Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjos 2018 m. spalio 15 d. nutarties V. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. P. 2018 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) vyresniojo tyrėjo nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 200 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams, už tai, kad 2018 m. birželio 1 d. 9.52 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ir viršijo leistiną 50 km/h greitį 44 km/h, važiuodamas 94 km/h greičiu.

2. Šį nutarimą V. P. apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas nenustatė ir padarė išvadą, jog nuobauda individualizuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Žodinį nagrinėjimą yra būtina rengti tuomet, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Šiuo atveju, keliamas klausimas dėl specialios teisės atėmimo paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, keliami klausimai nėra tokio sudėtingumo bei reikalaujantys išsamaus bei detalus sisteminio teisės aiškinimo, kad būtų tikslingas žodinio proceso rengimas. Kitų įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių būtų reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas nenustatyta, jų nenurodė ir apeliantas.

7. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, iš esmės nėra ginčijamas administracinio nusižengimo numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje padarymo faktas, apeliantas abejoja tik tuo, ar tokio senumo transporto priemonės galėjo išvystyti tokį greitį, tačiau apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

8. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su V. P. skundo teiginiu, kad jam turi būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis ir neskiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dėl jo skunde nurodytų priežasčių, iš esmės susijusių su jo patiriamais nepatogumais buityje, darbe, neigiamomis pasekmėmis šeimai ir pan. Pritartina apylinkės teismo išvadoms, kad šios aplinkybės nėra išimtinės ir ypatingai lengvinančios pažeidėjo atsakomybę, dėl ko būtų pagrindas jam taikyti minėtą teisės normą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK teisės norma iš esmės atkartoja iki tol galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, kurį taikant teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog švelnesnė, nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda, asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

10. ANK 416 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skirtina bauda nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų, o to paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 416 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Už ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą V. P. skirta dviejų šimtų eurų bauda, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį, o paskirtas 9 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytą vidurkį.

11. Iš bylos aplinkybių matyti, kad Institucija, paskyrusi minėtą nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino V. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje numatytas terminas). Nors institucija nenustatė V. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailis, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jis nedalyvavo posėdyje, jokio paaiškinimo institucijai nepateikė. Apie nedalyvavimo priežastis nurodė tik skunde apylinkės teismui, tačiau jokių duomenų, kad nebuvo kam atlikti darbines funkcijas teismui nepateikė. Be to, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimui reikšmės neturi.

12. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apylinkės teismas, atmesdamas V. P. skundą dėl Institucijos nutarimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino jo atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog pažeidėjo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepašalina ir V. P. skunde nurodomos jo šeiminės ar darbo aplinkybės bei turimi finansiniai įsipareigojimai, apie kuriuos jam buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui ar jos neskyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti pažeidėją nuo pavojingo administracinio nusižengimo padarymo, kai jis viršijo leistiną greitį. Pažymėtina, kad vairuotojas, viršydamas greitį, turi numatyti dėl tokio nusižengimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimųjų ratui, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad pažeidėjas, nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas.

13. Pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę ir viršydamas nustatytą greitį, padarė šiurkštų KET pažeidimą. Akivaizdu, kad asmuo, kurio darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą. Vertinant pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, pažymėtina tai, kad administracinį nusižengimą, už kurį jis buvo nubaustas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, jis padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, V. P. už nustatyto greičio viršijimą jau buvo baustas ir anksčiau. Be šio, V. P. taip pat buvo baustas ir už kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šių duomenų visuma rodo, kad anksčiau V. P. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų pažeidėją nuo naujų nusižengimų darymo, nes jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių – padarė šiurkštų KET pažeidimą, bei rodo nubaustojo neatsakingą požiūrį eismo saugumą. Todėl sutiktina su apylinkės teismu, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

14. Į V. P. nurodytas aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusižengimą, taip pat, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam ir jo šeimos nariams didelių nepatogumų, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nagrinėdamas jo skundą dėl Institucijos nutarimo. Pritardamas apylinkės teismo motyvams, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog minėtos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paskyrus tokios trukmės poveikio priemonę už šiurkštų KET pažeidimą, įvertinus V. P. kaip vairuotoją charakterizuojančius bylos duomenis, nėra pagrindo jam taikyti išimtinę teisinę padėtį lengvinančią teisės normą. Pažeidėjui kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti jo asmenybę, todėl pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal V. P. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, kadangi teismas betarpiškai ištyrė ir patikrino tyrimo metu surinktus duomenis, kuriais buvo grindžiamos Institucijos nutarime padarytos išvados ir kurias pažeidėjas ginčijo. Skundžiamas apylinkės teismo sprendimas laikomas pagrįstu ir teisėtu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo jį keisti ar naikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjos 2018 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.