Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintarui Karpui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. V. ir D. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu (1 t. el. b. l. 1-6) prašo: 1) neterminuotai apriboti E. V. motinos valdžią į vaiką K. P.; 2) neterminuotai apriboti D. B., tėvo valdžią į vaiką K. P.; 3) nustatyti K. P., gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju, Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, adresu, Taikos pr. 68, Klaipėda; 4) priteisti iš E. V., išlaikymą vaikui K. P., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės; 5) priteisti iš D. B., išlaikymą vaikui K. P., po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės; 6) lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, valdytoju ir tvarkytoju uzufrukto teise, paskirti laikinąjį vaiko globėją, Klaipėdos vaikų globos namus „Rytas“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra E. V., tėvas D. B. (1 t. el. b. l. 11). 2018 m. spalio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8385-965/2018 nustatyta, jog D. B. yra K. P. tėvas (1 t. el. b. l. 156-159). Nesant galimybės vaikui gyventi šeimoje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. AD 1-567 buvo pakeistas K. P. laikinasis globėjas ir naujuoju laikinuoju globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“. (1 t. el. b. l. 142).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Įstatymas suteikia tėvams galimybę panaikinti ribojimą, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2012 m. rugsėjo 24 d. buvo priimtas sprendimas įrašyti E. V. (buvusi santuokinė pavardė B.) į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos (1 t. el. b. l. 50). 2012 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2230, E. B. buvo įrašyta į minėtą apskaitą (1 t. el. b. l. 50).

2014 m. gruodžio 12 d. Skyriaus sprendimu vaikai, K. ir K., buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, jiems nustatyta laikinoji globa (1 t. el. b. l. 64). 2014 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3798 K. P. nustatyta laikinoji globa Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (1 t. el. b. l. 65).

2015 m. kovo 5 d. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato buvo gauta informacija, jog 2015 m. kovo 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to, jog sutuoktinis D. B. sumušė sutuoktinę E. B. ir namuose buvo mažamečiai vaikai. Po šių įvykių atsakovė su vaikais buvo apgyvendinta BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau – Centras) Pagalbos moterims padalinyje, kur jai ir vaikams buvo teikta specialistų pagalba. Vėliau pateikus užklausą dėl teikiamos šeimai pagalbos specialistai savo rašte nurodė, jog: atsakovė vangiai lankė specialistų konsultacijas, konfliktavo su kitomis padalinio gyventojomis, nepagarbiai bendravo su darbuotojomis, netinkamai rūpinosi savo vaikais, jų mityba (1 t. el. b. l. 68).

2015 m. gegužės 5 d. Centro pateiktoje Skyriui socialinių darbuotojų dirbančių su atsakovės šeima metinėje ataskaitoje nurodyta, jog lankantis E. B. šeimoje neretai pastebima netvarka: neplautos grindys, mėtosi daiktai, maisto likučiai, namuose rūkoma, nešvaru. Taip pat namuose dažnai būna pašalinių asmenų, kuriuos moteris įvardina kaip savo draugus, pažįstamus. Socialinių darbuotojų teigimu, atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą, dažnai keičia partnerius, linkusi nusikalsti, stokoja socialinių ir tėvystės įgūdžių, vadovaujasi emocijomis ir dėl savo problemų kaltina kitus. Vaikams moteris neužtikrina švarios aprangos, būtinos higienos, visavertės mitybos, reguliarios sveikatos priežiūros. Be to, pastebėtas grubus E. B. elgesys su sūnumi (1 t., el. b. l. 70-72).

2015 m. gegužės 21 d. Skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, jog atsakovės E. B. šeimoje yra netinkamai prižiūrimi vaikai: ne visada pamaitinami, nepakankama jų higienos priežiūra. Anonimas nurodė, jog šeimoje nuolat smurtaujama prieš K.: vaikas yra periodiškai daužomas, mušamas, spardomas, stumdomas, namuose nuolat girdimas rėkimas, šauksmai. Taip pat parodė nuotraukas mobiliajame telefone, kur berniukas lipnia juosta surištas per kojas ir rankas. Iš dalies nurodytas aplinkybes paliudijo ir E. B. kaimynai (1 t., el. b. l. 73). Nuvykus į atsakovės namus, kambaryje ant grindų rastos kraujo žymės. K. nosis buvo pakraujavusi, o marškinėlių rankovės suteptos krauju. Esant tokiai situacijai, buvo nutarta paimti vaikus iš šeimos ir apgyvendinti juos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Tą pačią dieną vaikai buvo pristatyti apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus. Išvadose gydytojas nurodė, jog ant K. ir K. kūno išorinių sužalojimo žymių nėra. Skyrius kreipėsi į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tuomet E. B. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas. Teismas pripažino atsakovę kalta ir skyrė jai administracinę nuobaudą – įspėjimą (1 t. el. b. l. 76-79; 82-85; 89-90)

2016 m. kovo 16 d. metinėje Centro ataskaitoje apie situaciją E. B. šeimoje nurodyta, jog moteris dažnai neatsižvelgia į socialinių darbuotojų rekomendacijas, pastebima biudžeto planavimo įgūdžių stoka, pasyvi ieškant darbo, netinkama vaikų sveikatos priežiūra, nereguliarus vaikų ugdymo įstaigos lankymas (1 t., el. b. l. 97-98).

2016 m. balandžio 18 d. Skyrius kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrių, su prašymu, skirti E. V. vaikams kompleksinę pagalbą. 2016 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1548, K. ir K. buvo skirta tokia pagalba, suteikiant jiems galimybę lankyti savaitinį lopšelį – darželį „Žemuogėlė“, gauti reikalingų specialistų paslaugas ir apmokant darželio išlaidas (1 t., el. b. l. 101-104).

2016 m. spalio 17 d. Skyriuje buvo organizuotas pasitarimas dėl situacijos atsakovės šeimoje. Vaikų darželio auklėtojos pateikė informaciją, kad vaikai paliekami darželyje nuo pirmadienio iki penktadienio. Kartą, K. susirgus, auklėtoja negalėjo mamai prisiskambinti, telefonas buvo išjungtas. Taip pat pastebėtas motinos bendravimas su vaikais: su K. atsakovė bendrauja meiliai, o su K. griežtai, ne kartą pastebėta šaukianti ant sūnaus, o kai moteris ateina jo pasiimti, vaikas slepiasi už auklėtojų ir nenori su ja eiti. 2016 m. gruodžio 8 d. iš socialinių darbuotojų Skyriuje buvo gauta informacija, jog pastebėtos mėlynės ant K. sėdmenų, ir kad vaikas nelanko darželio. Taip pat paaiškinta, jog smurtas prieš K. šioje šeimoje įtariamas nebe pirmą kartą. Skyrius gavęs tokią informaciją kreipėsi į policiją dėl tyrimo pradėjimo. 2017 m. sausio 30 d. Skyriuje buvo gautas dar vienas anoniminis pranešimas dėl smurto prieš K. P., kuriame buvo nurodyta, jog atsakovė nekenčia savo sūnaus, muša jį su samčiu per galvą ir kitas kūno vietas, uždaro į tualetą, vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, netinkamai maitina. Negana to, vaikas miega ant grindų. 2017 m. sausio 31 d. iš vaiko ikimokyklinės ugdymo grupės „Meškiukai“ buvo gauta informacija, jog iš K. žodžių galima suprasti, kad namuose jam yra taikomos fizinės bausmės: vaikas mušamas per veidą, galvą, klūpo kampe pakeltomis rankomis. Vaiko teigimu, jis visą laiką norėtų būti darželyje su auklėtojomis, nes jos jį myli, o namuose mama nuolat baudžia, nebendrauja su juo. Taip pat paaiškinta, jog kaip ir anksčiau K. būna darželyje visą savaitę, mama neskambina, nesidomi sūnumi, atėjusi vaiko pasiimti visiškai su juo nekalba, nepriglaudžia, neapkabina (1 t., el. b. l. 108-115).

2017 m. vasario 2 d. iš policijos buvo gautas pranešimas, jog E. V. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nežymaus K. P. sveikatos sutrikdymo, su prašymu, spręsti klausimą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos. K. buvo paimtas iš šeimos ir apgyvendintas pas močiutę Kėdainiuose. 2017 m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-318 J. B. paskirta K. P. laikinąja globėja (1 t., el. b. l. 116-117) .

2017 m. balandžio 25 d. Skyriuje buvo gautas J. B. prašymas atleisti ją iš globėjos pareigų dėl onkologinės jos vyro ligos (1 t., el. b. l. 123). K. globa močiutės šeimoje buvo nutraukta. Vaikui skirta intensyvi krizių įveikimo pagalba. Į biologinę šeimą vaikas negrąžintas. 2017 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1238, Kajui nustatyta laikinoji globa Centre (1 t., el. b. l.124-125).

2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. vasario 19 d. Centro ataskaitose apie darbą su E. V. šeima nurodyta, jog atsakovė vangiai vykdo pasirašytus įsipareigojimus, turi įsiskolinimų antstoliams ir jų nedengia, ne visada atsižvelgia į socialinių darbuotojų rekomendacijas, dukra K. pasirūpina, o sūnumi nesidomi, retai aplanko, išlaikymo jam neskiria, nesistengia susigrąžinti vaiko į šeimą (1 t., el. b. l. 130-141).

Nesant galimybės vaikui gyventi šeimoje, 2018 m. kovo 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD 1-567, buvo pakeistas K. laikinasis globėjas ir naujuoju laikinuoju globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ (1 t., el. b. l. 142).

2018 m. rugpjūčio 28 d. Centre buvo organizuotas Atvejo vadybos posėdis dėl pagalbos E. V. šeimai plano sudarymo, tikslu, įvertinti, ar K. turi galimybę grįžti į savo biologinę šeimą. Atsakovė negalėjo įvardinti planų dėl K. galimybių augti šeimoje. Paklausta apie meilę sūnui, nei patvirtino, nei paneigė. Moteris tvirtino, jog augins vaiką pati, gerins buitį, tinkamai atliks motinos pareigas, tačiau savo pareigų atlikimą įvardino kaip sūnaus lankymą globos namuose. Vaiko laikinasis globėjas pateikė informaciją, jog mama sūnų globos namuose, per pusę metų, aplankė tik vieną kartą, išlaikymo sūnui neteikia, su globos įstaiga nebendradarbiauja. Specialistų nuomone, padėtis šeimoje dėl K. nusistovėjusi ir ilgą laiką nesikeičia, nededant E. V. pastangų. Nurodo, jog motina turi galimybę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo gyvenime, tačiau to nedaro. Vaiko auginti pati negali, pastangų nerodo. Vaiko tėvas D. B. Pagalbos plano sudarymo metu buvo pataisos namuose. Socialinių darbuotojų teigimu, D. B. motina J. B. su vaiku ryšį palaiko, kartais aplanko berniuką, tačiau globoti nesutinka. Nurodo, jog norėtų, kad grįžęs iš pataisos namų sūnus pats augintų savo vaiką (1 t., el. b. l. 148-155).

2019 m. sausio 7 d., atsižvelgiant į atsakovo užimtumą, Centre buvo organizuotas Atvejo vadybos posėdis, tikslu, išsiaiškinti realias tėvo galimybes ir norus auginti ir rūpintis K., tačiau į šį posėdį nei atsakovas, nei jo mama J. B. neatvyko. Prieš posėdį J. B. paskambino į Centrą ir pranešė, kad posėdyje jie nedalyvaus. Informavo, jog D. B. sūnaus svečiavimosi Kėdainiuose metu nusprendė tėvo teisės rūpintis vaiku nesiekti, nes tai yra atsakinga ir jėgų reikalaujanti užduotis. Taip pat paaiškino, kad vaiko svečiavimasis jų namuose juos labai išvargino, o tėvas nėra tam pasiruošęs. Be to, D. B. nusivylė, kad vaikas nevadino jo tėvu. Vaiko mama E. V. į posėdį taip pat neatvyko, nurodė, jog neįžvelgia asmeninio dalyvavimo posėdyje prasmės. Moters teigimu, specialistai sprendimus posėdyje gali priimti ir jai nedalyvaujant. Specialistai pateikė informaciją, jog K. gyvenant globos namuose motina nepalaiko su vaiku artimo bendravimo, sistemingai jo nelanko, nesidomi. Be to, motina negali užtikrinti vaikui saugių gyvenimo sąlygų, todėl savarankiškas jos rūpinimasis sūnumi negali būti svarstytinas (1 t., el. b. l.160-169).

2019 m. sausio 11 d. Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ pateikė informaciją apie K. lankymą bei domėjimąsi juo per 2018 metus. Mama per metus laiko aplankė sūnų tik du kartus, t. y. 2018 m. kovo mėnesio 9 d. ir 24 d., ir 4 kartus paskambino, paskutinį kartą 2018 m. gegužės 23 d., žadėjo vaiką aplankyti. 2019 m. balandžio 11 d. pateiktoje ataskaitoje nurodyta, jog 2019 m. nė vienas iš tėvų vaiko neaplankė, juo nesidomėjo, nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su vaiku, dalyvauti jo gyvenime (1 t., el. b. l. 170). 2019 m. sausio 30 d. iš lopšelio – darželio „Versmė“, kurį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. lanko K., gauta informacija, jog vaiko tėvai niekada nesidomėjo vaiku ir nebuvo atvykę (1 t., el. b. l. 171). 2019 m. sausio 31 d. pateiktoje Centro socialinio darbuotojo dirbančio su E. V. šeima metinėje ataskaitoje nurodyta, jog atsakovė sūnumi nesirūpina, juo nesidomi, išlaikymo jam neteikia (1 t., el. b. l. 172-174).

Iš byloje esančių duomenų, o taip pat remiantis teismo posėdyje nustatytomis aplinkybėmis matyti, kad vaiko K. P. ir jo tėvo D. B. ryšys nesusiformavęs. Dėl dažno atsakovo buvimo laisvės atėmimo įstaigose jis savo vaiko faktiškai neaugino ir nesiekia šios situacijos pakeisti, taip pat bylos nagrinėjimo meti atsakovas pradėjo reikšti abejones savo tėvyste. Atsakovas nesutinka būti tėvu savo sūnui, nevykdo savo kaip tėvo pareigos auginti, prižiūrėti, ugdyti, išlaikyti vaiką, rūpintis vaiko sveikata ir jo gerove, nedalyvauja vaiko gyvenime. (duomenys neskelbtini) neturi galimybės augti savo tėvo šeimoje ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti. Todėl ieškovo prašymas neterminuotai apriboti D. B. tėvo valdžią į vaiką K. P. tenkintinas.

Remiantis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, matyti, atsakovė E. V. šiuo metu lanko sūnų, skambina jam, su juo bendrauja. Be to, atsakovės paaiškinimais, nori susigrąžinti sūnų. Taip pat iš globos namų direktorės paaiškinimų matyti, kad mama dabar lanko vaiką, vaikas, kurio nuomonė išklausyta teisme, nurodė, kad nori gyventi su mama, jam patinka žaisti su seserimi ir broliu, pažįsta atsakovės sugyventinį, todėl manytina, kad tarp vaiko ir mamos yra užsimezgęs emocinis ryšys. Iš 2020 m. kovo 3 d. pateikto šeimos aplinkos tyrimo akto nustatyta, kad buities sąlygos yra patenkinamos, namuose švaru, tvarkinga. Atsakovės atstovė paaiškino, kad šeima kreipėsi į savivaldybę dėl didesnio socialinio būsto suteikimo, laukia eilėje. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Šeimos gerovės centro socialinė darbuotoja Gina Narušienė, nurodė, kad likusiais vaikais atsakovė rūpinasi pakankamai gerai, atsižvelgia į specialistų rekomendacijas, gyvenimo sąlygos vaikams augti geros, vaikai švarūs, yra pažanga, be to, atsakovė liudytojos duotais paaiškinimais iš dalies vykdo atvejo vadybos metu nustatytus įpareigojimus. Byloje duomenų, kad netinkamai rūpintųsi kitais vaikais nėra. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti.

Kita vertus, vien tik tai, kad atsakovė paskutiniu metu intensyviau lanko vaiką ir su juo bendrauja, nėra laikytina visapusišku tėvų pareigų vykdymu. Akcentuotina, kad vaikui reikalingas finansinis išlaikymas, taip pat būtina kurti nuolatinį ir nepertraukiamą ryšį su vaiku, bendradarbiauti su institucijomis, atsižvelgti į jų rekomendacijas. Tik esant šių aplinkybių visumai būtų galimą spręsti dėl vaiko grąžinimo atsakovei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, teismo vertinimu, yra pagrindas atsakovei laikinai riboti motinos valdžią į sūnų.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnyje nustatyta, kad, ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje (2 dalis); jei nėra valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sutikimo perduoti vaiką asmeniui ar vaikų globos (rūpybos) įstaigai, nurodytiems ieškinyje, teismas įpareigoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pasirūpinti vaiko gyvenimo ir išlaikymo sąlygomis (3 dalis). CPK 407 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir vaiko faktinę gyvenamąją vietą, nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamoji vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinuoju globėju, Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, yra minimali mėnesinė alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, atsakovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna išmoką, atsakovas taip pat dirbantis, jo teigimu, dirba užsienyje, todėl pagal galimybes privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Ieškovas, atsižvelgęs į atsakovų turtinę padėtį, prašo priteisti iš E. V., išlaikymą vaikui K. P., po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, o iš atsakovo D. B., išlaikymą vaikui K. P., po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės.

Taip pat pažymėtina, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis nesiekia teismų praktikoje suformuluoto orientacinio pusės minimalios mėnesinės algos kriterijaus (275 Eur). Todėl nėra pagrindo manyti, kad prašomas priteisti kasmėnesinis išlaikymas sūnui galėtų neatitikti jo poreikių ar būtų neproporcingas atsakovų galimybėms ir pareigai dėti pastangas teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Taigi ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinta, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.202 straipsnio 1 dalį, jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams. CK 3.238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteisiamos piniginės lėšos, vaiko globėjas skirtinas šių lėšų administratoriumi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei E. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 17 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atsakovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2 t., el. b. l. 15-16). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 14 d. pažymą atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 297,25 Eur. Atsakovui D. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 17 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atsakovas 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2 t., el. b. l. 19-20). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 5 d. pažymą atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 217,25 Eur (5 t., el. b. l. 76). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra 100 proc. atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš jų už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis nepriteistinas, o išlaidos, patirtos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovams, apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į sūnų K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į sūnų K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Inicijuoti bylos dėl K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo, jo globėjo paskyrimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnis).

Nustatyti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju Klaipėdos vaikų globos namais „Rytas“ iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2019 m. balandžio 24 d. iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas administruoti ir naudoti išimtinai vaiko interesais pavesti Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“.

Atsakovei E. V. civilinėje byloje Nr. e2-158-1030/2020 suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 297,25 Eur - apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Atsakovui D. Barkauskui civilinėje byloje Nr. e2-158-1030/2020 suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 217,25 Eur – apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Teismo sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.