai veikiančių patį vaiką, ir pan.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai (Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos kartu su išvada pateikti duomenys), ieškovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnametės tėvai nesutaria dėl Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo tvarkos tinkamo įgyvendinimo, tarpusavyje konfliktuoja. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Įvertinus teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką ir šalių paaiškinimus dėl šios tvarkos įgyvendinimo, teismas pritaria ieškovės nuostatai, jog ši tvarka keistina, ją sukonkretinant.

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad nustatant bendravimo tvarką, reikėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas dirba ir didžiąją laiko dalį praleidžia užsienyje, dėl ko ieškovės siūloma bendravimo tvarka, apimanti tėvo ir dukros bendravimą kas antrą savaitgalį, neatitinka vaiko interesų, negalės būti realiai įgyvendinama, todėl turėtų būti koreguojama, aptariant, kad atsakovas ketindamas grįžti į Lietuvą prieš tam tikrą laiką informuotų ieškovę apie savo ketinimą grįžti ir bendrauti su dukra, aptarti tokio bendravimo trukmę, vaiko paėmimo bei grąžinimo tvarką, siekiant išvengti konfliktinių situacijų. Taip pat siūlė įtraukti ir tėvo bei dukros bendravimo tvarką vaiko atostogų laikotarpiu, kada vaikas su tėvu galėtų praleisti ilgesnį laiką bendraudami.

Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

Vadovaujantis šia nurodyta teismų praktika, įvertinęs Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvadoje išdėstytus pastebėjimus, (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, taip pat atsakovo poziciją dėl poreikio nustatyti bendravimo tvarką vaiko atostogų laikotarpiu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką, papildant ją dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų laikotarpiu, nuotolinėmis priemonėmis.

Ieškovė siūlė nustatyti, kad atsakovas įsipareigoja pasiimti vaiką kas antrą savaitgalį, apie ketinimą bendrauti su vaiku, informuojant ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Nors pagal CK nuostatas (3.156, 3.165, 3.170 straipsniai) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra tiek asmeninio pobūdžio tėvų teisė, tiek įstatymu nustatyta tėvų pareiga, pagal bylos faktines aplinkybes atsakovas .pasiimti vaiką kas antrą savaitgalį dėl darbo pobūdžio (dirba užsienyje) negalės, todėl netikslinga įpareigoti atsakovą tai daryti. Siūloma tvarka keistina, numatant ne kaip atsakovo pareigą, bet kaip galimybę pasiimti vaiką kas antrą savaitgalį. Atsakovas yra bendrovės vadovas, pats planuoja savo laiką pagal užimtumą, todėl manytina, kad siekdamas bendrauti su dukra, turi galimybę atitinkamai koreguoti darbo grafiką. Teismo vertinimu nei nepilnametė dukra, nei ieškovė neturi visapusiškai derintis prie atsakovo darbo grafiko, bet atsakovas turi savo gyvenimą organizuoti taip, kad jo dukra justų kasdieninio gyvenimo ritmą pagal savo, o ne tėvo poreikius ir veiklas. Dėl šių priežasčių nustatytina ieškovės siūloma tvarka dėl bendravimo savaitgaliais atsakovui grįžus į Lietuvą. Ieškovė, su kuria nuolat gyvena šalių nepilnametė dukra ir kuri rūpinasi kasdieniais vaiko poreikiais, tame tarpe ir kasdien planuoja vaiko dienotvarkę, todėl atsakovas įpareigotinas informuoti ieškovę apie ketinimą pasiimti vaiką ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Sutiktina su ieškovės nuomone, jog nustatytu terminu neinformavus ieškovės apie pageidavimą bendrauti su dukra, atsakovas šios galimybes netenka. Pagal vyraujančią teismų praktiką vaiko tėvams gyvenant skyrium ir turint bendrų vaikų, ta šalis, kuri vaiką pasiima bendravimui, jį ir grąžina į gyvenamąją vietą, todėl paėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į ją atgal pareiga tenka atsakovui.

Minėta, kad atsakovas dirba užsienyje, todėl ne visada turės galimybę susitikti su dukra gyvai pagal nustatytą tvarką, siekiant užtikrinti tėvo ir dukros nepertraukiamą bendravimą, tenkinamas atsakovo prašymas užtikrinti bendravimą nuotolinėmis ryšio priemonėmis bei atostogų metu.

Šalių dukra lanko mokyklą, ugdymosi proceso metu vaikams yra numatytos atostogos, kurios kiekvienais metais ir kiekvienoje mokymo bei ugdymo įstaigoje gali skirtis, todėl tikslinga vaiko atostogų leidimą su tėvais derinti pagal vaiko atostogas mokymo įstaigoje. Teismo vertinimu netikslinga įvardyti nepertraukiamo bendravimo su nepilnamete dukra dienas atostogų metu, nes šalys dirba, todėl taip pat turi planuoti kasmetines atostogas, derinti su darbdaviais. Dėl šių priežasčių nustatytinas bendras atostogų laikas, kurį atsakovas turi teisę praleisti su dukra jos atostogų laikotarpiu, nustatant, jog apie planuojamas atostogas šalys viena kitą informuoja prieš mėnesį.

Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti siūlomą tvarką, pagal kurią buvo numatyta galimybė kiekvienam iš tėvų keliauti su vaiku tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pagal teismo posėdžio metu išsakytus atsakovo pastebėjimus tarp tėvų kyla ginčas ir dėl šios tvarkos, nes ieškovė atsisako įgyvendinti pačių susitarimu nustatytą bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalies nuostatas tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.. Pagal Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvadą atsakovas turi stiprų tarpusavio ryšį su dukra, su ja bendrauja ir tokį ryšį palaiko, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo bendravimas su dukra turėtų būti ribojamas, kiekvienas iš tėvų turi teisę nevaržomai bendrauti su vaikais, keliauti su jais, prisiimdamas atsakomybę už šalių nepilnamečių vaiką, dėl ko teismas neturi pagrindo manyti, kad vaiko keliavimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams, todėl nustatytą teismo nutartimi tvarką papildo, paliekant buvusią sąlygą dėl išvykų Lietuvoje ir užsienyje.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Tuo labiau, kad visi galimi bendravimo su vaikais aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys), ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 1 500 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, teismas jas pripažįsta pagrįstomis.

Ieškovė ieškiniu reiškė du reikalavimus: pakeisti išlaikymo dydį ir pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas iš dalies – 66 proc., kitas reikalavimas tenkinamas, todėl laikytina, kad ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinta 83 proc., todėl jai iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 1 245 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovei taip pat priteistinas sumokėtas 111 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis).

Ieškovė nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo teikdama ieškinį buvo atleista, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės V. G. ieškinį tenkinti iš dalies..

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi nustatytą išlaikymo iš J. S. dukrai Ž. S. dydį ir iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. vasario 18 d. iki dukros pilnametystės.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi nustatytą J. S. bendravimo su dukra Ž. S. tvarką, ją papildant:

J. S. bendrauja su dukra Ž. S. kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą šeštadienį iš jos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas sekmadienį į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 val. savo lėšomis;

J. S.su dukra Ž. poriniais metais praleidžia gruodžio 31 d. – sausio 1 d., Šv. Velykų 1-ąją ir 2-ąją dienas, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną nuo 10.00 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją bendravimo dieną iki 18.00 val. savo lėšomis;

J. S.su dukra Ž. neporiniais metais praleidžia gruodžio 24 d. – gruodžio 25 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną nuo 10.00 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją bendravimo dieną iki 18.00 val. savo lėšomis;

J. S.su dukra Ž. poriniais metais praleidžia vaiko gimtadienio dieną;

J. S.su dukra Ž. neporiniais metais praleidžia pirmą savaitgalį po vaiko gimtadienio;

J. S. informuoja ieškovę apie ketinimą pasiimti vaiką ne vėliau kaip 2 dienos iki vaiko pasiėmimo, neįvykdžius šio įsipareigojimo, tėvui nesuteikiama galimybė bendrauti su vaiku;

J. S. turi teisę su dukra Ž. praleisti pusę vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų bei vaiko vasaros atostogų metu 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai. Apie planuojamą atostogų laiką tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaiku laikotarpiui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 18 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams ir pirmenybė rinktis neporiniais metais tenka tėvui, poriniais – motinai.

J. S. turi teisę bendrauti su dukra Ž. bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės priemonės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis.

Priteisti iš J. S. 1 356 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų V. G.

Priteisti iš J. S. 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo išieškojimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.