Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-362-497/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
AN2-362-497/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Pažeidėjas
V. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-362-497/2018
Proceso Nr.: 4-68-3-01389-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties, kuria netenkintas jo atstovo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto 2018 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13717-2018 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13717-2018 (toliau ir - Institucijos nutarimas) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2017 m. balandžio 23 d. 03.38 val. nutarime nurodytame magistraliniame kelyje, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, viršijo leistiną greitį 31 km/val. Jam paskirta administracinė nuobauda – 120 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu trims mėnesiams.

V. Ž. atstovas pateikė teismui skundą dėl Institucijos nutarimo dalies, kuria taikytas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas, prašydamas paskirtą administracinio poveikio priemonę panaikinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą, konstatavęs, kad V. Ž. paskirta teisinga nuobauda.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Institucijos nutarimą ir panaikinti V. Ž. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas magistraliniame kelyje, kur paprastai būna intensyvus eismas, nes nusižengimas buvo padarytas ankstyvą rytą, kai eismas intensyvus dar nebuvo. Be to, pažeidimas padarytas už miesto ribų. Teismas nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teismo posėdyje išsakytų argumentų, kad jis neketino viršyti leistino greičio, tačiau buvo apakintas priešais važiuojančio automobilio ir nepastebėjo greitį ribojančio ženklo, tiesiai už kurio buvo stacionarus greičio matuoklis. Teismas visiškai nevertino teigiamai V. Ž. asmenybę charakterizuojančių duomenų, iš kurių matyti, kad jis neturėjęs jokių nuobaudų, neteistas, geras darbuotojas.

Skunde taip pat nurodoma, kad V. Ž. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, padėjo jį išaiškinti, nei pats, nei per darbdavį nebandė nuslėpti, jog šią transporto priemonę vairavo būtent jis, o ne kuris nors kitas darbuotojas. Nusižengimo padarymo metu niekas nenukentėjo, nebuvo sugadintas joks turtas. Teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai susijęs su V. Ž. galimybe dirbti, šios teisės netekęs – jis neteks ir darbo, kuris yra vienintelis jo pajamų gavimo šaltinis, todėl negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir taps naštą valstybei, nes turės gyventi iš pašalpos. Tai rodo, kad administracinio poveikio priemonės taikymas V. Ž. yra neproporcingas ir prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Teismų praktikoje yra nemažai bylų, kuriose teismai pažeidėjams taikė švelnesnę nei įstatymo numatyta minimali bausmė – Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. AN2-188-211/2018, Lietuvos aukščiausiasis teismas byloje Nr. 2AT-36-2013, 2AT-42-2013, Kauno apygardos teismas byloje Nr. AN2-494-485/2017 ir kt.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas

Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo bylos duomenų tvirtinamas ar apelianto nurodomas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas šiuo atveju yra privalomas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas išimtinėmis aplinkybėmis, jo įsitikinimu, sudarančiomis pagrindą skirti mažesnę nei minimali nuobaudą, nurodė tai, kad V. Ž. yra tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, todėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo galimybe dirbti, jos netekęs – jis neteks ir darbo, kuris yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, nebegalės vykdyti finansinių įsipareigojimų, darbe charakterizuojamas teigiamai, nėra padaręs kitų administracinių nusižengimų, kas rodo, jog V. Ž. nėra linkęs nuolat pažeidinėti kelių eismo taisyklių. Apeliaciniame skunde papildomai nurodoma, kad V. Ž. nesiekė piktybiškai viršyti greitį, jis prisipažino padaręs šį nusižengimą, nevengė atsakomybės, nusižengimas padarytas paryčiais, už miesto ribų, kai kelyje nebuvo intensyvaus eismo, nusižengimo metu niekas nenukentėjo, nebuvo sugadintas joks turtas, nusižengimas nėra susijęs su alkoholio vartojimu, avarijos sukėlimu ir pan. Tačiau šios skunde dėl Institucijos nutarimo bei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra išimtinės, leidžiančios teismui peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį. Apygardos teismui nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, V. Ž. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Gali būti, kad V. Ž., netekęs teisės vairuoti, negalės atlikti darbo funkcijų, tačiau tik laikinai – 3 mėnesius. V. Ž. darbdavio išduotoje charakteristikoje (b. l. 26) nurodyta, kad tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų labai trūksta. Taigi po administracinio poveikio priemonės galiojimo termino pabaigos V. Ž., tikėtina, nebus didelių sunkumų atnaujinti savo darbinę veiklą. Teismas pažymi, kad patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už V. Ž. padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Iš tiesų bylos duomenys tvirtina, kad V. Ž. teigiamai charakterizuojamas, nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimą neturi, jo nusižengimas padarytas paryčiais, kai nebuvo labai intensyvus eismas. Tačiau visos šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant nuobaudą ir V. Ž. paskirta įstatymo leidėjo numatyta minimali nuobauda už jo padarytą nusižengimą. Tai, kad jis nevairavo neblaivus, nesukėlė avarijos, nesiėmė neteisėtų veiksmų, siekdamas išvengti atsakomybės, taip pat nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti mažesnę nei minimali nuobaudą, o normalus ir tinkamas asmens elgesys.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismų praktikoje yra nemažai bylų, kuriose teismai pažeidėjams taikė švelnesnę nei įstatymo numatyta minimali bausmė. Tačiau apeliaciniame skunde nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2AT-36-2013 asmuo nubaustas už tai, kad buvo neatidus, važiuodamas atbulas dešine galine savo automobilio dalimi kliudė stovinį automobilį ir apgadinęs abi transporto priemones iš eismo įvykio vietos pasišalino; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2AT-42-2013 asmuo nubaustas už tai, kad, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, gatvių sankryžoje sukdamas į dešinę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šviesoforą, eismo įvykio metu sugadino šviesoforą ir savo automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino; Kauno apygardos teismo byloje Nr. AN2-494-485/2017 asmuo nubaustas už tai, kad jis, būdamas įmonės vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. AN2-188-211/2018 asmuo nubaustas už tai, kad, vairuodamas automobilį, keliu nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, apvažiuodamas duobes išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su tiesiai važiuojančiu automobiliu ir jį sugadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, iki eismo įvykio nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje V. Ž. nubaustas už tai, kad viršijo leistiną greitį, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tuomet, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Administracinių bylų, kuriose administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims už tai, kad viršijo leistiną greitį, vairuodami sunkiasvorę transporto priemonę, buvo skirta švelnesnė nei minimali nuobauda, apeliantas nenurodė. Taigi šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog V. Ž. paskirta nuobauda bei specialiosios teisės atėmimas, kurių dydis lygus sankcijoje numatytam nuobaudos minimumui, už jo padarytą administracinį nusižengimą, įvertinus nusižengimo pavojingumą ir pažeidėją charakterizuojančią medžiagą, yra per griežta ar neatitinka protingumo kriterijaus. Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą nuostatą ir sumažinti paskirtos nuobaudos dydį, teismas nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš dalies pakeisti Institucijos nutarimą. Atsižvelgus į visa tai, apeliacinis skundas netenkinamas, o nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. Ž. atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Audrius Cininas