Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį atsakovams A. P., D. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo ji prašo nustatyti, kad atsakovas A. P. nėra vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; panaikinti K. P. gimimo akto įraše žinias apie tėvą A. P. ir nustatyti, kad atsakovas D. B. yra vaiko K. P. tėvas. Nurodė, kad sūnaus K. P. tėvas yra D. B., kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kadangi tuo metu, kai gimė sūnus ieškovė gyveno su A. P., norėjo, kad vaikas turėtų pilną šeimą, todėl vaiko gimimo įraše tėvu buvo įrašytas A. P..

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais pagrindais ir motyvais, papildomai nurodė, kad tėvystę reikalinga nuginčyti, nes vaiko teisių apsaugos institucija sprendžia dėl laikinos globos vaikui skyrimo, tokiu atveju, pagal įstatymą, išlaikymą vaikui turėtų mokėti vaiko biologinis tėvas ir ieškovė. Ieškovė augina du vaikus, K. auga ir gyvena vaikų namuose. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad K. yra paimtas iš šeimos ir gana ilgą laiką šeimoje negyvena, pokyčių į gerąją pusę šioje šeimoje nėra, todėl buvo priimtas sprendimas apriboti tėvų valdžią, šiuo atveju svarbu nustatyti tėvystę biologiniam tėvui.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylą informuoti tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakovu A. P. buvo santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas išduotas Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 336) iki (duomenys neskelbtini) (Ištuokos liudijimas, įrašo Nr. 40). E. V. sūnus K. P. gimė (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo liudijime jo tėvu įrašytas atsakovas A. P., įrašo Nr. 875. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus pateiktais duomenimis nustatyta, kad A. P. įrašytas K. P. tėvu remiantis 2014 m. lapkričio 11 d. tėvystės pripažinimo pareiškimu. Iki nurodytos datos ieškovė sūnaus K. gimimą buvo įregistravusi kaip vieniša motina.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsniu ir CK 3.161 straipsnio 2 dalimi. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Esminis ir svarbiausias vaikų interesas yra pažinti savo tėvus.

Dėl tėvystės nuginčijimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gimus sūnui K., atsakovas D. B. sūnumi nesirūpino, o atsakovas A. P. elgėsi priešingai, rūpinosi vaiku, todėl ieškovė sūnui suteikė pastarojo pavadę. Ieškovė mano, kad sūnus turi teisę žinoti, kas yra jo tikras biologinis tėvas. Be to, šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei laikinai apribotos motinystės teisės, todėl tėvystę atsakovui D. B., kaip sūnaus K. tėvui, reikalinga nustatyti ir todėl, kad būtų priteistas išlaikymas iš biologinio tėvo. Atsakovas D. B. tėvystę pripažįsta. Byloje ginčo dėl tėvystės nėra, šalys su ieškiniu sutinka. Ieškovės išdėstyti faktai, atsakovų atsiliepimai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. P. nėra ieškovės sūnaus K. P. biologinis tėvas.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė paaiškino, kad K. šiuo metu auga ir gyvena vaikų namuose, ieškovei apribotos motinystės teisės. Ieškovė pažymėjo, kad D. B. atlieka bausmę. Atsakovas A. P. šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę, atsiliepime nurodė, kad pripažįsta, kad K. P. nėra jo sūnus, sutinka, kad K. P. būtų suteikta B. pavardė. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuoti esant tarp atsakovo A. P. ir vaiko artimus giminiškus santykius (socialinę tėvystę) nėra pagrindo. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesų nepaveiks neigiamai, sutiko, jog ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuginčijus atsakovo A. P. tėvystę vaiko interesai nebus pažeisti. Ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, pripažįstant, kad atsakovas A. P. nėra K. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir tuo pagrindu turėtų būti panaikinta Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. išduoto gimimo įrašo Nr. 875 dalis, apie A. P. tėvystę K. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CPK 394, 396, 398, 399 straipsniai, CK 3.150, 3.151 straipsniai).

Nuginčijus tėvystę, ieškovė neprašo pakeisti jo sūnaus pavardę, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako.

Dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnis).

Ieškovė prašo teismo pripažinti, kad nepilnamečio sūnaus K. P. biologinis tėvas yra atsakovas D. B..

Nuginčijus tėvystę nagrinėjamu atveju atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam; šią teisę užtikrina Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Šioje byloje ginčo dėl tėvystės nėra, šalys ieškinį pripažįsta, atsakovas D. B. pripažįsta, jog yra biologinis vaiko tėvas. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės, atsakovų paaiškinimais, kad ieškovei gyvenant nesusituokus gimė sūnus. Atsakovas A. P. patvirtino faktą, kad K. nėra jo sūnus, byloje nėra kitų įrodymų, patikimai paneigiančių atsakovo D. B. tėvystę. Teismui, įvertinus šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, atsakovas D. B. nustatytinas nepilnamečio K. P. tėvu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleistai 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, pagal 2017 m. balandžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje patikslintoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos sudaro 182 Eur. Mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje už du neturtinio pobūdžio reikalavimus sudaro 150 Eur. Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 75 Eur žyminio mokesčio ir po 91 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Panaikinti Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. išduoto gimimo įrašo Nr. 875 dalį, apie A. P. tėvystę K. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. B. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. P. 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo D. B. 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.