- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 2-1079-512/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15031-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- V. A. V.
- Atsakovas
- A. A., J. A.
- Trečiasis asmuo
- L. V., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Ramūnas Girevičius, Arūnas Skuolevičius
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei V. A. V., ieškovės atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, atsakovams A. A., J. A., atsakovų atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, trečiajam asmeniui L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. A. V. ieškinį atsakovams A. A. ir J. A., tretiesiems asmenims L. V., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl statybos pripažinimo savavališka
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti atsakovų atliekamus statybos darbus (antrojo aukšto balkono nugriovimą, priestato prie namo statymą) name, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališka statyba; įpareigoti atsakovus nugriauti savavališkai pastatytą priestatą ir sutvarkyti statybvietę; atstatyti nugriautą antrojo aukšto balkoną ir jį laikančias konstrukcijas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovei priklauso 1/2 pastato (gyvenamojo namo) dalis su 1/2 dalimi visų pagalbinių pastatų, esančių šioje vietoje. Ieškovė kartu su sutuoktiniu L. V. naudojasi antru namo aukštu. 2015 07 11 atsakovas A. A., gyvenantis minimo namo 1-me aukšte, ėmė griauti antrame namo aukšte esantį atvirą balkoną. Atsakovams neturint jokių statybą leidžiančių dokumentų, kurių pagrindu jų iniciatyva yra atliekami aukščiau nurodomi darbai (ieškovės balkono nugriovimas, prie pirmojo namo aukšto verandos pastatymas), pripažintini savavališka statyba.
Atsakovai su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei po 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). 0,1019 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi nurodyti statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal bendraturčių tarpusavio susitarimą atsakovai naudojasi pirmuoju, o ieškovė su sutuoktiniu antruoju namo aukštu bei naudojosi savavališkai įsirengtu balkonu, esančiu virš verandos. Atsakovai minėtą turtą įsigijo 2013-11-15 mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Kadangi atsakovai su nepilnamečiais vaikais ketino įsigytoje namo dalyje gyventi, jie susirūpino
prie namo esančios verandos itin prasta būkle, kuri kėlė grėsmę name gyvenančių žmonių, tame
tarpe ir ieškovės, sveikatai ar net gyvybei. Todėl dėl gyvenamojo namo verandos ir virš jos esančio balkono avarinės būklės ir būtinybės verandą remontuoti siekiant išvengti sugriuvimo ir galimo žalos tiek bendraturčių turtui, tiek sveikatai ar gyvybei, A. ir J. A. ne kartą kreipėsi į V.A. ir
L. V., tačiau jokio jų atsakymo nesulaukė. Atsakovų iniciatyva 2015-06-30 buvo atliktas verandos konstrukcijų techninės būklės vertinimas. Ekspertizės akte nurodyta, kad namo
kairiajame kampe esanti mūro dalis, virš kurios balkone įrengta anga lietaus vandens nuvedimui
nuo balkono, pažeista erozijos, vyksta mūro siūlių dūlėjimas, mūras pajuodavęs, matomi pelėsiai,
kas rodo, kad mūro dalis yra blogos būklės ir šiai mūro daliai yra būtinas remontas. Balkonas virš
verandos įrengtas netinkamai. Esama perdengimo (denginio) techninė būklė neužtikrina pastato
(verandos) mechaninio atsparumo ir pastovumo. Esama verandos perdenginio (denginio) būklė
yra avarinė. Perdenginį reikia išardyti ir įrengti naują.
Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, 2015-07-14 reikalavimu Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius uždraudė naudotis namo veranda ir atviru balkonu bei tiek V.A. V., tiek A. ir J. A., kaip bendraturčiams, nustatė reikalavimus: 1) iki 2015-07-31 demontuoti verandos avarinės būklės konstrukcijas; 2) iki 2015-09-30 suremontuoti verandą pagal UAB „Statybų horizontai" 2015-06-30 atliktos gyvenamojo namo verandos konstrukcijų techninės būklės vertinimo adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės akto išvadų 3 punktą. Vykdant minėtą savivaldybės institucijos reikalavimą, atsakovai ėmėsi verandos demontavimo darbų ir šiuos darbus per kelias dienas baigė.
Kadangi šiuo atveju nebuvo statomas naujas statinys, nebuvo atliekama rekonstrukcija, pastatas nebuvo modernizuojamas, o atliekamas kapitalinis remontas, tai tokiu atveju statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio kapitalinio remonto projektui ir atsakovų atlikti remonto darbai negali būti laikomi savavališka statyba.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. V. mano, kad atsakovai vykdo savavališką statybą.
Trečiasis asmuo Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime nurodė, kad jos nuomone ieškinys yra nepagrįstas, atsakovai vykdė kapitalinio remonto darbus, nekeičiant statinio matmenų, verandos perdangos būklė buvo avarinė, leidimo šiam remontui nereikėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ji negali naudotis virš atsakovų pastatytos verandos esančia perdanga, ieškovės atstovo nuomone – perdanga netapatu balkonui, prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai teismo posėdyje papildomai nurodė, kad verandos kapitalinį remontą atliko vykdydami Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus privalomąjį nurodymą, veranda ir jos perdanga (balkonas) atstatyti tokių pat matmenų, kaip buvo. Remonto darbus buvo būtina atlikti, nes perdanga grėsė įgriūti. Prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo L. V. paaiškino, kad atsakovai pažeidė jo ir ieškovės teises, jie negali naudotis balkonu, prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei po 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini). Ieškovė naudojasi namo antruoju aukštu, atsakovai – pirmuoju. Atsakovai, norėdami atlikti jiems priklausančių patalpų remontą pastebėjo, kad verandos perdanga yra avarinės būklės, atliko šios statinio dalies ekspertizę, Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius ieškovei ir atsakovams nurodė per 14 d. demontuoti avarinės būklės verandos konstrukcijas ir jas suremontuoti. Atsakovai šį reikalavimą įvykdė.
Byloje kilo ginčas ar atsakovų atlikti remonto darbai laikytini savavališka statyba ir ar buvo pažeistos ieškovės, kaip bendraturtės teisės.
Dėl savavališkos statybos.
Vienas iš savavališkos statybos atvejų yra tuomet, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Neteisėta statyba yra jos atlikimas turint statybą leidžiantį dokumentą arba kai statybos leidimo teisės aktai nereikalauja, bet nesilaikant tam tikrų statybos procedūrą ar statinio techninių parametrų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką "einamasis remontas") - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant, 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad Statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08: 2002 "Statinio statybos rūšys" 12 punkte įtvirtinta, kad statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas (12.4 punktas) bei pastatų ar jų dalių apšiltinimas (12.8 punktas). Šio reglamento 10. punkte numatyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis, o 17. punktas numato atvejus, kai statinio paprastojo remonto darbams privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.
Pagal šį reglamentą ginčo statyba nėra priskiriama statiniams, kurių kapitaliniam remontui būtų reikalingas įgalioto valstybės tarnautojo rašytinis pritarimas (6 priedo, 1. punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 676 patvirtinto reglamento STR 1.12.01:2004 8.1. punktą avarinis statinys – toks statinys, kurio būklė neužtikrina Statybos įstatymu [7.2] nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl tolesnis jo naudojimas yra nebesaugus; 8.2. punktas - statinio galimos avarinės būklės požymiai – tokie statinio laikančiųjų konstrukcijų pokyčiai, dėl kurių gali būti nebeužtikrintas tolesnis statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas.
Šalims taip pat privalomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. bir?elio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtintas reglamentas, kuriuo patvirtintos statinių techninės priežiūros taisyklės. Jame nurodoma, kad statinių naudotojai privalo laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (10.2.); suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius , jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų ?monių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (30.5.).
Esant minėtam reglamentavimui laikytina, kad Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2015-07-14 reikalavimas skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei pašalinti, buvo privalomas tiek ieškovei, tiek atsakovams, leidimas šiems darbams atlikti nėra reikalingas.
Todėl atsakovų atliktų statybos darbų nėra pagrindo pripažinti savavališka statyba.
Dėl bendraturčių teisių pažeidimų.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi nuosavybės teisė yra asmens subjektinė teisė, kurią jis įgyvendina. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, įgyvendindamas nuosavybės teisę, jos turėtojas (savininkas) turi nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, kad daikto turėtojas (CK 4.20 straipsnis), turėdamas absoliučią teisę į daiktą įgyvendindamas ją, yra ribojamas kaip nuosavybės teisių turėtojas CK 4.37 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, savininkui įstatymu gali būti nustatytos tam tikros nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos, kurios taip pat sąlygojamos kitų asmenų teisių ir interesų. Vienas teisinių draudimų yra įtvirtintas CK 4.103 straipsnyje, tai yra įstatyme. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.
Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovai verandos remontą atliko nepažeisdami statybą reglamentuojančias teisės normas, būtina nustatyti ar nebuvo pažeista ieškovės teisė ir galimybė naudotis virš atsakovams priklausančios verandos esančiu balkonu.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 “ Dėl statinių klasifikavimo pagal jų naudojimo paskirtį” 5.4. punkte nurodyta, kad “balkonas - prieinama iš pastato vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie pastato laikančiųjų konstrukcijų’, o 5.16. punktas numato, kad “įstiklinta (uždara) veranda - priestatas su stogu arba besiribojanti su išore pastato patalpa su lengvomis „šaltomis" atitvaromis, tinkanti gyventi šiltu metų laiku”.
Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovų naudojamos ir atstatytos verandos stogas, tampa ieškovės naudojamu balkonu. Taip buvo ir iki atsakovų atlikto remonto.
Byloje pateikti dokumentai – namų valdos techninės apskaitos byla patvirtina, kad atsakovų naudojama patalpa (veranda) plane žymima 1-8, yra po atsakovės antrame namo aukšte naudojamu atviru balkonu, t.y. verandos perdanga ir yra balkonas. Valstybinio teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius savo atsiliepime nurodė, kad atsakovai, atlikdami verandos remontą, nepakeitė statinio matmenų, t.y. išlaikė visus išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir kitus reikalavimus. Esant tokiems įrodymams laikytina, jog ieškovės teisės (ir galimybės) naudotis balkonu nėra pažeistos. Už saugų jo naudojimą yra atsakinga pati ieškovė.
Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas paduodant ieškinį, todėl, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai, taip pat priteistina dalis atsakovų turėtų advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje įvyko vienas parengiamasis ir vienas teismo posėdis, byla nėra sudėtinga, nepareikalavo daug advokato laiko ir darbo sąnaudų, iš ieškovės priteistina dalis – 1000 Eur atsakovų turėtų advokato pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. A. V. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų A. A. ir J. A. bei 41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.