Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. R., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent – jis, 2023 m. liepos 24 d., apie 07.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į šviesoforais reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) ir per ją važiuodamas tiesiai pažeidė KET 73.11. punkto reikalavimus, numatančius, kad raudonas signalas draudžia eismą, ir KET 165 punkto reikalavimus, numatančius, kad esant draudžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, - prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, t. y. jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, jis nesustabdė vairuojamo automobilio ties prieš sankirtą esančia „Stop“ linija, kad nekliudytų transporto eismui, ir (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į sankryžą sudarydamas kliūtį nedavė kelio jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavusiam A. K. vairuojamam automobiliui „Toyota Celica“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, A. K. ir automobilio „Toyota Prius“ keleiviui J. A. (J. A.) dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintos susidūrusios transporto priemonės.

Tokiais savo veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas N. R. savo kaltę pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų A. K. ir J. A.. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos parodė, kad leidosi (duomenys neskelbtini), norėjo padėti J. A. ir gavosi nelaimingas atsitikimas (eismo įvykis). J. A. prašė, kad jis greičiau važiuotų, nes norėjo spėti į traukinį, kadangi važiavo į (duomenys neskelbtini), o jis norėjo nukentėjusiajam padėti greičiau nuvažiuoti. Jis važiavo 50-60 km/val. greičiu. Ten buvo šviesoforas, buvo žalia šviesa, t. y. pasirodė, kad degė žalia spalva, bet tiksliai to neprisimena. Pagal kameras viskas matyti. Pripažįsta, kad važiavo per raudoną šviesą. Neprisimena, koks buvo kitas automobilis, kai jis įvažiavo į sankryžą. Kai buvo susidūrimas, A. K. prarado sąmonę. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes jį išmoka draudimas. Automobilis buvo apdraustas. Jo pajamos per mėnesį buvo apie 2 000 Eur, bet dabar mažiau moka, t. y. dabar gauna apie 65 Eur už darbo dieną. Jis atidirbo 2 mėnesius. Dabar 20 dienų nedirba, nes teismas, o jis po Europą važinėja su krovininiu automobiliu. Turi (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimus, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo neturi (t. 2, b. l. 139-141, 165-167).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. palaikė savo civilinį ieškinį. Parodė, kad kol kas sutinka su visais sprendimais. Laukia kada paskaičiuos draudimas, kiek jam išmokės dėl prarastos algos. Viską, ką draudimas sumokėjo, jis yra gavęs. Yra gavęs dokumentus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) ir šiuos dokumentus pateikęs draudimui, taip pat pateikė savo algalapius. Jis šiuo metu draudimui jokių pretenzijų neturi. Jam aktuali dalis tik dėl negautų pajamų, o dėl neišmokėtų kelių dešimčių eurų gydymo išlaidoms neprieštarauja (t. 2, b. l. 139-141).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotoji atstovė I. J. parodė, kad gavo informaciją iš Sodros, kad byloje nagrinėjamas eismo įvykis nėra pripažintas įvykiu pakeliui į darbą. Kai bus Sodros sprendimas, tada ir bus paskaičiuotas žalos atlyginimas (t. 2, b. l. 165-167).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras bei kiti proceso dalyviai taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad remiantis N. R. medicinos dokumentų duomenimis, objektyvių duomenų apie mechaninius pastarojo sužalojimus nėra (t. 2, b. l. 39-40).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad N. R. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Taigi, pirmiau aptarti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis N. R. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), degant raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš sankirtą esančią „Stop“ liniją ir įvažiavo į sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui. Tokiais, teismo pripažintais įrodytais veiksmais, kaltinamasis N. R. padarė KET 73.11. ir 165 punktų pažeidimus.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad N. R. 2023 m. liepos 24 d., apie 07.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į šviesoforais reguliuojamą sankryžą su (duomenys neskelbtini) ir per ją važiuodamas tiesiai pažeidė KET 73.11. ir 165 punktų reikalavimus, kadangi jo judėjimo krypties atžvilgiu degant eismą draudžiančiam raudonam šviesoforo signalui, jis nesustabdė vairuojamo automobilio ties prieš sankirtą esančia „Stop“ linija, kad nekliudytų transporto eismui, ir (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į sankryžą sudarydamas kliūtį nedavė kelio jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės (duomenys neskelbtini) į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavusiam A. K. vairuojamam automobiliui „Toyota Celica“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, A. K. ir automobilio „Toyota Prius“ keleiviui J. A. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintos susidūrusios transporto priemonės. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl skirtinos bausmės

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-53-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam N. R., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnis, 281 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas (t. 2, b. l. 44-45). Pastarasis vieną kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, duomenų apie paskirtos baudos apmokėjimą nėra (t. 2, b. l. 46-48), dirbantis (t. 2, b. l. 49-51), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pastarasis Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, dirba, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. R. už padarytą, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Skiriant šios bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta dviejų asmenų sveikata, be kita ko, sudaužytos dvi transporto priemonės, todėl baudos dydis paskiriamas artimam sankcijoje numatytam šios bausmės minimaliam dydžiui – 45 MGL (2 250 Eur).

Ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir N. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir jam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, vertina, jog N. R. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 6 mėnesių terminą.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-261-489/2018 ir kt.).

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis N. R. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų asmenų sveikata, taip pat sugadintos dvi transporto priemonės. Pažymėtina, jog minėto nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis šiurkščiai pažeidė KET nuostatas, kadangi į šviesoforais reguliuojamą sankryžą įvažiavo, nesustojęs ties sankirtą esančią „Stop“ liniją, ir į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Kita vertus, pastarasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. R. yra dirbantis, o jo darbinės veiklos pobūdis yra neatsiejamas nuo specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones disponavimo. Pastarasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas blaivus, o iki šio nusikaltimo padarymo jis anksčiau nebuvo teistas, o administracine tvarka baustas tik kartą – už leistino greičio viršijimą.

Kaltinamojo N. R. bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytų teiginių apie jo vykdomos darbinės veiklos pobūdį ir jo tiesioginę sąsają su specialiąja teise vairuoti transporto priemones kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog dėl to, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sukels nuteistajam tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas prieštarauja teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nuteistasis patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad teismas baudžiamojo poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-502/2011 ir kt.).

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, charakterizuojančias tiek kaltinamojo N. R. padaryto nusikaltimo pobūdį, tiek jo asmenybę, taip pat jų vertinimui aktualią teismų praktiką, pripažintina, kad pastarajam tikslinga skirti 1 metų trukmės BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Bylos nagrinėjimo teisme metu, iki įrodymų tyrimo pradžios, nukentėjusysis A. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 4 670,98 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Anot nukentėjusiojo, jis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų negavo 1 082,23 Eur vertės pajamų. Jam laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nedarbingumas ir jis gavo 3 091,67 Eur dydžio išmoką iš Sodros. Tuo metu jis neatskaičius mokesčių uždirbdavo 2 480 Eur (1 500 Eur atskaičius mokesčius). Nedarbingumo laikotarpiu jis gavo išmoką už 55 darbo dienas, o jo valandinis atlygis siekia 15,68 Eur, todėl per visą nedarbingumo laikotarpį jis turėjo uždirbti 6 899 Eur neatskaičius mokesčių (4 173,90 Eur atskaičius mokesčius). Nuo minėtos sumos atėmus Sodros išmokėtą nedarbingumo išmoką, jis negavo 1 082,23 Eur dydžio atlyginimo, todėl jį būtina priteisti. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis taip pat nurodė, kad patyrė 600 Eur turtinę žalą, kadangi dėl po patirtų sužalojimų 12 kartų teko lankytis pas privatų kineziterapeutą, o vieno apsilankymo kaina – 50 Eur. Anot nukentėjusiojo, jis taip pat patyrė 321,62 Eur išlaidas dėl jam nuosavybės teise priklausančio automobilio laikymo automobilių saugojimo aikštelėje. Be kita ko, turtinė žala jam buvo padaryta ir dėl to, kad po patirtų sužalojimų jam teko pirkti 167,13 Eur vertės vaistus. Nukentėjusysis be civiliniame ieškinyje aptartos turtinės žalos, taip pat prašo priteisti jo patirtą neturtinę žalą, kurią sudaro 2 500 Eur suma. Anot A. K., dėl įvykusio eismo įvykio jis ilgą laiką gydėsi, teko nesilankyti lauke, nesisocializuoti, atsisakyti jam įprastinės veiklos, todėl jautėsi izoliuotas, patyrė emocinius išgyvenimus. Be to, dėl įvykusios avarijos jis dar pakankamai ilgą laiką, vairuodamas automobilį, jautė baimę (t. 2, b. l. 120).

Civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nukentėjusiajam A. K. (duomenys neskelbtini) sprendimu išmokėjo 2 500 Eur neturtinę žalą, taip pat atlygino 767,13 Eur sumą už nukentėjusiojo patirtas gydymosi išlaidas. Nebuvo atlyginta tik 5,73 Eur suma, sumokėta už vaistus nuo (duomenys neskelbtini), kuri nėra susijusi su byloje aptariamu eismo įvykiu. Civilinis atsakovas taip pat atlygino automobilio laikymo išlaidas – 321,62 Eur. Iš viso buvo atlyginta 3 588,75 Eur suma. Kartu rašytiniuose paaiškinimuose buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad civilinis atsakovas nukentėjusiojo prašomos negautų pajamų sumos neatlygino, kadangi ši suma bus atlyginta tuo metu, kai Sodra pateiks išvadą dėl byloje aptariamo įvykio pripažinimo draudiminiu (t. 2, b. l. 149-151).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ dalį nukentėjusiojo prašomos priteisti žalos, o būtent – 3 588,75 Eur, pastarajam atlygino. A. K. buvo atlyginta visa prašomos priteisti neturtinės žalos suma, taip pat išlaidos, patirtos už gydymą, išskyrus vaistus nuo (duomenys neskelbtini), kurie nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu, bei išlaidos, susijusios su nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės laikymu automobilių stovėjimo aikštelėje. Minėtą aplinkybę patvirtina AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pranešimai (t. 2, b. l. 152, 154). Jos neginčijo ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas nukentėjusysis A. K., patvirtinęs, kad visą pirmiau nurodytą sumą civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ jam atlygino ir šioje dalyje jis jokių pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 165-167).

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Atsižvelgiant į pirmiau teismo nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis BPK 107 straipsnyje numatytu teisiniu reguliavimu, procesas dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio dalies, susijusios su 3 588,75 Eur suma, nutrauktinas.

Be pirmiau nurodytos ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. K. išmokėtos sumos, pastarasis civiliniame ieškinyje taip pat prašo priteisti 1 082,23 Eur sumą, kurią sudaro jo negautos pajamos. Pasak nukentėjusiojo, ši suma susidarė Sodrai išmokėjus tik dalį nedarbingumo išmokos. Nedarbingumo laikotarpiu jis gavo išmoką už 55 darbo dienas, o jo valandinis atlygis siekia 15,68 Eur, todėl per visą nedarbingumo laikotarpį jis turėjo uždirbti 6 899 Eur neatskaičius mokesčių (4 173,90 Eur atskaičius mokesčius). Nuo minėtos sumos atėmus Sodros išmokėtą nedarbingumo išmoką, jis negavo 1 082,23 Eur dydžio atlyginimo, todėl jį būtina priteisti. Ši paskaičiavimą nukentėjusysis atliko remdamasis jo algalapiu už laikotarpį (duomenys neskelbtini).

Pagal kasacinio teismo praktiką tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017, Nr. 3K-3-148-248/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; LAT 2022 m. kovo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022). Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (LAT 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Pažymėtina ir tai, jog vertinant negautų pajamų faktą ir dydį, svarbu nustatyti ir dokumentais pagrįsti, kokias pajamas asmuo gavo iki atitinkamo įvykio, taip pat kiek laiko po to jis tų pajamų negavo ir kokio dydžio pajamas gavo, t. y. ieškovas turi įrodyti negautų pajamų dydį.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. K. nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių kokias pajamas (darbo užmokestį) jis gavo iki nagrinėjamo įvykio (2023 m. liepos 24 d.). Priešingai, buvo pateiktas tik vienas dokumentas, patvirtinantis asmens pajamas gautas už laikotarpį (duomenys neskelbtini) (b. l. 121), todėl teismas sprendžia, kad aptariama civilinio ieškinio dalis nėra pagrįsta jokiais išsamiais ir negautas pajamas patvirtinančiais įrodymais, todėl atmestina.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

(duomenys neskelbtini) pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad kaltinamajam baudžiamojoje byloje advokatas Jurijus Surininas teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 437,50 Eur (t. 2, b. l. 158).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje gynėjo advokato dalyvavimas kaltinamajam buvo pripažintas būtinu, kadangi N. R. nemoka valstybinės kalbos (t. 2, b. l. 91-92). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam būtino gynėjo dalyvavimo priežastis, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų N. R. padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl pastarojo noro (laisvos valios), o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Visą tai įvertinus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį N. R., nepriteistinos.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nepaskirtas.

(duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu kaltinamajam N. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 31-34), nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o šiam įsiteisėjus – ši kardomoji priemonė panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančius kompaktinius diskus (t. 1, b. l. 146, 158) su bylai reikšmingais duomenimis (garso ir vaizdo įrašais), tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. R. (N. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 MGL (2 250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Paskirti N. R. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl civilinio ieškovo A. K. civilinio ieškinio dalies, susijusios su 3 588,75 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, nutraukti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

N. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš N. R. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, t. y. kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „(duomenys neskelbtini)“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų, vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.