Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ vadovui Robertui Lavinskui, Odetai Šlefendoraitei, atsakovui A. F., jo atstovams įstatyminei atstovei Č. F., advokatui Aleksandrui Doroševui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams A. F. ir R. Š. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė Odeta Šlefendoraitė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad transporto priemonė atsakovui A. F. buvo perduota valdyti pasitikėjimo pagrindu.

Ieškovės atstovas Robertas Lavinskas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad transporto priemonės į aikštelę perduodamos policijos, jei per 2–3 mėn. transporto priemonė iš aikštelės neatsiimama, kreipiamasi į policiją su paklausimu dėl savininko ir valdytojo duomenų, policija atsako į užklausą daugiau nei po mėnesio, šiuo atveju policija UAB „Sauda“ atsakė 2018 m. gruodžio 31 d., o 2019 m. sausio mėn. jau ieškovė perėmė reikalavimo teisę ir kreipėsi su pranešimais į atsakovus, tiek UAB „Sauda“, tiek ieškovės nesąžiningų veiksmų dėl skolos didinimo, kaip kad teigia atsakovas A. F., nėra, veiksmų buvo imtasi greitai, tačiau pats atsakovas A. F. nesikreipė į policiją dėl leidimo atsiimti transporto priemonę gavimo, nors jam buvo išaiškintos, jam (A. F.) atvykus pas jį (UAB „Jurisdictus“ vadovą), jo veiksmų/neveikimo teisinės pasekmės, be to, ieškovė prašo išlaidų priteisimo tik iki reikalavimo perleidimo, jei transporto priemonė būtų atsiimta, kadangi transporto priemonė iki šios dienos yra aikštelėje.

Atsakovas R. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą atlyginimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 17 d. buvo surašytas priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo, kuriuo transporto priemonė dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo buvo priverstinai nuvežta ir saugoma UAB „Sauda“ aikštelėje, šį aktą pasirašė atsakovas A. F. (el. b. t. I, b. l. 24); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-1555-1011/2018 A. F. buvo nubaustas administracine nuobauda – 150 Eur bauda už tai, kad 2018 m. gegužės 17 d. apie 21.30 val. Vilniuje, Linksmoji g. 139, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, jo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir su neatlikta transporto priemonės valstybine technine apžiūra. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės savininkas yra R. Š. (el. b. t. I, b. l. 26), kuriam 2018 m. gegužės 21 d. buvo išduotas leidimas atsiimti privertinai nuvežtą transporto priemonę (el. b. t. I, b. l. 25). 2019 m. sausio 11 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. 27-4 prie 2018 m. spalio 2 d. reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutarties Nr. 18/03 UAB „Sauda“ perleido ieškovei turėtą reikalavimo teisę išieškoti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, iš viso 3 348 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 20–23), ieškovė 2019 m. sausio 14 d. pranešimais informavo atsakovus apie susidariusį įsiskolinimą ir ragino jį padengti (el. b. t. I, b. l. 34–37).

Nagrinėjamu atveju tarp pradinio kreditoriaus UAB „Sauda“ ir atsakovų susiklostė pasaugos teisiniai santykiai. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Pradinį kreditorių ir atsakovus sieja teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę (CK 6.850 straipsnis). Šioje byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės valdytojo atsakovo A. F. pareigos solidariai su transporto priemonės savininku atsakovu R. Š. atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai. Taigi, šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

SEAKĮ, galiojusio 2018 m. gegužės 17 d., kuomet buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, 2 straipsnio 76 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę, šio straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad vairuotoju laikomas asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPCAPDĮ) 2 straipsnio 17 punktą, transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau teismas nustatė aukščiau, atsakovas A. F. 2018 m. gegužės 17 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, jo vairuota transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir su neatlikta transporto priemonės valstybine technine apžiūra, už ką jis buvo nubaustas administracine nuobauda – 150 Eur bauda (el. b. t. I, b. l. 24), VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės savininkas yra atsakovas R. Š. (el. b. t. I, b. l. 26), kuriam 2018 m. gegužės 21 d. buvo išduotas leidimas atsiimti privertinai nuvežtą transporto priemonę (el. b. t. I, b. l. 25). Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju atsakovo A. F. nurodoma aplinkybė, jog transporto priemonę jam perdavė ne pats savininkas R. Š., o jo nepilnametis draugas D. R., nepaneigia aplinkybės, jog jis valdė transporto priemonę teisėtai – kaip matyti iš paties atsakovo A. F. paaiškinimų, atsakovas R. Š. transporto priemonę ketino parduoti, todėl pats laisva valia perdavė transporto priemonės raktus. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovas A. F. transporto priemonę būtų ėmęs vairuoti prieš savininko valią. Teismo vertinimu, teisinę reikšmę valdymo teisėtumas turėtų tuo atveju, jei aplinkybę apie galimai neteisėtą jam priklausančio turto užvaldymą įrodinėtų transporto priemonės savininkas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, todėl aplinkybė, kad transporto priemonė jos savininko atsakovo R. Š. nebuvo tiesiogiai perduota atsakovui A. F. nepaneigia teismo išvados, kad atsakovas R. Š. žinojo, jog transporto priemonę valdys kiti asmenys, ir tam neprieštaravo. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad transporto priemonė trečiųjų asmenų buvo užvaldyta teisėtai, nors atsakovas A. F. būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, transporto priemonę vairavo neteisėtai. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1640-661/2018).

Pabrėžtina, kad ūkio subjektas, turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo ūkinę–komercinę veiklą, taip pat turi teisę imti už tai atlyginimą, o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga – šį atlyginimą sumokėti, yra imperatyviai reglamentuota SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalyje. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas A. F., būdamas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo atsakovui R. Š. priklausančią transporto priemonę, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl minėta transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ir saugoma UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje ir UAB „Sauda“ patyrė priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Tarp atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko atsakovai turi solidarią pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi tarp pradinio kreditoriaus UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 8 d. sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-89 priedo Nr. 1 sąlygomis (el. b. t. I, b. l. 10–15), prašo iš atsakovų solidariai priteisti 3 348 Eur išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą – šias išlaidas sudaro 2 Eur už transporto priemonės nuvežimą ir 3 346 Eur (239 dienos × 14 Eur) už transporto priemonės saugojimą nuo 2018 m. gegužės 17 d. (transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2019 m. sausio 11 d. (reikalavimų perleidimo dienos). Ginčas byloje dėl aukščiau nurodytos sumos aritmetinio apskaičiavimo teisingumo byloje nekilo.

Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės valdytojas – atsakovas A. F. apie tai, jog transporto priemonė nuvežta į saugomą aikštelę, žinojo nuo pat administracinio nusižengimo padarymo dienos, t. y. 2018 m. gegužės 17 d., kuomet jis pasirašė transporto priemonės nuvežimo akte (el. b. t. I, b. l. 24), tą pačią dieną apie šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino sužinojusi jo motina (įstatyminė atstovė), transporto priemonės savininkas atsakovas R. Š. apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą žinojo nuo 2018 m. gegužės 21 d., kuomet jam buvo išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę, tačiau nei transporto priemonės valdytojas, nei transporto priemonės savininkas jokių aktyvių veiksmų tam, kad transporto priemonė būtų iš saugojimo aikštelės paimta, nesiėmė, transporto priemonė iki šiol yra saugojimo aikštelėje. Antra, byloje nėra ginčo, kad po to, kuomet ieškovė atsakovą A. F. informavo apie reikalavimo perleidimą, jis buvo atvykęs pas ieškovę, tačiau, vėlgi, transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų net ir ieškovės paragintas nepadengė, jas atlyginti atsisakė, nors tokią jo, kaip transporto priemonės valdytojo, solidarią pareigą imperatyviai nustato įstatymas, jokių aktyvių veiksmų tam, kad transporto priemonė iš saugojimo aikštelės būtų paimta neatliko – į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas A. F. kreipėsi į transporto priemonės savininką atsakovą R. Š., turintį leidimą atsiimti transporto priemonę, su raginimu, jog šis atsiimtų jam priklausančią transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, ar atliko kitus aktyvius veiksmus tam, kad sumažintų transporto priemonės saugojimo terminą ir susidariusių išlaidų sumą. Pabrėžtina, kad kiekvienas rūpestingas ir apdairus turto savininkas ir/ar valdytojas privalo žinoti ir domėtis, kur yra jam nuosavybės teise priklausantis/teisėtai patikėtas valdyti turtas, kartu įvertinti tai, kad mokamos automobilių aikštelės įkainiai nepriklauso nuo saugomos transporto priemonės vertės. Taigi, esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad pakankamai ilgą transporto priemonės saugojimą ir dėl to susidariusias saugojimo išlaidas šiuo atveju lėmė pačių atsakovų atsainus požiūris tiek į valdytą, tiek į nuosavybės teise priklausantį turtą bei delsimas atsiimti transporto priemonę iš saugomos aikštelės. Nei UAB „Sauda“, nei ieškovės nesąžiningumas, kurį esantį nurodė atsakovo A. F. atstovas advokatas, byloje nenustatytas, nes apie transporto priemonės savininką ir valdytoją, pagal bylos medžiagą, policija UAB „Sauda“ informavo 2018 m. gruodžio 31 d., o ieškovė į atsakovus su pranešimais kreipėsi jau 2019 m. sausio 14 d., priešingai, susidariusią skolos sumą įtakojo išimtinai atsakovų nerūpestingumas, aplaidumas, kuris tebesitęsia iki šios dienos. Aukščiau aptartas atsakovų neveikimas, teismo vertinimu, neatitinka rūpestingo bei atidaus transporto priemonės valdytojo ir savininko elgesio standarto, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo mažinti išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydį nėra, juo labiau, kad ieškovė prašo šių išlaidų atlyginimo tik iki 2019 m. sausio 11 d., kuomet perėmė reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus, nors transporto priemonė iš saugojimo aikštelės neatsiimta iki šiol – ieškovės naudai solidariai iš atsakovų priteisiamos 3 348 Eur išlaidos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-511-567/2019).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 348 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai – solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteisiamos 3 348 Eur išlaidos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 348 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisia jos sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 8) ir 5,86 išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka – lygiomis dalimis po 40,43 Eur ((75 Eur + 5,86 Eur) / 2).

Teismas šioje byloje patyrė 11,16 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 11 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. po 5,50 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui R. Š. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas atsakovui R. Š. įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) solidariai iš atsakovų R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3 348 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 348 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 40,43 Eur (keturiasdešimties eurų ir keturiasdešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) iš atsakovo A. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 40,43 Eur (keturiasdešimties eurų ir keturiasdešimt trijų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 5,50 Eur (penkių eurų ir penkiasdešimties euro centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,50 Eur (penkių eurų ir penkiasdešimties euro centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovams, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Įteikti atsakovui R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą viešo paskelbimo būdu.

Nurodyti sprendimo viešo paskelbimo būdu datą 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.