- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-634-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32698-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- O. B.
- Advokatai
- Andriejus Melkovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir O. B. paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta ir neatlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, ir O. B. paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką O. B. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 12 d., 20.25 val., iki 2016 m. liepos 14 d., 15.35 val. (dvi paros).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. O. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. L. pagrobė automobilį, t. y. jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 6 d. 23.06 val. iki 2016 m. liepos 7 d. 01.41 val. trumpais pranešimais suderinę su nukentėjusiuoju A. M. Š. susitikimo vietą ir laiką, 2016 m. liepos 7 d. 01.41 val. atvyko į sutartą vietą, t. y. į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Žirmūnų g. 2, Vilniuje, kurioje nukentėjusiajam prisistatę policijos pareigūnais bei A. L. parodžius nukentėjusiajam savo Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. DK (duomenys neskelbtini), neva policijos pareigūno pažymėjimą, ir surakinus antrankiais nukentėjusiojo rankas, užvaldė nukentėjusiojo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelėje buvusiu užvedimo rakteliu, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 m. liepos 12 d. 20.25 val. šį automobilį pervarė į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu veikdami kartu atvirai pagrobė A. M. Š. 1000 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius daiktus: 150 Eur vertės audio grotuvą IPOD, 100 Eur vertės auksinį žiedą, 300 Eur vertės garso stiprintuvą su garso kolonėle ALPINE, 30 Eur vertės navigaciją TOM TOM, 5 Eur vertės koralinę apyrankę, 10 Eur vertės grotuvo laidą, 15 Eur vertės elektronines svarstykles, 20 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, 50 Eur bendros vertės drabužius (šortus, marškinius, džemperį), taip savo bendrais veiksmais padarydami A. M. Š. 1680 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat O. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. L. pasisavino valstybės tarnautojo vardą, t. y. jie, veikdami kartu, 2016 m. liepos 7 d. 01.41 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Žirmūnų g. 2, Vilniuje, nukentėjusiajam A. M. Š. prisistatę policijos pareigūnais bei A. L. parodžius nukentėjusiajam savo Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. DK (duomenys neskelbtini), neva policijos pareigūno pažymėjimą, A. L. neteisėtai surakino antrankiais nukentėjusiojo rankas, po ko O. B. su A. L. neteisėtai apieškojo nukentėjusiojo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pareikalavo atiduoti prie savęs turimus daiktus, neteisėtai atliko kratą nukentėjusiojo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko neteisėtai nurodę nukentėjusiajam atskleisti savo banko sąskaitos duomenis ir atvykę prie AB „Swedbank“ bankomato, esančio Mokslininkų g. 9A, Vilniuje, A. L. su nukentėjusiuoju nuėjęs prie bankomato patikrino banko sąskaitos likutį, po ko tęsdami neteisėtus veiksmus, t. y. A. L. pagaminus netikrus dokumentus, 2016 m. liepos 6 d. „Vilniaus kriminalinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus“ „Konfiskuotų daiktų orderį“, „Konfiskuotų daiktų grąžinimo orderį“ ir „Baudos paskyrimą“, 2016 m. liepos 7 d. laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., O. B. su A. L. atvykę prie nukentėjusiojo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), šiuos netikrus dokumentus pateikė nukentėjusiajam ir pareikalavo sumokėti 580 Eur baudą, kurią, A. M. Š., būdamas įsitikinęs, jog tai policijos pareigūnai, sumokėjo grynais pinigais, taip bendrais veiksmais pasisavino valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat O. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. L. neteisėtai atėmė žmogaus laisvę, t. y. O. B. ir A. L., veikdami kartu, 2016 m. liepos 7 d. 01.41 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Žirmūnų g. 2, Vilniuje, nukentėjusiajam A. M. Š. prisistatę policijos pareigūnais bei A. L. parodžius nukentėjusiajam savo Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. DK (duomenys neskelbtini), neva policijos pareigūno pažymėjimą, A. L. neteisėtai antrankiais surakino nukentėjusiojo rankas, taip bendrais veiksmais neteisėtai atėmė A. M. Š. laisvę, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje.
4. Taip pat O. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. L. pagamino netikrus dokumentus ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, t. y. O. B. ir A. L., veikdami kartu, A. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 7 d. kompiuteriu pagaminus netikrus dokumentus, t. y. 2016 m. liepos 6 d. „Vilniaus kriminalinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus“ „Konfiskuotų daiktų orderį“ su Lietuvos Respublikos herbo atvaizdu, surašant šiame dokumente tekstą „Vilniaus kriminalinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus Konfiskuotų daiktų orderis 2016 07 06 Vilnius Šių 2016 metų liepos 7 d. 01:36 atliekant operatyvinius veiksmus, iš asmens Š. A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuoti šie daigtai: Lietuvos respublikos piliečio AT kortelė nr. (duomenys neskelbtini). Nuolaidu kortelė Lukoil plius, Orlen eco. Vilniečio kortelė nr. 3 564 791 574. Swedbank banko kortelė nr. (duomenys neskelbtini). Odos pakaitalo, rudos spalvos piniginė. Augalinės kilmės narkotinės medžiagos kanapių ar jos sudedamųjų dalių 2,43 g. Galimai cheminėje medžiagoje mirkytas tabakas 6,53g. Mobiliojo ryšio telefonas Iphone 4 su tele2 sim kortėle. Mobiliojo ryšio telefonas Nokia 311be sim kortelės. Vyr. tyrėjas L. O.“, 2016 m. liepos 6 d. „Vilniaus kriminalinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus“ „Konfiskuotų daiktų gražinimo orderį“ su Lietuvos Respublikos herbo atvaizdu, surašant šiame dokumente tekstą „Vilniaus kriminalinė policija Narkotiku kontrolės skyrius Konfiskuotų daiktų grąžinimo orderis 2016 07 06 Vilnius Šių 2016 metų liepos 7 d. Š. A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinami konfuskuoti daigtai: Lietuvos respublikos piliečio AT kortelė nr. (duomenys neskelbtini). Nuolaidu kortelė Lukoil plius, Orlen eco. Vilniečio kortelė nr. 3 564 791 574. Swedbank banko kortelė nr. (duomenys neskelbtini). Vyr. tyrėjas L. O.“, 2016 m. liepos 6 d. „Vilniaus kriminalinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus“ „Baudos paskyrimą“ su Lietuvos Respublikos herbo atvaizdu, surašant šiame dokumente tekstą „Vilniaus kriminalinė policija Narkotiku kontrolės skyrius Baudos paskyrimas 2016 07 06 Vilnius Šių 2016 m. Liepos 7 d. 01:36 atlikus operatyvinius veiksmus, buvo sulaikytas Lietuvos respublikos pilietis Š. A. M. a. k. (duomenys neskelbtini) pas kurį buvo rasta narkotinės medžiagos kanapių ar jos sudedamųjų dalių (2,43 g.) pagal šias aplinkybes asmuo kaltinamas atlikęs nusikalstama veiką pagal BK 260.1 str Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Dėl lengvinančių aplinkybių nuspręsta skirti 580 eurų bauda. Vyr. tyrėjas L. O.“, po ko 2016 m. liepos 7 d. laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., O. B. ir A. L. atvykus prie nukentėjusiojo A. M. Š. darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), šiuos žinomai netikrus dokumentus O. B. pateikė nukentėjusiajam, taip bendrais veiksmais pagamino netikrus dokumentus 2016 m. liepos 6 d. „Vilniaus kriminalinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus“ „Konfiskuotų daiktų orderį“, Konfiskuotų daiktų grąžinimo orderį“ bei „Baudos paskyrimą“ ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
5. Taip pat O. B. nuteistas už tai, kad jis ir A. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. O. B. ir A. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2016 m. liepos 7 d. 01.41 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Žirmūnų g. 2, Vilniuje, nukentėjusiajam A. M. Š. prisistatę policijos pareigūnais bei A. L. parodžius nukentėjusiajam savo Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. DK (duomenys neskelbtini), neva policijos pareigūno pažymėjimą, ir surakinus antrankiais nukentėjusiojo rankas, pastarąjį nuvedė į A. L. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame O. B. nurodė nukentėjusiajam atiduoti turimus daiktus, A. M. Š. būdamas įsitikinęs, jog tai policijos pareigūnai, atidavė 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „IPHONE 4“ su SIM kortele „TELE 2“, 30 Eur vertės piniginę: su pinigais – 50 Eur centų, neturinčiu turtinės vertės vairuotojo pažymėjimu, neturinčia turtinės vertės asmens tapatybės kortele, neturinčia turtinės vertės AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele „MASTERCARD“, neturinčia turtinės vertės „Vilniečio kortelė“, neturinčia turtinės vertės nuolaidų kortele „LUKOIL“, neturinčia turtinės vertės nuolaidų kortele „ORLEN“, neturinčia turtinės vertės kliento kortele „PROMO“, po ko tęsdami nusikalstamą veiką, t. y. A. L. pagaminus netikrus dokumentus, 2016 m. liepos 6 d. „Vilniaus kriminalinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus“ „Konfiskuotų daiktų orderį“, Konfiskuotų daiktų grąžinimo orderį“ ir „Baudos paskyrimą“, 2016 m. liepos 7 d. laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., O. B. ir A. L. atvykus prie nukentėjusiojo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), O. B. šiuos netikrus dokumentus pateikė nukentėjusiajam ir pareikalavo sumokėti 580 Eur baudą, kurią A. M. Š., būdamas įsitikinęs, jog tai policijos pareigūnai, sumokėjo grynais pinigais – 580 Eur, tokiu būdu veikdami kartu, apgaule, savo naudai įgijo A. M. Š. priklausantį turtą - 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „IPHONE 4“ su SIM kortele „TELE 2“, 30 Eur vertės piniginę: su pinigais – 50 Eur centų, neturinčiu turtinės vertės vairuotojo pažymėjimu, neturinčia turtinės vertės asmens tapatybės kortele, neturinčia turtinės vertės AB „SWEDBANK“ banko mokėjimo kortele „MASTERCARD“, neturinčia turtinės vertės „Vilniečio kortelė“, neturinčia turtinės vertės nuolaidų kortele „LUKOIL“, neturinčia turtinės vertės nuolaidų kortele „ORLEN“, neturinčia turtinės vertės kliento kortele „PROMO“, 580 Eur grynųjų pinigų, tuo padarydami nukentėjusiajam 710,50 Eur turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - išteisinti jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, pagal BK 289 straipsnio l dalį skirti minimalią baudą, pagal BK 146 straipsnio l dalį skirti minimalią baudą, pagal BK 182 straipsnio l dalį skirti viešuosius darbus arba, teismui nusprendus taikyti laisvės atėmimo bausmę, subendrinus bausmes, bausmės vykdymą BK 92 straipsnio pagrindu atidėti vieneriems metams.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apelianto ir A. L. tikslas buvo nubausti narkotinėmis medžiagomis prekiaujantį A. M. Š.. Šio tikslo išraiška - piniginė bauda, kurią A. M. Š. sumokėjo. Tikslo grobti automobilio nebuvo, automobilis buvo paimtas kaip daiktinis įrodymas, kuriame buvo laikomos narkotinės medžiagos, nes jame galimai yra narkotinių medžiagų pėdsakai, DNR pavyzdžiai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 147 straipsnis numato, kad nusikalstamai veikai tirti gali būti paimti daiktai turintys reikšmę tyrimui, o BK 72 straipsnis numato, kad transporto priemonė, kuria gabenamos narkotinės medžiagos, gali būti konfiskuojama, todėl A. L. imituojant šiuos veiksmus ir buvo paimtas automobilis, tačiau tai buvo apgaulės elemento sudėtinė dalis - įtikinti nukentėjusįjį, kad veikia policijos pareigūnas. Nuteistieji nuo pat pradžių neneigė paėmę automobilį BMW, jie nurodė nukentėjusiajam, kad yra pradėtas tyrimas ir jį pabaigus automobilis bus grąžintas. Automobilis nebuvo parduotas, išardytas ar sunaikintas, priešingai, jis buvo prie namų, atvirai pastatytas kieme ir lengvai surastas, kas tik patvirtina, kad apeliantas neturėjo tyčios grobti automobilio. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, neturėjęs tokio tikslo nurodė ir A. L.. A. M. Š. pripažino, kad ilgainiui iš tariamų pareigūnų jam buvo grąžinami paimti daiktai. Šiuo atveju automobilio nespėta grąžinti. Pažymėtina, kad automobilyje iš tikrųjų buvo rasta medžiaga, turinti kanapių pėdsakų, taip pat buvo rastos elektroninės svarstyklės, kurios naudojamos narkotinių medžiagų svėrimui. Nukentėjusysis A. M. Š. melagingai nurodė, kad šios svarstyklės yra kartu su juo automobilyje įvykio metu buvusio M. Š., kuris augina tabaką ir naudoja jas jo svėrimui. Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad automobilyje jo elektroninių svarstyklių nebuvo ir jokio tabako jis neaugina. Nukentėjusysis patikėjo, kad kratą iš tiesų atliko policijos pareigūnai, jo išgąstis buvo sąlygotas, tikėtina, jo paties galimai nusikalstamų veiksmų dėl narkotinių medžiagų laikymo ir gresiančios bausmės už tai. Apeliantui nėra suprantama, kodėl kaltinime dėl automobilio vagystės nurodytos automobilio dalys: 150 Eur vertės grotuvas, 300 Eur vertės garso stiprintuvas su garso kolonėle Alpine, šie daiktai, kaip ir variklis, pavarų svirtis, veidrodėlis, yra sudedamosios automobilio dalys. Nesant O. B. tyčios pasisavinti svetimą turtą, jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas.
8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad A. L., o ne O. B., gamino netikrus dokumentus. Apklausiamas teisme, A. L. nurodė, kad jis sukūrė tekstus ir atspausdino viso tris dokumentus - dėl baudos paskyrimo, konfiskuotų daiktų orderį ir konfiskuotų daiktų grąžinimo orderį. A. L. pripažino, kad idėja dėl dokumentų pagaminimo kilo jam. Apeliantui neturėtų būti inkriminuotas netikro dokumento pagaminimas, nes tokių veiksmų jis neatliko, iš apelianto nebuvo paimta kompiuterinė laikmena su dokumentų failais, jis nesitarė su A. L. dėl jų gamybos. Dokumentai buvo pagaminti be O. B. žinios, be to, jis jų nepanaudojo, juos pasirašyti pateikė būtent A. L., jų panaudojimo metu O. B. pirmą kartą juos pamatė, todėl jis turėtų būti išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d, nuosprendžiu paskirta bausme buvo pilnai atlikta. 2018 m. liepos 27 d. rašte Nr. 9R-T-257 Informatikos ir ryšių departamentas nurodo, kad O. B. 2016 m. kovo 24 d. įtrauktas į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus Probuojamųjų asmenų registrą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendį. 2017 m. rugpjūčio 16 d. O. B., pasibaigus bausmės vykdymo terminui, išregistruotas iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos registro. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus probacijos skyrius raštu Nr. V7-1097 informavo, kad priežiūros nutraukimo priežastis yra pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas, todėl teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir subendrino bausmę jau pasibaigus bausmės vykdymo terminui.
10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ne BK 75 straipsnio, o BK 92 straipsnio taikymo galimybes, kadangi O. B. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis. Iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad O. B. gyvena su mama, yra pagrindinio išsilavinimo, gauna darbo užmokestį, stengiasi integruotis į visuomenę, palaiko gerus santykius su broliu, nusikaltimai buvo padaryti bendraujant su netinkamais asmenimis (šiuo atveju - su A. L., teistu už narkotinių medžiagų platinimą), nepiktnaudžiauja narkotikais ir alkoholiu, linkęs elgtis impulsyviai. Probacijos tarnyba, atsakinga už asmenų resocializaciją, rekomendavo tam tikras individualias probavimo sąlygas. Bet kokia valstybės intervencija gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina jauno žmogaus brandai tinkamos priemonės, jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Taigi, byloje buvo kompetentingos institucijos išvados, kaip galima pasiekti bausmės tikslus, tačiau pirmosios instancijos teismas tai ignoravo. Sunkiausias nusikaltimas, už kurį yra nuteistas O. B., yra vagystė, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tai apysunkis nusikaltimas, tačiau teismų praktikoje ir už sunkesnius nusikaltimus yra skiriamos švelnesnės bausmės. O. B. teisiamojo posėdžio metu neigiamai vertino savo elgesį, gailėjosi, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam. Šiuo metu nuteistajam paskirta itin griežta bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Kadangi šiuo metu O. B. jau yra pilnametis, jis bausmę atliktų suaugusiųjų kalėjime, kur yra netinkamos kalinimo sąlygos, pažeidžiamas žmogaus orumas. Apeliantas jau šio baudžiamojo proceso metu buvo kankinamas ir žeminamas, kuomet jį - nepilnametį dviejų įtariamojo apklausų, trukusių apie 6 val., metu laikė surakintą antrankiais. O. B. trūksta socialinės brandos, nes nusikalstamas veikas jis darė spontaniškai, būdamas netinkamos aplinkos įtakoje. Siekiant įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, jam tikslinga taikyti kitas bausmes, kurios leistų siekti BK 80 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
13. Nuteistojo O. B. apeliacinis skundas atmestinas.
14. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
15. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu jis jau yra išteisintas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nepasisako.
Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo
16. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015 ir kt.).
17. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 6 d., 23.06 val., iki 2016 m. liepos 7 d., 01.41 val., A. L. ir O. B., susitikę su nukentėjusiuoju A. M. Š. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Žirmūnų g. 2, Vilniuje, ir prisistatę policijos pareigūnais, siekdami paimti jo turimas narkotines medžiagas, atliko eilę policijos pareigūnų darbą imituojančių veiksmų. Siekdami, kad nukentėjusysis patikėtų jų kuriama istorija, nuteistieji nurodė, kad jie turi paimti jo automobilį, kuriame rado kanapių, nes jame reikia atlikti kratą, todėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelių A. M. Š. neatidavė. Automobilis buvo paliktas automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Kitą dieną (2016 m. liepos 7 d.) A. L. susitiko su O. B. (pastarojo iniciatyva), turėdami tikslą minėtą automobilį perstatyti iš šios aikštelės prie nuteistojo O. B. namų, adresu (duomenys neskelbtini). A. L. automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo iki O. B. namų ir ten jį paliko, O. B. paliko raktelius nuo automobilio.
18. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad O. B. neturėjo tyčios grobti automobilio, visa tai buvo apgaulės elemento sudėtinė dalis, apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Jei daikto pagrobimas susijęs su nukentėjusiojo apgaule, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, svarbu įvertinti apgaulės įtaką pagrobiant daiktą. Vagystės ar plėšimo atveju apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, o sukčiaujant apgaulė – tai priemonė įgyti turtą (įgyti nuosavybės teisę į tam tikrą turtą). Todėl, nors ir panaudojant apgaulę, sukčiavimu nelaikomi veiksmai, kai pagrobiamas svetimas turtas, kuris kaltininkui nebuvo perduotas nuosavybėn, o tik jam laikinai patikėtas palaikyti ar trumpam pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-552/2011). Nagrinėjamu atveju, O. B. ir A. L. apgaulę panaudojo tam, kad prieitų prie turto – nukentėjusysis, manydamas, kad pastarieji yra policijos pareigūnai, patikėjo jiems automobilį tariamiems ikiteisminio tyrimo veiksmams (kratai) atlikti. Apgaulės panaudojimo metu, kaip matyti iš nuteistųjų parodymų ir jų veiksmų (automobilį paliko toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Žirmūnų g. 2, Vilniuje), jie neturėjo tyčios šio turto pasisavinti, pirminis tikslas buvo paimti iš nukentėjusiojo jo turimas narkotines medžiagas ir už jas nesumokėti, o automobilio paėmimas buvo tik vienas iš veiksmų šiam tikslui pasiekti.
19. Vis dėlto, kitą dieną A. L. ir O. B. automobilį iš nukentėjusiajam žinomos jo buvimo vietos perstatė į kitą vietą, t. y. prie O. B. namų. Nors automobilis neužsivedė, nuteistieji dėjo visas pastangas (prašė nepažįstamo asmens pagalbos, stūmė), kad galėtų disponuoti juo savo nuožiūra. Šį siekį patvirtina ir tai, kad nuteistieji pasisavino tam tikrus automobilio viduje buvusius daiktus. A. L. prisipažino paėmęs elektronines svarstykles, nurodė, kad O. B. paėmė auksinį žiedą ir pultelį nuo garažo. Liudytoja E. Č. apklausos metu teigė, kad A. L. jai pasakojo, jog nuteistieji paėmė A. M. Š. automobilį, jo daiktus – apyrankę, šortus. Nukentėjusysis pripažino, kad automobilyje trūko šių daiktų. Tai, kad šiuo svetimu turtu buvo naudojamasi kaip savo, patvirtina ir automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu užfiksuoti duomenys, t. y. automobilis 2016 m. liepos 13 d. buvo rastas su nubrėžta ir atsegta (10 cm plyšys) priekinio bamperio dešine puse, nuleista priekinio kairės pusės rato padanga. Nukentėjusysis nurodė, kad automobilio važiuoklė, variklis, vairuotojo pusės durelės buvo apgadintos, salonas buvo purvinas. Šios aplinkybės patvirtina, kad O. B., turėdamas raktelius nuo šio automobilio, juo naudojosi pats arba leido naudotis kitiems asmenims, dėl ko automobilis buvo apgadintas. Taigi, visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad O. B., neteisėtai paėmęs svetimą turtą, t. y. nukentėjusiojo A. M. Š. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį pasisavino. Nuteistasis visą savaitę iki sulaikymo elgėsi su šiuo turtu kaip su savo – laikė prie savo gyvenamojo namo, pasiėmė tam tikrus automobilio viduje buvusius daiktus, juo naudojosi ir apgadino. Pažymėtina, kad tai, jog nukentėjusiojo automobilyje nuteistieji galimai rado narkotinių medžiagų, O. B. atsakomybės nešvelnina. Iš nuteistųjų veiksmų visumos matyti, kad jų tiesioginis tikslas buvo ne užkirsti kelią galimai neteisėtiems veiksmams, o gauti asmeninės naudos.
20. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grotuvas ir garso stiprintuvas su garso kolonėle nėra laikomos automobilio konstrukcinėmis dalimis, be šių prietaisų automobilis gali tinkamai atlikti savo funkciją, todėl automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių ir kartu su juo pagrobtų audio grotuvo IPOD ir garso stiprintuvo su garso kolonėle ALPINE vertė pagrįstai išskirta atskirai.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo
21. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-57/2014 ir kt.). Dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2013). Netikro dokumento pagaminimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.
22. Nors baudžiamojoje byloje, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, yra nustatyta, kad idėja pagaminti netikrus dokumentus (2016 m. liepos 6 d. „Vilniaus kriminalinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus“ „Konfiskuotų daiktų orderį“, Konfiskuotų daiktų grąžinimo orderį“ bei „Baudos paskyrimą“) kilo A. L., jis namuose, būdamas vienas, sugalvojo jų tekstus ir juos surašė savo kompiuteriu, tačiau tokį pasiūlymą jis išsakė O. B. ir pastarasis tam pritarė. Taigi, nepaisant to, kad O. B. tiesiogiai minėtų dokumentų gaminimo veiksmų neatliko, tačiau jis pritarė tam, kad turėtų būti surašyti dokumentai, kurių turinys neatitiktų objektyvios tikrovės, tam, kad jų veiksmai, apsimetant policijos pareigūnais, būtų labiau įtikinami. A. L. ir O. B. bendras susitarimas, siekiant to paties tikslo, leidžia daryti išvadą, kad asmenys veikė bendrininkų grupėje, todėl abu atsako pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už trijų netikrų dokumentų pagaminimą. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.
23. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad O. B. netikrų dokumentų nepanaudojo - juos pasirašyti pateikė A. L. ir tuo metu O. B. juos pamatė pirmą kartą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme A. L. teigė, kad dokumentus pagamino jis, tačiau nukentėjusiajam juos pateikė O. B.. A. L. nurodė, kad prieš susitikimą su A. M. Š. jis parodė atspausdintus 2016 m. liepos 6 d. „Vilniaus kriminalinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus“ „Konfiskuotų daiktų orderį“, Konfiskuotų daiktų grąžinimo orderį“ bei „Baudos paskyrimą“ O. B., pastarasis juos perskaitė ir laikė, o vėliau, susitikus su nukentėjusiuoju, įteikė jam. Nukentėjusysis A. M. Š. viso baudžiamojo proceso metu taip pat nuosekliai teigė, kad prie jo darbovietės minėtus tris dokumentus jam padavė O. B., nukentėjusysis juos perskaitė, pasirašė ir grynaisiais pinigais sumokėjo nuteistiesiems jų nurodyto dydžio baudą. Kadangi nuteistojo A. L. ir nukentėjusiojo A. M. Š. parodymai sutampa, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi ir pripažino O. B. kaltu dėl netikrų dokumentų panaudojimo.
24. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje O. B. duoti parodymai yra nenuoseklūs, juose gausu prieštaravimų, tiek tarpusavyje, tiek kitiems byloje surinktiems įrodymams, tam tikrų dalykų O. B. nurodė neprisimenantis, dėl kitų kaltino A. L.. Iš tokių parodymų turinio galima daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme ir taip sušvelninti savo teisinę padėtį. Tokiu būdu, teiginiai, kad jis neprisidėjo prie dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, laikytini nuteistojo gynybine pozicija.
Dėl bausmės
25. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 91 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam O. B. bausmes, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
27. O. B. padarytos penkios nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos, viena nusikalstama veika (BK 178 straipsnio 2 dalis) įstatymo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kitos (BK 289 straipsnio 1 dalis, 146 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis O. B. veikė bendrininkų grupėje, vadovaujantis iš anksto apgalvota ciniška schema, prisidengiant valstybės tarnautojo tapatybe, siekiant savanaudiškų tikslų, jis buvo nusikaltimų iniciatorius, veikos buvo daromos intensyviai, nukreiptos į tą patį asmenį. O. B. nevedęs, gyvena su motina socialiniame būste, palaiko socialinius ryšius su seneliais ir broliu, yra pagrindinio išsilavinimo, nedirba, nors teoriškai mokosi Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre, tačiau mokytojai skundžiasi jo elgesiu pamokų metu, 2017 m. II pusmečio metu mokykloje buvo pasirodęs tik kelis kartus, pažymių neturi, nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. praleido 170 pamokų. Nusikaltimų padarymo metu apeliantas buvo tris kartus teistas, be kita ko, ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis), taip pat ir už kito, su svetimo turto pasisavinimu susijusio, nusikaltimo (BK 180 straipsnio 2 dalis) padarymą, teistumas dar nebuvo išnykęs, nusikaltimai padaryti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, administracine tvarka baustas dvylika kartų. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo jauną amžių, rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir finansinės naudos siekti neteisėtais būdais. 2017 m. rugpjūčio 29 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad O. B. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (60 balų), jam būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, tam tikrais atvejais jis teisina nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo esmės nesuvokia, priežiūrą suvokia kaip baudžiantį procesą, be jokios naudos sau, nepaisant savo elgesio, tikisi palankesnių probacijos sąlygų, pervertina savo galimybes, linkęs elgtis nesvarstydamas savo elgesio pasekmių. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad O. B. požiūris į paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą neatsakingas, probacijos laikotarpiu jis darė tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, keletą kartų sutartu laiku neatvyko į Vilniaus probacijos skyrių, paskirta papildoma pareiga elgesio keisti nemotyvavo. 2018 m. kovo 27 d. – balandžio 20 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad apeliantui yra būdingi asocialios asmenybės bruožai, jo intelekto gebėjimai atitinka amžiaus normą. Byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, kurias savo nuosprendyje vertino ir pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai artimi šios bausmės rūšies minimumui. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (tai, kad dėl dalies nusikaltimų nuteistasis savo kaltę pripažino, atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos) buvo įvertintos bausmių skyrimo metu, todėl pakartotinai jų vertinti nėra pagrindo.
28. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis O. B. nusikalstamų veikų darymo metu buvo nepilnametis, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turėjo vadovautis ne BK 75 straipsnio, o BK 92 straipsnio nuostatomis. Vis dėlto, teismas įvertino šio instituto taikymui reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai jo netaikė, todėl konstatuoti esminio pažeidimo taikant baudžiamąjį įstatymą nėra teisinio pagrindo.
29. Baudžiamajame įstatyme (BK XI skyrius) įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis yra ne tik riboti laisvės atėmimo bausmės taikymo šiems asmenims galimybes, bet ir padėti nepilnamečiams pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą. BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-222/2017).
30. Kaip matyti iš to, kas jau išdėstyta, nors nusikaltimų padarymo metu O. B. buvo nepilnametis, tačiau yra teisiamas jau ketvirtą kartą. Pirmą kartą jam buvo paskirta bauda, kitus du kartus – laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą. Vis dėlto, šios priemonės nebuvo veiksmingos ir nuteistasis teisingų savo elgesio korekcijų neatliko. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu apeliantas padarė penkias naujas tyčines nusikalstamas veikas, viena iš kurių – apysunkis nusikaltimas, taip pat eilę administracinių nusižengimų. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios socialinio tyrimo išvados, apeliantas nesupranta probacijos esmės ir jos naudos sau, priežiūrą vertina kritiškai (kaip baudimą), nebendradarbiauja, motyvacija keisti elgesį nedidėja, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė. Nors O. B. gyvena su mama, teigia palaikantis puikius santykius su broliu ir seneliais, tačiau akivaizdu, kad šie asmenys teigiamos įtakos jo elgesiui padaryti nėra pajėgūs. Šiuo metu nuteistasis jau yra pilnametis, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad jo intelekto gebėjimai atitinka amžiaus normą, tačiau jis nedirba, įgyti aukštesnio išsilavinimo neketina, kaip matyti iš padarytų nusikaltimų pobūdžio, lėšų pragyvenimui stengiasi gauti neteisėtais būdais. Taigi, įvertinus nuteistojo asmenybę bei veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 91 straipsnis). BK nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles, vertinamu atveju pažeistos taip pat nebuvo. Išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti paskirtą bausmę ar nuteistojo teisinę padėtį (taikyti bausmės vykdymo atidėjimą), nenustatyta. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Laikytina, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atitinka O. B. amžių ir socialinę brandą, kitos rūšies bausmių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės nepavyks sulaikyti asmens nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Juo labiau, kad praeityje nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų reikalavimų ne tik laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Kaip jau minėta, bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
31. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad BK 64 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Šiuo atveju apeliantas pagrįstai nurodo, kad jam bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigė 2017 m. rugpjūčio 17 d., tačiau tai tik patvirtina, kad nusikalstamas veikas jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2016 m. liepos 6-7 d.), todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo pagrįstai bendrintos BK 64 straipsnio pagrindu.
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas O. B. veiksmuose tinkamai nustatė BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius, parinko bausmių paskirtį ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus atitinkančias bausmes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo O. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.