Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valerijos A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsakovo iš dalies tenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1079-512/2016 pagal ieškovės Valerijos A. V. ieškinį atsakovams A. A. ir J. A., tretiesiems asmenims L. V., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl statybos pripažinimo savavališka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti atsakovų atliekamus statybos darbus (antrojo aukšto balkono nugriovimą, priestato prie namo statymą) name, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savavališka statyba; įpareigoti atsakovus nugriauti savavališkai pastatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę; atstatyti nugriautą antrojo aukšto balkoną ir jį laikančias konstrukcijas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Iš V. A. V. priteista 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų A. A. ir J. A. bei 41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-15 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, iš V. A. V. priteista 70 Eur bylinėjimosi išlaidų A. A..V. A. V. prašė priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstyti 23 mėnesiams, pirmą mėnesį sumokant 41 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, paskesniais mėnesiais mokant po 50 Eur A. A. ir J. A. ir paskutinius 2 mėn. jiems mokant po 35 Eur. Nurodė, kad jos mėnesio pajamos sudaro apie 450 Eur, ji taip pat turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas A. A. ir J. A., priteistas kitoje byloje, todėl negali iš karto sumokėti visų bylinėjimosi išlaidų, priteistų šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-09 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir nutarė šioje byloje iš V. A. V. priteistą 1070 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą išdėstyti šešiems mėnesiams, įpareigojant V. A. V. kiekvieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti: A. A. ir J. A. po 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme, šeštą mėnesį sumokant 70,00 Eur A. A. bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovė yra ne tik senatvės pensininkė, bet ir turi didelius specialiuosius poreikius, kadangi yra neįgali. Be to ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kad per laikotarpį nuo Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo dienos, nuo kurios įsigaliojo teismo sprendimas dėl ieškovės reikalavimo, būtų grąžinusi atsakovams bent dalį bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tą aplinkybę, kad atsakovų patirtos išlaidos bylos nagrinėjimo metu, išdėsčius sprendimą, būtų užkirstas kelias greitai ir ekonomiškai atgauti bylinėjimosi išlaidas ir tai neproporcingai suvaržytų jų teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti visiškai. Nurodo, kad pareiškėja yra 75 metų amžiaus, neįgali, nedarbinga, jos pajamos yra itin mažos, kurias sudaro šalpos pensija, našlaičių pensija ir tikslinis mokėjimas dėl žalos, padarytos sveikatai. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos pajamos yra 500 Eur per mėn., kadangi jos pajamos siekia 450 Eur. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, taip pat jos vardu registruotą neįgaliosios poreikiams pritaikytą transporto priemonę. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino galimybės ieškovei pasisakyti teismo posėdžio metu. Nurodo, kad ieškovė prastai girdėjo teisėjo klausimus, tačiau teismas neleido socialiniams darbuotojams, atlydėjusiems ieškovę į posėdį, jų persakyti garsiau. Atsakovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nurodo klaidingas gaunamas pajamas. Taip pat nurodo, kad jos sutuoktinis taip pat dirba ir gauna pajamas, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Pažymi, kad nuo galutinio teismo sprendimo priėmimo, kuriuo ieškovė buvo įpareigota sumokėti bylinėjimosi išlaidas atsakovams, dar nėra nė karto pervedusi nė dalies sumos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.)Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal atsakovės I. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-626-378/2015).Pareiškėja savo turtinę padėtį grindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymomis apie jiems išmokėtas išmokas. Iš šių pažymų matyti, kad V. A. V. mėnesio pajamos, gaunamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, yra 450,75 Eur, jas sudaro valstybinės socialinio draudimo pensijos – invalidumo/netekto darbingumo pensija, našlaičių pensijos. Pareiškėja taip pat yra pateikusi teismui dokumentus, patvirtinančius jos neįgalumą – neįgaliojo pažymėjimą NP Nr. 001790, Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 057499, kuri išduota neterminuotam laikotarpiui nuo 2014-03-14. Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso nekilnojamasis turtas ir transporto priemonė. Taigi nors iš šių duomenų galima daryti išvada, kad pareiškėjos finansinė būklė yra sudėtinga, tačiau teismas spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo vertina ne tik finansinę proceso šalies padėtį, bet ir jos geranoriškumą įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas byloje priimtas 2016-09-15 nutartimi Klaipėdos apygardos teisme, tačiau nuo 2016-09-15 pareiškėja iki šios dienos nėra pateikusi duomenų, kad sumokėjo ar bent dėjo pastangas sumokėti dalį iš jos atsakovų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovai. Taip pat vertinant ar yra galimybė atidėti teismo sprendimo vykdymą, turi būti įvertintas ir sprendimo įpareigojimo pobūdis. Šioje byloje matyti, jog pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti statybą savavališka. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą. Atsakovai, reikšdami atsikirtimus į ieškovės argumentus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovei bylą pralaimėjus, jos turi būti atlygintos atsakovams, kadangi teisminis procesas buvo pradėtas būtent ieškovės iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino ieškovės finansinę padėtį, jos turimą turtą, jos procesinį elgesį, priėmė nutartį remdamasis kasacinio teismo praktikoje suformuotais kriterijais siekiant tinkamai įvertinti, ar yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvada, jog yra pagrindas teismo sprendimą išdėstyti, tačiau, siekiant šalių interesų pusiausvyros, paisant proporcingumo ir teismo sprendimo privalomumo principų, aukščiau išdėstytais argumentais teismo sprendimo įvykdymas išdėstomas trumpesniam - šešių mėnesių laikotarpiui. Apeliantė nurodo, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, pareiškėjai nebuvo suteikta teisė pasisakyti, išdėstyti savo pozicijos žodžiu, socialiniams darbuotojams nebuvo suteikta teisė persakyti teisėjo užduodamus klausimus, kadangi pareiškėja turi klausos sutrikimų, todėl buvo pažeistos jos procesinės teisės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais, kadangi vertinant 2017-01-04 vykusio teismo posėdžio įrašą, darytina išvada, jog teisėjas išklausė abi šalis. Visiškai atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog teismas neleido socialiniams darbuotojams, atlydėjusiems ieškovę į posėdį, padėti jai apklausos metu – persakyti teisėjo užduodamų klausimų, kadangi iš posėdžio įrašo aiškiai girdėti, kaip socialiniai darbuotojai persako teisėjo užduodamus klausimus ieškovei. Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog teismas neleido ieškovei išdėstyti savo pozicijos teismo posėdžio metu ir perskaityti paruoštos kalbos, kadangi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės sveikatos būklę, ieškovės paruoštą kalbą raštu, prijungė ją kaip rašytinius įrodymus prie bylos, todėl teigti, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės argumentus yra atmestinas. Taigi konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo šališkai, neobjektyviai, pažeisdamas ieškovės procesines teises, neleisdamas pasisakyti, nėra pagrindo. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėta nutartį byloje. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą.