- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2S-2103-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07007-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- R. J., L. V.-S., N. Z., B. B., R. N., D. L., J. K., A. T., E. S., A. V., B. R., S. Č., A. N., M. L., V. N., L. S., K. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J., L. V.-S., N. Z., B. B., R. N., D. L., J. K., A. T., E. S., A. V., B. R., S. Č., A. N., M. L., V. N., L. S. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. J., L. V.-S., N. Z., B. B., R. N., D. L., J. K., A. T., E. S., A. V., B. R., S. Č., A. N., M. L., V. N., L. S. ir K. K. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir (duomenys neskelbtini) bendrijai dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir sprendimo bei įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu prašo: 1) pripažinti 2022 m. birželio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2022 m. birželio 29 d. nuomos sutartis), sudarytą tarp Lietuvos valstybės ir (duomenys neskelbtini) bendrijos (toliau – bendrija), negaliojančia; 2) įpareigoti atsakovus Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – administracija) ir bendriją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti užtvarą nuo įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę ir netrukdyti ieškovams naudotis automobilių stovėjimo aikštele, esančia valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilių stovėjimo aikštelė); 3) atnaujinti ieškovams terminą pareikšti reikalavimus, susijusius su administracinių aktų: 2021 m. kovo 3 d. administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2021 m. kovo 3 d. įsakymas) ir 2021 m. gegužės 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2021 m. gegužės 14 d. sprendimas) panaikinimo; 4) panaikinti 2021 m. kovo 3 d. įsakymą; 5) panaikinti 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą.
2. Ieškinyje nurodoma, kad administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakymu buvo nuspręsta patvirtinti 0,4262 ha valstybinės žemės sklypo (toliau – valstybinės žemės sklypas) prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – daugiabutis namas), formavimo ir pertvarkymo projektą. 2021 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintu projektu valstybinės žemės sklypas suformuotas ir priskirtas tik daugiabučio namo eksploatavimui, neatsižvelgiant į tai, kad formuojamame žemės sklype yra savivaldybės turtas – automobilių stovėjimo aikštelė, atliekanti savarankišką funkciją – užtikrinti visų gretimų daugiabučių namų tinkamą eksploatavimą ir yra naudojama ne tik daugiabučio namo. Pažeistos informavimo apie vykdytą žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą procedūros. Projektas esmingai pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. Patenkinus reikalavimą dėl 2021 m. kovo 3 d. įsakymo panaikinimo, naikintinas ir 2021 m. gegužės 14 d. sprendimas. Iš valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamo turto registro ieškovams tapo žinoma, kad 2022 m. birželio 29 d. bendrija sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. 2022 m. birželio 29 d. nuomos sutartis pripažintina negaliojančia, nes pažeidžia ieškovų teisę naudotis viešąja infrastruktūra, kadangi sutartimi bendrijai perduota naudotis ne tik valstybės žemės sklypas, bet ir jame esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, sutartis bendrijos vardu sudaryta ir pasirašyta įgaliojimų neturinčio asmens. Ieškovai taip pat prašo atkurti iki jų teisių pažeidimo buvusią padėtį įpareigojant atsakovus Kauno miesto savivaldybės administraciją ir (duomenys neskelbtini) bendriją pašalinti įrengtą užtvarą nuo įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas nustatė, kad byla teisminga administraciniam teismui.
5. Ieškovų ketvirtuoju ieškinio reikalavimu ginčijamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, o ginčai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų teisėtumo yra administracinio teisinio pobūdžio.
6. Penktuoju ieškinio reikalavimu ginčijamo 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas naujai suformuotas valstybinės žemės sklypas, Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į šį žemės sklypą. Šio administracinio akto pagrindu nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte numatyti servitutai ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovai ginčija viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą, kuriuo, be kita ko, nustatyti žemės servitutai. Tokie ginčai yra administracinio pobūdžio ir priskirtini administracinio teismo kompetencijai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 27 d. nutartis Nr. T-85/2015; 2016 m. birželio 13 d. nutartis Nr. T-62/2016; 2018 m. liepos 3 d. nutartis Nr. T-66/2018; 2019 m. vasario 4 d. nutartis Nr. T-4/2019).
7. Ieškinio pirmasis reikalavimas dėl 2022 m. birželio 22 d. nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, antrasis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra civilinio teisinio pobūdžio, kurie, įvertinus keliamo ginčo visumą, pripažintini išvestiniais iš aukščiau minėtų administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Pagal specialiosios teisėjų kolegijos formuojama praktiką analogiško pobūdžio bylose ir kt.), vyraujančiais (dominuojančiais) teisiniais santykiais laiko administracinius teisinius santykius, nes pagrindinis ginčas byloje yra keliamas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumo, o kiti ieškinio reikalavimai laikytini išvestiniais iš minėto reikalavimo (Specialiosios teismingumo kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartis Nr. T-64/2018).
Šalies argumentai
8. Ieškovai teikdami ieškinį bendrosios kompetencijos teismui nurodo nagrinėjamam atvejui neaktualias Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis, kadangi ieškovų keliamas ginčas nėra susijęs su žemės sklypų ribų nustatymu ir su valstybinės žemės sklypų pardavimu Nutarimo Nr. 260 sąlygomis ir tvarka privatiems asmenims (2023 m. gruodžio 6 d. Nr. T-57/2023, 2023 m. sausio 4 d. nutartis Nr. T-1/2023), ieškovų keliamas ginčas ne dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo (nesutikimo) naudotis valstybine žeme (2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis Nr. T-47/2024).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantai (ieškovai) prašo nutartį panaikinti, jų skundą tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1 Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą. CPK 1 straipsnis reglamentuoja, kad civilinio proceso tvarka nagrinėjamos bylos dėl civilinių teisinių santykių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXVIII skyriuje yra įtvirtintas nuomos santykių teisinis reguliavimas, todėl ieškovų pareikštas reikalavimas dėl 2022 m. birželio 29 d. nuomos sutarties, nagrinėtinas tik civilinio proceso tvarka.
9.2 Pagal CPK 31 straipsnį, ieškiniai dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu priskirtini išimtiniam teismingumui. Antrasis ieškinio reikalavimas pagal CK 1.138 straipsnį, taip pat priskirtinas prie civilinių teisių gynimo.
9.3 Ieškinyje yra pareikšti reikalavimai, susiję tiek su civilinių teisių gynimu, tiek su administracinių aktų panaikinimu. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo motyvuoti, kodėl, teismo nuomone, šioje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Skundžiamojoje nutartyje teismas apsiribojo tik formaliu teiginiu, kad ieškovų pareikšti civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai yra išvestiniai iš administracinio pobūdžio reikalavimų. Teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartyje nėra jokių motyvų, kodėl mišriame teisiniame santykyje teismas suteikė prioritetą administraciniams teisiniams santykiams.
9.4 Ieškovų pagrindinis tikslas ne administracinių aktų ar servitutų panaikinimas, o jų siekis kaip ir anksčiau naudotis automobilių stovėjimo aikštele, neteisėtos nuomos sutarties panaikinimas ir įpareigojimas atsakovams netrukdyti ieškovams naudotis savivaldybei priklausančiu turtu – automobilių stovėjimo aikštele. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė vyraujantį teisinį santykį byloje ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
9.5 Byloje valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia nėra išvestinis reikalavimas, nes ieškovai nurodo konkrečius motyvus dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kurie visiškai nesusiję su priimtais administraciniais aktais: valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta su neįgaliotu asmeniu veikti bendrijos vardu, bendrija nėra tinkamas subjektas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, žemės nuomos sutarties pagrindu neteisėtai perduotas bendrijai savivaldybės turtas – automobilių stovėjimo aikštelė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartyje nurodyta Specialiosios teismingumo kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartis Nr. T-64/2018 buvo priimta visiškai skirtingo pobūdžio byloje, kurioje pareikšti reikalavimai iš esmės skiriasi nuo šioje byloje pareikštų reikalavimų bei faktinio ir teisino ieškinio pagrindo.
9.6 Specialioji kolegija, formuodama teismų praktiką, 2025 m. birželio 19 d. nutartyje Nr. T-14/2025 pabrėžė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr. pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024; 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023; 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020).
9.7 Net ir darant prielaidą, kad reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo nenagrinėtini bendros kompetencijos teisme, teismas neturėjo pagrindo pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsisakyti priimti ieškinį dalyje dėl ginčų, susijusių su civiliniais teisiniais reikalavimais, išdėstytais 1 ir 2 rezoliucinėje ieškinio dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
12. 2021 m. kovo 3 d. įsakymu patvirtintas valstybinės žemės sklypo prie daugiabučio namo, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo ginčo automobilių stovėjimo aikštelė priskirta daugiabučio namo eksploatavimui.
13. 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise priklausantis naujai suformuotas valstybinės žemės sklypas.
14. 2022 m. birželio 29 d. sudaryta nuomos sutartis, kurios pagrindu bendrijai perduotas naudoti valstybinės žemės sklypas.
Dėl ginčo esmės
15. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2018 m. birželio 12 d. nutartis Nr. T-64/2018).
16. Apeliantai (ieškovai) prašomą valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimą negaliojančia grindžia tuo, kad nuomos sutartis pažeidžia apeliantų (ieškovų) teisę naudotis viešąja infrastruktūra, pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę. Be to, sutartis sudaryta bendrijos vardu, kurią pasirašė įgaliojimų neturintis asmuo. Apeliantai (ieškovai) kelia klausimą ir dėl nuomos sutarties teisėtumo, t. y. ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 ir 15 straipsniais, nuomos sutartis pažeidžia ir bendrijos įstatus, nes nuomos sutarties sudarymo klausimas nebuvo svarstytas bendrijos narių susirinkime ir apie tokios nuomos sutarties sudarymą apeliantai (ieškovai) nebuvo informuoti.
17. Apeliantai (ieškovai) ieškinyje dėl 2021 m. kovo 3 d. įsakymo panaikinimo nurodo, kad įsakymas ženkliai pablogino jų veiklos sąlygas. Apeliantai (ieškovai) neteko galimybės statyti automobilių stovėjimo aikštelėje. Įsakymu buvo suteiktas pernelyg didelis žemės sklypas vienam daugiabučiam gyvenamajam namui, o kiti daugiabučiai gyvenamieji namai buvo palikti be šiems namams eksploatuoti būtinų automobilių stovėjimo aikštelių. Ginčijamas šio įsakymo teisėtumas.
18. Apeliantai (ieškovai) ieškinyje dėl 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo nurodo, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2021 m. kovo 3 d. įsakymą.
19. Apeliantai (ieškovai) atskirajame skunde nurodo, kad jų tikslas ne administracinių aktų ar servitutų panaikinimas, o siekis kaip ir anksčiau naudotis automobilių stovėjimo aikštele, neteisėtos nuomos sutarties panaikinimas ir įpareigojimas atsakovams netrukdyti ieškovams naudotis savivaldybei priklausančiu turtu – automobilių stovėjimo aikštele. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo teisiniai santykiai kildinami iš viešojo administravimo veiksmų (2021 m. kovo 3 d. įsakymo ir 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo), o ne iš 2022 m. birželio 29 d. nuomos sutarties sudarymo ar vykdymo. Apeliantai (ieškovai) neteko teisės naudotis automobilių stovėjimo aikštele nuo 2021 m. kovo 3 d. įsakymo priėmimo (žr. ieškinio 2 punktą), o ne nuo 2022 m. birželio 29 d. nuomos sutarties sudarymo. Nuomos sutarties sudarymas priklausė nuo viešojo administravimo institucijų priimtų sprendimų ir teisės aktų. Todėl šioje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, o ne civiliniai teisiniai santykiai, nes nuomos sutartis yra administracinių teisės aktų pasekmė ir šių aktų panaikinimas yra būtina sąlyga galimam valstybinės žemės nuomos sutarties negaliojimui. Todėl kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pirmasis ir antrasis ieškinio reikalavimai nors yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau tėra išvestiniai reikalavimai ir savo savarankiško ieškinio pagrindo neturi (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2018 m. birželio 12 d. nutartis Nr. T-64/2018).
20. Apeliantai (ieškovai) atskirajame skunde remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2025 m. birželio 19 d. nutartimi Nr. T-14/2025. Teismas minėtoje byloje nurodė, kad valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Pažymėtina, kad šioje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismingumo, kai pareiškėja siekė išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, dėl kurio jau buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su kitu asmeniu, t. y. buvo siekiama civilinių teisinių santykių modifikavimo. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantai (ieškovai) siekia nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kuri buvo sudaryta po viešųjų administravimo institucijų priimtų sprendimų. Nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia neturės atsakovams jokių teisinių pasekmių, kol 2021 m. kovo 3 d. įsakymas ir 2021 m. gegužės 14 d. sprendimas nebus panaikinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantų (ieškovų) nurodyta nutartimi nesivadovauja.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2025 m. liepos 24 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.