- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- e2S-321-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00372-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., I. V., D. S., notarei J
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., I. V., D. S., notarei J. K. dėl asmeninio testamento patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos sugyventinis R. A., po jo mirties liko palikimas – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, žemės sklypas ir kitas turtas. 2006-11-25 ji su R. A. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo vienas kitam savo mirties atveju paliko jiems priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. 2006-11-25 sudarytas testamentas yra R. A. surašytas ir jo, kaip ir jos, pasirašytas, nurodyta sudarymo data. Nors šis dokumentas įvardytas kaip abipusė sutartis, tačiau juo išreikšta valia po mirties palikti vienas kitam turtą, kaip palikimą. Kito oficialaus testamento nėra. R. A. asmeniškai sudarytas testamentas atitinka Civilinio kodekso 5.30 str. reikalavimus. Tai, kad nenurodyta jo sudarymo vieta ir dokumentas įvardijamas kaip „Abipusė sutartis“, nedaro jo negaliojančio, sudarymo vieta laikytina R. A. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Testatoriaus valia nekelia jokių abejonių, jis buvo psichiškai sveikas, pakankamai raštingas. Prašo patvirtinti R. A., mirusio (duomenys neskelbtini), 2006 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini), sudarytą asmeninį testamentą, kuriuo jam priklausantis turtas po jo mirties paliekamas pareiškėjai E. V..
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. S. su pareiškimu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog ji yra R. A. sesuo, brolis niekada neminėjo, jog yra sudaręs asmeninį testamentą, jai kyla didelių abejonių dėl tokio dokumento sudarymo ir patikimumo. Pareiškėjos pateiktas dokumentas nėra vienašalis sandoris, kuriam būtina tik vienos šalies – testatoriaus valia, todėl dviejų asmenų R. A. ir E. V. sudarytas dvišalis sandoris dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto likimo negali būti pripažintas testamentu CK 5.30 str. prasme. Taip pat nurodo, jog kyla abejonių dėl to, kad šį dokumentą surašė ir pasirašė R. A.. Atkreipia dėmesį, jog prieš keletą metų pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu R. A. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo, 2013 metais yra priimti teismo sprendimai dėl šių klausimų. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, palikėjas apie tokio dokumento buvimą niekada nėra užsiminęs. Pastebi, kad ir tuo atveju, jeigu palikėjas būtų tokį dokumentą sudaręs, tarp šalių susiklosčius konfliktiniams santykiams, jį būtų neabejotinai panaikinęs, tokia išvada darytina iš to, kad 2005-06-28 pareiškimu panaikino 2004-02-03 notaro patvirtintą testamentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl asmeninio testamento patvirtinimo netenkino. Teismo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, kad testamentas yra asmeninis, vienašalis asmens sandoris, o pateiktas raštas šio reikalavimo neatitinka. Pagal turinį rašto tekstas vertintinas kaip dviejų asmenų susitarimas dėl bendrai užgyvento turto likimo po kurio nors iš jų mirties. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šis susitarimas tarp šalių nebuvo realizuotas – nė vienas nesikreipė į notarą dėl oficialaus testamento vienas kitam surašymo. Toks dviejų asmenų susitarimas pagal savo turinį negali būti laikomas tikslingu valiniu aktu, skirtu R. A. palikimui paskirstyti.
3.2. Pažymėjo, jog R. A. ir E. V. bendrai užgyventas turtas 2013 metais buvo padalytas teisme – 2013-04-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-669/2013 ir 2013-12-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1707-225/2013. Be to, šis susitarimas negalėtų būti pripažįstamas pareiškėjos asmeniniu testamentu vien dėl to, kad surašytas ne jos ranka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėja E. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti R. A. asmeninį testamentą. Skundo motyvai:
4.1. Nurodo, kad R. A. asmeniškai sudarytas testamentas atitinka LR CK 5.30 str. reikalavimus. Tai, kad nenurodyta testamento sudarymo vieta ir dokumentas įvardijamas kaip „Abipusė sutartis“ nedaro jo negaliojančio, nes sudarymo vieta laikytina R. A. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).
4.2. Nurodo, kad nors byloje pateiktas dokumentas buvo įvardytas kaip „Abipusė sutartis“, asmeninio testamento galiojimui neturi reikšmės dokumento pavadinimas kitaip nei „testamentas“ ar tai, kad pavadinimas jam iš viso nesuteiktas, jeigu jo turinys atitinka testamento sampratą.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, jog abiejų asmenų pasirašytame dokumente tariamai negali būti išreikšta vienašalė valia, atitinkanti vienašalio sandorio sąvoką, kuri siejama su mirties faktu.
4.4. Nurodo, kad tai, jog dokumento R. A. nesunaikino, nepakeitė bei neatšaukė, patvirtina, kad jis savo valios palikti po mirties jam priklausantį turtą pareiškėjai nepakeitė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
5.1. Nurodo, kad tarp šalių sudarytas dvišalis sandoris negali būti pripažintas testamentu CK 5.30 straipsnio prasme, jo sudarymui yra būtina vieno asmens (bet ne kelių asmenų) valia.
5.2. Nurodo, kad R. A. minėto dokumento nelaikė išreiškiančiu valią po jo mirties palikti likusį turtą, todėl nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas panaikinti ar pakeisti 2006 m. lapkričio 25 d. sudarytą dokumentą.
5.3. Nurodo, kad pareiškėjos byloje pateiktas tvirtinti dokumentas neatitinka nei CK 5 knygos IV skyriuje, nei CK 5.30 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų asmeniniam testamentui, – sudarytas sandoris nėra vienašalis, jame nėra neabejotinai išreikšta asmens valia dėl po mirties likusio turto palikimo ir ji nėra išreikšta tinkamai, todėl pareiškėjos byloje pateiktas dokumentas negali būti patvirtintas kaip asmeninis testamentas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė prašo patvirtinti 2006-11-25 R. A. ir E. V. pasirašytą raštą, įvardijamą kaip „Abipusė sutartis“, kaip R. A. asmeninį testamentą, nes jis nebuvo perduotas saugoti Civilinio kodekso 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliantės pateiktame rašte, įvardytame „Abipusė sutartis“, yra nurodyti R. A. duomenys – vardas, pavardė, asmens kodas bei paso duomenys, nurodyta sudarymo data – 2006-11-25. Iš pareiškimo, pareiškėjos paaiškinimo matyti, jog šis raštas buvo surašytas (duomenys neskelbtini), kur tuo metu R. A. gyveno, šis teiginys nebuvo paneigtas. Suinteresuotam asmeniui D. S. išreiškus abejones, kad dokumentas galbūt nėra surašytas R. A. ranka ir jo pasirašytas, 2018-07-02 nutartimi buvo paskirta rašysenos ekspertizė. 2018-08-01 Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktos ekspertizės akte konstatuota, jog ekspertizei pateikto 2006-11-25 rašto „Abipusė sutartis“ tekstą parašė ir R. A. vardu pasirašė R. A.. R. A. ir E. V. pasirašė tokio turinio dokumentą: „Kadangi gyvename kartu ir vedame bendrą ūkį, nusprendėme, kad vieno iš mūsų mirties atveju, visas mūsų kilnojamas ir nekilnojamas turtas: gyvenamas namas, žemė, miškas, mašina, du traktoriai, žemės ūkio inventorius, gyvuliai ir visas kitas mums priklausantis turtas palieka likusiam gyventi.“
9. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis per vienerius metus po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui tvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems testamentams, kurie yra tvirtinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, teismas patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnio nustatytus reikalavimus, keliamus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).
10. Apeliantė nurodo, kad tai, jog dokumente nenurodyta testamento sudarymo vieta ir dokumentas įvardijamas kaip „Abipusė sutartis“, nedaro jo negaliojančio, nes sudarymo vieta laikytina R. A. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais pareiškėjos argumentais, tačiau pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčo dėl šio dokumento sudarymo vietos ir pavadinimo apskritai nebuvo, pareiškėjos teiginiai bei paaiškinimai nebuvo ginčijami ar paneigti.
11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, jog abiejų asmenų pasirašytame dokumente tariamai negali būti išreikšta vienašalė valia, atitinkanti vienašalio sandorio sąvoką, kuri siejama su mirties faktu.
12. Tokie apeliantės argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytini nepagrįstais ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dviejų asmenų susitarimas, sudarytas 2006-11-25, pagal savo turinį negali būti laikomas tikslingu valiniu aktu, skirtu R. A. palikimui paskirstyti. Testamentas yra asmeninis, vienašalis sandoris, kuriuo asmuo (testatorius) duoda patvarkymą dėl jam priklausančio turto likimo po jo mirties. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš teismui tvirtinti pateikto dokumento turinio matyti, jog pateiktas dokumentas tokio reikalavimo neatitinka. Tai nėra vienašalis sandoris, dar daugiau, tokio rašto tekstas bei tokio dokumento sudarymas vertintinas vien tik kaip dvišalis sandoris, kuriuo galbūt bandyta sukurti tam tikrus civilinius teisinius santykius. Daugiau negu vienos iš šalių (dviejų ir daugiau) sudarytas sandoris negali būti pripažintas testamentu CK 5 knygos IV skyriaus prasme.
13. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad apeliantės ir R. A. bendrai užgyventas ir pateiktame tvirtinti dokumente nurodytas turtas jau buvo padalytas ginčo teisenos tvarka, apeliantei pareiškiant ieškinius R. A. Plungės rajono apylinkės teisme dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo. Tai, kad po pareiškėjos pateikto rašto sudarymo R. A. ir pareiškėja pasidalijo turtą teisme, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti R. A. valia, išreikšta šiame rašte.
14. Kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Suinteresuoto asmens D. S. atstovas advokatas P. G. pateikė prašymą priteisti 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu.
17. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 punktą maksimalus užmokestis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (tame tarpe ir atsiliepimas į atskirąjį skundą) 370,68 Eur (0,4 x 926,70 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. II ketvirtis – 926,70 Eur). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos suinteresuoto asmens turėtos 370,68 Eur bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių, ir jos priteistinos suinteresuotam asmeniui D. S. iš pareiškėjos E. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos E. V. trečiajam asmeniui D. S. 370,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.