Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1141-524/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Valerijos A. V. ieškinį atsakovams A. A. ir J. A., tretiesiems asmenims L. V., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl statybos pripažinimo savavališka ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovų atliekamus statybos darbus (antrojo aukšto balkono nugriovimą, priestato prie namo statymą) name, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališka statyba; įpareigoti atsakovus nugriauti savavališkai pastatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę; atstatyti nugriautą antrojo aukšto balkoną ir jį laikančias konstrukcijas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei priklauso 1/2 pastato (gyvenamojo namo) dalis su 1/2 dalimi visų pagalbinių pastatų, esančių šioje vietoje. Ieškovė kartu su sutuoktiniu naudojasi antru namo aukštu. 2015-07-11 atsakovas A. A., gyvenantis minimo namo 1-ame aukšte, ėmė griauti antrame namo aukšte esantį atvirą balkoną. Atsakovams neturint jokių statybą leidžiančių dokumentų, kurių pagrindu jų iniciatyva yra atliekami anksčiau nurodomi darbai (ieškovės balkono nugriovimas, prie pirmojo namo aukšto verandos pastatymas), pripažintini savavališka statyba.Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, 1/2 dalį pastato – ūkinio pastato, bei po 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), esančių (duomenys neskelbtini). 0,1019 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi nurodyti statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal bendraturčių tarpusavio susitarimą atsakovai naudojasi pirmuoju, o ieškovė su sutuoktiniu antruoju namo aukštu bei naudojosi savavališkai įsirengtu balkonu, esančiu virš verandos. Kadangi atsakovai su nepilnamečiais vaikais ketino įsigytoje namo dalyje gyventi, jie susirūpino prie namo esančios verandos itin prasta būkle, kuri kėlė grėsmę name gyvenančių žmonių, iš jų ir ieškovės, sveikatai ar net gyvybei. Todėl dėl gyvenamojo namo verandos ir virš jos esančio balkono avarinės būklės ir būtinybės verandą remontuoti siekiant išvengti sugriuvimo ir galimo žalos tiek bendraturčių turtui, tiek sveikatai ar gyvybei, atsakovai ne kartą kreipėsi į ieškovę ir jos sutuoktinį, tačiau jokio jų atsakymo nesulaukė. Atsakovų iniciatyva 2015-06-30 buvo atliktas verandos konstrukcijų techninės būklės vertinimas. Ekspertizės aktas patvirtino, kad esama verandos perdenginio (denginio) būklė yra avarinė, jį reikia išardyti ir įrengti naują. 2015-07-14 reikalavimu Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius uždraudė naudotis namo veranda ir atviru balkonu bei tiek ieškovei, tiek atsakovams kaip bendraturčiams nustatė reikalavimus: 1) iki 2015-07-31 demontuoti verandos avarinės būklės konstrukcijas; 2) iki 2015-09-30 suremontuoti verandą pagal UAB „Statybų horizontai“ 2015-06-30 atliktos gyvenamojo namo verandos konstrukcijų techninės būklės vertinimo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės akto išvadų 3 punktą. Vykdant minėtą savivaldybės institucijos reikalavimą, atsakovai ėmėsi verandos demontavimo darbų ir šiuos darbus per kelias dienas baigė. Atsakovai teigia, kad kapitalinio remonto atlikimui statybą leidžiančio dokumento nereikia.Trečiasis asmuo L. V. su ieškiniu sutiko. Mano, kad atsakovai vykdo savavališką statybą.Trečiasis asmuo Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad, jos nuomone, ieškinys yra nepagrįstas, atsakovai vykdė kapitalinio remonto darbus, nekeičiant statinio matmenų, verandos perdangos būklė buvo avarinė, leidimo šiam remontui nereikėjo.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-30 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas, ar atsakovų atlikti remonto darbai laikytini savavališka statyba ir/ar buvo pažeistos ieškovės, kaip bendraturtės, teisės. Teismas konstatavo, kad atsakovams leidimas remonto darbams atlikti nereikalingas, todėl nusprendė, kad atsakovų atliktų statybos darbų nėra pagrindo pripažinti savavališka statyba. Pažymėjo, kad atsakovai, atlikdami verandos remontą, nepakeitė statinio matmenų, t. y. išlaikė visus išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir kitus – reikalavimus, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės teisės (ir galimybės) naudotis balkonu nėra pažeistos; už saugų jo naudojimą yra atsakinga pati ieškovė.Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti. Nesant galimybės priimti naują procesinį sprendimą, prašo panaikinti minėtą sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktą medžiagą, todėl padarė klaidingas išvadas. Nurodo, kad:teismas netinkamai nustatė atliktų remonto darbų pobūdį. Mano, kad atliktiems darbams buvo reikalingas atitinkamas statybos leidimas ir projektas;byloje esančioje ekspertizės išvadoje nėra kalbama apie dalies pastato nugriovimą. Kalbama apie skubaus remonto atlikimą;ieškovei priklausantis balkonas buvo nugriautas neteisėtai, neturint ieškovės sutikimo, be to, neatstatytas;advokatas pateikė ne visus ieškovės dokumentus į bylą. Byloje trečiuoju asmeniu neturėjo būti įtrauktas jos sutuoktinis L. V., nes pastato dalį ji yra paveldėjusi.Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes bei teismo nurodytus motyvus bei papildomai nurodo, kad verandos demontavimas nelaikytinas verandos griovimu, todėl tokiems darbams leidimas nereikalingas. Ieškovės veiksmus (ieškinio, apeliacinio skundo teikimą) laiko piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

9. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Inspekcijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal Statybos įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

11. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais, todėl statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų normų) įgyvendinimas.

12. Įstatymų leidėjas, nustatydamas nekilnojamųjų daiktų suformavimo, statinių projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto sąlygas ir tvarką, be kita ko, siekia, kad pastatytos statybinės konstrukcijos nekeltų pavojaus juose ar arti jų gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, tokių sąlygų neatitinkančios neteisėtai pastatytos konstrukcijos į civilinę apyvartą kaip nekilnojamieji daiktai nepatektų, o neteisėtų statybų padarinių klausimas būtų kuo greičiau išspręstas, neteisėtus statinius nugriaunant arba jų trūkumus ištaisant pagal įstatymo reikalavimus. Siekiant užtikrinti šio tikslo įgyvendinimą, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos suteikti valstybinės statybos priežiūros įgaliojimai (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnis). Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę fiziniams ir juridiniams asmenims teikti privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vykdyti su administracinės nuobaudos skyrimu susijusius veiksmus, kitas teises (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnis). Inspekcija statybos patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių ir juridinių asmenų bei organizacijų pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu, savo iniciatyva ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) ir, nustačiusi savavališkos statybos faktą, imasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nurodytų priemonių savavališkos statybos padariniams pašalinti.

13. Apie nagrinėjamoje byloje ieškovės įrodinėjamą savavališką statybą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija buvo informuota 2015-08-05 ( b. l. 44), tačiau ši institucija, atlikusi patikrinimą, 2015-09-23 raštu informavo ieškovę, jog rašytinio pritarimo šalių pastato remontui nereikia, bet privaloma vykdyti Klaipėdos savivaldybės administracijos skyriaus reikalavimą ir gyvenamojo namo savininkams skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei pašalinti. Šios išvados apeliantė neskundė, todėl nepagrįstas jos apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atliktų remonto darbų pobūdį. Byloje nėra įrodymų, kad atliktiems darbams buvo reikalingas atitinkamas statybos leidimas ir projektas. Tokiu būdu įrodyta, kad valstybės įgaliota institucija statybos patikrinimo metu savavališkos statybos dėl ginčo darbų nenustatė ir savavališkos statybos akto nesurašė. Ieškovė reiškia reikalavimus, kuriais iš esmės siekė savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nors ši funkcija priskirta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

14. Byloje nustatyta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo namų valdą, dėl joje esančios verandos remonto kyla ginčas. 2015-06-30 Ekspertizės akte konstatuota, kad ši veranda pastatyta 1961 m (b. l. 85). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, leidžiantys spręsti, kad veranda, kurios stogas yra ieškovės balkonas, yra avarinis, jo būklė neatitinka statinio esminių reikalavimų. Ekspertizės akte konstatuota, jog esama verandos perdenginio (denginio) būklė yra avarinė (b. l. 93). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos urbanistinės plėtros departamento statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius pateikė reikalavimą šios bylos šalims demontuoti verandos avarinės būklės konstrukcijas ir suremontuoti verandą pagal paminėtos ekspertizės akto reikalavimus (b. l. 46). Šiuo ekspertizės aktu paneigiamas apeliacinio skundo motyvas, jog veranda neturėjo būti nuardyta, nes demontavimas reiškia pastato dalies išardymą. Byloje įrodyta, jog kompetentinga institucija konstatavo, jog verandos perdengimas buvo avarinės būklės. Šią aplinkybę patvirtina ir prie ekspertizės akto pridėtos nuotraukos, todėl šių konstrukcijų pakeitimas naujomis nelaikytinas dalies pastato nugriovimu apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

15. Statybos įstatymo 40 straipsnio l dalies 4 punkto ir CK 4.37 straipsnio nuostatos įpareigoja ginčo šalis (avarinės būklės statinio bendraturčius) savo nuožiūra suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei ar aplinkai. Jau minėtame ekspertizės akte pateiktos eksperto išvados, kad avarinės būklės verandos perdenginys (denginys) buvo avarinės būklės, nes verandos stogo danga buvo ruloninė ir ją pastačius buvo tik stogas ir nebuvo balkono, kuriuo naudojasi ieškovė. Taip pat ekspertas pateikė išvadą, kad ieškovės balkonas buvo įrengtas netinkamai ir jis turi būti įrengtas taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus. Pastatas gali būti rekonstruotas arba nugriautas ir jo vietoje gali būti vykdoma nauja statyba įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta ir apeliantė neįrodė, jog turėjo būti parengtas verandos supaprastinto griovimo aprašas, kuriam turi būti gautas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Atkreiptinas dėmesys šioje byloje į ginčo objektą, t. y. atsakovams šis objektas yra veranda, o ieškovei balkonas, todėl akivaizdu, kad verandos stogo danga naudojasi ieškovė ir atlikti ekspertizės akte nurodytus reikalavimus privalėjo visi bendraturčiai. Be to, teisiškai reikšminga aplinkybė šioje byloje, kad verandos stogas atstatytas, t. y. ta vieta, kurioje ieškovė buvo įrengusi balkoną.

16. Apibendrindama teisėjų kolegija mano, kad ginčo šalys privalėjo susitarti, kokiu būdu bus pašalinta verandos perdenginio avarinė būklė. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.).

17. Dėl balkono atstatymo.

Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 2 dalies normos kasacinio teismo praktikoje aiškintinos kaip nesuteikiančios teisės vienam ar keliems bendraturčiams, nesant bent vieno jų sutikimo, vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nugriauti statinį net ir tais atvejais, kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Tačiau šios bylos kontekste negalima padaryti išvados, kad statinys buvo nugriautas ir neatstatytas. Byloje įrodyta, kad atsakovai atstatė verandą (b. l. 38–45), t. y. sukūrė jos naują stogą, kuriame ieškovė buvo įrengusi balkoną. Ekspertizės akte yra konstatuota, jog kada buvo įrengtas ieškovės balkonas ir kaip jis buvo įrenginėjamas, nėra jokių duomenų, balkonas buvo įrengtas netinkamai. Bendraturčiams nesutarus dėl avarinės būklės statinio padarinių pašalinimo, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus atstatyti nugriautą antrojo aukšto balkoną, t. y. jį laikančias konstrukcijas (kolonas), nes jie privalėjo vykdyti kompetentingos institucijos nurodymą ir pašalinti savo verandos stogo avarines konstrukcijas. Byloje konstatuota, kad balkoną laikančios kontrukcijos buvo avarinės būklės. Remiantis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė gina savo teises CK 1.138 straipsnio 2 punkte nustatytu būdu – prašydamas teismo įpareigoti atsakovus atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis civilinių teisių gynimo būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovo subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Byloje nėra įrodymų dėl balkono įrengimo apimties, jo teisėtumo, jo neteisėto įrengimo faktas konstatuotas ekspertizės akte, todėl šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas jos pasirinktu būdu. Ieškovės pateiktas su apeliaciniu skundu antro aukšto planas (b. l. 142–143) bei byloje esantis toks pat planas (109–110) įrodo tik aplinkybę, kad atsakovų verandos stogas, pažymėtas indeksu 1-8, inventorinėje byloje nurodytas kaip atviras balkonas, t. y. jokie teisėtai atlikti statiniai, įrengimai nėra nurodyti. Todėl šioje byloje darytina išvada, kad už tinkamą ir teisėtą balkono įsirengimą yra atsakinga ieškovė, nes paminėtas ekspertizės aktas įrodo, jog jis iki nurodomo ieškovės pažeidimo buvo įrengtas netinkamai. Bylos medžiaga leidžia padaryti išvadą, kad atsakovas balkono dangą, t. y. stogą, atstatė pagal 1961 m. inventorinėje byloje užfiksuotą jo būklę. Šią aplinkybę įrodo 2015-09-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 38).

18. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija priėmė ieškovės įrodymus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui, atsakovė su šiais įrodymais susipažino. Kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovės sveikatos būklę įrodantys dokumentai (b. l. 15–16), namų valdos techninės apskaitos byla (b. l. 109–110), 2015-07-03 atsakovų pranešimas ieškovei pridėtoje bylos kopijoje (b. l. 68) buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas įvertino pateiktus ieškovės paminėtus dokumentus. Ieškovės nurodomas proceso normų dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą pažeidimas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir trečiojo asmens teisėms neturėjo įtakos, nes trečiasis asmuo nepatyrė bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. Byloje nesant trečiojo asmens apeliacinio skundo plačiau dėl jo įtraukimo į bylos nagrinėjimą nepasisakytina.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šioje proceso stadijoje jų prašymas paliktinas nenagrinėtas, nes toks prašymas turi būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ir nagrinėjamas CPK 149–150 str. nustatyta tvarka. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo priteisti 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (b. l.181). Šis prašymas tenkintinas iš dalies atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į protingumo principą, kurį taikyti šioje byloje leidžia ieškovės sveikatos būklė (b. l.15–16), todėl iš ieškovės atsakovui A. A. priteistini 70 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš Valerijos A. V. A. A. 70 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo palikti nenagrinėtą.