Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1240-577/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
2S-1240-577/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02436-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
P. J.
Skolininkas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1240-577/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02436-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos P. J. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys – skolininkas A. J., antstolis Arminas Naujokaitis.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

1. Pareiškėja (išieškotoja) P. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymą dėl prašymo išnagrinėjimo Nr. S-20-157-31607, antstoliui panaikinus minėtą patvarkymą, išieškoti pareiškėjai priklausančią skolos sumą. Pareiškėja nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3122-726/2013, kuriuo skolininkas (pareiškėjos tėvas) įpareigotas skirti pareiškėjai 1 500 Eur (ar atitinkamą ekvivalentą kita valiuta) mėnesinio dydžio išlaikymą studijų laikotarpiu, jei pareiškėja studijuotų ir dėl to nuolat gyventų ne Lietuvos Respublikoje arba 1 500 Lt (434,43 Eur), jei pareiškėja studijuotų ir gyventojų Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja nuo 2016 metų studijuoja (duomenys neskelbtini). universitete bei nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose; yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Nuo 2021 m. sausio mėnesio pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, B.; nuo 2020 m. spalio 15 d. ji į Lietuvą grįžo tik laikinai dėl COVID-19 pandemijos, šventiniu laikotarpiu, tačiau nuo 2021 m. sausio 18 d. jai prasideda paskaitos, kuriose pareiškėja privalo dalyvauti fiziškai; jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pareiškėjos nuomone, antstolis neteisingai vertina pareiškėjos grįžimą, kaip nuolatinį.

2. Antstolis Arminas Naujokaitis 2021 m. sausio 25 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą. Antstolis nurodė, kad pareiškėja nuo 2020 m. spalio 15 d. yra grįžusi į Lietuvą, todėl negali būti išieškomas 1 500 Eur dydžio išlaikymas. Antstolis neturi teisės interpretuoti teismo sprendimo.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ji dar yra Lietuvoje, nes skolininkas nuo 2020 m. gruodžio mėnesio neteikia išlaikymo, reikalingo mokymosi metu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį jai buvo pervesta 7 640 Eur suma už 2017 m. gegužės – rugsėjo mėnesius, 2019 m. birželio mėnesį, jai dėl vasaros atostogų būnant Lietuvoje. Skolininkas atsisakė pervesti išlaikymo įsiskolinimą, net ir paaiškinus, kad išlaikymas reikalingas mokant nuomą B., už skrydžio bilietus bei pragyvenimui JAV. Paaiškino, jog pareiškėja JAV gyvena su studento viza, todėl dirbti negali.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. J. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jo pareigos teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui dydis priklauso nuo realaus buvimo (gyvenimo) Lietuvoje arba už jos ribų atskirais laikotarpiais. Pareiškėjai nutarus studijuoti nuotoliniu būdu ir savo noru 2020 m. spalio 15 d. parvykus į Lietuvą, jai teiktinas 1 500 Lt (435 Eur) dydžio išlaikymas, o kai pareiškėja išvyks studijuoti į Jungtines Amerikos Valstijas, jai bus teikiamas 1 500 Eur dydžio išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjos P. J. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmetė.

6. Teismo nuomone, sisteminė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų (11.1 bei 11.2 punktų) analizė teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjos teisei į 1 500 Eur dydžio išlaikymą atsirasti būtina nustatyti dviejų sąlygų egzistavimą: pirma, pareiškėja turi būti priimta ir studijuoti Europos Sąjungos arba Jungtinių Amerikos Valstijų universitete (bakalauro arba magistro studijose); antra, pareiškėja turi gyventi ne Lietuvos Respublikoje. Nesant bent vienai iš nurodytų aplinkybių, pareiškėja turi teisę į 434,43 Eur (1 500 Lt) dydžio išlaikymą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2016 metų studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, turinčiame padalinius tiek Europos Sąjungoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose; 2020 m. spalio 15 d. ji grįžo ir iki šiol yra Lietuvoje (gyvena pas savo mamą). Teismo vertinimu, iš aptartų sąlygų, kurioms esant atsiranda suinteresuoto asmens prievolė teikti 1 500 Eur dydžio išlaikymą, egzistuoja tik pirmoji (pareiškėja studijuoja užsienio universitete), tačiau nėra antrosios sąlygos, t. y. pareiškėja ginčo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą (2020 m. gruodžio mėnesį), negyveno užsienyje. Teismas nurodė, jog prievolė mokėti didesnį išlaikymą sietina ne su pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimu užsienyje, bet su faktiniu jos gyvenimu ne Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, jog pareiškėjai visą 2020 m. gruodžio mėnesį gyvenant Lietuvoje, suinteresuotam asmeniui neatsirado prievolė už šį laikotarpį mokėti 1 500 Eur dydžio išlaikymą, todėl neatsirado ir pareiškėjos nurodytas 1 015 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

8. Dėl pareiškėjos paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, kad grįžusi į Lietuvą ji ir toliau mokėjo 1 200 Eur dydžio nuomos mokestį už butą S.F., teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė buto nuomos sutarties, įrodymų apie faktiškai patirtas buto nuomos išlaidas.

9. Teismas padarė išvadą, kad antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Pareiškėja P. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį, įpareigojant antstolį Arminą Naujokaitį išieškoti P. J. už 2020 m. gruodžio mėnesį bei 2021 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius priklausančias sumas, pagal taikos sutartį, pasirašytą 2013 m. rugpjūčio 26 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nurodytu laikotarpiu pareiškėja patyrė 1 200 Eur mėnesines buto nuomos išlaidas S.F., Jungtinėse Amerikos Valstijose, už nuomą iki 2021 m. gegužės mėnesio (imtinai) sugyventiniui sumokėjusi iš anksto.

10.2. Dėl žodinio kontrakto su sugyventiniu dėl pareiškėjos išankstinio apmokėjimo už būstą, rašytinės sutarties neturi, todėl negalėjo susigrąžinti iš buvusio sugyventinio sumokėtų pinigų už nuomą išvykus. Paaiškino, kad JAV, norint išsinuomoti būstą, privaloma pateikti dokumentus, įrodančius gaunamas pajamas arba nurodyti darbovietę bei darbdavį. Pareiškėja su F-1 viza studento viza dirbti JAV negali; A. J. nemoka už būstą mokantis užsienyje, o išlaikymą teikia tiesiogiai pareiškėjai. Negalėdama išsinuomoti būsto, pareiškėja su buvusiu draugu sutarė, kad būsto sutartį sudarys jo tėvas, o pareiškėja iš anksto sumokės grynaisiais pinigais, todėl nuomininkas to būsto sutartyje laikytinas tik jo sūnus. 2020 m. spalio mėnesį pasikartojus draugo smurtui prieš pareiškėją bei esant pandemijos aplinkybėms, pareiškėja buvo priversta grįžti į Lietuvą, nepaisant išankstinio apmokėjimo už nuomą. A. J. apie situaciją ir apie tai, kad už nuomą pareiškėja jau buvo sumokėjusi, buvo informuotas 2020 m. gruodžio 2 d., tačiau viso išlaikymo už minėtą mėnesį jis nepervedė.

10.3. Studijos tipo buto nuoma B. siekia 1 561 USD (1 300 Eur), skrydžio kaina - 1 000 Eur, todėl 2020 m. gruodžio mėnesį pareiškėja, gavusi iš A. J. 435 Eur, išvykti į JAV negalėjo. Nepaisant to, iš anksto sumokėjusi už buto nuomą, pareiškėja patyrė 4 800 Eur išlaidų.

Atsiliepimas

11. Antstolis A. Naujokaitis atsiliepime prašo atmesti išieškotojos P. J. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė, jog išieškotoja nepateikė teisiškai reikšmingų argumentų, kurie pagrįstų teiginius, jog teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta. Teismas teisingai pažymėjo sąlygas, kurioms esant atsiranda skolininko prievolė teikti išieškotojai (pilnametei dukrai) 1 500 Eur dydžio išlaikymą. Minėtu atveju egzistuoja tik pirmoji sąlyga (pareiškėja studijuoja užsienio universitete), tačiau nėra antrosios sąlygos, t. y. pareiškėja ginčo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą (2020 m. gruodžio mėnesį), negyveno užsienyje. Skolininko prievolė mokėti dukrai didesnį išlaikymą sietina ne su pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimu užsienyje, bet su faktiniu jos gyvenimu ne Lietuvos Respublikoje. Teigia, jog antstolis neturi teisės interpretuoti teismo sprendimo. Antstolio nuomone, teismas visapusiškai išnagrinėjo išieškotojos skundą, tinkamai įvertino visas vykdomosios bylos aplinkybes ir motyvuotai bei pagrįstai netenkino skundo.

12. Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime prašo atmesti P. J. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantė pripažįsta, kad nuo 2020 m. spalio mėnesio 15 d. ji yra grįžusi į Lietuvą ir gyvena pas savo motiną, todėl suinteresuoto asmens teigimu, sąlyga gauti 1 500 Eur išlaikymą neegzistuoja.

12.2. Skunde dėl antstolio veiksmų ir rašytiniuose paaiškinimuose P. J. tvirtino, kad grįžo į Lietuvą dėl pandemijos ir internetu vykstančių paskaitų. Pasak suinteresuoto asmens, šios priežastys rodo, kad tai buvo jos pačios pasirinkimas.

Šalies argumentai

12.3. Atskirajame skunde apeliantė nurodo ir kitą priežastį – sugyventinio vykdytą psichologinį bei fizinį smurtą, tačiau tai įrodančių duomenų apeliantė nepateikė. Be to, konfliktiški santykiai su sugyventiniu, negali būti vertinama kaip priežastis, dėl kurios suinteresuotam asmeniui kyla suaugusios dukters didesnio išlaikymo pareiga; apeliantės sprendimų pasekmes nėra kompetentingas vertinti ir antstolis. Be to, apeliantė nepateikė mokėjimus buvusiam sugyventiniui patvirtinančių įrodymų. Apeliantės nurodytas elgesys, iš suinteresuoto asmens gaunamų pinigų perdavimas stambiomis sumomis be rašytinio įforminimo, vertinamas kaip lengvabūdiškas, kurio pasekmes apeliantė turi prisiimti pati. Apeliantė nutyli, jog apsistoti galima ir universiteto suteikiamoje gyvenamojoje vietoje, kuomet jokios papildomos sąlygos nėra keliamos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – 2020 m. gruodžio 2 d. elektroninio laiško, kopiją, taip pat F-1 vizą.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Nors apeliantė iš esmės nenurodė, kodėl teikiamų dokumentų ji negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šiais įrodymais apeliantė grindžia atskirojo skundo argumentus, susijusius su nuomos sutarties sudarymo bei nuomos mokesčio mokėjimo už butą S. F. aplinkybėmis, ir tuo pačiu su skundžiamos nutarties motyvais dėl įrodymų pakankamumo, grįžimo į Lietuvą aplinkybėmis, šiuos įrodymus priima.

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-248/2021).

19. Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0157/19/02306 nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis atlieka išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3122-726/2013 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. J. (pareiškėjos tėvo) išieškotojos P. J. naudai (v. b. l. 1–4, 68–69). Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagrindu (b. l. 21, v. b. l. 54–61). Iš vykdomojo rašto turinio matyti, kad Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11 punktu tėvas (suinteresuotas asmuo A. J.) įsipareigojo vaikams sulaukus pilnametystės tiesiogiai teikti materialinį išlaikymą bet kuriam iš vaikų, pervesdamas pinigus į jų asmenines banko sąskaitas, jei bet kuris iš jų būtų priimtas į bakalauro arba magistro studijas Europos Sąjungos arba Jungtinių Amerikos Valstijų universitete ir ten studijuotų: Sumokėdamas studijų kainą (angl. tuition fee), t. y. mokestį aukštojo mokslo įstaigai už studijas, bet ne daugiau kaip 30 000 Eur ar šios sumos atitinkama ekvivalentą kita valiuta per metus (11.1 punktas); skirdamas 1 500 Eur (ar atitinkamą ekvivalentą kita valiuta) mėnesinio dydžio išlaikymą studijų laikotarpiu, jei vaikas studijuotų ir dėl to nuolat gyventų ne Lietuvos Respublikoje arba 1 500 Lt, jei vaikas studijuotų ir gyvenų Lietuvos Respublikoje; šis įsipareigojimas galioja iki vaikui sueis 25 metai (11.2 punktas).

20. 2020 m. gruodžio 3 d. pareiškėja (išieškotoja) kreipėsi į antstolį, prašydama išieškoti iš skolininko A. J. 1 015 Eur skolą už 2020 m. gruodžio mėnesį, nurodydama, kad jis pervedė 435 Eur ir atsisako sumokėti visą nustatytą 1 500 Eur sumą (v. b. l. 129). A. J. 2020 m. gruodžio 4 d. elektroniniame laiške nurodė, kad dukra P. visą vasarą praleido Lietuvoje, šiuo metu taip pat yra Lietuvoje ir gyvena su mama; kiek jam žinoma, į JAV skrido tik spalio pradžioje ir po mėnesio grįžo; į prašymus pateikti išlaidas užsienyje pagrindžiančius dokumentus (būsto nuoma ir kt.) ji nereaguoja; akcentavo, jog pagal sutartį skolininkas turėtų mokėti 1 500 Eur, jei ji gyvena užsienyje ir ši suma skirta jos išlaidoms užsienyje padengti; kadangi ji faktiškai didžiąją dalį praleidžia Lietuvoje, todėl pagal sutartį jis turėtų mokėti 435 Eur (v. b. l. 130). Pareiškėja 2020 m. gruodžio 7 bei 9 d. pakartotinai paprašė antstolio išieškoti iš skolininko 1 015 Eur skolą už 2020 m. gruodžio mėnesį, nurodydama, kad pareiškėja nuolat gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir studijuoja (duomenys neskelbtini). (v. b. l. 138). Vykdydama antstolio 2020 m. gruodžio 11 d. patvarkymą pateikti informaciją (v. b. l. 145–146), pareiškėja 2020 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad nuo 2020 m. spalio 15 d. yra laikinai grįžusi į Lietuvą dėl pandemijos (v. b. l. 144). Antstolis 2020 m. gruodžio 28 d. patvarkymu Nr. S-20-157-31607 netenkino pareiškėjos prašymo dėl susidariusios skolos – 1015 Eur – išieškojimo iš skolininko, patvarkymą motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nuo 2020 m. spalio 15 d. yra grįžusi į Lietuvą, todėl negali būti išieškomas 1 500 Eur dydžio išlaikymas (v. b. l. 149–150). Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti šį patvarkymą. Tiek antstolis 2021 m. sausio 25 d. patvarkymu, tiek pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą.

21. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja ginčijo antstolio patvarkymą, kuriuo jis atsisakė tenkinti jos prašymą dėl 1 015 Eur išlaikymo sumos už gruodžio mėnesį išieškojimo. Atskirajame skunde apeliantė prašo panaikinti 2021 m. kovo 1 d. nutartį, ir įpareigoti antstolį A. Naujokaitį išieškoti P. J. už 2020 m. gruodžio bei 2021 m. sausio-kovo mėnesius priklausančias sumas pagal 2013 m. rugpjūčio 26 d. taikos sutartį. Be to, apeliantė atskirajame skunde nurodė naujas grįžimo į Lietuvą priežastis (susijusias su buvusio sugyventinio smurtu), nuomos mokesčio mokėjimo aplinkybes (žodinės sutarties pagrindu).

22. Pažymėtina, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 312 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde (šiuo atveju atskirajame skunde) negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apeliacinis (šiuo atveju atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-338-241/2017).

23. Taigi, atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, atskirajame skunde apeliantės nurodyti reikalavimai dėl įpareigojimų antstoliui atlikti išieškojimą laikotarpiu, kuris nebuvo skundo dėl antstolio veiksmų dalyku, negali būti nagrinėjami. Skunde dėl antstolio veiksmų bei pirmosios instancijos teisme nenurodytos aplinkybės apie naujas apeliantės grįžimo į Lietuvą priežastis taip pat neturi būti vertinamos.

24. Kita vertus, atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apeliantė neįrodė ir nepagrindė jų įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

25. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

26. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą (2020 m. gruodžio mėnesį) negyveno užsienyje, taip pat konstatavo, jog suinteresuotam asmeniui neatsirado prievolė už šį laikotarpį mokėti 1 500 Eur dydžio išlaikymą. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, jog grįžusi į Lietuvą ji ir toliau mokėjo 1 200 Eur dydžio nuomos mokestį už butą S. F., tačiau nepateikė buto nuomos sutarties, įrodymų apie faktiškai patirtas buto nuomos išlaidas. Pareiškėja atskirajame skunde ne tik kad nurodė visiškai kitokias aplinkybes, t. y., kad už buto, esančio S.F. nuomą sugyventiniui buvo sumokėjusi iš anksto, planuodama minėtame mieste likti iki 2021 m. gegužės mėnesio, tačiau tokias aplinkybes grindė iš esmės tik savo pačios paaiškinimais. Apeliantės argumentai apie Jungtinėse Amerikos Valstijose nustatytus ribojimus dirbti pagal apeliantei išduotą vizą neįrodo konkrečios nuomos sutarties sudarymo fakto, sutarties sąlygų ir kitų aplinkybių. Su atskiruoju skundu pateiktame pareiškėjos el. laiške suinteresuotam asmeniui neatskleista, už kokio laikotarpio nuomą ji buvo sumokėjusi; juolab teiginys „grįžau šiek tiek anksčiau nei planuotai“ leidžia spręsti, kad pareiškėja ketino grįžti į Lietuvą. Apeliantė teigia, jog 2020 m. gruodžio mėnesį turėjo išvykti atgal į Jungtines Amerikos Valstijas, B. bei tęsti mokslus įprastu būdu, tačiau išvykti negalėjo, nes A. J. pervedė tik 435 Eur vietoje 1 500 Eur išlaikymą. Tačiau ir šie argumentai (kad kliūtis grįžti buvo trūkstama 1 065 Eur pinigų suma), įvertinus tai, kad į bylą nepateikta jokių duomenų apie pasirengimą išvykti ( apie kito būsto paieškas, susitarimus ir pan.), kelia pagrįstų abejonių.

27. Apeliantė atskirajame skunde akcentuodama nuomos sutarties sudarymo bei apmokėjimo aplinkybes, argumentų dėl kitos dalies nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo iš esmės nenurodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vien gyvenamosios vietos deklaravimas užsienio valstybėje nelaikytinas tinkamu sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 11.2 punkto įgyvendinimu, o pareiškėja nepaneigė teismo išvadų, jog neegzistuoja antroji sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, kuriai esant atsiranda suinteresuoto asmens pareiga teikti pareiškėjai 1 500 Eur išlaikymą, t.y. pareiškėja ginčo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą (2020 m. gruodžio mėnesį), negyveno užsienyje. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič