- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-608-180/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01514-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Architectura Humana“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės vystymo grupė“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Architectura Humana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2444-431/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Architectura Humana“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės vystymo grupė“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Architectura Humana“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Sostinės vystymo grupė“ 340 953,80 Lt skolą, 12 274,34 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad 2007 m. rugpjūčio 3 d. su atsakovu sudarė projektavimo darbų rangos sutartį (toliau – sutartis), kuria įsipareigojo parengti, suderinti ir pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai komercinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis projektą su lauko inžineriniais tinklais žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo tinkamai parengtą pastato projektą priimti ir sumokėti nustatytą atlyginimą už parengtą projektą. Sutartų atlikti darbų kaina – 823 000 Lt (697 457,63 Lt atlyginimas ir 125 542,37 Lt PVM). Atsakovas sumokėjo 255 000 Lt avansą. 2008 m. rugsėjo 22 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl projektavimo darbų (toliau – papildomas susitarimas), kuriuo jis (ieškovas) įsipareigojo atlikti papildomus darbus – parengti, suderinti ir pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (duomenys neskelbtini) atkarpos šiluminės trasos kolektoriaus ir lauko inžinerinių tinklų įrengimo projektą, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 110 000 Lt (93 220,34 Lt atlyginimą ir 16 779,66 Lt PVM).
Ieškovas įsitikinęs, kad dalį savo sutartinių įsipareigojimų įvykdė tinkamai ir laiku. Likusių įsipareigojimų vykdymas buvo sustabdytas dėl užsakovo prievolių priimti darbus ir už juos atsiskaityti nevykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 340 953,80 Lt (skola su PVM) ir 0,02 proc. sutartinių delspinigių – 12 274.34 Lt (Sutarties 3 p. ir papildomo susitarimo 13 p.), pažeidus pareigą laiku atsiskaityti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, teigdamas, kad sutartis vykdoma netinkamai: pažeisti sutarties vykdymo terminai, darbai atlikti netinkamai arba neatlikti visiškai; ieškovas reikalauja mokėti ne pagal sutarties sąlygas ir ne pagal sutarties sąlygose nustatytą kainą. Sutarties vykdymą ieškovas sustabdė vienašališkai nepagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 2 d. sprendimu preliminarų teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad pagal sutarties 3.3.2 ir 3.3.3 punktus šalys buvo susitarusios dėl atliktinų darbų, jų perdavimo–priėmimo ir apmokėjimo etapų. Pagal sutarties 3.3.2 punktą, vykdytojui atlikus projektavimo darbus ir gavus leidimą statybai (pirmasis etapas), o užsakovui priėmus tinkamai atliktus šiuos projektavimo darbus priėmimo–perdavimo aktu, vykdytojui sumokama 495 000 Lt. Pagal papildomą susitarimą dėl atliktinų projektavimo darbų, kurie buvo priskirti prie pirmojo etapo darbų, už projekto parengimą ir kitus šiame susitarime numatytus atliktus sutarta sumokėti 110 000 Lt (papildomo susitarimo 8 p.). Šalys neginčijo, kad pagal pirmojo etapo darbūs, užsakovui buvo perduotos ne visos projekto dalys. 2007 m. spalio 1 d. ir 2008 m. birželio 2 d. šalys pasirašė atliktų darbų tarpinius perdavimo–priėmimo aktus dėl techninių projektų priėmimo, nurodant apmokėjimo sumą – 156 500 Lt. Teismas nustatė, kad pateikti 2009 m. vasario 23 d. atliktų darbų tarpinis perdavimo–priėmimo aktas dėl projektavimo darbų pagal papildomą susitarimą už 110 000 Lt ir 2009 m. gegužės 11 d. tarpinis perdavimo–priėmimo aktas už 240 000 Lt užsakovo nepasirašyti.
Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad pirmojo etapo atliktus darbus įrodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 22 d. išduotas statybos leidimas. Teismas nustatė, kad pirmojo etapo darbų tarpiniai perdavimo–priėmimo aktai surašyti 2009 m. vasario 23 d. ir 2009 m. gegužės 11 d., ir iš to padarė išvadą, kad projekto dalys buvo rengiamos ir išdavus statybos leidimą. Ieškovas neginčijo, kad užsakovui nebuvo perduoti pirmojo darbų etapo projektai: dūmų šalinimo ir vėdinimo automatika, gaisrinė signalizacija, statybos darbų organizavimas. Iš to, kad ne visi pirmojo etapo darbai buvo perduoti užsakovui tuo metu, kai ieškovas pateikė jam (užsakovui) pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, kad šalių sutartyje buvo nustatytas tik atskiro darbų etapo, o ne atskirų jo dalių perdavimas–priėmimas, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė paminėtus aktus pasirašyti (CK 6.694 str.).
Ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovui neatsirado pareiga apmokėti visą sutartyje nustatytą pirmojo etapo darbų kainą – 495 000 Lt.
Pagal Projektavimo darbų rangos sutarties 3.3.3 punktą, vykdytojui atlikus projektavimo darbus (antrasis etapas), o užsakovui priėmus tinkamai atliktus šiuos projektavimo darbus perdavimo–priėmimo aktu, vykdytojui turėjo būti sumokėta 278 000 Lt. Nagrinėjant bylą, šalys neginčijo aplinkybės, kad antrojo etapo darbai užsakovui nebuvo perduoti – ieškovas darbus sustabdė dėl to, kad su juo nebuvo atsiskaityta už darbus, atliktus ir perduotus užsakovui. Teismas padarė išvadą, kad pagal paminėtus sutarties 3.3.2 ir 3.3.3 punktus užsakovui neatsirado pareiga sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą vykdytojui, nes dalis numatytų pirmojo etapo darbų nebuvo ir nėra perduoti užsakovui, o antrojo etapo darbai visi neperduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad vykdydamas sutartinius įsipareigojimus atsakovas yra sumokėjęs 411 500 Lt: 255 000 Lt avansą ir 156 500 Lt – UAB „Irec LT, kuriam ieškovas parleido dalį reikalavimo pagal ginčo sutartį. Iš į bylą pateiktų šalių paruoštų atliktų darbų tarpinių perdavimo–priėmimo aktų teismas neturėjo galimybės nustatyti, kokios projekto dalys buvo perduotos, nes darbų pavadinime įvardijamas visas sutarties objektas. Šalys neginčijo, kurios projekto dalys buvo parengtos ir perduotos užsakovui, kurios nebuvo perduotos, tačiau negalėjo nurodyti ir pagrįsti, kaip galėtų būti skaičiuojamos realiai perduotų projekto dalių užsakovui kainos – jos (kainos) nebuvo aptarinėjamos sudarant sutartį, kai užsakovas pagrįstai tikėjosi gauti visą projektinę dokumentaciją, o ne jos dalį. Teismas sprendė, kad ginčo atveju pažeidusiu sutartinę prievolę laikytinas ieškovas, kuris be teisėto pagrindo sustabdė darbus, nepagrįstai manydamas, kad užsakovas nevykdo prievolės sumokėti už perduotus projektavimo darbus. Įvertintų bylos duomenų pagrindu ieškovo reikalavimą priteisti 340 953,80 Lt skolą pagal sutartį už visus pirmojo etapo darbus ir pusę sumos už antrojo etapo darbus teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „Architectura Humana” pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o jeigu teismas neatskleidė bylos esmės – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad visi pirmojo etapo darbai nebuvo atlikti. Teismas neįvertino papildomo susitarimo nuostatų ir nepagrįstai nusprendė, kad pirmojo etapo darbų kaina – 495 000 Lt, nors iš byloje esančių rašytiniai įrodymų akivaizdu, kad papildomas susitarimas buvo pasirašytas dėl atliktinų papildomų, sutartyje neaptartų darbų už 110 000 Lt. Papildomi darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovui, todėl už juos turi būti atlyginta. Atsakovas nesumokėjo už pirmojo etapo darbus 193 500 Lt, o ne 83 500 Lt, kaip nurodė teismas.
2. Teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, dėl ko apdarė nepagrįstą išvadą, kad jis (ieškovas) atliko ne visus pirmojo etapo darbus ir ne visi šio etapo darbai buvo perduoti atsakovui. Atlikus pirmojo etapo darbus buvo gautas statybos leidimas, o jį galima gauti tik atlikus visus projektavimo darbus. Priešingu atveju komisija tokio projekto nepatvirtintų ir neišduotų leidimo statybai. Faktą, kad projekto dalys buvo atliktos dar 2008 metų rugsėjo – spalio mėnesį, įrodo projekto dalių derinimo datos. Iš šių datų matyti, kad pasirašius papildomą susitarimą, pradėta dirbti sparčiau; mažiau nei per mėnesį buvo suderinti visi tinklai ir projektas buvo perduotas ekspertizei. Tai, kad visi pirmojo etapo darbai buvo atlikti laiku, įrodo 2008 m. lapkričio 26 d. ekspertizės išvada, kurioje aiškiai nurodyta, kad projektas baigtas.
3. Statybos leidimas negali būti išduotas, jeigu statinys neatitinka esminių statinio reikalavimų, jeigu projekte nėra dūmų šalinimo ir vėdinimo, gaisrinės saugos, statybos darbų organizavimo.
4. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad jis (ieškovas) neginčijo aplinkybės dėl užsakovui neperduoti pirmojo darbų etapo projektai. Visi darbai negalėjo būti neperduoti, nes nebūtų išduotas statybos leidimas. Statybos leidimą su visa projektine dokumentacija iš statybos komisijos atsiėmė pats atsakovas, o vėliau vengė ginčo darbų perdavimo–priėmimo, žadėjo apmokėti. Nesulaukus apmokėjimo, atsakovui buvo siunčiami darbų perdavimo–priėmimo aktai.
5. Pagal teismų praktiką užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-713/2012). Taigi ginčo atveju jo (ieškovo) vienašališkai išrašyti aktai galioja.
6. Dėl netinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, jis (ieškovas) patyrė didelius nuostolius, nes didelę dalį projektavimo darbų atliko subrangovai, kurie kreipėsi į teismą dėl apmokėjimo už atliktus darbus.
7. Teismas privalėjo nustatyti konkrečiai, kiek ir kokie ginčo darbai buvo atlikti ir tik tada spręsti dėl skolos priteisimo. Ginčo darbų kainą buvo galima nustatyti, tačiau teismas to nereikalavo. Teismas nurodė, kad sutartyje nėra nustatyta konkrečių darbų įkainių, todėl negalima spręsti kokios konkrečios projektavimo dalių kainos, tačiau vėliau teigė, kad už neatliktus pirmojo etapo darbus nesumokėta 83 500 Lt yra reali neatliktų darbų kaina. Teismas šios savo išvados nepagrindė.
8. Atsakovas nepagrįstai nepriiminėjo atliktų, vengė sumokėti. Ginčo suma tikrai didelė, jis (ieškovas) neturi tiek pajamų, kad iš savo lėšų galėtų vykdyti tokį didelį projektą, o atsakovo veiksmai rodė, kad jis savo sutartinių pareigų neketina vykdyti, dėl to antrojo etapo darbai buvo sustabdyti. Atsakovas neapmoka ginčo darbų, nes neturi pakankamai lėšų statyti suprojektuotą objektą.
Atsiliepimas
Atsakovas – UAB „Sostinės vystymo grupė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovo atstovas žodžiu ir raštu teismui patvirtino, kad ne visi pirmojo etapo darbai buvo perduoti tuo metu, kai ieškovas pateikė pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Pagal sutartį jis (atsakovas) neturi pareigos priimti iš ieškovo atskiras pirmojo ar antrojo etapo projekto dalis, jo pareiga yra priimti visą vientisą tinkamai parengtą pirmąjį ir antrąjį darbų etapą.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis (atsakovas) be priežasties atsisako pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus. Tokio atsisakymo priežastis – ieškovas su minėtais aktais neperdavė projektų ir jų nenurodė, tačiau prašė patvirtinti, kad gavo rezultatą.
3. Apelianto aktai negali būti vertinami vienašališkai pasirašytais galiojančiais aktais, nes žymos apie jo (atsakovo) atsisakymą pasirašyti aktą nėra. Aktas, pasirašytas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, nesukuria teisinių pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad apeliantas turi tam tikras subrangovų parengtas projekto dalis, kurias pateikė tik teismui, tačiau jam (atsakovui) su visais pirmojo etapo darbais neperdavė ir neperduoda iki šiol.
4. Teismui konstatavus, kad apeliantas visų pirmojo ir antrojo etapo darbų neperdavė, sprendė, kad dėl to jam (atsakovui) neatsiranda pareiga apmokėti už ginčo darbus. Teismas neturėjo pareigos nustatinėti skolos dydžio klausimo.
5. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo naują aplinkybę, kad visus pirmojo etapo projektus jis (atsakovas) gavo iš statybos komisijos ir šią aplinkybę įrodo statybos leidimas, nors minėtų dokumentų su leidimu komisija nepateikė. Šią aplinkybę patvirtina statybos leidimas, kuriame nėra jokių nuorodų ar priedų, patvirtinančių pirmojo etapo projektų perdavimo faktą.
6. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinami. Aktuose nurodytas rezultatas ir ekspertizės aktas jam (atsakovui) nėra perduotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl faktinių aplinkybių
Byloje kilo ginčas dėl atliktų projektavimo rangos darbų, jų perdavimo ir priėmimo bei apmokėjimo. Šalys 2007 m. rugpjūčio 3 d. projektavimo darbų rangos sutartimi susitarė, kad vykdytojas (ieškovas) įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka parengti, suderinti ir pateikti komercinės paskirties pastato su gyvenamosios patalpomis techninį darbo projektą su lauko inžineriniais tinklais 0,4191 ha ploto žemės sklype, Pilaitės pr. ir Preilos g. sankirtoje, Vilniuje (toliau – projektas), o užsakovas (atsakovas) įsipareigojimą tinkamai parengtą pastato projektą priimti ir sumokėti vykdytojui sutartyje nustatytą atlyginimą (sutarties 1.1 p.). Sutarties 3.3 punkte šalys sulygo dėl atsiskaitymo tvarkos. Be sutarties 3.3.1 punkte nustatyto 225 000 Lt avanso, kurį šalys sutarė įskaityti į sutartinę kainą, darbų vykdymas ir sutartinės kainos sumokėjimas buvo suskirstytas į tris etapus (3.3.3-3.3.4 p.). Ginčas byloje kilo dėl atliktų (neatliktų) darbų ir atsiskaitymo už atliktus darbus pagal pirmąjį ir antrąjį etapus. Sutarties 3.3.2 punktas nustatė, kad užsakovas vykdytojui sumokės 495 000 Lt už atliktus projektavimo darbus ir gavus statybos leidimą, užsakovui tinkamai priėmus projektavimo darbus perdavimo–priėmimo aktu (pirmasis etapas). Pagal sutarties 3.3.3 punktą vykdytojui turėjo būti sumokama 278 000 Lt už atliktus projektavimo darbus, užsakovui priėmus tinkamai atliktus darbus perdavimo–priėmimo aktu (antrasis etapas). 2008 m. rugsėjo 22 d. papildomu susitarimu dėl atliktinų projektavimo darbų, vykdytojas įsipareigojo atlikti papildomų darbų (priskirtinų prie pirmojo etapo) už 110 000 Lt (papildomo susitarimo 8 p.). Atsakovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, sumokėjo apeliantui (ieškovui) 255 000 Lt avansą bei 156 000 Lt, iš viso 411 000 Lt. Ieškiniu apeliantas reikalavo atsakovą atsiskaityti už pirmojo etapo darbus ir pusę atliktų antrojo etapo darbų. Teigė, kad kitų sutartyje nustatytų darbų neatliko, nes dėl to, kad atsakovas vengė priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, sustabdė savo sutartinių prievolių vykdymą.
Atsakovas nesutikimą su apelianto reikalavimu grindė netinkamu pastarojo sutartinių įsipareigojimų vykdymu – nekokybiškais ir nevisais atliktais darbais.
Apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei nustatytas ginčo faktines aplinkybes.
Dėl naujų įrodymų
Ieškovas (apeliantas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: jo (apelianto) ir subrangovų UAB „Forteco“, M. K. personalinės įmonės, UAB „Koncepcija“, L. R. IĮ pasirašytus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, 2012 m. gruodžio 22 d. atsakovui išduoto statybos leidimo kopiją, 2008 m. gruodžio 16 d. projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės protokolą, kuriais grindžia skundo argumentus, kad įvykdė visus sutartyje nustatytus pirmojo etapo darbus. Apeliantas nesuformulavo atskiro prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, kaip tai numato CPK 306 straipsnio 3 dalis, tačiau teisėjų kolegija pasisako dėl teisinių prielaidų prijungti prie bylos minėtus dokumentus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nenurodo, kokia būtinybė sąlygojo tokių naujų įrodymų pateikimą tik apeliacinės instancijos teismui, kaip tai susiję su teismo sprendimo argumentais, dėl kokių priežasčių prašomi priimti rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui – pagal jų surašymo datą, jie (įrodymai) paminėtam teismui galėjo būto pateikti laiku. Byla buvo nagrinėjama gana ilgai – nuo 2013 metų, nagrinėjamas ginčas taip pat aiškus – dėl atliktų (neatliktų) darbų ir pareigos atsiskaityti, todėl apeliantas turėjo pareigą įrodyti atliktus darbus, pateikdamas visus būtinus įrodymus pirmosios instancijos teismui, o jų negalėdamas pateikti, prašyti teismą juos išreikalauti (CPK 177, 178 str.). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kliudžiusių apeliantui teikti įrodymus, taip pat ir tuo, kuriuo pateikė apeliacinės instancijos teismui. Be to, nustatyta, kad prašomas prijungti 2008 m. gruodžio 22 d. statybos leidimas byloje yra, todėl prašymas prijungti tokį įrodymą yra perteklinis.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apelianto pateikti papildomi dokumentai nepriimami (CPK 314 str.).
Dėl teismo ekspertizės
Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus: detalizuotus duomenis apie atliktus (neatliktus) pirmojo ir antrojo etapo projektavimo rangos darbus; objekto – prekybos ir poilsio paskirties pastato projektinę dokumentaciją. Taip pat pasiūlė šalims apsvarstyti galimybę skirti byloje ginčo darbų ekspertizę, pateikiant klausimus ekspertams, pasiūlant ekspertus, nurodant galimą ekspertizės kainą. Šalys, vykdydamos teismo nutartį, iš esmės svarstė tik dėl galimybės skirti byloje ginčo darbų ekspertizę: pateikė galimų ekspertų kandidatūras, suformulavo klausimus ekspertams. Kitų teismo prašytų įrodymų, kurių nebūtų byloje, nepateikė.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į skundą argumentus, šalių pirmosios instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus, išklausiusi šalių paaiškinimus (teismo posėdžio garso įraše), ištyrusi kitus byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo skirti byloje teismo ekspertizę ir jos neskiria (CPK 301 str., 314 str., 320 str.).
Dėl skundo argumentų
Pagal CPK 185 straipsnį, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, taip vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010.
Kvestionuodamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliantas teigia, kad teismas neteisingai nustatė faktą, kad nebuvo atlikti visi sutartyje aptarti pirmojo etapo darbai ir ne visi šie darbai buvo perduoti atsakovui. Teigė, kad atsakovui išduotas statybos leidimas įrodo visus atliktus projektavimo darbus, nes priešingu atveju gauti tokį leidimą nebūtų galimybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija. Pagal sutarties 3.3.2 punktą atsakovas prisiėmė pareigą sumokėti apeliantui 495 000 Lt už atlikus projektavimo darbus (1), gavus leidimą statybai (2) ir atsakovui priėmus atliktus projektavimo darbus perdavimo–priėmimo aktu (3). Bylos nagrinėjimo 2014 m. gruodžio 19 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje metu apelianto atstovai patvirtino, kad pirmajame etape atliko, tačiau atsakovui neperdavė, šių projektavimo darbų: gaisrinės signalizacijos, dūmų šalinimo ir vėdinimo automatikos, statybos darbų organizavimo; pagal papildomą susitarimą neatliko šių pirmojo etapo darbų: kolektoriaus projekto. Skunde keliamą prielaidą, kad visų pirmojo etapo darbų atlikimą ir perdavimą atsakovui įrodo 2008 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas, paneigia ne tik paminėti apelianto paaiškinimai teismo posėdžio metu, bet ir 2009 m. vasario 23 d. bei 2009 m. gegužės 11 d. jo išrašyti tarpiniai atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, užbaigto sutartinio darbo aprašai (1 t., 22-23; 25-26 b. l.), iš kurių matyti, kad pirmojo etapo darbų dalys buvo rengiamos po to, kai paminėtas leidimas buvo išduotas. Teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl apelianto argumento, kad pirmojo etapo projektų dalys (gaisrinė signalizacija, dūmų šalinimo ir vėdinimo automatika, statybos darbų organizavimas) kartu su visu projektu buvo pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, teikiant dokumentus dėl statybos leidimo išdavimo, kad visa projektinė dokumentacija yra atsakovo žinioje, nes būtent jis atsiėmė administracijos išduotą statybos leidimą. Sutiktina su atsakovo atsiliepimo į skundą argumentu, kad paminėtos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – jomis apeliantas iš esmės nesirėmė nei pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nei teikdamas teismui paaiškinimus žodžiu (CPK 320 str.). Paminėto apelianto argumento nagrinėjimas reikštų ne tik apeliacinio proceso ribų neteisėtą peržengimą, bet ir rungimosi, dispozityvumo principų pažeidimą (CPK 12, 13 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad byloje pateiktas 2008 m. lapkričio 26 d. UAB „Statybų ekspertų biuras“ ekspertizės aktas įrodo laiku atliktus visus pirmojo etapo darbus. Paminėtame dokumente nurodyta, kad prekybos centro ir poilsio paskirties pastato, Pilaitės pr. ir Preilos g. sankirtoje, Vilniuje, techninio projekto architektūros ir konstrukcijų dalys atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus, tačiau nėra duomenų, kad ekspertai vertino gaisrinės signalizacijos, dūmų šalinimo ir vėdinimo automatikos, statybos darbų organizavimo, kolektoriaus projektus kaip būtinas ir sudedamąsias techninio projekto architektūrines ir konstrukcines dalis (CPK 218 str.). Tokia išvada nesudaro pagrindo teigti, kad pirmojo etapo ginčo projekto dalys buvo parengtos jau teikiant dokumentus statybos leidimus išduodančiai institucijai. Vien tik statybos leidimas, nors jis nenuginčytas, nėra įrodymas, absoliučiai įrodantis atliktų darbų visetą (CPK 177, 185 str.). Paminėta, kad 2009 metų tarpiniai darbų priėmimo-perdavimo aktai ieškovo surašyti jau po to kai buvo išduotas 2008 m. gruodžio 22 d. statybos leidimas. Tai įrodo, kad ginčo projekto dalys nebuvo parengtos ir pateiktos su kitais dokumentais komisijai statybos leidimui išduoti. Statybos leidimo išdavimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindo spręsti ar komisijai pakako pateiktų dokumentų statybos leidimui išduoti, tačiau apeliantas nepaneigė ginčo darbų tęstinumo po to, kai statybos leidimas buvo išduotas.
Skundo argumentą, kad atsakovo nepasirašyti 2009 m. vasario 23 d. bei 2009 m. gegužės 11 d. tarpinių darbų perdavimo–priėmimo aktai galioja, t. y. turi tokią pačią juridinę galią kaip ir abiejų šalių pasirašytas dokumentas, grindžia Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, pateiktas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-713/2012. Kasacinio teismo praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Civilinėje byloje Nr. 2A-713/2012 projektavimo darbų užsakovas atsisakė darbų rezultato perdavimo metu pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, kad pirmojo etapo projekto dalys – gaisrinė signalizacija, dūmų šalinimo ir vėdinimo automatika, kolektorius, statybos darbų organizavimas minėtų darbų perdavimo – priėmimo aktų surašymo metu buvo parengti ir juos buvo siekiama perduoti atsakovui, tačiau jis atsisakė juos (darbus) priimti (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atsisakymo pasirašyti nurodytus dokumentus faktas neįrodytas (CK 6.694 str. 4 d.). Paminėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis faktinėmis aplinkybėmis su nagrinėjama byla nesutampa, todėl remtis nurodytais teismo išaiškinimais nėra pagrindo.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta pirmojo etapo darbų kaina. Teigia, kad teismas neįvertino papildomame susitarime šalių sulygto 110 000 Lt atlyginimo už papildomų pirmojo etapo darbų atlikimą, todėl atsakovo nesumokėta šiame etape atliktų darbų kaina – 193 500 Lt, o ne 83 500 Lt, kaip nustatė teismas. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apelianto pozicija, tačiau ši teismo klaidingai nustatyta faktinė aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamo teismo sprendimo išvadų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo, kad papildomu susitarimu nustatyta 110 000 Lt suma užsakovo vykdytojui turėjo būti sumokėta pastarajam atlikus papildomus pirmojo etapo projektavimo darbus, tačiau nei sutartyje, nei papildomame susitarime nebuvo numatyta, už kokius konkrečiai papildomus darbus atsakovas turi pareigą sumokėti minėtą sumą. Pagal CK 6.655 straipsnį, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatyta kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Byloje nustatyta, kad vykdytojas neperdavė visų pirmojo etapo bei papildomų šio etapo darbų. Nesant galimybės nustatyti apelianto atsakovui realiai perduotų projekto dalių kainų bei vykdytojui neatlikus visų pirmojo etapo darbų, esminės reikšmės neturi tai, kad atsakovo nesumokėta pirmojo etapo darbų kaina sudaro ne 83 500 Lt, o 193 500 Lt, nes byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pastaroji suma yra reali užsakovui neperduotų pirmojo etapo darbų kaina (CPK 178 str.).
Apeliantas, teigdamas, kad teismas privalėjo nustatyti, kiek konkrečiai darbų buvo atlikta, kokie neatlikti, ir tik tada spręsti dėl skolos priteisimo, nepagrįstai įrodinėjimo pareigą siekia perkelti teismui. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Teismo teisė rinkti įrodymus savarankiškai – išimtinė teisė, apibrėžta CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas, ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 2d.). Šalių ginčas nepriskirtinas tai kategorijai bylų, kuriose teismas turėtų teisę taikyti išimtinę teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylos šalims buvo sudarytos visos sąlygos teikti įrodymus, pagrindžiant ar paneigiant vienas ar kitas faktines bylos aplinkybes (CPK 179 str. 1d.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarpiniuose atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktuose apeliantui nurodant visą sutarties objektą, nebuvo ir nėra galimybės nustatyti, kokios projekto dalys buvo perduotos užsakovui ir kokia konkrečios projekto dalies kaina. Atmestinas apelianto teiginys, kad atskirų projektavimo darbų kainas buvo galima nustatyti, tačiau teismas nereikalavo jas pagrindžiančių įrodymų. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad dalį ginčo projektavimo darbų atliko subrangovai, tačiau apeliantas neteikė į bylą sutarčių, sudarytų su subrangovais, jų atliktų ginčo darbų kainas patvirtinančių dokumentų ir kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vertinti apelianto prašomos iš atsakovo priteisti skolos pagrįstumą (CPK 177, 178, 185 str.).
Ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui neatsirado pareiga apmokėti visą sutartyje nustatytą pirmojo etapo darbų kainą – 495 000 Lt dėl atsakovui (užsakovui) neperduotų dalies pirmojo etapo ir antrojo etapo visų darbų.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylą, tinkamai pritaikęs ir aiškinęs materialinės teisės normas, nepažeidęs procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymo tyrimo ir vertino taisykles, todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.
Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.), tačiau prašymo ir įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas (CPK 177, 178 str.), nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.