- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- AN2-191-654/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkoap
- Kategorijos
- 1.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.6Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. R. atstovo advokato AndriejausTiščenko apeliacinį skundą dėl 2018 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria paliktas galioti 2018 m. sausio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialisto nutarimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. sausio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) paieškos poskyrio specialisto nutarimu T. R., padariusiam administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje ir 416 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta subendrinta 120 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Nustatyta, kad T. R., 2017 m. balandžio 3 d., apie 11.01 val., Stepono Batoro g., ties stotele „Šaudykla“, vairuodamas krovininę transporto priemonę „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 84 km/h greičiu. Taip pat jis, 2017 m. balandžio 10 d., apie 15.42 val., vairuodamas krovininę transporto priemonę „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 61,45 kilometre viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 85 km/h greičiu. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 129 punkto reikalavimus.2018 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino T. R. atstovo advokato A. Tiščenkos skundo dėl 2018 m. sausio 10 d Institucijos nutarimo. Teismas nurodė, kad savo veiksmais T. R. pažeidė saugaus eismo taisykles, tuo pačiu pažeidė ir vertybes susijusias su žmogaus gyvybe, sveikata ir nuosavybe. Žmogaus gyvybės ir sveikatos užtikrinimas yra svarbiau nei ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai, todėl pažeidėjo nusižengimas negali būti pateisinamas jo veiksmų atitikimu ūkinei rizikai. Teismas atsižvelgė, kad T. R. paskirta minimalaus dydžio nuobauda ir darė išvadą, kad švelnesnės nuobaudos taikymas būtų nepagrįstas bei nukryptų nuo suformuotos teisminės praktikos. Paskirta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos bausmės taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl paskirtos minimalios nuobaudos nesušvelnino.
Apeliacinio skundo argumentai
T. R. atstovas advokatas A. Tiščenko apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2018 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Skunde pabrėžė, kad teismas nesilaikė procesinių terminų ir buvo praleistas 10 darbo dienų nutarimo paskelbimo terminas. Skunde nurodė, kad apeliantas dirba pagal darbo sutartį ir gauna darbo užmokestį. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis, tai atlyginimas už darbą atliekamą pagal darbo sutartį, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalie 5 punktą, tai pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, kurios yra laikomos bendrąja jungtine nuosavybe. Taigi bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas darbo užmokestis – pajamos, gautos iš sutuoktinių darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklausys dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai. Pagal suformuotą teismų praktiką vertinant ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybes paprastai nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra ir kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Tačiau apylinkės teismas nenustatė tokių aplinkybių ir dėl jų niekaip nepasisakė. Apeliaciniame skunde dėstomas bendrų sutuoktinių prievolių teisinis reguliavimas bei teigiama, kad apylinkės teismas nesivadovavo teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, praplėtė bendros sutuoktinių prievolės šiai administracinei nuobaudai ir kolektyviai nubaudė visą pareiškėjo šeimą. Šeima netekusi maitintojo, panirs į skurdą.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas šiuo atveju yra privalomas.ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais – nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą apygardos teismas daro išvadą, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas T. R. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme ar jas panaikinti, nėra. Jų nenustatė ir skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Apelianto nurodytais motyvais galima būtų kiekvienoje byloje mažinti administracinio poveikio priemonę ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų taisyklės esmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžto reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia. Skunde apeliantas aptaria darbo užmokesčio sampratą, darbo užmokesčio santykį su bendra sutuoktinių nuosavybe ir bendromis sutuoktinių prievolėmis. Įvardija civilines teisės normas, kurios reglamentuoja šiuos institutus. Apeliantas susiejo šias civilinės teisės normas ir nurodė, kad paskyrus nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, teismas praplėtė bendras sutuoktinių prievoles administracinei nuobaudai ir kolektyviai nubaudė visą pareiškėjo šeimą, nes neva netekusi maitintojo šeima panirs į skurdą. Tokiais argumentais skunde ginčijamas nuobaudos griežtumas, kad T. R. netekus teisės vairuoti bus pakenkta jo šeimos finansiniams interesams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde nurodytos civilinių normų sąsajos dėl bendrų sutuoktinių prievolių ir darbo užmokesčio kaip bendros jungtinės nuosavybės, neturi jokios reikšmės, nes civilinės teisės normos administracinių nusižengimų bylų atvejais taikomos tik išskirtiniais atvejais, kai šių santykių nereguliuoja ANK. Vadovaujantis skunde nurodytu išaiškinimu administracinių nuobaudų nebūtų galima paskirti, nes tai visada prieštarautų šeimos interesams. T. R. vairuodamas transporto priemonę ir viršydamas greitį ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo nubaustojo neatsakingumą. Apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, už šį pažeidimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas. Tai, kad dėl paskirtos nuobaudos netekęs teisės vairuoti apeliantas gali prarasti darbą bei negalės pasirūpinti šeimos finansine gerove, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė. Valstybė skiria daug dėmesio vairuotojų švietimui apie eismo saugumą, tačiau tai T. R. įtakos nepadarė. Pažeidėjas, būdamas profesionalus vairuotojas ir vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, viršydamas greitį nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nors turėjo elgtis itin atsakingai ir nedaryti nusižengimų. Darydamas pažeidimą T. R. žinojo, kad rizikuoja netekti teisės vairuoti ir tokiu būdu prarasti darbo vietą, taigi turėjo suvokti ir tai, kad rizikuoja savo šeimos finansine gerove.Skunde nurodyta, kad remiantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos atvejais, kai pažeidėjas nevengia atsakomybės, prisipažįsta, gailisi, atlygina žalą. Teismas pažymi, kad skunde nėra pateikta jokių, šią teismų praktiką patvirtinančių, pavyzdžių. Skunde išvardinti kriterijai nėra laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, nes aptartas pažeidėjo elgesys yra įprasta pareigingo piliečio reakcija į padarytą administracinį nusižengimą.Priešingai nei teigiama skunde apylinkės teismas tinkamai laikėsi ANK 637 straipsnio 1 dalyje numatyto 10 darbo dienų nutarimo paskelbimo termino. Posėdis apylinkės teisme vyko 2018 m. vasario 15 d., terminas nutarimui paskelbti turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo sekančios darbo dienos, tačiau sekanti diena (penktadienis) buvo valstybinė šventė – vasario 16 diena, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Taigi terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2018 m. vasario 19 d. (pirmadienio). Kadangi sprendimas paskelbtas 2018 m. kovo 1 d. 10 darbo dienų terminas nebuvo praleistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
T. R. atstovo advokato A. Tiščenko apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2018 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.