- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- II-413-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00261-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pažeidėjas
- V. P.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracine nuobauda nubaustam asmeniui – V. P., jo atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine nuobauda nubausto V. P. skundą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2018 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 200 Eur bauda, paskiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 9 mėnesiams (ROIK b. l. 4-5).
2018 m. rugsėjo 20 d. teisme gautas V. P. skundas, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą: panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 9 mėnesiams. V. P. nurodė, kad jo manymu, administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis, buvo galima neskirti administracinio poveikio priemonės. Jis kaltu prisipažino visiškai, dėl padaryto pažeidimo gailisi, atsakomybės nevengia. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, bus atleistas iš darbo, nes dirba sunkiasvorės transporto priemonės vairuotoju. Jam nustatytas kelio susidėvėjimas, todėl negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Gyvena su žmona, kurios darbo užmokestis minimalus, todėl jam netekus darbo, šeimos finansinė padėtis būtų labai sunki. Be to, nusižengimas padarytas priemiestyje, kur nėra intensyvaus eismo (b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius teismui pateiktu atsiliepimu prašo V. P. skundo netenkinti ir palikti 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą nuobaudą (b. l. 13-14).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad prisipažįsta, padaręs nusižengimą, nors jam kelia abejones, kad užfiksuotas buvo jo vairuotos transporto priemonės greitis, nes jis važiavo su 20 metų senumo krovininiu automobiliu, kuris tokio greičio, kadangi buvo dar ir pakrautas, išvystyti negalėjo, be to, nuotraukoje buvo matyti ir kitas automobilis. Prašo jo skundą patenkinti jame nurodytais argumentais ir panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Papildomai nurodė, kad su banku jo šeima jau yra sutarusi dėl paskolos paėmimo, nes nori įsigyti būstą ir išeiti iš blogą reputaciją turinčio bendrabučio, kuriame neįmanoma normaliai gyventi, todėl jei jis neteks darbo, negalės įsigyti būsto, be to, jam, galimai iki metų pabaigos, turi būti atlikta kelio sąnario keitimo operacija. Dėl sąnario problemų jis gali vairuoti, bet negali dirbti kito darbo, nes negali kelti. Jei jam bus atimta teisė vairuoti, jį atleis iš darbo, todėl, kai bus nedarbingas po atliktos operacijos, gaus mažas išmokas. Nurodė, kad šiuo metu turi ir kitą paimtą kreditą dabartinio būsto remontui. Paaiškino, kad jis ir jo minimalias pajamas gaunanti sutuoktinė yra sveiki, neįgalumo neturi, išlaikytinių neturi. Baudos dar nėra sumokėjęs, jos dydžio neginčija.
V. P. atstovas advokatas A. Šukaitis prašo panaikinti PK nutarimo dalį dėl teisės vairuoti atėmimo arba paskirtą teisės vairuoti atėmimo laiką sutrumpinti.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nutarimu V. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2018 m. birželio 1 d. 9.52 val. Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 93, vairavo automobilį ir viršijo leistiną 50 km/h greitį 44 km/h, važiuodamas 94 km/h greičiu (ROIK b. l. 4-5). Greičio viršijimo aplinkybės V. P. teismui pateiktame skunde neginčija, sutinka, kad padarė nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, tik nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone ir prašo ją panaikinti.
ANK 416 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 416 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad už minėtą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. P. greitį viršijo vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę (virš 12 t.) MAN 15.224 LLLC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK b. l. 1, 13). Taigi, pagal ANK 416 straipsnio 5 ir 7 dalis, V. P. taikytina administracinė nuobauda – bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. P. pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį nubaustas 200 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 9 mėnesiams. Taigi, V. P. paskirta vidutinio dydžio nuobauda. Skiriant V. P. nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą, buvo įvertinta tai, kad nusižengimas padarytas pakartotinai, nepraėjus ANK 40 straipsnyje numatytam 1 metų terminui. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro (ROIK b. l. 6-7) bei Liteko duomenų, V. P. jau buvo baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, nusižengimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, tame tarpe greičio viršijimą. Be to, anksčiau buvo baustas (7 kartus, kaip tai nurodyta Panevėžio apygardos teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-517-134/2013) už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam ir jam buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (2010 metais – 2 metams, 2013 metais – 3 metams). Taigi, pažeidėjas ne kartą buvo baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kas rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles, pareiškėjas turi polinkį nepaklusti įstatymo reikalavimams, o tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją.
V. P. skunde teigia, jog šiuo atveju galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės, nes jis kaltu padarius administracinį nusižengimą prisipažino visiškai, suprato savo veiksmų pavojingumą, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nusižengimą padarė dėl neatsargumo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog V. P. atvejis gali būti vertinamas kaip itin retas ir išimtinis, sudarantis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
V. P. teigia, jog dirba sunkiasvorės transporto priemonės vairuotoju, o netekęs teisės vairuoti transporto priemones būtų atleistas iš darbo. Kitos specialybės jis neturi, sunkaus fizinio darbo negali dirbti dėl kelio sąnario ligos. Be to, jis gyvena tik su žmona, kurios darbo užmokestis minimalus, todėl jam netekus darbo, jų šeimos finansinė padėtis būtų labai sunki. Be to, negalės gauti paskolos ir pagerinti savo buities sąlygų.
Tačiau teismo vertinimu šios skunde nurodomos aplinkybės nėra išimtinės. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti - panaikinti ar sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-3042/2011; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-362-497/2018).
Teismui nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, V. P. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją švelninti, tai yra pagrįsta jo neteisėto elgesio įvertinimo pasekmė ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta.
Pažymėtina, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-113-651/2017). Gali būti, kad V. P. netekęs teisės vairuoti, negalės atlikti darbo funkcijų, tačiau tik laikinai. V. P. darbdavio išduotoje charakteristikoje (b. l. 5) nurodyta, kad V. P. įnešė svarų indelį įmonės plėtroje ir yra reikalingas darbuotojas, taigi po administracinio poveikio priemonės galiojimo termino pabaigos V. P. tikėtina, nebus didelių sunkumų atnaujinti savo darbinę veiklą. Teismas pažymi, kad patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už V. P. vėl padarytą administracinį nusižengimą.
Administracinio nusižengimo byloje yra pateikta MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakteristika, kurioje nurodoma, kad V. P. įmonėje dirba vairuotoju nuo 2017 m. birželio 6 d. V. P. drausmingas, atsakingas, darbštus, pareigingas, labai gerai atliekantis jam pavestus darbus, mandagus, drausminių nuobaudų neturi, sąžiningas, atidus ir paslaugus. Jo darbo funkcijoms atlikti yra būtina turėti vairuotojo pažymėjimą. Tačiau teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, šią charakteristiką bei V. P. asmenybę vis dėlto turi įvertinti atsižvelgdamas į platesnį kontekstą, negu tai darė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.
Pateiktoje charakteristikoje V. P. yra teigiamai charakterizuojamas kaip darbuotojas, tačiau jis turi ne tik tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, bet turi taip pat tinkamai vykdyti ir įstatymus. Asmuo negali tikėtis, kad jam bus taikoma mažesnė poveikio priemonė arba ji iš viso nebus taikoma vien dėl to, kad jis galėtų tinkamai vykdyti savo kaip darbuotojo pareigas, kai šių pareigų jis vykdyti negali dėl savo paties elgesio, už kurį jam kyla įstatyme nustatytos pasekmės, – jis turi už tai atsakyti įstatymo nustatyta tvarka. Konkrečioje situacijoje V. P. yra įvardintas kaip drausmingas, darbštus, labai gerai atliekantis jam pavestus darbus darbuotojas, t. y. charakteristika yra susijusi tik su jo kaip darbuotojo pareigų vykdymu. Tačiau jo kaip darbuotojo drausmingumas nedarė jo drausmingu eismo dalyviu, nors tai tiesiogiai susiję su jo darbo veikla, kadangi jis yra vairuotojas. Viršydamas transporto priemonės vairavimo leistiną greitį, V. P. ne tik kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai bei turtui, bet ir sau pačiam. Sunkiasvorė transporto priemonė buvo vairuojama tokiu greičiu, kad įvykus eismo įvykiui galėjo kilti neigiamų pasekmių ir tik dėl atsitiktinumo tokių pasekmių buvo išvengta. Nors V. P. ir nurodo, kad pažeidimas buvo padarytas priemiestyje, tačiau kaip nustatyta, pažeidimas padarytas Kėdainių mieste, pagrindinėje gatvėje, kur eismas yra pakankamai intensyvus, šalia daugiabučiai gyvenamieji namai, prekybos centras, degalinė, tad nusižengimo vietoje gan didelis eismo dalyvių (tiek transporto priemonių, tiek pėsčiųjų) judėjimas. V. P., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, miesto vietovėje beveik dvigubai viršijo leistiną greitį (važiavo 94 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 50 km/h) ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Asmens, kurio darbinė veikla yra sunkiasvorės transporto priemonės vairavimas, rizikingas elgesys ir tokio elgesio atsitiktinis padarinių neatsiradimas negali būti vertinama kaip išskirtinis ar išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai įstatymų leidėjas siekia apsaugoti visuomenę nuo tokiu elgesiu keliamo pavojaus.
Be to, pareiškėjo nurodytos šeiminės aplinkybės taip pat nėra tokios ypatingos, kurios sudarytų prielaidą svarstyti galimybę netaikyti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip matyti, pareiškėjas gyvena su sutuoktine, abu nėra neįgalūs, išlaikytinių neturi. Sutuoktinė yra dirbanti, ir nors pareiškėjo teigimu gauna tik minimalų atlyginimą (nors tai patvirtinančių duomenų nėra pateikta), tai reiškia, jog šeima neliks be pajamų šaltinio. Be to, nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės V. P. negali dirbti jokio kito darbo. Nors pareiškėjas ir teigia, kad specialybės, išskyrus jo gebėjimą vairuoti, jis neturi, ir vargu ar susirastų sau tinkamą darbą, tačiau, kaip nustatyta iš Liteko duomenų, 2010 metais jam buvo dviem metams atimta teisė vairuoti, o 2013 metais – 3 metams, vairuotojo pažymėjimas grąžintas tik 2017-01-25, taigi, akivaizdu, kad V. P. ne visą laiką galėjo dirbti vairuotoju.
V. P. teigia, kad jis neturi kitos specialybės ir negalėtų dirbti kitų darbų dėl patirties ar kvalifikacijos stokos, tačiau jo įgyta patirtis ir turima kvalifikacija neleidžia teigti, jog tai yra itin retas ir išimtinis atvejis, sudarantis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. V. P. iki administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo darymo, nes jis, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę ir viršydamas leistiną greitį – priešingų duomenų nėra, tokiu savo elgesiu parodė itin atsainų požiūrį tiek į Kelių eismo taisykles, tiek ir į savo atliekamą darbą, darbines pareigas, neįvertino, kad jų tinkamam vykdymui yra reikalinga teisė vairuoti.
V. P. vairuodamas transporto priemonę ir viršydamas greitį ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, t. y., kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo nubaustojo neatsakingumą. Pažeidėjas padarė grubų teisės pažeidimą, už šį pažeidimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas. Tai, kad dėl paskirtos nuobaudos netekęs teisės vairuoti apeliantas gali prarasti darbą bei negalės pasirūpinti šeimos finansine gerove, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinė nuobauda (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-191-654/2018). Pažeidėjas, būdamas profesionalus vairuotojas ir vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, viršydamas greitį nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nors turėjo elgtis itin atsakingai ir nedaryti nusižengimų. Darydamas nusižengimą V. P. žinojo, kad rizikuoja netekti teisės vairuoti ir tokiu būdu prarasti darbo vietą, taigi turėjo suvokti ir tai, kad rizikuoja savo šeimos finansine gerove.
Taip pat pažymėtina, kad V. P. prieš viršydamas leistiną maksimalų greitį, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab, kad visos nurodytos aplinkybės egzistavo iki pažeidimo padarymo ir tai jam nesukliudė padaryti pažeidimą. Tai, kad V. P. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis).
Skunde taip pat teigiama, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas, nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kad kaltu prisipažįsta ir dėl pažeidimo gailisi, tačiau teismas negali sutikti su šiuo skundo argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Nors skunde V. P. ir teigia, kad nenuvyko į bylos nagrinėjimą, nes turėjo vykdyti darbo užduotis, o pavaduoti darbe nebuvo kam, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes nėra. Be to, V. P., iš anksto žinodamas bylos nagrinėjimo datą ir žinodamas, kad negalės atvykti, turėjo galimybę nutarimą surašiusiai institucijai pateikti savo pasiaiškinimą raštu, tačiau to nepadarė. Ir tik teikdamas skundą teismui nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusižengimą ir dėl to gailisi, tačiau ir šį savo prisipažinimą teismo posėdžio metu bandė kvestionuoti.
Todėl teismas negali laikyti prisipažinimo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip to reikalauja ANK 35 straipsnio 1dalies 1 punkto turinys.
V. P. prisipažinimas buvo padarytas tik po to, kai buvo surašytas skundžiamas nutarimas, kuriame patvirtinamos visos su V. P. veika susijusios aplinkybės. Skunde padarytas prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku, nes jis buvo sąlygotas tam tikrų aplinkybių – duomenų, kurie rodo V. P. kaltę padarius administracinį nusižengimą. Be to, vien tik prisipažinimo padarius administracinį nusižengimą nepakanka. Kaltininkas turi net tik prisipažinti, kad jis padarė administracinį nusižengimą, bet taip pat jis turi pripažinti faktines aplinkybes, kai jis institucijai, priimančiai nutarimą administracinio nusižengimo byloje, bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, nors V. P. ir teigia, kad padarytą nusižengimą pripažįsta, tačiau tuo pačiu užsimena, kad jo vairuota transporto priemonė neva negali išvysti užfiksuoto greičio, ir lyg vėl savo argumentus paneigdamas nurodo, kad greičio matavimo aparato parodymų neginčija. Faktinės aplinkybės rodo, jog V. P. niekas nevertė didinti greičio, prieš jį nebuvo naudojami jokie neteisėti veiksmai, kurie būtų privertę jį nesilaikyti nustatyto leistino greičio.
V. P. teigia, kad jis gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau to nepatvirtina byloje esantys duomenys. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis negali būti suprantamas kaip formalaus pobūdžio pareiškimas apie nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis turi pasireikšti kaltininko elgesyje, objektyvioje tikrovėje taip, kad sudarytų pagrindą teismui manyti, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi tik deklaruoja. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog V. P. gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo. V. P., vietoj to, kad paaiškintų su veika susijusias aplinkybes, institucijai surašiusiai nutarimą jokio paaiškinimo nepateikė, į bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka neatvyko.
Taigi, surašant nutarimą nebuvo pagrindo pripažinti lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skunde V. P. taip pat nurodo, kad teismų praktikoje yra nemažai bylų, kuriose teismai pažeidėjams taikė ANK 35 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tačiau skunde nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-34-507/2015 asmenys nubausti už tai, kad vairuodami automobilius, nesiėmė atsargumo priemonių, neužtikrino saugaus eismo ir apgadinę svetimą turtą, pasišalino iš įvykio vietos. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje V. P. nubaustas už tai, kad viršijo leistiną greitį, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Administracinių bylų, kuriose administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims už tai, kad pakartotinai viršijo leistiną greitį buvo skirta švelnesnė nei minimali nuobauda, neskiriant administracinio poveikio priemonės, V. P. nenurodė.
Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog V. P. paskirta nuobauda bei specialiosios teisės atėmimas už jo padarytą administracinį nusižengimą, įvertinus nusižengimo pavojingumą ir pažeidėją charakterizuojančią medžiagą, yra per griežta ar neatitinka protingumo kriterijaus. Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą nuostatą ir neskirti ar sušvelninti baudžiamojo poveikio priemonės, teismas nenustatė.
Apibendrinus šioje byloje surinktus duomenis teismas sprendžia, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas
nutaria:
administracine nuobauda nubausto V. P. skundo netenkinti.
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. J. 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-3179-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.