Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybos patarimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1772-567/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybos patarimai“ ieškinį atsakovams J. V., L. J. ir I. R. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo tariamais ir dėl žalos atlyginimo priteisimo iš J. V. ir L. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl reikalavimo pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir vienintelio akcininko sprendimą negaliojančiais

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad UAB „Statybos patarimai“ yra likviduojama dėl bankroto įmonė, todėl tokiose bylose esama viešojo intereso, o teismas privalo būti aktyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010). Taigi spręsdama šį ginčą, teisėjų kolegija neapsiriboja byloje esančiais duomenimis bei vadovaujasi teismų informacinės sistemos (LITEKO), kitų viešųjų registrų duomenimis, viešai prieinama informacija ir kt. (CPK 179 str. 3 d.). Be to, kolegija vertina ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kaip sudėtinę byloje esančių įrodymų dalį, leidžiančią konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-55/2012; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. plenarinės sesijos nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kt.).

Atsakovas I. R. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2009-09-01 Paskolos sutartį, sudarytą su V. G., kurioje nurodyta, kad pastaroji paskolino atsakovui 10 000 Lt (t. 3, b. l. 108). Teisėjų kolegija nevertina minėto įrodymo, nes jis pateiktas tik apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas juo negalėjo remtis, tuo tarpu akivaizdu, kad minėtą dokumentą atsakovas turėjo galimybę pateikti ir pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, o pateiktame atsiliepime į ieškinį abstrakčiai nurodė, kad 10 000 Lt galima nesunkiai pasiskolinti iš draugų ar greitųjų kreditų bendrovių (CPK 314 str.).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto teiginiu, kad teismas tinkamai neįvertino fakto, jog šalys sandorio sudarymo aplinkybes aiškina skirtingai, prieštaraudamos viena kitai. Atsakovas J. V. pirmosios instancijos teisme teigė, jog apie akcijų pardavimą buvo įdėjęs skelbimą, tačiau negalėjo paaiškinti, kur tokį skelbimą įdėjo, negalėjo teismui pateikti jo kopijos (t. 2, b. l. 118). Tuo tarpu įtariamuoju apklaustas atsakovas I. R. parodė, jog jam 2010 m. pavasarį kažkas pasiūlė pirkti UAB „Statybos patarimai“ akcijas (t. 3, b. l. 8). Šios aplinkybės visų byloje nustatytų faktų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą abejoti atsakovų paaiškinimais, kad sandoris buvo sudarytas su tikslu tęsti įmonės veiklą, o ne perkelti atsakomybę už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą atsakovui I. R. (CPK 185 str.).

Minėtas abejones patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė L. J. apie akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybes paaiškino, jog I. R. atvažiavo su gera mašina (džipo tipo automobiliu), neatrodė kaip „bomžas“, jis buvo atvykęs ne vieną kartą, apžiūrinėjo segtuvus (t. 2, b. l. 117). Tuo tarpu pats atsakovas I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2010-03-25 nuvyko į UAB „Statybos patarimai“ buveinę, esančią Eišiškių pl. 26, Vilniuje, jį automobiliu „Passat“ pavežė bendradarbis, vardu Slavka, buveinėje buvo UAB „Statybos patarimai“ direktorius, kurio vardo pavardės jis nežino, ir dar vienas vyras. I. R. pažymėjo, kad bendravo tik su UAB „Statybos patarimai“ vadovu, neatsiminė, kokią pinigų sumą perdavė už akcijas (t. 3, b. l. 8). Tuo tarpu atsakovas J. V. parodė, kad įmonės dokumentus I. R. perdavė tik gavęs pranešimą, kad akcijos parduotos ir yra paskirtas naujas direktorius (t. 2, b. l. 118). Taigi ir šios aplinkybės, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vertinant su aukščiau aptartais faktais, sudaro pagrindą abejoti akcijų pirkimo-pardavimo sandorio realumu.

Nors 2012-07-30 atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovas I. R. detaliai nurodė, kokiu tikslu jis siekė įsigyti įmonės akcijas – dėl skolos išieškojimo iš AB „Ventus-Nafta“ ir tolesnio veiklos tęsimo, o teismas šiuos argumentus laikė sudarančiais pagrindą pripažinti, kad sandoris buvo realus, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad prieš beveik keturis mėnesius iki atsiliepimo pateikimo – 2012-04-03 apklaustas įtariamuoju, I. R. atsakydamas į klausimą, kas jam yra žinoma apie AB „Ventus-Nafta“ skolą UAB „Statybos patarimai“, nurodė apie šią skolą nieko nežinąs (t. 3, b. l. 9). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui turėjo kilti abejonių, kodėl atsakovas, atsiliepime į ieškinį teigdamas, jog pagrindinis įmonės įsigijimo tikslas – skolos išieškojimas iš AB „Ventus-Nafta“, detaliai nurodęs skolos dydį, prieš keletą mėnesių iki atsiliepimo pateikimo apskritai nieko nežinojo apie tokį įsiskolinimą. Taigi ir minėtos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su apelianto argumentais, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra fiktyvi (CK 1.86 str.).

Minėtą išvadą patvirtina ir tai, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas I. R. negalėjo paaiškinti, iš kokių lėšų ir investicijų būtų vystęs tolesnę UAB „Statybos patarimai“ veiklą, kuomet Vilniaus apygardos teismas, 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškėlęs bankroto bylą UAB „Statybos patarimai“, konstatavo, jog įmonės turtas pagal 2009 m. balansą sudarė 1 207 484 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 152 639, o nuostoliai – 162 388 Lt (t. 1, b. l. 13-14). Tuo tarpu vienintelės legalios atsakovo pajamos per penkerius metus iki akcijų įsigijimo, kaip minėta, pagal bylos duomenis sudarė tik 4 235,16 Lt. Todėl neįtikinantys ir nepagrįsti jokiais realiais įrodymais atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad jis planavo pradėti ir plėtoti naują ir perspektyvesnę bendrovės veiklą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad per daugiau nei aštuonis mėnesius nuo akcijų įsigijimo ir tapimo UAB „Statybos patarimai“ vadovu, atsakovas jokios įmonės veiklos nevykdė, o viso labo pateikė PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2010 m. kovo ir balandžio mėnesius (t. 1, b. l. 179-180) bei pasirašė gavęs teismo procesinius dokumentus (t. 2, b. l. 97-102). Nors pirmosios instancijos teismas minėtus atsakovo veiksmus traktavo kaip įrodymą, jog I. R. realiai įgijo UAB „Statybos patarimai“ akcijas ir vykdė veiklą įmonėje, kolegija sprendžia, kad pakankamą pagrindą turi apelianto argumentai, jog I. R. buvo statytinis, kuris nedalyvavo įmonės valdyme, tik pasirašinėjo ant pateikiamų dokumentų, o realiai įmonės vadovu išliko J. V.. Pats atsakovas I. R. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jam pateikiamus dokumentus jis pasirašydavo, nežiūrėdamas į jų turinį, taip pat nurodė nežinantis, kas šiuos dokumentus paruošė ir atspausdino (t. 3, b. l. 9).

Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija sutinka apelianto teiginiu, kad aplinkybė, jog tapęs UAB „Statybos patarimai“ akcininku ir vadovu, atsakovas I. R. neperėmė įmonės sąskaitos, taip pat įrodo, kad realiai jis jokios veiklos įmonėje nevykdė ir nesiekė vykdyti. Kaip matyti iš 2011-12-12 „Swedbank“, AB rašto, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-17 prie įmonės sąskaitos naudojantis „Swedbank“ interneto banku galėjo prisijungti tik atsakovas J. V. ir P. L. (t. 1, b. l. 181). Kaip jau minėta, atsakovas I. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik pasirašinėjęs jam pateiktus dokumentus, nieko nežinojęs apie įmonės debitorių AB „Ventus-Nafta“, todėl labiau tikėtina, kad jis nežinojo ir apie tai, jog įmonės lėšoms uždėtas areštas (CPK 185 str.). Kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad protingas ir apdairus įmonės vadovas, įgijęs juridinio asmens organo teises ir pareigas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str., 37 str., CK 2.81 str., 2.82 str., 2.87 str.), būdamas atsakingas tiek už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.), tiek už juridinio asmens finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 str.), nedelsdamas perimtų visą įmonės turtą, pateiktų prašymą bankui pakeisti prisijungimo prie įmonės sąskaitos duomenis ir kt. Tuo tarpu iš visos jau anksčiau aptartų duomenų visumos galima daryti išvadą, jog I. R. to niekada net nesiekė padaryti (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino aplinkybės, jog po 2010-03-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo praėjus penkiems mėnesiams, UAB „Statybos patarimai“ valdytą lizingo bendrovės turtą 2010-08-19 priėmimo perdavimo aktais minėtai bendrovei grąžino ne naujasis akcininkas ir vadovas I. R., o buvęs UAB „Statybos patarimai“ direktorius atsakovas J. V., kuris nesugebėjo logiškai paaiškinti, kodėl nebeturėdamas jokių teisių ir pareigų UAB „Statybos patarimai“, ir toliau veikė įmonės vardu (t. 1, b. l. 186-188, t. 2, 117-119). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė visų šioje nutartyje aptartų faktų visumoje taip pat sudaro pagrindą konstatuoti, kad pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei po jos sekę atsakovo I. R., kaip įmonės akcininko, sprendimai yra fiktyvūs sandoriai, kuriais buvo sudarytos sąlygos išvengti bendrovės savininkei ir vadovui tenkančių pareigų bei galinčios kilti civilinės atsakomybės (CK 1.81 str., 1.86 str.).

Būtina atkreipti dėmesį ir į aplinkybę, kad minėtos 2012-04-03 įtariamojo apklausos metu atsakovas I. R. paaiškino, kad 2010 m. jis susipažino su V. Ž., be to, atsakovas pasirašė paruoštus ir atspausdintus 2010-05-25 ir 2010-07-15 vienintelio akcininko sprendimus paskirti ir atleisti E. K. iš UAB „Statybos patarimai“ direktoriaus pareigų (t. 3, b. l. 9). Teisėjų kolegija Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatė, kad V. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1761-754/2013 buvo nuteistas už tai, kad aplaidžiai organizavo UAB ,,Altichasta“ apskaitos tvarkymą, neišsaugojo ūkines operacijas patvirtinančių apskaitos dokumentų, visų sąskaitų suvestinių registrų, tai yra turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos, nesudarė ir nepateikė VĮ „Registrų centras“ 2008 metų finansinės ataskaitos, dėl ko iš dalies negalima nustatyti laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-06-23 UAB „Altichasta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina, kad minėtame baudžiamajame įsakyme taip pat išnagrinėtas epizodas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kuria V. Ž. perleido akcijas asocialiam asmeniui. Taip pat V. Ž. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-211/2013 yra kaltinamas turto pasisavinimu, kurioje vienas iš liudytojų – aukščiau minėtas E. K. (CPK 179 str. 3 d.).

Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčijama bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne tam, kad, kaip tokių sandorių atveju įprasta, atsakovas I. R. perimtų bendrovės akcijas, siekdamas tęsti jos veiklą ir tokiu būdu tenkinti savo, kaip bendrovės savininko, interesus, o tam, kad atsakovams J. V. ir L. J. būtų sudarytos sąlygos išvengti bendrovės savininkei ir vadovui tenkančių pareigų, taip pat galinčios kilti atsakomybės tiek prieš pačią bendrovę, tiek prieš jos kreditorius – bylos duomenimis, visas UAB „Statybos patarimai“ turtas ir finansinės atskaitomybės dokumentai iki šiol nėra perduoti bankroto administratoriui (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d., 10 str. 7 d. 1 p.). Taigi toks tikrasis nuslėptas ginčijamo sandorio tikslas ir siektos pasekmės sudaro pagrindą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį kvalifikuoti tiek kaip tariamą, tiek kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei sandorį (CK 1.81 str., 1.86 str.). Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad bendrovės vadovų pasikeitimo įregistravimas Juridinių asmenų registre, bendrovės dokumentų priėmimo–perdavimo akto sudarymas ir kiti atsakovų atlikti veiksmai įrodo, kad sandoris buvo realus, teisėjų kolegija šias tariamos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasekmes visų bylos aplinkybių kontekste laiko formaliomis, nes ir jomis siekta būtent ginčijamoje sutartyje nedeklaruoto tikslo (CPK 185 str.). Todėl tenkinamas ir ieškinio reikalavimas pripažinti I. R. vienintelio akcininko sprendimą dėl vadovo atleidimo iš pareigų ir naujo vadovo paskyrimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.81 str., 1.86 str.).

Kadangi ginčijama akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kaip niekinis sandoris, nesukelia teisinių pasekmių ir negalioja nuo sudarymo momento, turėtų būti taikoma restitucija (CK 1.78 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.). Tačiau nustatytos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad šio sandorio pagrindu šalys būtų ką nors realiai perleidusios ir įgijusios, todėl teisėjų kolegija dėl restitucijos taikymo nesprendžia ir nepasisako (CK 1.81 str. 3 d., 1.86 str. 2 d.).

Taigi apeliacinis skundas dalyje dėl sandorio ir sprendimo pripažinimo negaliojančiais tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – šis ieškinio reikalavimas tenkinamas (CPK 330 str.).

Dėl reikalavimo atlyginti žalą iš J. V. ir L. J.

BUAB „Statybos patarimai“ bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad jam neperduotas įmonės turtas ir dėl to įmonei padaryta žalos, pareiškė ieškinį dėl žalos įmonei atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo J. V. ir akcininkės L. J..

Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose konstatuota, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs reikalavimą pripažinti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, visiškai nesprendė ir nepasisakė dėl atsakovų J. V. ir L. J. civilinės atsakomybės, formaliai nurodydamas, kad teismas nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio (CK 6.245-6.249 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės aiškintis, koks turtas priklausė bendrovei nutarties iškelti jos bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.), detaliai išnagrinėti, ar ieškovas pagrįstai teigia, jog atsakovai J. V. ir L. J. dar 2009 m. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria iškelta bankroto bylą UAB „Statybos patarimai“, konstatuota, kad bendrovė buvo nemoki dar 2009 m.) ir kt. Šiame kontekste pažymėtina, kad padarius išvadą, jog atsakovai J. V. ir L. J. elgėsi nesąžiningai, būtent jiems tenka pareiga įrodyti, koks turtas bendrovei priklausė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, taip pat pagrįsti galimą turto masės pokytį (CK 6.248 str. 1 d.). Be to, pripažinus akcijų pirkimo–pardavimo sutartį niekine, atsakovui J. V. atsiranda pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir (ar) pagrįsti jo nebuvimą.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos dalies dėl žalos atlyginimo esmė yra neatskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Visa tai sudaro pagrindą grąžinti bylos dalį dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi bylos dalis grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija nepasisako ir pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl 2010 m. kovo 25 d. uždarosios akcinės bendrovės „Statybos patarimai” akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei UAB „Statybos patarimai” vienintelio akcininko I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 2010-03 dėl vadovo atleidimo iš pareigų ir naujo vadovo paskyrimo pripažinimo negaliojančiais ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: šią ieškinio dalį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiais 2010 m. kovo 25 d. uždarosios akcinės bendrovės „Statybos patarimai” akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei UAB „Statybos patarimai” vienintelio akcininko I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 2010-03 dėl vadovo atleidimo iš pareigų ir naujo vadovo paskyrimo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovų J. V. ir L. J., ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.