Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskirasis skundas atmestinas. Byloje kilo klausimas dėl įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas, 2017-01-05 nagrinėdamas pareiškėjo 2016-12-13 gautą prašymą, nusprendė, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojus ANK nėra pagrindo nagrinėti tokio prašymo, nes ANK nenumato galimybės teikti prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Tačiau ANK nenumatyta galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Pareiškėjas mano, kad vadovaudamasis ANK 3 straipsniu, teismas prašymą privalėjo nagrinėti vadovaudamasis ATPK normomis. Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad teismas šiuo atveju privalėjo vadovautis ATPK nuostatomis, tačiau tai padaryti privalėjo vadovaudamasis ne ANK 3 straipsnio nuostata, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu.ANK 3 straipsnyje numatytas tik ANK galiojimo laikas, t. y. nustatytas bendras principas, jog pasikeitus nors vienai ANK normai, pagal šio straipsnio 2 dalį, švelninantis ar panaikinantis įstatymas, galiojęs iki jo pakeitimo, turi grįžtamąją galią ir priešingai, sunkinantis asmens padėtį neturi grįžtamosios galios (ANK 3 str. 2, 3 d.) Kadangi ginčas yra dėl dviejų skirtingų įstatymų (ANK ir ATK) taikymo, todėl būtina vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, įtvirtinančių ANK ir ATPK taikymą, įsigaliojus naujajam ANK.ANK įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Kaip matyti, nuobauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirta galiojant ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė asmenims, kuriems administraciniai teisės pažeidimai surašyti iki 2017-01-01 ir buvo paskirtos nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo ir esant to paties įstatymo 3 straipsnyje numatytiems atvejams (esant švelnesnei administracinei nuobaudai, nei buvo ATPK), pateikti prašymą perkvalifikuoti pažeidimą pagal ANK. Nuobauda už ANK numatytą analogišką teisės pažeidimą (ANK 422 str. 5 d.) yra griežtesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir toks prašymas nebuvo pateiktas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu administracinis teisės pažeidimas nebuvo perkvalifikuotas, remiantis šiame įstatyme numatytomis taisyklėmis, tai teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi visi klausimai šioje byloje turi būti sprendžiami vadovaujantis iki 2017-01-01 galiojusio ATPK normomis. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas prašymą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą pateikė iki ANK įsigaliojimo, o tai dar vienas argumentas, dėl ko prašymas turėjo būti nagrinėjamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.Pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės pareiškėjui sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą vadovaujantis ATPK 329 straipsniu. Vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalimi, apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi panaikinti apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Paprastai byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai neatskleista bylos esmė ir nėra galimybės bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tačiau nagrinėjamu atveju, esant pareiškėjo prašymui klausimą išnagrinėti iš esmės ir esant byloje visiems duomenis bei vadovaujantis teisingumo ir ekonomiškumo principais, apygardos teismas dėl prašymo grąžinti teisę vairuoti transporto priemonę anksčiau laiko pasisako iš esmės. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007).Pažeidėjas pateikė duomenis, jog baigė papildomą vairuotojo mokymą pagal KET 14 p. (b. l. 3), kad išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveiktai programą (b. l. 4). Iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo. Taigi pateikti duomenys sudarė prielaidą teikti prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau remiantis nurodyta praktika (19 punktas), būtina įvertinti ir kitus kriterijus.Esminiai pareiškėjo argumentai, kuriais remdamasis mano, kad yra pagrindas tenkinti jo prašymą, yra susiję su darbu bei šeimos interesais. Nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei šeimos poreikiams tenkinti – dėl to, kad gyvena užmiestyje, turi vežioti šeimos narius (augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių 2 gyvena su juo). Pateikė teigiamą darbdavio charakteristiką apie jį.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nepateikė tokių ypatingų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos ATPK 329 straipsnio taikymui.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas (Vilniaus apygardos teismas, bylos Nr. ATP-451-843/2016). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

22.1. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe taip pat nelaikytinas.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Be to, iš pareiškėjo pateiktos darbdavio charakteristikos matyti, kad pareiškėjas neprarado darbo, o priešingai, jam darbdavys suteikė kitas pareigas, iki kol bus sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemonę. Pareiškėjo nurodytos šeiminės aplinkybės nėra tokios ypatingos, kurios sudaryti prielaidą svarstyti galimybę sutrupinti taikytos specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip matyti, pareiškėjas gyvena Klaipėdos rajone Jakų kaime, kuris yra tik keli kilometrai už Klaipėdos miesto ribų ir kur važiuoja viešasis transportas. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas pats vienas augina, išlaiko ir rūpinasi nepilnamečiais vaikais.Taip pat pažymėtina, kad apeliantas, prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab, kad visos nurodytos aplinkybės egzistavo iki pažeidimo padarymo ir tai jam nesukliudė padaryti pažeidimą. Tai, kad T. P., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kretingos rajono apylinkės teismas už padarytą pažeidimą pareiškėjui paskyrė minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad pažeidėjas padarė itin šiurkštų pažeidimą (ATPK 126 str. 1 d.), kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,01 prom.), todėl vien šios aplinkybės buvimas nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 str. nuostatos. Neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas pažeidimo pavojingumas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidėjo neblaivumo laipsnis siekė 1,01 promiles, o tai daugiau nei dvigubai viršija leistiną normą. Nors jokia žala nebuvo padaryta, tačiau padaryto pažeidimo pavojingumo tai nemažina. Konstatuojant pažeidimo pavojingumą, neturi reikšmės, kad nebuvo realiai sukeltas pavojus kitiems, esminę reikšmę turi tai, kad pats pažeidimo padarymas galėjo sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog dėl pažeidimo padarymo nebuvo padaryta žala, nesudaro pagrindo tokį pažeidimą traktuoti kaip lengvesnį. Taikant ATPK 329 straipsnio nuostatą, svarbu įvertinti ir pažeidėjo asmenybę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – iš viso baustas 17 kartų, administracinė nuobauda yra taikyta ir už analogišką pažeidimą. Nors šis pažeidimas padarytas 2005 m., tačiau visų padarytų pažeidimų visuma, įvertinus pakankamai jauną pažeidėjo amžių, suponuoja išvadą, kad pareiškėjas turi polinkį nepaklusti įstatymo reikalavimams, o tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, taikius ATPK 329 straipsnio nuostatą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Atkreiptinas dėmesys, kad teismas ankstesnius pažeidimus, kurių galiojimas yra pasibaigęs, vertina tik kaip jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą.Remdamasis tuo, kas išvardyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog specialiosios teisės atėmimas pareiškėjui sukėlė itin skaudžias pasekmes, dėl to pareiškėjas galėtų prarasti darbą ar dėl to ypač būtų pažeisti jo šeimos narių, kuriuos jis išlaiko, interesai. Be to, vadovaujantis teismų praktika, net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad skirta nuobauda, kuri šiuo atveju yra minimali sankcijoje nustatytai, turi būti taikoma visą teismo paskirtą terminą.Nutarties 7–16 punktuose pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino įstatymo nuostatas ir nepagrįstai padarė išvadą, kad prašymas turi būti atmestas vadovaujantis ANK nuostatomis, kurios nebenumato galimybės teikti prašymą sutrumpinti paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, tačiau nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė netinkamus motyvus, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą ir nuteistojo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad formaliais pagrindais keisti ar naikinti apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjo T. P. skundas, nurodant naujus motyvus, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. P. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.