- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2-1617/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01014-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- J. V., L. J., I. R.
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-594-661/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybos patarimai“ ieškinį atsakovams J. V. (J. V.), L. J. ir I. R. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo tariamais bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Statybos patarimai“ 2011 m. balandžio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. V., L. J. ir I. R. prašydamas: 1) pripažinti UAB „Statybos patarimai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. kovo 25 d. sudarytą tarp L. J. ir I. R., tariama nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti vienintelio UAB „Statybos patarimai“ akcininko I. R. 2010 m. kovo 25 d. sprendimą dėl vadovo atleidimo iš pareigų ir naujo vadovo paskyrimo tariamu nuo jo priėmimo dienos; 3) priteisti iš atsakovų J. V. ir L. J. 776 397 Lt žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1772-567/2012) ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs BUAB „Statybos patarimai“ apeliacinį skundą, 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-1423/2013) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir vienintelio akcininko sprendimą pripažino negaliojančiais, o ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėja (atsakovė) L. J. 2014 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje (dabartinis bylos Nr. 2-594-661/2014). Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Nurodė, kad 2012 m. pradžioje BUAB „Statybos patarimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB „Ventus-Naftos“, UAB „Danela“, UAB „Galatea dimus“ ir E. K. dėl 2010 m. birželio 1 d. ir 2011 m. balandžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įsiskolinimo priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtino šalių 2013 m. balandžio 16 d. sudarytą taikos sutartį (civilinė byla Nr. 2-257-115/2013). Pareiškėjos nuomone, taikos sutartimi patvirtintas reikalavimo teisių į AB „Ventus-Nafta“ perleidimo teisėtumas, taip pat L. J. UAB „Statybos patarimai“ akcijų perleidimas I. R. ir teisėtas J. V. atleidimas. Be to, pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė aplinkybe, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. baudžiamajame įsakyme (baudžiamoji byla Nr. 1-3769-754/2013), t. y. kad I. R. pripažino savo kaltę neišsaugojęs UAB „Statybos patarimai“ dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-594-661/2014. Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Pareiškėjos argumentą, kad jos atstovei nepavyko rasti civilinės bylos, susijusios su BUAB „Statybos patarimai“ ir UAB „Ventus-Nafta“ ginču, teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareikėja buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės, kuriai taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl pareiškėjai turėjo būti žinoma apie nagrinėjamą civilinę bylą pagal BUAB „Statybos patarimai“ ieškinį AB „Ventus-Nafta“ ir kitiems asmenims. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui paduoti.
Teismas taip pat pasisakė dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Teismo nuomone, pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl taikos sutarties patvirtinimo negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, nes pareiškėja nepagrindė savo prielaidos, kokiu pagrindu taikos sutartimi patvirtintas L. J. akcijų perleidimo I. R. ir J. V. atleidimo teisėtumas. Teismas sprendė, kad 2013 m. balandžio 16 d. taikos sutartis ir ją patvirtinusi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis nepatvirtina jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios gali turėti įtakos pareiškėjos atsakomybei, nes šiais dokumentais patvirtinti faktai nėra susiję su pareiškėjos neteisėtais veiksmais, konstatuotais Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendime.
Pasisakydamas dėl kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. baudžiamajame įsakyme nustatyta aplinkybė, jog I. R. pripažino savo kaltę praradęs UAB „Statybos patarimai“ dokumentus. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nekeičia ir nelemia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendime nustatytų aplinkybių, nes šis teismas nesprendė klausimo, ar fiktyviam akcijų įgijėjui I. R. buvo (ne)perduoti dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo pareiškėjos ir J. V. nesąžiningą elgesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo, atnaujinus procesą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškovo reikalavimus dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiais. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą atsakovų naudai – ieškinį atmetė, ieškovui neįrodžius akcijų pirkimo-pardavimo sutarties fiktyvumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. priėmė naują sprendimą – pripažino sutarties fiktyvumo faktą. Tokiu būdu poreikis ieškoti naujų faktinių aplinkybių iškilo po apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.
2. Dėl proceso atnaujinimo pagrindo. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį, nes: 1) suabejojo I. R. paaiškinimais, jog akcijos buvo įsigytos siekiant tęsti įmonės veiklą; 2) I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie AB „Ventus-Nafta“ įsiskolinimą nieko nežinojo; 3) I. R. neįrodė, kad jis planavo pradėti naują (perspektyvesnę) įmonės veiklą; 4) I. R. neperėmė įmonės banko sąskaitos, todėl realiai jis jokios įmonės veiklos nevykdė; 5) praėjus 5 mėnesiams po ginčijamo akcijų perleidimo sandorio sudarymo lizinguotą turtą lizingo bendrovei grąžino ne naujasis akcininkas ir vadovas I. R., o buvęs vadovas J. V.. Pareiškėjos nuomone, prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyti nauji faktai patvirtina, kad akcijų perleidimo sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas, tokia buvo jų tikroji valia, motyvai ir tikslai. Baudžiamuoju įsakymu nuteisęs I. R. už aplaidų apskaitos tvarkymą, o šio nusikaltimo subjektu gali būti įmonės vadovas ar savininkas (akcininkas), teismas pripažino, kad I. R. buvo UAB „Statybos patarimai“ akcininkas ir vadovas. Sudarydamos taikos sutartį, ją sudariusios šalys pripažino, kad I. R. realizavo UAB „Statybos patarimai“ akcininko ir vadovo teises, nes paskyrė E. K. šios įmonės direktoriumi, kuris sudarė administratorius ginčijamus reikalavimo perleidimo sandorius, kuriuos ieškovas, pasirašęs taikos sutartį, pripažino teisėtais. Visos nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Jos tapo žinomos priėmus apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pareiškėja praleido terminą atnaujinti procesą, remiantis 2013 m. balandžio 16 d. taikos sutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi. Akivaizdu, kad pareiškėja, atstovaujama profesionalios teisininkės, turėjo sužinoti apie šias aplinkybes žymiai anksčiau, o ne tada, kai sugalvojo ieškoti bylos, susijusios su UAB „Statybos patarimai“ ir AB „Ventus-Nafta“ ginču.
Žemesnės instancijos teismas
2. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtintoje 2013 m. balandžio 16 d. taikos sutartyje nustatytų aplinkybių. Tai, kad buvo sudaryta taikos sutartis, įrodo faktą, jog BUAB „Statybos patarimai“ siekė sumažinti riziką, kad neteisėti reikalavimo teisių susitarimai tarp UAB „Statybos patarimai“ ir UAB „Danela“ bei tarp UAB „Danela“ ir UAB „Galatea domus“ nebus pripažinti negaliojančiais. Todėl BUAB „Statybos patarimai“ kreditoriams nusprendus trumpinti bylinėjimosi procesą buvo sudaryta taikos sutartis. Nesuprantama, kuo vadovaudamasi pareiškėja daro prielaidą, kad taikos sutartimi BUAB „Statybos patarimai“ patvirtino reikalavimo teisių į AB „Ventus-Nafta“ perleidimo teisėtumą (priešingai, teisės buvo perduotos atgal), tuo labiau, patvirtino L. J. akcijų perleidimo I. R. teisėtumą ir teisėtą J. V. atleidimą.
3. Dėl baudžiamajame įsakyme nustatytų aplinkybių. Vienintelė nustatyta aplinkybė yra tai, kad I. R. pripažino savo kaltę praradęs UAB „Statybos patarimai“ dokumentus. Nesuprantama, kokią įtaką ši aplinkybė daro Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendime nustatytoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas nesprendė klausimo, ar fiktyviam akcijų įgijėjui I. R. buvo arba nebuvo perduoti dokumentai. Lietuvos apeliacinis teismas vertino pareiškėjos ir J. V. nesąžiningą elgesį. Pareiškėjos teiginiai, kad neva I. R. prisipažinimas suponuoja realų pareigų vykdymą, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, faktinių aplinkybių (Nr. 2-594-661/2014)
Ieškovas BUAB „Statybos patarimai“ 2011 m. balandžio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. V., L. J. ir I. R. prašydamas: 1) pripažinti UAB „Statybos patarimai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. kovo 25 d. sudarytą tarp L. J. ir I. R., tariama nuo jos sudarymo momento; 2) pripažinti vienintelio UAB „Statybos patarimai“ akcininko I. R. 2010 m. kovo 25 d. sprendimą dėl vadovo atleidimo iš pareigų ir naujo vadovo paskyrimo tariamu nuo jo priėmimo dienos; 3) priteisti iš atsakovų J. V. ir L. J. 776 397 Lt žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2010 m. kovo 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį L. J. už 5 000 Lt pardavė I. R. visas UAB „Statybos patarimai“ akcijas. Naujasis akcininkas I. R. 2010 m. kovo 25 d. sprendimu atleido J. V. iš UAB „Statybos patarimai“direktoriaus pareigų ir įmonės direktoriumi paskyrė save. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi UAB „Statybos patarimai“ buvo iškelta bankroto byla. Paskirtam bankroto administratoriui kilo įtarimų, kodėl ilgametė ir vienintelė įmonės akcininkė L. J. 2010 m. kovo 25 d. pardavė visas akcijas I. R., kuris tą pačią dieną atleido ilgametį įmonės direktorių J. V. ir pasiskyrė save įmonės direktoriumi. Administratoriaus nuomone, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas ir naujojo akcininko sprendimo priėmimas buvo fiktyvūs veiksmai. Šiais veiksmais L. J. ir J. V. siekė pradanginti įmonės dokumentus, tokiu būdu sudarant prielaidas pasisavinti įmonės turtą. Atsakovas I. R., atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, buvo nurodęs, kokiu tikslu jis įsigijo UAB „Statybos patarimai“ akcijas – dėl skolos išieškojimo iš debitoriaus AB „Ventus-Nafta“ ir tolesnio įmonės veiklos tęsimo.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1772-567/2012) ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs BUAB „Statybos patarimai“ apeliacinį skundą, 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-1423/2013) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir vienintelio akcininko sprendimą pripažino negaliojančiais, o ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą priėmė atsižvelgęs į šias aplinkybes: 1) į I. R. asmenybę ir jo galimybę atsiskaityti už įsigytas akcijas (jaunas amžius (23 metai), nuo 2006 m. I. R. iš viso yra gavęs tik 4 235,16 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, dirbo tik statybos darbus (nelegaliai), teismo nuosprendžiu buvo nuteistas bauda, kurios nėra galimybių išieškoti); 2) į prieštaringas atsakovų nurodomas aplinkybes dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. pirkėjo I. R. suradimo ir jo atvykimo, tai sudarė pagrindą teismui abejoti atsakovų paaiškinimais, kad akcijų perleidimo sandoris buvo sudarytas siekiant tęsti įmonės veiklą, o ne perkelti atsakomybę I. R. už įmonės dokumentų ir turto neperdavimą; 3) į I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam nėra žinoma apie debitoriaus AB „Ventus-Nafta“ įsiskolinimą UAB „Statybos patarimai“, nors vėliau pateiktame atsiliepime į ieškinį jis teigė, jog UAB „Statybos patarimai“ akcijas įsigijo siekdamas išieškoti skolą iš AB „Ventus-Nafta“; 4) į tai, kad I. R. negalėjo paaiškinti, iš kokių lėšų jis būtų vystęs tolesnę įmonės veiklą, kai pagal 2009 m. balansą įmonės turtas sudarė 1 207 484 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 152 639 Lt, o nuostoliai – 162 388 Lt, tai leido teismui pripažinti neįtikinančiais ir nepagrįstais I. R. argumentus, kad jis planavo pradėti naują ir perspektyvesnę įmonės veiklą; 5) į tai, kad per daugiau nei aštuonis mėnesius nuo akcijų įsigijimo ir tapimo įmonės vadovu atsakovas jokios įmonės veiklos nevykdė, o tik pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas už kovo ir balandžio mėnesius bei pasirašė gavęs teismo procesinius dokumentus; 6) į tai, kad po tapimo įmonės akcininku ir vadovu I. R. neperėmė įmonės banko sąskaitos; 7) į tai, kad praėjus 5 mėnesiams nuo ginčijamo sandorio sudarymo įmonės lizinguotą turtą lizingo bendrovei grąžino ne naujasis akcininkas ir vadovas I. R., o buvęs direktorius J. V., kuris nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl toliau veikė įmonės vardu. Nurodytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui sutikti su ieškovo argumentais, kad I. R. buvo statytinis, kuris nedalyvavo įmonės valdyme, tik pasirašinėjo pateikiamus dokumentus, ir padaryti išvadą, jog sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir po jos sekęs I. R., kaip įmonės akcininko, sprendimas yra fiktyvūs sandoriai, kuriais buvo sudarytos sąlygos išvengti įmonės savininkei ir vadovui tenkančių pareigų ir galinčios kilti civilinės atsakomybės. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu I. R. paaiškino, jog 2010 m. susipažino su V. Ž., pasirašė paruoštus ir atspausdintus 2010 m. gegužės 25 d. ir 2010 m. liepos 15 d. vienintelio akcininko sprendimus paskirti ir atleisti E. K. iš UAB „Statybos patarimai“ direktoriaus pareigų.
Pareiškėja (atsakovė) L. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia kitoje civilinėje byloje ir baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios, pareiškėjos teigimu, buvo nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos.
Dėl civilinės bylos, dėl kurios (joje patvirtintos taikos sutarties) prašoma atnaujinti procesą, faktinių aplinkybių (Nr. 2-257-115/2013)
UAB „Satybos patarimai“ vienintelio akcininko 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu, pasirašytu I. R., nuo 2010 m. gegužės 25 d. iš direktoriaus pareigų buvo atleistas I. R. ir paskirtas naujas direktorius – E. K.. Tą pačią dieną su juo sudaryta darbo sutartis. 2010 m. birželio 1 d. tarp UAB „Statybos patarimai“, atstovaujamos direktoriaus E. K., ir UAB „Danela“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Statybos patarimai“ perleido naujajam kreditoriui UAB „Danela“ 270 853,86 Lt reikalavimą į skolininką AB „Ventus-Nafta“. UAB „Statybos patarimai“ vienintelio akcininko 2010 m. liepos 15 d., pasirašytu I. R., I. K. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir tą pačią dieną su juo nutraukta darbo sutartis. UAB „Danela“ 2011 m. balandžio 10 d. sutartimi perleido minėtą reikalavimą naujajam kreditoriui UAB „Galatea domus“. Ieškovas BUAB „Statybos sprendimai“, atstovaujamas administratoriaus, kreipėsi į teismą dėl 2010 m. birželio 1 d. ir 2011 m. balandžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įsiskolinimo priteisimo. Administratoriaus nuomone, E. K. neteisėtai ir neturėdamas UAB „Statybos patarimai“ įgaliojimų perleido 270 853,86 Lt reikalavimą į AB „Ventus-Nafta“ naujajam kreditoriui UAB „Danela“, o pastaroji įmonė neteisėtai perleido šį reikalavimą UAB „Galatea domus“. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtino šalių 2013 m. balandžio 16 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią BUAB „Statybos patarimai“ atsisakė ieškinio reikalavimų dėl minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o UAB „Galatea domus“ pripažino BUAB „Statybos patarimai“ 270 853,86 Lt reikalavimo teisę į AB „Ventus-Nafta“.
Dėl baudžiamosios bylos, dėl kurios (kaltinamojo I. R. prisipažinimo) prašoma atnaujinti procesą, faktinių aplinkybių (byla nr. 1-3769-754/2013)
Šioje baudžiamojoje byloje I. R. buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė UAB „Statybos patarimai“ buhalterinę apskaitą. Duodamas parodymus I. R. nurodė, kad supranta, jog kaip įmonės vadovas neturėjo teisės perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų „Slavkai“, kuris nebuvo susijęs su įmonės valdymu, ir kad dėl tokių jo veiksmų, t. y. dokumentų perdavimo, jis neišsaugojo jokių UAB „Statybos patarimai“ dokumentų, nors žinojo, jog privalėjo užtikrinti dokumentų išsaugojimą.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).
Pareiškėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtindamas 2013 m. balandžio 16 d. taikos sutartį, nustatė faktą, kad UAB „Statybos direktorius“ E. K. veikė teisėtai, o dėl to, jog į direktoriaus pareigas E. K. priėmė UAB „Statybos patarimai“ akcininkas I. R., nėra pagrindo abejoti dėl 2010 m. kovo 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo. Dėl tų pačių motyvų pareiškėja teisėtu laiko ir UAB „Statybos patarimai“ akcininko I. R. 2010 m. kovo 25 d. sprendimą atleisti iš direktoriaus pareigų J. V..
Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas pareiškėjos minėto fakto nenustatė, o tik patvirtino šalių taikos sutartį, kuria, kaip minėta, UAB „Galatea domus“ (naujasis kreditorius) pripažino BUAB „Statybos patarimai“ (pradinio kreditoriaus) 270 853,86 Lt reikalavimo teisę į AB „Ventus-Nafta“. Antra, aplinkybė, kad taikos sutartimi BUAB „Statybos patarimai“ atsisakė reikalavimų dėl 2010 m. birželio 1 d. ir 2011 m. balandžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nereiškia, jog BUAB „Statybos patarimai“ administratorius pripažino E. K. veiksmus įmonės vardu sudarant 2010 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, tuo pačiu I. R. veiksmus, kaip įmonės akcininko, 2010 m. gegužės 25 d. paskiriant E. K. įmonės direktoriumi, teisėtais. Sprendimą sudaryti taikos sutartį priėmė BUAB „Statybos patarimai“ kreditoriai ir įgaliojo tai padaryti administratorių. Atsižvelgiant į kreditorių interesus bankroto byloje, pagrįstais laikytini ieškovo BUAB „Statybos patarimai“ argumentai, kad taikos sutartimi kreditoriai siekė sumažinti riziką, jog neteisėti reikalavimo perleidimo susitarimai nebus pripažinti negaliojančiais, nes formaliai juos sudarę asmenys tarpusavyje nesusiję, be to, siekė trumpinti bylinėjimosi procesą. Pagal taikos sutarties sąlygas naujasis kreditorius UAB „Galatea domus“ pripažino BUAB „Statybos patarimai“ 270 853,86 Lt reikalavimo teisę į AB „Ventus-Nafta“ mainais į dalį gautinos sumos, jeigu BUAB „Statybos patarimai“ iš AB „Ventus-Nafta“ bus priteista skola. Taigi darytina išvada, kad minėta teismo patvirtina taikos sutartis nepatvirtino nei reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo (priešingai, tos teisės buvo grąžintos pradiniam kreditoriui BUAB „Statybos patarimai“), nei E. K. įgaliojimų veikti UAB „Statybos patarimai“ vardu, nei I. R. veiksmų teisėtumo paskiriant E. K. įmonės direktoriumi, tuo pačiu nepaneigė 2010 m. kovo 25 d. akcijų pirkimo pardavimo sutarties ir 2010 m. kovo 25 d. vienintelio akcininko sprendimo fiktyvumo fakto, nustatyto Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu. Atitinkamai laikytina pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodyta taikos sutartis nepatvirtina jokių naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių.
Pareiškėjos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu nustatė faktą, kad I. R., būdamas UAB „Statybos patarimai“ direktoriumi, neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Pažymėtina, šioje baudžiamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar I. R. teisėtai tapo UAB „Statybos patarimai“ akcininku ar direktoriumi. Šis klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti. Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas būtent buhalterinių apskaitos dokumentų neišsaugojimo klausimas ir I. R. pripažino savo kaltę neišsaugojęs šių dokumentų. Dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė (dėl I. R. prisipažinimo praradus įmonės dokumentus) nekeičia ir nelemia Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendime nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties bei tos pačios dienos naujojo akcininko sprendimo fiktyvumo.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino
Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai atstovavo profesionali teisininkė – advokatė, kuriai taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Taip pat sutiktina su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad nesuprantama kaip advokatei gali būti sunku rasti bylą teisme, domėtis jos eiga.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.